Byla 2A-831-601/2013
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Gudynienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. D. (M. D.), atstovaujamo advokato K. Ž., apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui P. M., trečiajam asmeniui BUAB „Toringė“, atstovaujamam bankroto administratoriaus UAB „Bankrotų administravimas“, dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas – pripažinti ieškovo M. D. ir atsakovo P. M. 2009 m. lapkričio 4 d. sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovui buvo parduotas automobilis Audi A8, 1999 m. laidos, juodos palvos, identifikavimo VN ( - ), valstybinis Nr. ( - ) negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją, taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

5Motyvuose nurodė, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu, kadangi 2009 m. lapkričio

64 d., sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas patvirtino, kad parduodama transporto priemonė priklauso būtent jam nuosavybės teise ir į ją tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi ir ginčų dėl jos nėra. Ieškovas sužinojo, kad jam pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo perduotas ne automobilis Audi A8, 1999 m. laidos, identifikavimo VIN ( - ), valstybinis Nr. ( - ) o kitas automobilis, kuris yra pavogtas ir paieškomas bei, kurį savininkas turi teisę išsireikalauti iš ieškovo. Atsakovas, parduodamas automobilį Audi A8 su suklastotu identifikavimo numeriu ir pareikšdamas patvirtinimus apie atsakovo nuosavybės teisę į parduodamą automobilį bei trečiųjų asmenų pretenzijų nebuvimą, suklaidino ieškovą M. D., todėl ieškovas, iš esmės suklydęs, 2009 m. lapkričio 4 d. sudarė su atsakovu transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios nebūtų sudaręs, jeigu jam būtų buvusios žinomos aukščiau išvardintos aplinkybės (t. 1, b. l. 31-35, t. 2, b. l. 82-83).

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. D. atsakovo P. M. naudai – 2 000 Lt išlaidas už teisinę pagalbą. Taip pat priteisė iš ieškovo M. D. valstybei – 64 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

8(t. 2, b. l. 104-109).

9Teismas nustatė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. tarp P. M. ir M. D. buvo sudaryta transporto priemonės AUDI A8 pirkimo–pardavimo sutartis. Nurodė, kad nors ieškovas laikė, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, tačiau teismas vertino, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai suklystama dėl paties sandorio, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų, kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje nebūtų sudaręs sandorio arba jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Teismas nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog transporto priemonės identifikavimo numeris neatitiko nurodyto jo dokumentuose, pažeistas ar turi klastojimo požymių, registracijos ar įsigijimo dokumentai turi taisymo ar klastojimo požymių. Atsakovas transporto priemonę įsigijo 2008 m. birželio 6 d., kuri buvo naudojama asmeniniams poreikiams, transporto priemonė 2009 m. spalio 20 d. apgadinta autoįvykio metu, o 2009 m. lapkričio 4 d. parduota. Nors ieškovas M. D. pripažino, jog netgi vizualiai buvo matomi automobilio apgadinimai, tačiau automobilį eksploatavo iki 2011 m. gegužės 6 d., kuomet paaiškėjo, jog buvo įsigytas ne tas automobilis. Teismas laikė sunkiai tikėtina aplinkybę, kad ieškovas, disponavęs transporto priemone ilgą laiko tarpą, ją įregistravęs savo vardu ir tik siekiant įsirengti dujinę įrangą automobilyje, sužinojo, jog kėbulo numeriai suklastoti. Ieškovas reiškė pretenziją atsakovui tik po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po sudaryto sandorio ieškovas atsakovui pretenzijų neturėjo, nes autotransporto priemonė buvo įregistruota ieškovo vardu ir atitinkamai atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra. Teismas sprendė, jog nebuvo suklysta dėl paties sandorio esmės ar dalyko, nes šalys savo valią išreiškė pasirašydamos 2009 m. lapkričio 4 d. sutartį.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

10Ieškovo (apelianto) atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas (t. 2, b. l. 120-132).

11Motyvuose nurodė:

  1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų reikalavimus. Sprendimo priėmimo data suklastota, t. y. sprendimas nebuvo priimtas iki 2012 m. gruodžio 19 d. 14 val. ir nurodytu laiku nebuvo paskelbtas. Jis buvo priimtas vėliau (datuojant atbuline data), todėl yra neteisėtas, neteisingas, nepagrįstas, pažeidžiantis CPK 263, 268, 269 straipsnių reikalavimus. Objektyvių priežasčių, dėl kurių nebūtų buvę galima priimti ir paskelbti teismo sprendimo laiku, nebuvo.
  2. Teismas priimdamas sprendimą aiškiai ir vienareikšmiškai nepasisakė, kuriais įrodymais savo sprendimą grindžia, o kuriuos įrodymus atmeta. Teismas nepateikė įtikinamų motyvų dėl įrodymų vertinimo (kadangi bylos įrodymai prieštarauja teismo išvadai). Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai didesnę ir svaresnę reikšmę turėjo atsakovo atsikirtimus pagrindžiantys įrodymai. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje surinktų įrodymų, jų reikšmės byloje nustatinėjamoms aplinkybėms, o apsiribojo tik juos išvardindamas.
  3. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1997 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 5 „Dėl įstatymų reguliuojančių teismo sprendimo priėmimo ir išdėstymo tvarką, taikymo teismų praktikoje“.
  4. Nesant duomenų, kad atsakovo 2008 m. birželio 6 d. įsigytas iš UAB ,,Toringė“ automobilis už 12 400 Lt po autoįvykio buvo suremontuotas, neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad įsigijus automobilį buvo atlikta privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra, buvo nustatyti nedideli trūkumai, tačiau ji tiko eksploatavimui. Neatsižvelgė, kad pats atsakovas pripažino, jog įtakos automobilio pardavimui turėjo būtent tuo metu automobilio vertė 29 900 Lt.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvuodamas tuo, kad atsakovui, registruojant ir perregistruojant automobilį bei atliekant techninę apžiūrą, nebuvo nustatytas identifikavimo duomenų neatitikimas, neatsižvelgė į tai, kad atsakovui, atliekant automobilio registravimą ir perregistravimą bei techninę apžiūrą į registracijos liudijimą nebuvo įrašytas automobilio variklio numeris. Registracijos liudijime automobilio variklio numeris nenustatytas, todėl teismas tokį VĮ ,,Regitra“ darbuotojų darbą (registruojant ir perregistruojant) turėjo vertinti kritiškai.
  6. Teismas nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad sunkiai tikėtina aplinkybė, jog ieškovas, disponavęs transporto priemone, įregistravęs savo vardu ir tik siekdamas įsigyti dujinę įrangą, sužinojo apie kėbulo numerių suklastojimą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės dėl transporto priemonės techninės apžiūros galiojimo laiko iki 2011 m. kovo 19 d., nepasisakė dėl įrodymų, kuriuose užfiksuoti akivaizdžiai skirtingi duomenys, leidžiantys pagrįstai abejoti atsakovo parodymais ir atsiliepimo teiginiais (Kelių policija užfiksavo „Audi S8“ nežymius apgadinimus, o draudimo bendrovės ekspertas apžiūrėjo stipriai apgadintą „Audi A8“), kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas turėjo tuo metu du automobilius.
  7. Teismas nepasisakė, kokių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog automobilio registracija užtruko, kadangi atsakovo automobilis buvo ruošiamas paslaugų teikimui. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad po sandorio sudarymo pirkėjas pardavėjui neturėjo pretenzijų. Neatsižvelgdamas į visą eilę įrodymų, kad ieškovas nėra ekspertas, sudarydamas sutartį pasitikėjo atsakovu (tik specialistai galėjo nustatyti automobilio identifikavimo numerio pakeitimą), automobilis du kartus registruotas Lietuvoje, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas, nežinodamas, jog perka nusikalstamu būdu įgytą automobilį, nebuvo suklydęs. Sudarydamas daikto, kuris nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, perleidimo sandorį pirkėjas iš esmės suklydo dėl sandorio objekto, nes pardavėjas tuo metu netinkamai vykdė įstatyminę garantiją. Teismas nepasisakė, kokie konkrečiai ieškovo teiginiai prieštarauja jo paties veiksmams ar šalių tarpusavio santykiams ir kokiais įrodymais remdamasis teismas daro tokią išvadą.
  8. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad liudytojo D. M. duoti parodymai yra prieštaringi, juos turėjo vertinti kritiškai, kadangi jis yra suinteresuotas byloje asmuo (atsakovas yra jo tėvas). Priešingai, liudytojo J. Z. parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys kitiems bylos įrodymams.
  9. Atsakovo teismui duoti paaiškinimai dėl automobilio kainos (kad atsakovas sutiko nurodyti didesnę kainą) ir būklės (atsakovas nutylėjo, kad iš UAB ,,Toringė“ įsigijo sudaužytą automobilį) yra melagingi, teismas juos turėjo vertinti kritiškai.
  10. Atsakovas buvo informuotas apie automobilių ,,Audi A8“ ir ,,Audi S8“ skirtumus ir juos tyrinėjo iki automobilio pardavimo. Atsakovo sūnus D. M. (teistas ir už nusikaltimus, susijusius su automobiliais), naudojosi parduotu automobiliu, todėl tikėtina, kad jam faktiškai valdant automobilį įvyko pakeitimas iš ,,Audi A8“ į ,,Audi S8“. Atsakovas žinojo, kad įregistravus automobilį, o vėliau keičiant jo registracinį numerį ar pasikeitus savininkui, automobilio į VĮ „Regitra“ pateikti nereikės ir identifikavimo numerio pakeitimas greitai neišaiškės. Tai patvirtina atsakovo veiksmai delsiant registruoti automobilį nuo 2008 m. birželio 6 d. iki 2009 m. vasario 19 d. (laukė, kol bus atgabentas į Lietuvą analogiškas tvarkingas automobilis).
  11. Techninių apžiūrų centras netikrina automobilių pagal jų identifikavimo numerius, todėl atliekant techninę apžiūrą identifikavimo numerio pakeitimo nepastebėjo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas turėjo anksčiau pastebėti automobilio identifikavimo numerio klastotę ir pareikšti atsakovui pretenziją, kadangi klastotę galėjo nustatyti tik specialistas.

12Atsakovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovo apeliacinį skundą atmesti (t. 2, b. l. 149-155). Motyvuose nurodė:

  1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad 2012 m. gruodžio 19 d. 14 val. teismo sprendimas nebuvo priimtas ir paskelbtas, nes teisėja atėjo į paskelbimą ir perskaitė sprendimo įžanginę ir rezoliucinę sprendimo dalis, nurodydama, kad viso sprendimo pateikti negalės dėl kompiuterio gedimo.
  2. Apeliaciniame skunde ieškovas ir jo atstovas nepateikė nei vieno argumento, objektyviai paneigiančio pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismo teisėja visapusiškai ištyrė bylą, t. y. apklausė visus liudytojus, ištyrė rašytinius įrodymus ir priėmė objektyvų sprendimą.
  3. Ieškovo bandymas pateikti transporto priemonės registravimą ir numerių keitimą kaip transporto priemonės suklastojimą, neturi jokio juridinio pagrindo. Ieškovas meluoja dėl aplinkybių, dėl kurių jo įgyta transporto priemonė buvo tikrinama ir sulaikyta. Transporto priemonė M. D. buvo parduota būtent AUDI A8 valst. Nr. ( - )
  4. Ieškovo motyvas, kad tik po 1,5 metų, norėdamas įrengti dujų įrangą pastebėjo automobilio suklastojimą, paneigtas VĮ ,,Regitra“ atstovo, kuris nurodė, kad M. D. kreipėsi į VĮ „Regitra“ tikslu nuimti automobilį nuo įskaitos ir jį parduoti ir tikėjosi, kad automobilis nebus tikrinamas, tačiau šį kartą VĮ „Regitra“ darbuotojams kilo įtarimas dėl automobilio modelio neatitikimo transporto priemonės registracijos dokumentams.
  5. Nepagrįstai ieškovas ir jo atstovas ieškinį grindžia įtraukdamas atsakovo sūnų D. M., tokie jo teiginiai vertinti kaip šmeižtas.
  6. Buvo paskelbta, kad parduodamas AUDI A8 automobilis už likutinę 11 000 Lt, kadangi automobilis buvo surinktas tik tiek, kad užvažiuotų ant tralo, ieškovas ir liudytojas J. Z. puikiai matė automobilio būklę, t. y. kad parduodama nevažiuojanti transporto priemonė ir jai reikalingas remontas, M. D. sutiko su 11 000 Lt suma, tačiau jam paprašius buvo įrašyta 24 000 Lt suma (pats pageidavo įrašyti didesnę sumą).
  7. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, kad atsakovas turėjo du automobilius ir automobiliai buvo keičiami, kadangi reikėjo turėti du automobilius su beveik tokiais pačiais apgadinimais. Tokiuose ieškovo ir jo atstovo teiginiuose yra vienintelis tikslas, bet kokia kaina ir būdais nukreipti teismo dėmesį nuo tikrojo nusikaltimą padariusio asmens, t. y. pats ieškovas atliko tokius veiksmus. Atsakovas apie ikiteisminį tyrimą dėl automobilio apskritai nebuvo informuotas.
  8. Nepagrįsti ieškovo apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas žinojo, kad įregistravus automobilį, o vėliau keičiant jo registracinį numerį ar pasikeitus automobilio savininkui, VĮ ,,Regitra“ pateikti nereikės ir identifikavimo numerio pakeitimas greitai neišaiškės bei, jog teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovas turėjo anksčiau pastebėti automobilio identifikavimo numerio klastotę ir pareikšti atsakovui pretenziją. Apelianto skundas grindžiamas prielaidomis ir pasvarstymais, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų.

    13

14

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

17Byloje kilo klausimas, ar teisėjos veiksmai, priimant ir paskelbiant skundžiamą teismo sprendimą, atitiko objektyvumo ir nešališkumo kriterijus.

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) nuostatomis ir šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika.

19Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Teisė į tinkamą teismo procesą yra vienas iš civilinio proceso teisės principų. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant ir aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (nurodyto Teismo sprendimo 30 punktas). Toliau šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 (C. and Others v. Belgium, no. 32492/96, par. 121); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje S. v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01 (S. v. Ukraine, no. 65518/01) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008).

20Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje esantis 2012 m. gruodžio 19 d. skundžiamas teismo sprendimas nebuvo surašytas ir paskelbtas numatytu laiku – 2012 m. gruodžio 19 d., 14.00 val. Apeliantas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo negavo. Sprendimas nebuvo pateiktas ir 2012 m. gruodžio 20 d. 11.50 val., kai Kauno apylinkės teismo pirmininkas, pradėdamas tirti gautą apelianto advokato skundą, jo pareikalavo pas teisėją. Teisėja paaiškino, kad ji numatytu laiku paskelbė tik sprendimo įžanginę ir rezoliucinę dalis, teismo sprendimas buvo paskelbtas nepasirašytas (t. 2, b. l. 117-118). Teismo sprendimas Liteko duomenų bazėje prisegtas 2012 m. gruodžio 20 d. 15.47 val. Taigi, iš šių aplinkybių galima daryti neabejotiną išvadą, jog teismo sprendimas buvo priimtas (surašytas) atbuline data. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie teisėjos veiksmai sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog teisėja objektyviąja prasme nebuvo nešališka, t. y. esanti situacija tiek apeliantui, tiek objektyviam stebėtojui sukelia abejones dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Jog nebuvo užtikrintas nešališkumas objektyviąja prasme, patvirtina apelianto 2012 m. gruodžio 20 d. (dar nesant surašytam teismo sprendimui) pateiktas pareiškimas Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkui dėl teisėjos šališkumo, prašant ją nušalinti (t. 2, b. l. 113), o 2013 m. sausio 2 d. teisėja buvo nušalinta nuo šios bylos (tolimesnių veiksmų šioje byloje atlikimo) (t. 2, b. l. 117-118).

21Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, t. y. byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), nes neužtikrinta apelianto teisė į nešališką teismą (CPK 21 str.), todėl teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

22Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

24apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

25Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas – pripažinti ieškovo M. D. ir... 5. Motyvuose nurodė, kad sandoris pripažintinas negaliojančiu, kadangi 2009 m.... 6. 4 d., sudarant transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas... 7. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį... 8. (t. 2, b. l. 104-109).... 9. Teismas nustatė, kad 2009 m. lapkričio 4 d. tarp P. M. ir M. D. buvo sudaryta... 10. Ieškovo (apelianto) atstovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto... 11. Motyvuose nurodė:
  1. Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant... 12. Atsakovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto... 13.
... 14.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Byloje kilo klausimas, ar teisėjos veiksmai, priimant ir paskelbiant... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką... 19. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6... 20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad byloje esantis 2012 m. gruodžio 19 d.... 21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nustatytas absoliutus sprendimo... 22. Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo esant absoliučiam sprendimo... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 24. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 25. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir...