Byla Ik-1296-365/2011
Dėl sprendimų pakeitimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjui A. L., pareiškėjo atstovams A. L. ir advokatui Igoriui Manzurovui, atsakovo atstovams Ievai Galinauskaitei ir Kaziui Ramučiui Gelombickui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritoriniam skyriui dėl sprendimų pakeitimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas A. L. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. SS-2580 ,,Dėl A. L. darbingumo lygio“ ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2010 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-321 ,,Dėl A. L. darbingumo lygio“, nustatant, kad pareiškėjas yra nedarbingas, t. y. jo darbingumo lygis – nuo 0 iki 25 %.

5Skunde paaiškino, kad NDNT bei Ginčų komisija, remiantis darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 1 priedo 15.3 punktu įvertino tik sunkų funkcijos sutrikimą. Pastovaus varginančio skausmo nevertino. Pareiškėjo atveju yra sunkus sutrikimas, pastovus, stiprus varginantis 8-5-10 balų skausmas. Net panaudojus nuskausminamuosius vaistus (morfiną), išlieka 2-3 balų skausmas nieko nedirbant. 2010 m. rugpjūčio 13 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2353 teiginys neva pareiškėjas nesutiko dalyvauti profesinėje reabilitacijoje yra neteisingas. Priešingai, dalyvauti profesinėje reabilitacijoje pareiškėjui niekas nesiūlė, nes Ginčų komisijai žinoma, jog esant tokiai traumai ir skausmams jis profesinėje reabilitacijoje dalyvauti negalės. Ginčų komisija, nustatydama bazinį darbingumą, neįvertino skausmo, darbo ir kitų aplinkybių, todėl nurodė neteisingą koeficientą. Pareiškėjo teigimu, vietoj „1“ jis turi būti „0.7“. Skunde akcentuota, kad pareiškėjo specifinė trauma yra vienintelė Lietuvoje. Jos pasekmės yra sunkus funkcijos sutrikimas ir pastovūs varginantys skausmai. Pareiškėjas užmiega tik paryčiais, išvargintas skausmų, nors ir vartoja stiprius nuskausminamuosius vaistus. Nustatant darbingumo lygį negalėjo būti vadovaujamasi vien tik Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo 15.3 punktu, kuris numato tik sunkų funkcijos sutrikimą, nes turi būti įvertintas ir skausmas. Kauno medicinos universiteto klinikos 2010 m. sausio 12 d. pažymoje nurodyta, kad dešiniojo peties rezginyje yra susidaręs apie 4 cm ilgio rangas į kurį remiasi sužalotas raktikaulis ir esant mažiausiam judesiui sukelia labai stiprius skausmus. Pareiškėjo teigimu, Ginčų komisija, nagrinėdama jo skundą, neįvertino visų aplinkybių, kurios turi įtakos darbingumo lygio nustatymui, vadovavosi ne visais darbingumo lygiui nustatyti reikšmingais dokumentais, todėl priėmė neobjektyvų sprendimą. Pareiškėjas akcentavo, kad jis negali sulenkti rankos (lenkiant padidėja skausmas), todėl šis faktas turėtų būti priskiriamas prie nepalankių aplinkybių. Neteisingai įvertinta aplinkybė, kad nustatytas 8-5-10 balų skausmas yra įsivaizduojamas. Skausmas yra nustatomas taip, kaip jis yra jaučiamas, o ne įsivaizduojamas. Minėtas aplinkybes patvirtina atliktas skausmo testas, kuriame nurodyta, kad 8-5-10 balų skausmo nemalšina net morfinas. Tai patvirtina, kad skausmas yra realus, o ne įsivaizduojamas, kaip nurodyta sprendime. Pareiškėjas teigimu, iš Ginčų komisijai pateiktų medicininių dokumentų akivaizdu, kad jis negali dirbti nei fizinio, nei protinio darbo.

6Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus VI teritorinis skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Atsiliepime į skundą (b. l. 52-54) paaiškino, kad pareiškėjas savo reikalavimus grindžia išimtinai subjektyviais ir teisiškai nepagrįstais vertinimais ir argumentais, nepateikia įrodymų, pagrindžiančių jo reikalavimo pagrįstumą, nenurodo, kokios konkrečios teisės aktų nuostatos vertinant jo darbingumo lygį buvo pažeistos, todėl pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas. A. L. darbingumo lygis buvo vertintas laikantis socialinės apsaugos ir darbo ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintų Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) bei Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo (toliau – DL nustatymo tvarkos aprašas) reikalavimų. NDNT teritorinio skyrius, vadovaudamasis minėtais teisės aktais, nustatė A. L. 35 proc. darbingumo lygį. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, atlikęs A. L. prašymu pakartotinį darbingumo lygio vertinimą, 2010 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr.SS-2580 teritorinio skyriaus sprendimą paliko nepakeistą. Ginčų komisija šį sprendimą paliko nepakeistą.

8Dėl pareiškėjo profesinės reabilitacijos paaiškino, kad NDNT teritorinio skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr.DL-2353 22.2 punkte nurodyta, kad asmuo neturi profesinės reabilitacijos motyvacijos, kadangi apžiūros ir pokalbio metu asmuo nurodė, jog nenori dalyvauti reabilitacijoje dėl sveikatos būklės. Pareiškėjo teiginiai, esą jam nebuvo siūlyta dalyvauti profesinėje reabilitacijoje, neatitinka tikrovės.

9Pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu, jo 1-u bei 2-u priedais ir DL nustatymo tvarkos aprašu, remiantis byloje Nr. ( - ) esančiais dokumentais, siuntime į NDNT Nr. 79 nurodytomis diagnozėmis pagal Tarptautinio ligų klasifikatoriaus -10 kodą (toliau – ir TLK-10, nurodytomis pagrindinėje diagnozėje: T91.8 (Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (Padariniai po trauminio deš. peties nervų rezginio pažeidimo su deš. rankos pareze bei kompleksinio regioninio skausmo išreikštu sindromu). (S14.3, S25.1, S25.3 padariniai)); T92.1 (Rankos kaulų lūžimo padariniai (padariniai po deš. raktikaulio lūžimo (S42 padariniai )); ir vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-ojo priedo I dalies 15.3 punktu, A. L. pagrįstai nustatytas 35 proc. bazinis darbingumo lygis. Vertinant bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10 kodus T91.8 T92.1, vadovautasi Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.3 punktu. Šio punkto dispozicija taikoma esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų sunkiam funkciniam sutrikimui. Funkcijos sutrikimo lygis (lengvas, vidutinis ar sunkus), nustatomas atsižvelgiant į sutrikimus, kurie daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Punktas taikytas dėl nurodytų diagnozių T91.8, T92.1, nes asmeniui diagnozuotas sunkus funkcijos sutrikimas – riboti aktyvūs dešinės rankos judesiai, maža dešinės rankos proksimalinė jėga, asmuo vos kelia plaštaką į viršų, refleksai dešinės rankos žemi, lėtiniai neuropatinio pobūdžio denervacijai būdingi simptomai (ENMG tyr.), hipestezija dešinėje rankoje; dešinio peties, alkūnės, riešo, pirštų sąnarių kontraktūros 1997 m. liepos 23 d. traumos padarinių pasėkoje; skausminis sindromas. Pareiškėjo teiginys, esą Kriterijų aprašo I dalies 15.3 punktas apima tik sunkų funkcijos sutrikimą ir neapima skausmo, yra klaidingas, kadangi, kaip pažymėta Kriterijų aprašo I dalies 15.3 punkto pastaboje, funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais, kas dar karta įrodo, kad vertinant A. L. darbingumo lygį buvo vertinamas funkcijos sutrikimas, kuris pasireiškia ir skausmu. Skausminis sindromas nėra vertinamas atskirai, kadangi Kriterijų aprašo I dalies 15.3 dispozicija apima ir skausmą. Atsižvelgdamas į tai, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius nustatė A. L. 35 proc. bazinį darbingumą (BDL = 35 proc. x 1). Asmens darbingumo lygis yra nustatomas įvertinus medicininius (bazinis darbingumas) bei profesinius- funkcinius (darbo aplinkybės) ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis aukščiau minėto Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios – koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės - 3, vidutinio palankumo - 4, palankios – 0). Vadovaujantis Kriterijų aprašo 18 punktu, numatančiu, kad jei vertinant asmens darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo A. L. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 95-99).

12Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo, Kriterijų aprašo ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašo) kontekste, nustatė, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinai įvertinęs pareiškėjo darbingumo lygį, 2010 m. rugsėjo 21 d. akte Nr.DL-2355 nurodė, kad pagal TLK-10 pagrindinė diagnozė: T91.8 - Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (Padariniai po trauminio deš. peties nervų rezginio pažeidimo su dešinės rankos pareze bei kompleksinio regioninio skausmo išreikštu sindromu). (S14.3, S25.1, S25.3 padariniai)); T92.1 - Rankos kaulų lūžimo padariniai (padariniai po deš. raktikaulio lūžimo (S42)). Funkcijos sutrikimai: rankų, skausmo – sunkus (asmens byla Nr.( - ), b.l. 405-399). NDNT specialistai apžiūrėjo pareiškėją ir akte nurodė: skausmingi ir riboti dešinės rankos judesiai; pasyvūs judesiai dešinio peties sąnario, skausmingi; dešinio ir kairio žasto apimtis vienoda; raumenų atrofijos nėra; maža dešinės rankos proksimalinės dalies jėga, vos kelia plaštaką į viršų, geriau kelia sulenkęs pirštus į kumštį, beveik netiesia pirštų, aktyviai nejuda, gali sugniaužti kumštį, nykščio priešpastatymas (+); tiesia riešą , tiesimo apimtis nepilna jėga silpnesnė; ribotas dešinės alkūnės sulenkimas ir tiesimas; dešinės rankos refleksai (-); nurodo rankos hipertenziją; dešinė plaštaka drėgna; dešinio peties aktyvūs judesiai: atitraukimas -70°, lenkimas -70°, rotacija išor. vid.-10/0/-20° pasyvūs:T/0/L-0/0/120°. Judesiai per dešinį riešą ir pirštų sąnarių labai riboti. Dėl šių padarinių įtakos pareiškėjo darbingumui buvo parinktas sunkią funkcinę būklę atitinkantis Kriterijų aprašo 1-o priedo 1 dalies 15.3 punktas ir nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas.

13Pareiškėjo funkcinių, profesinių kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, koeficientas buvo įvertintais taip: darbo ir kitos aplinkybės, vadovaujantis Kriterijų aprašo 2 priedu, įvertintos kaip vidutiniškai palankios – koeficientas 1 (nepalankios aplinkybės - 3, vidutinio palankumo - 4, palankios – 0). Bazinis darbingumas (35 proc.) įvertintas kaip vidutinio palankumo aplinkybė. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama dirbti 4-5 val. per dieną ar 3-4 val. per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė); asmens išsilavinimas – pagrindinis (nepalanki aplinkybė); asmuo neturi profesinės kvalifikacijos (nepalanki aplinkybė); asmuo neturi darbo patirties ir darbo įgūdžių (nepalanki aplinkybė); asmuo yra 48 metų ( vidutinio palankumo aplinkybė); dėl funkcijų sutrikimų asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas (vidutinio palankumo aplinkybė). Kadangi vertinant pareiškėjo darbingumo lygį, darbui vidutiniškai palankių aplinkybių yra dauguma, jo bazinio darbingumo procentai buvo dauginami iš koeficiento 1 ir nustatytas 35 proc. bazinis darbingumas.

14Teismas nustatė, kad NDNT ir Ginčų komisija vadovavosi Kriterijų aprašo 1-jo priedo I dalies 15.3 punktu, nustatančiu, kad skausminis sindromas vertinamas kartu su 15.3 punkte išvardyta patologija, t. y. šis punktas apima ir skausmą. Pagrindinė diagnozė, nustatyta pagal TLK-10 kodus T91.89, T92.1, pareiškėjo darbingumui parinkta sunki funkcinė būklė, atitinkanti Kriterijų aprašo 1-jo priedo I dalies 15.3 punktą teisingai, nes šis punktas taikomas esant periferinės nervų sistemos, neuroraumeninės jungties ir raumenų ligų vertinimui. Pripažinus, kad funkcinis sutrikimas ir skausmas yra sunkūs, teisingai nustatytas 35 proc. darbingumas. Pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamo medicininių kriterijų vertinimo, teismo įsitikinimu, yra pagrįstos pareiškėjo subjektyvia nuomone, jog šie kriterijai neapima skausmo.

15Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad darbingumo lygis buvo įvertintas laikantis šią procedūrą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų.

16III.

17Pareiškėjas A. L. (toliau – ir apeliantas) padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

18Apeliacinis skundas (b. l. 105-108) grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti pirmosios instancijos. Apeliantas pakartoją tą patį argumentą, kurį nurodė pirmosios instancijos teisme, kad pagal Kriterijų aprašo 15.3 punktą buvo įvertintas tik sunkus funkcijos sutrikimas, tačiau nebuvo įvertintas skausmas. Medicinoje 10 balų skausmas vadinamas nepakeliamu. Remiantis pateikta Skausmo klinikos pažyma, jo patiriamas skausmas yra 8-5-10 balų, o tai reiškia, kad šis skausmas yra pastovus, stiprus ir varginantis. Net vartojant vaistus (tramadolį ir morfiną), išlieka 2-3 balų skausmas. Teismas iš esmės nenagrinėjo, kad esant tokiai savijautai pareiškėjas negali dirbti.

19Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas, pagrįstas atsakovo argumentais. Teismas, kaip ir atsakovas, neteisingai vertino pareiškėjo galimybę dirbti, neatsižvelgė į tai, kad NDNT 2011 m. sausio 10 d. raštu Nr.R-394 pareikalavo reabilitologo išvadų. Pagal Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikos 2011 m. sausio 17 d. reabilitologo išrašą, reabilitacinis gydymas be efekto dėl anatomijos pakeitimų bei galimų komplikacijų; pagal Vilniaus Sapiegos ligoninės pažymą, yra stipriai pakeista anatomija. Remdamasis šiuo išrašu, taip pat Vilniaus Sapiegos ligoninės skausmo klinikos 1999 m. kovo 23 d. išrašu bei Kauno medicinos universiteto klinikų 2005 m. gegužės 2 d. išrašu Nr.1-21-183, pareiškėjas teigė, kad reabilitaciniame gydyme negali dalyvauti, nes jam gresia komplikacijos. Šis faktas nepagrįstai priskirtas prie palankių aplinkybių. Teismas neįvertino, kad esant dešinės rankos sužalojimui, vadovaujantis DL nustatymo kriterijų aprašo 84.2.3 punkto pastaba, dešiniarankiui bazinis darbingumas mažinamas 5 proc. Teismas sprendime tik išvardijo funkcinių, profesinių kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, kriterijų skaičių, tačiau nepastebėjo ir neįvertino, kad NDNT 2010 m. rugpjūčio 13 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr. DL-2353 4 ir 5 punktuose, apelianto nuomone, sąmoningai iškreipė faktus ir nepagrįstai šiuose punktuose nurodė palankias įsidarbinimo galimybėms aplinkybes. Apelianto teigimu, faktas, kad reabilitacija negalima (neduoda efekto, net ir po reabilitacinio gydymo galimos komplikacijos), pareiškėjas negali įgyti naujos specialybės ir dirbti, turi būti priskirtas prie nepalankių aplinkybių. Pasikeitus darbingumo lygiui nepalankių aplinkybių skaičiui, koeficientas darbingumo lygio nustatymui turi būti ne 1, o 0,7.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Apeliacinis skundas netenkinamas.

23Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje apskundė NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. SS-2580, kuriuo pakartotinai įvertinus pareiškėjo darbingumo lygį, pareiškėjui buvo nustatytas 35 procentų darbingumo lygis iki 2024 m. rugsėjo 13 d. (senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos) ir Ginčų komisijos 2010 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. S-321, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuriuo NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Pareiškėjas prašė teismo pakeisti šiuos sprendimus nustatant, kad jis yra nedarbingas (darbingumo lygis nuo 0 iki 25 proc.).

24Iš pareiškėjo skundų Ginčų komisijai, pirmosios instancijos teismui, taip pat apeliacinio skundo nustatyta, kad pareiškėjas visuose skunduose kartoja tą patį pagrindinį argumentą, kad atliekant jo darbingumo lygio vertinimą taikytas Kriterijų aprašo 15.3 punktas apima tik sunkų funkcijos sutrikimą, tačiau neapima pareiškėją nuolat varginančio stipraus skausmo. Pareiškėjo teigimu, dėl jį varginančios skausmo sunkus funkcijos sutrikimo ir nuolat varginančio skausmo jis turėjo būti pripažintas nedarbingu. Pareiškėjas nė viename savo skunde nenurodė jokios teisės akto normos, kurią, jo manymu, atsakovas turėjo taikyti bazinio darbingumo lygio nustatymui.

25ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrinimo bylą pagal šioje įstatymo normoje apibrėžtas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

26Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Invalidų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad darbingumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis norminis teisės aktas yra buvo priimtas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo ir darbingumo lygio nustatymo aprašo tvarkos patvirtinimo“. Šio įsakymo 1 punktu buvo patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašas su atitinkamais priedais ir Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas. Pareiškėjo skundžiamų sprendimų priėmimo metu galiojo 2009 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr.A1-354/V-402 redakcijos Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas.

27DL nustatymo aprašas numato, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad taikant gydymą ir (ar) reabilitacijos priemones išlieka organizmo funkcijų sutrikimų, pateikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinei komisijai atitinkamus dokumentus (siuntimą į Tarnybą, medicininių tyrimų išrašus (instrumentinių, laboratorinių), patvirtinančius ligos sunkumą ir diagnozę ir kt.) (8 p.). Gydytojų konsultacinės komisijos patikrinti ir patvirtini DL nustatymo aprašo 8 punkte nurodyti dokumentai pateikiami Tarnybos teritoriniams skyriui, kuris priima sprendimą dėl darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko, termino, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio, darbo pobūdžio ir sąlygų (9,12,14 p.). Nustatant darbingumo lygį užpildydamas patvirtintos formos darbingumo lygio vertinimo aktas (16 p.). Tuo atveju, kai asmuo nesutinka su Tarnybos teritorinio skyriaus priimtu sprendimu, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali kreiptis raštu Tarnybos direktorių dėl pakartotinio darbingumo lygio vertinimo (38 p.). Jei asmuo nesutinka su Tarnybos sprendimu, per 30 kalendorinių dienų po darbingumo lygio Tarnyboje peržiūrėjimo dienos, jis turi teisę kreiptis į Ginčų komisiją (41 p.).

28Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginčus tarp asmens ir tarnybos nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ši Komisija yra ginčus dėl darbingumo lygio ne teismo tvarka sprendžianti institucija. Jai nesuteikta kompetencija pačiai nustatyti asmens darbingumo lygį ir priimti sprendimą dėl darbingumo lygio nustatymo. Nustačiusi atitinkamus darbingumo lygio vertinimo trūkumus, Ginčų komisija pagal suteiktą kompetenciją gali įpareigoti Tarnybą atlikti atitinkamus vertinimo veiksmus.

29Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 5 str.1 d.). Nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Teismui nesuteikta kompetencija pačiam nustatyti darbingumo lygį. Pareiškėjo prašymas, kad teismas pakeistų NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu jam nustatytą ir Ginčų komisijos sprendimu paliktą nepakeistą darbingumo lygį ir pats nustatytų darbingumo lygį, yra suformuluotas ydingai, kadangi teismas pagal jam suteiktą kompetenciją negalėtų patenkinti tokio reikalavimo net ir tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad skundžiami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pirmosios instancijos teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, patikrino pareiškėjo apskųstus aktus teismui suteiktos kompetencijos ribose.

30Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte nurodytus tris kriterijus: medicininius, t. y. asmens bazinį darbingumą (1 priedas); funkcinius kriterijus (2 priedas) bei profesinius ir kitus kriterijus, turinčius įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (2 priedas). Priimant sprendimą dėl darbingumo lygio pirmiausia pagal Kriterijų aprašą yra vertinamas medicininis kriterijus, t. y. bazinis darbingumas, o jis vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus (4,5,6 p.). Kriterijų aprašo I priede yra pateiktas ligų, suklasifikuotų pagal atitinkamas žmogaus organizmo funkcijų sistemas į XV dalių, sąrašas prie kiekvienos ligos nurodant bazinio darbingumo vertę procentais atitinkamuose intervaluose. Funkciniai kriterijai vertinami, atsižvelgiant į asmens funkcijų sutrikimus kiek valandų asmuo gali dirbti per dieną ar dienų per savaitę (11 p.). Profesiniams ir kitiems kriterijams, turintiems įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, priskiriama: išsilavinimas, profesinė kvalifikacija, darbo patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje, amžius (12 p.). Kriterijų aprašo 2 priede yra suklasifikuotas profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, atitinkamų reikšmių palankumas (nepalankios, vidutinio palankumo, palankios) asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms. Atsižvelgiant į tai, kokio palankumo lygio asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentai dauginami iš atitinkamų koeficientų (17-19 p.) ir nustatomas netekto darbingumo procentas.

31Byloje nustatyta, kad pagal minėtas teisės aktų nuostatas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimo procedūra, kurią vykdant priimti pareiškėjo skundžiami sprendimai, buvo pradėta pagal 2010 m. liepos 19 d. VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto siuntimą Nr.79. Siuntime nurodyta pagrindinė diagnozė pagal TLK-10: T91.8 (S14.3, S25.1, S25.3 padariniai); T92.1 (S42 padariniai). Nurodyta, kad funkcijos sutrikimas sunkus. Iki 2010 m. liepos 19 d. siuntimo pareiškėjui išdavimo prieš tai atlikto vertinimo metu pareiškėjui buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Pareiškėjus nesutinkant su NDNT Vilniaus VI teritorinio skyriaus atliktu darbingumo lygio vertinimu (2010 m. rugpjūčio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-2353), kurį atlikus buvo nustatytas 35 proc. darbingumo lygis iki 2024 m. rugsėjo 13 d. (iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos), NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjo prašymu atliko pakartotinį darbingumo lygio vertinimą (2010 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-2355 ir 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr.SS-2580) ir nustatė tą patį (35 proc.) darbingumo lygį. Ginčų komisija išnagrinėjusi pareiškėjo skundą pagrindo NDNT Sprendimų kontrolės skyrius sprendimo koregavimui nenustatė.

32Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius vertino darbingumo lygį remdamasis visuma duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę ir organizmo funkcijų sutrikimus, t.y. siuntimo Nr.79, ligos istorijos, papildomų medicininių tyrimų, apžiūros ir pokalbio su pareiškėju duomenimis, specialistų, konsultantų išvadomis. Vertindamas pareiškėjo darbingumo lygį atsakovas, be kita ko, rėmėsi naujausiais prieš darbingumo lygio vertinimą 2010 m. atliktų medicininių tyrimų duomenimis ir specialistų, konsultantų išvadomis, kurios išvardytos darbingumo lygio vertinimo akto 19 punkte, tarp jų ir apelianto nurodytos Skausmo klinikos konsultacijomis (2010 m. gegužės 18 d., taip pat 2006 m. vasario 14 d.). Byloje nustatyta, kad NDNT teritorinis skyrius, atlikdamas pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą, 2010 m. liepos 27 d. raštu kreipėsi į 2010 m. liepos 19 d. siuntimą Nr. 79 pareiškėjui išdavusi VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabinetą, prašydamas pateikti pareiškėjo darbingumo lygio vertinimui papildomus duomenis, t.y. ortopedo – traumatologo konsultacijos išvadą, nurodant dešiniojo peties ir alkūnės sąnarių judesių amplitudę (laipsniais). Prašoma specialisto išvada buvo pateikta (2010 m. rugpjūčio 11 d. VšĮ VU Santariškių klinikos traumatologo – ortopedo konsultacija) ir į ją buvo atsižvelgta visuose darbingumo lygio vertinimo procedūros etapuose.

33Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas vertinant nustatytas Siuntime Nr.79 nurodytas pagrindines diagnozes: T91.8 - Kitų patikslintų kaklo ir liemens sužalojimų padariniai (Padariniai po trauminio deš. peties nervų rezginio pažeidimo su dešinės rankos pareze bei kompleksinio regioninio skausmo išreikštu sindromu). (S14.3, S25.1, S25.3 padariniai)); T92.1 - Rankos kaulų lūžimo padariniai (Padariniai po deš. raktikaulio lūžimo (S42)). Vertindamas bazinį darbingumo lygį dėl pagrindinių diagnozių pagal TLK-10 kodus T91.8 ir T92.1 atsakovas vadovavosi Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.3 punktu (sunkus funkcijos sutrikimas, bazinio darbingumo galimos vertės 50-0 proc.) ir nustatė bazinį darbingumo lygį – 35 proc. Šios Kriterijų aprašo normos taikymą atsakovas motyvavo (2010 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-2355) šio Akto 21 punkte nurodydamas, kad dėl nurodytų diagnozių (T91.8, T92.1) pareiškėjui nustatytas sunkus funkcijos sutrikimas – riboti aktyvūs dešinės rankos judesiai, maža dešinės rankos proksimalinė jėga, asmuo vos kelia plaštaką į viršų, refleksai dešinės rankos žemi, lėtiniai neuropatinio pobūdžio denervacijai būdingi simptomai (ENMG tyr.), hipestezija dešinėje rankoje; dešinio peties, alkūnės, riešo, pirštų sąnarių kontraktūros 1997 m. liepos 23 d. traumos padarinių pasėkoje; skausminis sindromas; dešiniojo ir kairiojo žąstų apimtis vienoda; funkcijų sutrikimo laipsnis – sunkus, skausmas - sunkus. Kriterijų aprašo I priedo struktūra yra tokia, kad atitinkamoms jo dalims yra priskirtos lygos ir būklės pagal atitinkamas žmogaus organizmo sritis. Tokia šio teisės akto struktūra suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl bazinio darbingumo lygio nustatymo pagal atitinkamą ligą ir būklę, pirmiausia turi būti nustatoma kuriai Kriterijų aprašo I priedo daliai, po to, kuriam būtent tos dalies punktui ji priskirtina, po to sprendžiama dėl darbingumo lygio procento nustatymo pagal nustatytą vertinimo poziciją numatytose bazinio darbingumo procentinių verčių ribose. Apelianto teiginys, esą Kriterijų aprašo I priedo I dalies 15.3 punktas, kuris buvo taikytas nustatant pareiškėjo bazinio darbingumo lygį, neapima skausmo yra nepagrįstas, nes tai paneigia Kriterijų aprašo I priedo I dalies normų sisteminė analizė. Šio skyriaus pastaboje nurodyta, kad funkciniai sutrikimai daugiausia pasireiškia motorikos, sensoriniais sutrikimais ar skausmais. Šioje pastaboje išvardytų būklių konstatavimas yra pagrindas nustatant bazinį darbingumo lygį, atsižvelgiant į kiekvieną individualų medicininiais duomenimis pagrįstą atvejį, konstatuoti atitinkamai skirtingo lygio funkcijos sutrikimus (lengvą, vidutinį, sunkų). Nagrinėjamu atveju, kai matyti iš atsakovo 2010 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo akto Nr.DL-2355 ir 2010 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr.SS-2580, atsakovas, nustatęs, kad funkcijų sutrikimo laipsnis yra sunkus ir skausmas yra sunkus, pareiškėjui taikė palankiausią Kriterijų aprašo I priedo I dalies 15 punkto papunktį (15.3), kuris taikomas nustačius sunkų funkcijos sutrikimą (bazinio darbingumo galimos vertės 50-0 proc.) Pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kad Kriterijų aprašo 1-o priedo I dalies 15.3 punkto taikymas neapima skausmo, negali būti pagrindas keisti ar naikinti pareiškėjo skundžiamus aktus. Kitų pagrindų keisti ar naikinti šiuos aktus nenustatyta.

34Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo darbingumo lygio vertinimą (2010 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-2355) dėl funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms (Akto 24 p.) nustatė kitokį palankių (0), nepalankių (3) ir vidutinio palankumo aplinkybių (4) santykį nei buvo nustatęs NDNT teritorinis skyrius 2010 m. rugpjūčio 13 d. darbingumo lygio vertiningo akte Nr.DL-2353 (palankių -3, nepalankių -2, vidutinio palankumo – 2). Kriterijų aprašo 18 punktas nustato, kad tuo atveju, kai, vertinant darbingumo lygį, vidutinio palankumo darbui aplinkybių yra dauguma ir nustatomos vidutiniškai palankios jo darbui aplinkybes, jo bazinio darbingumo procentai dauginami iš koeficiento 1. Kadangi pakartotinio vertinimo metu nustatytų palankumo darbui aplinkybių yra dauguma, bazinio darbingumo procentą padauginus iš koeficiento 1, darbingumo lygis nepakito. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms 4 punkto (profesinė kvalifikacija) ir 5 punkto (darbinė patirtis ir darbiniai įgūdžiai, kuriuos asmuo gali panaudoti darbo vietoje). Taip teigdamas apeliantas remiasi NDNT teritorinis skyriaus 2010 m. rugpjūčio 13 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr.DL-2353, kuriame pagal 4 ir 5 kriterijus buvo nustatyta, jog tai yra palankios aplinkybės., tačiau pareiškėjas šio akto nagrinėjamoje byloje neskundė, todėl teismas neturėjo pagrindo vertinti šį aktą. Be to, pažymėtina, kad NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakartotinio vertinimo metu (2010 m. rugsėjo 21 d. darbingumo lygio vertinimo aktas Nr.DL-2355) pagal 4 ir 5 kriterijus vertino kaip nepalankias aplinkybes, t.y. palankiai pareiškėjui.

35Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia kai kuriuos medicininius ir darbingumo lygio nustatymo (klasifikavimo) klausimus, kuriuos spręsti teismui nesuteikta kompetencija, todėl teisėjų kolegija teismo kompetencijai nepriskirtais klausimais nepasisako. Nagrinėdamas ginčą dėl darbingumo lygio nustatymo, teismas, kaip jau buvo minėta, sprendžia tik teisės klausimus. Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija nenustatė pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas A. L. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į... 5. Skunde paaiškino, kad NDNT bei Ginčų komisija, remiantis darbingumo lygio... 6. Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos... 7. Atsiliepime į skundą (b. l. 52-54) paaiškino, kad pareiškėjas savo... 8. Dėl pareiškėjo profesinės reabilitacijos paaiškino, kad NDNT teritorinio... 9. Pareiškėjo darbingumo lygis buvo vertinamas vadovaujantis Kriterijų aprašu,... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2011 m. kovo... 12. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ginčui aktualaus teisinio reguliavimo... 13. Pareiškėjo funkcinių, profesinių kitų kriterijų, turinčių įtakos... 14. Teismas nustatė, kad NDNT ir Ginčų komisija vadovavosi Kriterijų aprašo... 15. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad darbingumo... 16. III.... 17. Pareiškėjas A. L. (toliau – ir apeliantas) padavė... 18. Apeliacinis skundas (b. l. 105-108) grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais,... 19. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra šališkas,... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 23. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje apskundė NDNT Sprendimų kontrolės... 24. Iš pareiškėjo skundų Ginčų komisijai, pirmosios instancijos teismui, taip... 25. ABTĮ 136 straipsnis nustato, kad teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai... 26. Darbingumo lygio nustatymą reglamentuoja specialieji teisės aktai. Invalidų... 27. DL nustatymo aprašas numato, kad gydantis gydytojas, nustatęs diagnozę ir... 28. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje... 29. Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo... 30. Asmens darbingumo lygis nustatomas vertinant Kriterijų aprašo 3 punkte... 31. Byloje nustatyta, kad pagal minėtas teisės aktų nuostatas pareiškėjo... 32. Iš pateiktų į bylą įrodymų nustatyta, kad NDNT Sprendimų kontrolės... 33. Pareiškėjo darbingumo lygio vertinimas buvo atliktas vertinant nustatytas... 34. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atlikdamas pakartotinį pareiškėjo... 35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia kai kuriuos medicininius ir darbingumo... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus... 38. Nutartis neskundžiama....