Byla 2S-302-123/2013
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo,

Nustatė

2ieškovė A. R. kreipėsi į teismą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo. Pareikšdama ieškinį nurodė, kad ji nuo 2010 m. gruodžio mėnesio gyvena ( - ), Jungtinėje Karalystėje, o atsakovas Jungtinėje Karalystėje gyvena dar seniau, pastaruoju metu, kartu su nepilnamečiais vaikais I. R. ir V. R. jis gyvena ( - ), Jungtinėje Karalystėje.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-11-06 nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, ir pasiūlė ieškovei su ieškiniu kreiptis į kompetentingą Jungtinės Karalystės teismą. Teismas nustatė, kad dabartinė nepilnamečių vaikų

4I. R. ir V. R. gyvenamoji vieta nuo 2010 metų yra Jungtinėje Karalystėje, jie ten nuolat gyvena ir mokosi, taigi ten yra jų interesų centras. Ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio – atsakovo gyvenamosios vietos taip pat yra Jungtinėje Karalystėje. Teismo manymu, būtų ne tik neteisėta, bet ir labai sudėtinga, brangu ir ilgai truktų deramai išnagrinėti tokią bylą Lietuvos Respublikos teisme, konkrečiai imant – Klaipėdos rajono apylinkės teisme, kurio aptarnaujama teritorija jau seniai nebėra nei ieškinyje minimų vaikų, nei jų tėvų nuolatinė gyvenamoji vieta.

5Atskiruoju skundu ieškovė A. R. prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-11-06 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad byloje keliamas klausimas, kurį Klaipėdos rajono apylinkės teismas privalėjo išspręsti 2001-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-87-04/2001 nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą. Visapusiškai ir išsamiai galima išnagrinėti keliamus reikalavimus tik įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos nutraukiant šalių santuoką. Nurodo, kad teismas nepagrįstai netaikė CPK 784 straipsnio nuostatų, numatančių, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis. Mano, kad civilinės bylos nagrinėjimas Jungtinės Karalystės teisme padidintų bylinėjimosi išlaidas bei prailgintų bylinėjimosi laiką. Ginčo santykių teismingumas yra ne išimtinis, o alternatyvus pagal ieškovės pasirinkimą, todėl byla spręstina pagal atsakovo paskutinę Lietuvos Respublikos teritorijoje nurodytą gyvenamąją vietą Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Ieškovės žiniomis, atsakovas turi daug nekilnojamojo turto tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek kitose Klaipėdos rajono apylinkės teismo kompetencijai priskirtose teritorijose, dažnai atvyksta į Lietuvą. Nurodo, kad Reglamento Nr. 44/2001 preambulės 12 p. nurodyta, kad jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo gyvenamąją vietą, bet ir pagal kitą alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai įvykdyti teisingumą.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Klaipėdos rajono apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

8CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartims, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 str.). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Pagal CPK 784 ir 785 straipsnių nuostatas šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.

9Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu (1 str. 1 d. b p.), konkrečiai susijusioms su globos ir bendravimo teisėmis (1 str. 2 d. a p.), yra įtvirtintos

102003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti šiame Reglamente, yra suformuluoti kuo labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 p., 8 str.). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Reglamentas neapibrėžia, kas turėtų būti pripažįstama nuolatine gyvenamąja vieta. Nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2007). Minėto Reglamento preambulės 11 p. nustatyta, kad į jo taikymo sritį neįeina išlaikymo pareigos, nes joms taikomas 2000-12-22 Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 44/2001. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose. Teismai, turintys jurisdikciją pagal šį Reglamentą, paprastai turės jurisdikciją priimti sprendimus dėl išlaikymo pareigų taikydami Tarybos reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 2 dalį. Šios Reglamento nuostatos numato alternatyvųjį teismingumą, t. y. pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją arba pagal kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją ar gyvenamąją vietą.

11Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dabartinė nepilnamečių vaikų I. R. ir V. R. gyvenamoji vieta nuo 2010 metų yra Jungtinėje Karalystėje, jie ten nuolat gyvena ir mokosi, taigi ten yra jų interesų centras. Ieškovės ir jos buvusio sutuoktinio – atsakovo gyvenamosios vietos taip pat yra Jungtinėje Karalystėje, ieškovė tiksliai nurodė atsakovo gyvenamąją vietą ir, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nebeturėtų remtis Lietuvos Respublikos CK išlygomis dėl galimybės pareikšti ieškinį nežinia kur gyvenančiam atsakovui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovės ir atsakovo bei šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Jungtinėje Karalystėje, pagrįstai sprendė, jog byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

12Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad byloje keliamas klausimas, kurį Klaipėdos rajono apylinkės teismas privalėjo išspręsti 2001-01-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-87-04/2001 nagrinėdamas santuokos nutraukimo bylą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškinys teismingas Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai vadovaujasi CPK 385 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus ir tuo motyvuoja teismo, priėmusio sprendimą dėl santuokos nutraukimo, pareigą išspręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo klausimus pareikštus šioje byloje. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2001-01-16 sprendimas yra įsiteisėjęs, jis buvo priimtas dar negaliojant naujojo 2003-01-01 CPK nuostatoms, be to, šiame ieškinyje keliami reikalavimai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo pareiškiant ieškinį dėl santuokos nutraukimo nebuvo keliami.

13Apeliantė nurodo, kad atsakovas turi daug nekilnojamojo turto tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tiek kitose Klaipėdos rajono apylinkės teismo kompetencijai priskirtose teritorijose, dažnai atvyksta į Lietuvą, tačiau nurodytus teiginius pagrindžiančių aplinkybių nepateikė (CPK

14178 str.).

15Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

17Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai