Byla A-756-1512-12
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

2sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei I. V., advokatui V. M.,

4atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, atstovėms A. M., V. G.,

5atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovėms D. B., J. P.,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys - Utenos alus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Švyturys - Utenos alus“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, dėl žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švyturys - Utenos alus“ kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos bei Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto, 375 103,09 Lt žalos atlyginimą.

10Pareiškėjas skunde nurodė, kad Utenos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba), remdamasi 2011 m. balandžio 6 d. priėmė sprendimą Nr. R21-2 „Dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo“, kuriuo uždraudė Gavęs šį sprendimą, pareiškėjas nedelsdamas nutraukė „Blindos“ firminės giros prekybą ir organizavo šio produkto išėmimą iš rinkos. Tuo pat metu, norėdamas įsitikinti minėto Tarnybos sprendimo pagrįstumu ir teisėtumu, pareiškėjas užsakė papildomus tos pačios partijos „Blindos firminės giros“ tyrimus keliose skirtingose Lietuvos, Ukrainos ir Prancūzijos laboratorijose. Atlikus tyrimus šiose laboratorijose, saldiklio acesulfamo K giroje nebuvo aptikta. Šią aplinkybę patvirtina Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2011 m. gegužės 12 d. tyrimo protokolas Nr. 27 733, Ukrainos valstybinio techninio reguliavimo ir vartojimo politikos komiteto Valstybės įmonės „Ukrmetrteststandart“ Produkcijos bandymų mokslo ir tyrimo centro Maisto produkcijos bandymų protokolas Nr. 5956/11-x, Carlsberg Group Centrinės laboratorijos, esančios Strasbūre, Prancūzijoje, 2011 m. gegužės 2 d. analizės ataskaita. Giros gamintojas – Ukrainos įmonė „Slavutič“, priklausanti, kaip ir pareiškėjas, tai pačiai „Carlsberg“ įmonių grupei, raštu patvirtino, kad nenaudoja jokių saldiklių šios giros gamybai. Šio produkto sudėtis yra griežtai reglamentuota pareiškėjo ir įmonės „Slavutič“ sudarytoje sutartyje, kurios prieduose yra nurodytas produkto ingredientų sąrašas (vanduo, gliukozės ir fruktozės sirupas, miežių salyklas, rugių salyklas, miežiai, giros misos koncentratas, CO2, giros kvapioji medžiaga, mielės). Sutartyje akcentuojama, kad produktas gaminamas be konservantų, taikant tradicinę natūralaus fermentavimo technologiją. Prie šios konkrečios produkto partijos (pagaminimo data 2010 m. lapkričio 24 d., galiojimo laikas 180 parų) buvo pridėtas gamintojo įmonės „Slavutič“ kokybės pažymėjimas Nr. 291, kuriame yra Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 m. lapkričio 29 d. spaudas „Realizuoti leidžiama“. Minėti įrodymai patvirtina, kad produktas jo įvežimo į Lietuvą metu atitiko visus galiojančius kokybės ir ženklinimo reikalavimus. Atsižvelgdamas į prieštaringus skirtingų laboratorijų tyrimo rezultatus, pareiškėjas 2011 m. gegužės 3 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, prašydamas atlikti papildomus tyrimus, panaudojant kitus metodus, įvertinti jų rezultatus ir pateikti galutinę išvadą dėl saldiklio acesulfamas K „Blindos firminėje giroje“. Tačiau Tarnyba 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. B6-(1.9)-848 atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodydama, kad neturi pagrindo abejoti Instituto pateikta išvada.

11Pareiškėjo nuomone, Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas Nr. R21-2 „Dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo“ ir 2011 m. gegužės 13 d. raštas Nr. B6-(1.9)-848, kuriuo atsisakyta atlikti papildomus tyrimus, yra neteisėti ir nepagrįsti. Gira yra maisto produktas, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos maisto įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytus saugos, kokybės, tvarkymo ir ženklinimo reikalavimus. Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. priimtame sprendime Nr. R21-2 nurodyta, kad „Blindos firminė gira“ neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 patvirtinto Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento (toliau – ir Techninis reglamentas) 17 punkto reikalavimų. Tarnybos nuomone, pareiškėjo parduodamas gėrimas negali būti vadinamas gira, kadangi jame yra saldiklio. Tokiu būdu, Tarnybos nustatytas pažeidimas yra susijęs tik su produkto ženklinimo reikalavimų pažeidimu. Tai patvirtina vėlesnis, t. y. 2011 m. balandžio 22 d., Tarnybos raštas, kuriuo pareiškėjui buvo leista realizuoti šį produktą, pakeitus jo pavadinimą į gaivųjį giros gėrimą (šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, kadangi Tarnybos paviešinta informacija pakenkė produkto reputacijai ir prekiniam ženklui, o iki galiojimo termino pabaigos buvo likęs mažiau kaip vienas mėnuo). Ginčijamu Tarnybos sprendimu pareiškėjui buvo pritaikyta rinkos ribojimo priemonė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 16 straipsniu, rinkos ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei yra pažeidžiami Produktų saugos įstatymo atitinkamų straipsnių reikalavimai, susiję su produktu sauga (Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Produkto pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 punktą, Tarnyba taiko rinkos ribojimo priemones, siekdama riboti pavojingų vartotojų sveikatai maisto produktų pateikimą į rinką. Nagrinėjamu atveju Tarnyba nenustatė jokių produkto savybių, kurios keltų pavojų sveikatai. Tarnybos sprendime nurodytas Techninio reglamento 17 punkto pažeidimas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio produktą galima būtų pripažinti nesaugiu ar pavojingu sveikatai. Nei Maisto įstatymas, nei Produktų saugos įstatymas nenumato, kad rinkos ribojimo priemonės gali būti taikomos už ženklinimo pažeidimus, kurie nekelia jokios rizikos vartotojų gyvybei ar sveikatai. Todėl Tarnyba nagrinėjamu atveju negalėjo taikyti rinkos ribojimo priemonių. Be to, Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas Nr. R21-2 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

12Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis nepažeidė Techninio reglamento 17 punkto. Pagal Techninio reglamento 7 punktą, gira – tai gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedu, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc. Pagal Techninį reglamentą, gira skiriasi nuo giros gėrimų (gaiviojo giros gėrimo, giros skonio gaiviojo gėrimo) tuo, kad ji gaminama natūraliai rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu. Tačiau joje taip pat gali būti maisto priedų. ėrimų gamyboje leidžiama vartoti tik Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793, nurodytus maisto priedus. Jų koncentracija gėrimuose neturi viršyti šios higienos normos 4 priedo 14.1.1.2 ir 14.1.4 punktuose nustatytų didžiausių leistinų vartoti kiekių. Giros gamyboje galima vartoti karamelių spalvos dažiklius (E 150 a-d), pieno rūgštį E 270, askorbo rūgštį E 300, natrio askorbatą E 301, citrinų rūgštį E 330, akacijų sakus E 414.“ Lietuvos higienos norma HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ leidžia naudoti nealkoholinių gėrimų gamyboje saldiklį acesulfamą (žymimas E950, didžiausias leistinas kiekis – 350 mg/l). Nagrinėjamu atveju Instituto laboratorijos nustatytas saldiklio kiekis (28,3 Mg/l) „Blindos firminėje giroje“ yra daugiau kaip dešimt kartų mažesnis už higienos normoje leidžiamą ribą. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas nepažeidė Techninio reglamento 17 punkto reikalavimų.

13Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 patvirtintais Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymais (toliau – ir Nurodymai), kurie buvo priimti vadovaujantis 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 882/2004 Dėl valstybinės kontrolės, kuri atliekama siekiant užtikrinti, kad būtų įvertinama, ar laikomasi pašarus ir maistą reglamentuojančių teisės aktų, gyvūnų sveikatos ir gerovės taisyklių (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 882/2004). Tačiau Nurodymuose nustatyta mėginių paėmimo ir laboratorinių tyrimo atlikimo procedūra neatitinka Reglamento (EB) NR. 882/2004 11 straipsnio reikalavimų. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad kompetentingos institucijos nustato tam tikras procedūras, garantuojančias pašarų ir maisto verslo operatoriams, kurių produktams taikomas mėginių ėmimas ir analizė, teisę reikalauti papildomos eksperto nuomonės, nepažeidžiant kompetentingų institucijų pareigos skubiai imtis veiksmų, susidarius kritinei padėčiai. Pagal Reglamento (EB) NR. 882/2004 11 straipsnio 6 dalį, šiomis procedūromis visų pirma užtikrinama, kad pašarų ir maisto verslo operatoriai galėtų paimti pakankamą skaičių mėginių, reikalingų eksperto nuomonei pateikti, nebent jei tai yra neįmanoma, nes produktai yra labai greitai gendantys arba turimas substrato kiekis yra labai mažas. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasi. Tyrimas buvo atliktas paėmus tik vieną mėginį (Tarnyba paėmė tyrimui tik vieną giros butelį). Tokiu būdu buvo pažeista ir Reglamento (EB) NR. 882/2004 16 straipsnio 3 dalis. Be to, tyrimą atlikęs Institutas yra Tarnybai pavaldi ir atskaitinga įstaiga. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio Instituto nepriklausomumo ir jo atliekamų tyrimų objektyvumo. Šiuo atveju Instituto pateiktos išvados prieštarauja kitų laboratorijų pateiktoms išvadoms.

14Pareiškėjo teigimu, dėl aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų jis patyrė 375 103,09 Lt žalą, kurią sudaro faktinės išlaidos, susijusios su „Blindos firminės giros“ prekinio ženklo sukūrimu ir įregistravimu, šio produkto reklama ir marketingu, taip pat išlaidos, susijusios su konkrečios giros partijos, kurią pareiškėjas turėjo išimti iš rinkos, pagaminimo savikaina ir logistikos kaštais. Tarnybai paviešinus informaciją apie 2011 m. balandžio 6 d. priimtą sprendimą Nr. R21-2, šią informaciją išplatino ir daugelis kitų visuomenės informavimo priemonių. Plačiai pasklidus nepagrįstai neigiamai informacijai apie produktą „Blindos firminė gira“, šio produkto ir prekės ženklo reputacijai buvo padaryta nepataisoma žala. Todėl pareiškėjas priėmė sprendimą keisti šį prekės ženklą ir suteikti produktui kitą pavadinimą. Po Tarnybos paskelbtos informacijos pareiškėjas daugiau neprekiavo „Blindos firmine gira“, pakeitė šį prekinį ženklą į „Blindos gira“, pakeitė gamintoją, pakeitė etiketes, pakeitė visą produkto reklaminę medžiagą. Todėl visos pareiškėjo turėtos „Blindos firminės giros“ ženklo kūrimo ir reklamos išlaidos (291 911,02 Lt) laikytinos jo nuostoliais. Sunaikintos produkcijos savikaina sudaro 80 771,63 Lt, o logistikos kaštai, susiję su 6 799 vienetų „Blindos firminės giros“ pristatymu klientams ir sugrąžinimu iš rinkos, sudaro 2 420,44 Lt.

15II.

16Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Institutas nurodė, kad, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kompetentinga institucija paskiria laboratorijas, galinčias atlikti oficialios kontrolės metu paimtų mėginių analizę. Tačiau kompetentingos institucijos gali paskirti tik tas laboratorijas, kurios įvertintos arba akredituotos pagal Europos standartus, šiuo atveju – pagal EN ISO/IEC 17025 „Dėl bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijos bendrų reikalavimų“. Tarnybos direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-395 „Dėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos patvirtinimo kontroline (referentine) laboratorija“ Instituto laboratorija paskirta kontroline (referentine) laboratorija. Instituto laboratorijos departamente sukurta, įdiegta ir palaikoma kokybės vadybos sistema, atitinkanti standartą LST EN ISO 17025 „Tyrimo, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai“ ir užtikrinanti tyrimų rezultatų kokybę. Pagal šio standarto reikalavimus Laboratorijos departamentas akredituotas Vokietijos akreditacijos biuro (DAP) (nuo 2010 metų DakkS – Vokietijos akreditavimo įstaiga) (toliau – ir DakkS). Nagrinėjamu atveju Instituto laboratorijos departamento Cheminių tyrimų skyrius tyrimus atliko akredituotu metodu pagal standartą LST EN 12856:2001 „Maisto produktai. Acesulfamo K, aspartamo ir sacharino nustatymas. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodas“. Mėginio tyrimo metu atliktos visos būtinos kokybės kontrolės užtikrinimo procedūros, numatytos KSF 5.9.3-1 Kokybės kontrolės plane Nr. 94. Pagal 2011 m. kovo 28 d. mėginio tyrimų rezultatus saldiklio acesulfamo K koncentracija mėginyje buvo 22,4±0,2 mg/l. Siekiant patvirtinti tyrimų rezultatų teisingumą, kaip to reikalauja kokybės kontrolės užtikrinimo procedūros, 2011 m. balandžio 1 d. buvo atliktas pakartotinis to paties mėginio tyrimas ir buvo nustatyta, kad acesulfamo K koncentracija mėginyje yra 28,3±1,4 mg/l. Du kartus atlikus to paties mėginio tyrimus ir abiem atvejais nustačius saldiklį acesulfamą K, 2011 m. balandžio 4 d. buvo parengtas tyrimų protokolas 3174 Ch, kuriame pateikta acesulfamo K koncentracija 28,3±1,4 mg/l. Instituto taikytas saldiklių tyrimo metodas yra akredituotas DakkS pagal standartą LST EN ISO 17025.

17Nustačius, kad tirtoje giroje yra 28,3±1,4 mg/l saldiklio acesulfamo K, tyrimų protokole buvo pateikta išvada, jog tyrimo rezultatas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 patvirtinto Techninio reglamento reikalavimų. Tyrimų protokole pateikti rezultatai buvo vertinti pagal Techninį reglamentą, galiojusį iki 2011 m. gegužės 1 d. Tačiau Techninio reglamento 17 punkte nurodyta Lietuvos higienos norma HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ buvo pripažinta netekusia galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-108, kuriuo buvo patvirtinta nauja Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“. Todėl, vertinant tyrimų rezultatus, buvo vadovautasi tuo metu galiojančiais maisto priedams taikomais reikalavimais, t. y. higienos norma HN 53:2010, o ne pareiškėjo skunde minima higienos norma HN 53:2003. Higienos normoje HN 53:2010 nurodyti maisto priedai leidžiami naudoti o pagal Techninio reglamento 3 punkto nuostatas Techninio reglamento 3 punkte išvardyti nealkoholiniai gėrimai: gaivieji gėrimai (aromatizuotas gaivusis gėrimas, gaivusis gėrimas su sultimis, gaivusis energinis gėrimas, gaivusis giros gėrimas, giros skonio gaivusis gėrimas) ir stalo vanduo (stalo vanduo, aromatizuotas stalo vanduo). Todėl jai taikomas Techninio reglamento 17 punktas, kuriame pateiktas baigtinis maisto priedų, leidžiamų naudoti giroje, sąrašas: karamelių spalvos dažikliai (E 150 a-d), pieno rūgštis E 270, askorbo rūgštis E 300, natrio askorbatas E 301, citrinų rūgštis E 330, akacijų sakai E 414. Pareiškėjas nepagrįstai abejoja Instituto nepriklausomumu ir jo atliekamų tyrimų objektyvumu. Pagal standarto LST EN ISO 17025 reikalavimus, norint išvengti interesų konflikto, aiškiai nustatyta Instituto darbuotojų, kurie gali būti susiję ar gali turėti įtakos tyrimams, atsakomybė. Institutas atlieka Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais jam pavestas rizikos vertinimo ir nacionalinių referentinių laboratorijų funkcijas bei laboratorinius tyrimus maisto ir pašarų saugos ir kokybės bei veterinarijos srityse. Tyrimų nešališkumas ir kliento konfidencialumas užtikrinami naudojant gautų mėginių kodavimą (Kokybės vadovo 4.1.5 B, D skirsniai) bei laikantis slaptumo dirbant su tyrimo objektais. Tai užtikrinama kiekvienam darbuotojui pasirašant slaptumo pasižadėjimą. Tuo tarpu pareiškėjo skunde minimi kiti tyrimai buvo atlikti Europos Sąjungos valstybių laboratorijose, neatitinkančiose Reglamento (EB) Nr. 882/2004 12 straipsnio reikalavimų. Pareiškėjo pateiktuose tyrimų protokoluose nėra laboratorijų akreditaciją pagal Reglamento Nr. 882/2004 nuostatas patvirtinančių ženklų.

18Nagrinėjamu atveju Institutas atliko pristatyto mėginio tyrimus, pateikė tyrimų rezultatų vertinimo išvadą ir išdavė tyrimų protokolą vadovaudamasis teisės aktų reikalavimais. Nesant Instituto neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo pareiškėjo nurodytos žalos atlyginimui. Be to, sumos, nurodytos prie pareiškėjo skundo pridėtuose dokumentuose, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, neatitinka pareiškėjo skunde nurodytų sumų.

19III.

20Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Tarnyba, teigdama, kad abejoti Instituto atliktų tyrimų rezultatais nėra pagrindo, pateikė iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti Instituto atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjo iniciatyva Institutas 2011 m. balandžio 8 d. atliko pakartotinį tyrimą, pareiškėjui pateikus komercinį „Blindos firminės giros“ mėginį. Tyrimo rezultatas buvo beveik identiškas valstybinio mėginio tyrimo rezultatams – giroje rasta saldiklio acesulfamo K, kurio koncentracija buvo 28,7±1,3 mg/l. Tarnybai pateiktas pareiškėjo 2011 m. gegužės 3 d. prašymas atlikti papildomus tyrimus naudojant kitus metodus buvo nepagrįstas, kadangi, atlikus tyrimus naudojant metodą, kuris neįgalina mėginyje identifikuoti minėto saldiklio, negalėtų būti paneigti rezultatais, gauti Institutui atlikus tyrimus naudojant būtent tą metodą, kuris leidžia atskleisti, ar mėginyje yra minėto saldiklio. Pareiškėjo teiginys, kad Vilniaus apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos spaudas „Realizuoti leidžiama“, uždėtas įvežant produktą į Lietuvą, patvirtina, jog gira atitinka visus galiojančius kokybės ir ženklinimo reikalavimus, yra nepagrįstas. Vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. B1-478 patvirtinto Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo 10 punktu, įvežant negyvūninį maistą, atliekamas tik produktų siuntos dokumentų patikrinimas, o ne fizinis siuntos patikrinimas, ir jokie laboratoriniai tyrimai nėra atliekami. Nagrinėjamu atveju fizinis giros patikrinimas buvo atliktas maisto tvarkymo subjekto – UAB „Švyturys - Utenos alus“ – patikrinimo metu, Tarnybai vykdant valstybinę maisto kontrolę.

21Tarnybos nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina Techninio reglamento 17 punktą. Vadovaujantis Techninio reglamento 2 ir 3 punktais, gėrimų sąvoka apima nealkoholinius gėrimus ir girą. Techninio reglamento 4 punkte nustatyta, kad nealkoholiniu gėrimu vadinamas negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio. Techninio reglamento 7 punkte nustatyta, kad gira – tai gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc. Tačiau Techninio reglamento 17 punkte atskirais sakiniais įtvirtintas reglamentavimas skirtas dviem atskiroms gėrimų grupėms: nealkoholiniams gėrimams ir girai. Pirmasis Reglamento 17 punkto sakinys nukreipia į Lietuvos higienos normą HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“. Ši higienos norma pripažinta netekusia galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-108, kuriuo buvo pavirtinta nauja Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“. Todėl, taikant Reglamento 17 punktą, reikia vadovautis galiojančia higienos norma HN 53:2010, kurioje nurodoma, kad acesulfamas K leidžiamas naudoti nealkoholiniuose gėrimuose. Pagal Reglamento 3 punktą, nealkoholiniams gėrimams priskiriami gaivieji gėrimai (aromatizuotas gaivusis gėrimas, gaivusis gėrimas su sultimis, gaivusis energinis gėrimas, gaivusis giros gėrimas, giros skonio gaivusis gėrimas) ir stalo vanduo (stalo vanduo, aromatizuotas stalo vanduo). Kadangi ir pagal Techninio reglamento nuostatas gira nepriskiriama nealkoholiniams gėrimams, darytina išvada, kad minėtas saldiklis giros gamyboje nėra leistinas. Pagal HN 53:2010 acesulfamas K (E 950) leidžiamas naudoti iš vandens arba iš pieno ir pieno gaminių, arba vaisių sulčių pagamintuose aromatizuotuose nealkoholiniuose gėrimuose, turinčiuose mažiau kalorijų arba be cukraus (leidžiamas kiekis 350 mg/l). Tačiau pagal Techninio reglamento nuostatas gira nepriskiriama iš vandens pagamintiems aromatizuotiems nealkoholiniams gėrimams. Techninio reglamento 17 punkto antrame sakinyje pateiktas baigtinis maisto priedų, galimų naudoti giros gamyboje sąrašas: karamelių spalvos dažikliai (E 150 a-d), pieno rūgštis E 270, askorbo rūgštis E 300, natrio askorbatas E 301, citrinų rūgštis E 330, akacijų sakai E 414). Nagrinėjamu atveju Tarnyba, paimdama giros mėginį ir surašydama mėginių paėmimo tirti aktą Nr. R15- 19, vadovavosi Tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 patvirtintais Nurodymais, Tarnybos direktoriaus 2009 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. B1-296 „Dėl mėginių paėmimo tirti aktų formų patvirtinimo“ ir Techniniu reglamentu. Institutas, prieš pateikdamas rezultatus, du kartus tyrė valstybinį giros mėginį, kad įsitikintų rezultatų tikslumu. Be to, pareiškėjo iniciatyva buvo atliktas pakartotinis – komercinio giros mėginio – tyrimas. Visa pagaminta gėrimų partija paprastai būna išpilstoma iš vienos talpos, o tai reiškia, kad medžiagos būna pasiskirstę po visą produkto kiekį. Todėl didesnis tyrimams paimtų skysčių kiekis neturi įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams. Nagrinėjamu atveju paimtos giros kiekis buvo pakankamas ištirti vienos partijos (t. y. tokios pačios sudėties) produktui. Pagrindas 2011 m. balandžio 6 d. sprendimui Nr. R21-2 „Dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo“ priimti buvo ne Produktų saugos įstatymo, o Techninio reglamento 17 punkto pažeidimas. Atsižvelgdamas į Tarnybos priimtą sprendimą, pareiškėjas 2011 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 11059510-16 kreipėsi į Tarnybą, prašydamas leisti realizuoti partijos likutį. Tarnyba 2011 m. balandžio 22 d. raštu Nr. B6-(1.9)-698 leido pareiškėjui realizuoti produktą, pakeitus jo pavadinimą į gaivųjį giros gėrimą. Tarnyba neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju buvo padarytas ženklinimo pažeidimas, kurį patvirtina objektyvūs laboratoriniai tyrimai, Tarnyba priėmė teisėtą sprendimą uždrausti produkto tiekimą į rinką, be to, sutiko su pareiškėjo siūlomomis kompromisinėmis priemonėmis ir leido realizuoti partijos likutį, pakeitus produkto pavadinimą. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad žala pareiškėjui atsirado dėl Tarnybos neteisėtų veiksmų. Be to, „Blindos firminės giros“ ženklo kūrimo ir reklamos išlaidos (291 911,02 Lt) nelaikytinos pareiškėjo nuostoliais, patirtais uždraudus teikti į rinką girą, neatitinkančią ženklinimo reikalavimų, o pareiškėjo nurodytas sunaikintos giros kiekis, atsižvelgiant į mėginių paėmimo tirti akte Nr. R15-19 ir pareiškėjo 2011 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 11059510-16 pateiktus duomenis, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nuostolių apskaičiavimo teisingumo.

22IV.

23Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

24Teismas sprendime nurodė, kad Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr. R21-2 (t. I, b. l. 10; t. II, b. l. 29) priimtas remiantis Instituto Laboratorijos departamento 2011 m. balandžio 4 d. tyrimo protokole Nr. 3174Ch (t. I, b. l. 17; t. II, b. l. 36) pateiktais produkto „Blindos firminė gira“ tyrimų, atliktų 2011 m. kovo 24 d. - balandžio 4 d., rezultatais. Protokole Nr. 3174Ch, be kita ko, nustatytas saldiklis acesulfamas K, kurio koncentracija – 28,3 ± 1,4 mg/l. Tyrimo rezultatai, prieš užfiksuojant juos Instituto Laboratorijos departamento 2011 m. balandžio 4 d. tyrimo protokole Nr. 3174Ch, nurodyti ir 2011 m. kovo 30 d. ataskaitoje „Maisto produktai. Acesulfamo K, aspartamo ir sacharino nustatymas. LST EN12856“ (t. I, b. l. 181) bei 2011 m. balandžio 4 d. ataskaitoje „Maisto produktai. Acesulfamo K, aspartamo ir sacharino nustatymas. LST EN12856“ (t. II, b. l. 1). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Instituto laboratorija yra akredituota atlikti šiai bylai reikšmingus tyrimus (t. I, b. l. 153-154, 157) ir kad ji yra vienintelė tokia laboratorija Lietuvos Respublikoje (t. II, b. l. 81- 86). Pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad Instituto laboratorijoje atlikti tyrimai yra nepatikimi, pateikė teismui šiuos dokumentus: Ukrainos valstybinio techninio reguliavimo ir vartojimo politikos komiteto valstybės įmonės „Ukrmetrteststandart“ Produkcijos bandymų mokslo ir tyrimo centro Maisto produkcijos bandymų protokolą Nr. 5956/11-x (t. I, b. l. 22- 24), kuriame nurodyta, kad fermentaciniame gėrime „Blindos firminė gira“ saldiklio kalio acesulfamo (E950) neaptikta; „Carlsberg“ grupės centrinės laboratorijos 2011 m. gegužės 2 d. analizės ataskaitą (t. I, b. l. 27), kurioje nurodyta, kad „Blindos firminės giros“ mėginyje saldiklis acesulfamas K nenustatytas; Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2011 m. gegužės 12 d. tyrimo protokolą Nr. 27733, kuriame konstatuota, kad giroje saldiklių acesulfamo K, aspartamo ir sacharino yra < 10 (kiekvieno saldiklio). Tačiau pareiškėjo nurodytos laboratorijos nėra akredituotos, todėl jų tyrimai nėra patikimi ir neleidžia abejoti Instituto laboratorijoje gautais rezultatais. Be to, UAB „Švyturys - Utenos alus“ priklauso „Carlsberg“ grupei, todėl „Carlsberg“ grupės centrinės laboratorijos 2011 m. gegužės 2 d. analizės ataskaita vertintina kaip pateikta suinteresuoto asmens ir negali būti laikoma patikimu įrodymu. Instituto laboratorija turi būti vertinama kaip nešališka ir nepriklausoma institucija, kurios institucinis pavaldumas Tarnybai negali leisti suabejoti jos funkcijų – atliekamų tyrimų patikimumu (atsižvelgiant į griežtą Instituto kasmetinį auditavimą). Instituto laboratorijos departamento Cheminių tyrimų skyrius saldiklių tyrimus atliko akredituotu metodu pagal Lietuvos standartą LST EN 12856:2001 „Maisto produktai. Acesulfamo K, aspartamo ir sacharino nustatymas. Efektyviosios skysčių chromatografijos metodas“(t. I, b. l. 158), kurio patikimumas patvirtintas tarplaboratoriniais tyrimais. Mėginio tyrimo metu atliktos visos būtinos kokybės kontrolės užtikrinimo procedūros (t. I, b. l. 158). Prieš surašant 2011 m. balandžio 4 d. tyrimo protokolą Nr. 3174Ch, buvo atliktas pakartotinis giros mėginio tyrimas, jo metu vėl nustatytas acesulfamas K. Tyrimų rezultatas 2011 m. balandžio 4 d. tyrimo protokole Nr. 3174Ch pateiktas tik atlikus pakartotinius tyrimus (t. y. du kartus nustačius giros sudėtyje saldiklį acesulfamą K). Todėl ta aplinkybė, kad ataskaitose acesulfamo K koncentracija skiriasi beveik 30 proc., savaime neleidžia abejoti Instituto laboratorijos atliktais tyrimais.

25Reglamento Nr. 882/2004 16 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistos, nes giros tyrimą atliko akredituota įstaiga – Instituto laboratorija, kuri, turėdama diskrecijos teisę paimti, jos požiūriu, reikiamą tiriamo produkto mėginių skaičių, vadovavosi reikiamu mėginių kiekiu, paimtu Tarnybos mėginių paėmimo tirti aktu Nr. R15-19 (t. I, b. l. 16; t. II, b. l. 35), ir užtikrino paimto mėginio teisinį bei analitinį galiojimą. Pagal Reglamento Nr. 882/2004 11 straipsnio 5, 6 dalis, pašarų ir maisto verslo operatoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas UAB „Švyturys - Utenos alus“) turi galimybę reikalauti papildomos eksperto nuomonės. Tačiau pareiškėjas 2011 m. balandžio 13 d. rašte Nr. 11059510-16 (t. I, b. l. 29) ir 2011 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 11059510-17 (t. I, b. l. 30) neišreiškė valios dėl papildomos eksperto nuomonės. Pareiškėjo 2011 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 11059510-20 (t. I, b. l. 32-33) pareikštas prašymas atlikti papildomus giros tyrimus, panaudojant kitus metodus, yra nepagrįstas, nes panaudotas tyrimo metodas nėra paneigtas kaip netinkamas. Į šį pareiškėjo raštą Tarnyba tinkamai atsakė 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. B6-(1.9)-848). Pareiškėjo 2011 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 1105910-22 (t. I, b. l. 56) taip pat nebuvo išreikšta valia dėl papildomos eksperto nuomonės. Pareiškėjas tik 2011 m. liepos 17 d. raštu Nr. 1105910-26 (t. II, b. l. 54) prašė Tarnybos atlikti pakartotinius tyrimus Instituto laboratorijoje dėl saldiklio acesulfamo K nustatymo šioje produkto partijoje. Šis pareiškėjo prašymas buvo pateiktas tik tada, kai gira jau buvo netinkama naudoti (jos galiojimas baigėsi 2011 m. gegužės 25 d.). Pagal Reglamento Nr. 882/2004 11 straipsnio 5, 6 dalis, Tarnyba turėjo teisę netenkinti minėto prašymo. Pareiškėjas 2011 m. spalio 19 d. prašė teismo įpareigoti Tarnybą paimti valstybinius mėginius ir atlikti pakartotinius giros tyrimus nurodytose akredituotose užsienio šalių laboratorijose dėl saldiklio acesulfamo K nustatymo (t. II, b. l. 66-67). Šis prašymas buvo atmestas dėl to, kad, pasibaigus giros galiojimo laikui, acesulfamo K koncentracija yra mažėjanti, nepaisant šio saldiklio ypatingo stabilumo (žr. specialisto išvadą (t. II, b. l. 70-77)). Be to, Instituto Laboratorijos departamento 2011 m. balandžio 14 d. tyrimo protokole Nr. 3174Chl-3 (t. I, b. l. 28), t. y. po 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. R21-2 priėmimo, buvo pateikti produkto „Blindos firminė gira“ (produkto tinkamumo vartoti terminas – 2011 m. gegužės 25 d., produkto kilmės šalis – Ukraina, mėginio savininkas – UAB „Švyturys-Utenos alus“, mėginio pateikimo data – 2011 m. balandžio 8 d.) tyrimų rezultatai – giroje aptikta saldiklio acesulfamo K, kurio koncentracija – 28,7 ± 1,3 mg/l.

26Techninio reglamento 17 punkte (2009 m. sausio 12 d. redakcija) nustatyta, kad gėrimų gamyboje leidžiama naudoti tik Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793, nurodytus maisto priedus; jų koncentracija gėrimuose neturi viršyti šios higienos normos 4 priedo 14.1.1.2 ir 14.1.4 punktuose nustatytų didžiausių leistinų vartoti kiekių; giros gamyboje galima naudoti karamelių spalvos dažiklius (E 150 a-d), pieno rūgštį E 270, askorbo rūgštį E 300, natrio askorbatą E 301, citrinų rūgštį E 330, akacijų sakus E 414. Vadovaujantis Techninio reglamento 17 punktu, nors acesulfamas K (E950) kai kuriais atvejais gamyboje yra leidžiamas, būtent giroje jo naudoti negalima. Panaudojus acesulfamą K (E950) gėrimo gamyboje, šis gėrimas pagal Reglamento 17 punktą negali būti vadinamas „gira“, nes taip būtų klaidinami vartotojai, gaudami netikslią informaciją apie produktą. Tarnyba skundžiamu sprendimu neuždraudė apskritai realizuoti minėto gėrimo, o jį realizuoti uždraudė kaip „girą“. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2011 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 1159510-16, 2011 m. balandžio 22 d. rašte Nr. B6-(1.9)-698 (t. I, b. l. 31) nurodė, kad girą, kurioje nustatytas giros gamyboje neleistinas naudoti saldiklis acesulfamas K, galima realizuoti, pakeitus jos pavadinimą į gaivųjį giros gėrimą.

27Pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus. Maisto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybinė maisto kontrolė apima visus maisto tvarkymo etapus nuo maistui skirtų augalų ir gyvūnų auginimo iki maisto teikimo vartotojams, įskaitant rinką. Pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 3 punktą, Tarnyba, atlikdama šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, turi teisę tikrinti maistą, jo ženklinimą, gaminius, kurie liečiasi su maistu, maisto tvarkymui, patalpų bei įrengimų valymui ir taisymui naudojamas priemones, medžiagas bei įrengimus. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 punktą, vartotojams turi būti teikiama teisinga informacija apie maistą ir yra draudžiama klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį, kiekį, tinkamumo vartoti terminą, kilmę, tvarkymo ir vartojimo būdą bei laikymo sąlygas. Pagal Produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 2 punktą, gamintojas privalo tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Pagal Produktų saugos įstatymo 9 straipsnio 1, 2 punktus, platintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius bei teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai tokia rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi; įspėjimų pateikimas neatleidžia platintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pagal Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Tarnyba, kaip kontrolės institucija, gali nurodyti nedelsiant pašalinti iš rinkos bet kokį jau rinkoje esantį pavojingą produktą arba organizuoti tokį pašalinimą ir įspėti vartotojus apie su tokiu produktu susijusią riziką. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, „gira“ įvardytą gėrimą, kuriame yra acesulfamo K, rinkoje realizuoti draudžiama. Jis pagal Techninio reglamento 17 punktą turi būti vertinamas kaip pavojingas. Todėl Tarnyba, nustačiusi, kad „Blindos firminėje giroje“ yra acesulfamo K, turėjo teisę uždrausti teikti tokį gėrimą į rinką. Tiek Tarnybos, tiek Instituto veiksmai šiuo atveju laikytini teisėtais. Nustačius, kad „Blindos firminėje giroje“ yra acesulfamo K, ji pagal Techninio reglamento 17 punktą negalėjo būti ženklinama kaip „gira“. Todėl pareiškėjo pateiktos PVM sąskaitų faktūrų kopijos, kuriomis jis grindžia savo išlaidas, susijusias su giros ženklo kūrimu ir reklama (t. I, b. l. 64-74, 76-92), negali būti vertinamos kaip įrodančios pareiškėjo, jo teigimu, patirtą žalą. Dėl tos pačios priežasties negalima nustatyti ir pareiškėjo išlaidų, patirtų dėl neparduotų prekių ir jų logistikos. Nesant Tarnybos ir Instituto neteisėtų veiksmų bei žalos, negalima konstatuoti ir priežastinio jų ryšio. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

28V.

29Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Švyturys - Utenos alus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

30Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesudarė pareiškėjui galimybės gauti bei pateikti tinkamus įrodymus. Pareiškėjas įrodinėjo byloje, kad Instituto atlikti tyrimai, kurių rezultatai pateikti 2011 m. balandžio 4 d. tyrimų protokole Nr. 3174Ch, yra neteisingi, todėl reikalavo atlikti papildomus „Blindos firminės giros“ tyrimus tiek prieš kreipdamasis į teismą, tiek po skundo teismui pateikimo. Tokius prašymus pareiškėjas buvo išdėstęs Tarnybai pateiktuose raštuose: 2011 m. gegužės 3 d. rašte Nr. 11059510-20, 2011 m. liepos 19 d. rašte Nr. 1105-10-26 ir 2011 m. spalio 12 d. rašte. Visus šiuos prašymus Tarnyba atmetė. Tarnybos 2011 m. spalio 24 d. atsakymas į paskutinį pareiškėjo prašymą buvo gautas jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės. Šiuo raštu Tarnyba atsisakė paimti valstybinį giros mėginį, nors 2011 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdžio metu Tarnybos atstovas teigė, kad jeigu pareiškėjas kreipsis į Tarnybą, Tarnybos darbuotojai gali atvykti ir dalyvauti paimant mėginį. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjo 2011 m. gegužės 3 d. raštu Nr. 11059510-20, pateiktas prašymas yra nepagrįstas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Reglamente Nr. 882/2004 teisė reikalauti papildomos eksperto nuomonės nesiejama su reikalavimu ar įpareigojimu paneigti panaudotą tyrimų metodą kaip netinkamą. Pareiškėjas turėjo ir turi teisę reikalauti papildomos ekspertizės tiek panaudojant tuos pačius tyrimo metodus, tiek panaudojant kitus tyrimo metodus, jeigu konkrečiu atveju tokių metodų yra. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad Reglamento Nr. 882/2004 11 straipsnis nenumato laikotarpio, per kurį pareiškėjas gali pareikalauti papildomos eksperto nuomonės. Produkto tinkamumo vartoti terminas negali būti prilyginamas terminui, per kurį galima prašyti ekspertinio tyrimo. Pareiškėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio 4 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad Tarnyba pareiškėjo prašymų netenkino, prašė teismo įpareigoti Tarnybą paimti valstybinius mėginius ir atlikti pakartotinius giros tyrimus akredituotose užsienio šalių laboratorijose, taip pat prašė teismo paskirti ekspertizę, užduodant ekspertams konkrečius klausimus. Tačiau pirmąjį prašymą teismas atmetė visiškai nemotyvuota protokoline nutartimi, o antrojo prašymo neišnagrinėjo. Šie procesinės teisės normų pažeidimai užkirto kelią pareiškėjui gauti ir pateikti papildomus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti pareiškėjo argumentus dėl Instituto atlikto giros tyrimo nepatikimumo ir Tarnybos sprendimo neteisėtumo. Tai sudaro pagrindą teismo sprendimui panaikinti ir bylai perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

31Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2011 m. spalio 19 d. jis pateikė teismui prašymą įpareigoti Tarnybą paimti valstybinius mėginius ir atlikti pakartotinius giros tyrimus nurodytose akredituotose užsienio šalių laboratorijose. Šį prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad be Instituto laboratorijos Lietuvoje daugiau nėra akredituotų tokiam tyrimui laboratorijų. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė specialisto išvadą, patvirtinančią, kad giros tinkamumo vartoti termino pasibaigimas neįtakoja acesulfamo K koncentracijos, todėl šio saldiklio nustatymas laboratoriniais tyrimais yra galimas ir po tinkamumo vartoti termino pasibaigimo. Tačiau teismas, netinkamai išaiškinęs ir įvertinęs pateiktą specialisto išvadą, 2011 m. spalio 20 d. protokoline nutartimi nepagrįstai atmetė šį pareiškėjo prašymą. Atsakovo atstovai nepripažino kitų mėginių teisėtumo ir galiojimo, tačiau patys atsisakė dalyvauti paimant valstybinį mėginį. Todėl pareiškėjas neturėjo galimybės gauti ir pateikti pirmosios instancijos teismui naujo įrodymo, turinčio analogišką įrodomąją galią, kaip ir Instituto tyrimo išvada, kuris galėtų patvirtinti pareiškėjo argumentus. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas savo iniciatyva dar iki teismo sprendimo priėmimo kreipėsi į antstolį ir užfiksavo naujo mėginio paėmimą 2011 m. spalio 25 d. antstolio L. J. surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 53/11/09. Šis protokolas patvirtina, kad paimtas mėginys yra iš tos pačios „Blindos firminės giros“ siuntos, kurios gamintojas yra JSC „Slavutych Brewery“, tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. gegužės 25 d., PET butelis 1 litro talpos. Protokolas taip pat patvirtina, kad šis mėginys per kurjerį 2011 m. spalio 24 d. buvo išsiųstas į Vokietiją, kur jį ištyrė Vokietijos akreditacijos tarnybos DAkkS pagal DIN EN ISO 17025 akredituota laboratorija – Alaus mokslinių tyrimų ir mokymo Berlyno institutas. Šio instituto 2011 m. lapkričio 3 d. analizės sertifikatas patvirtina, kad „Blindos firminėje giroje“ acesulfamo K neaptikta. Šie įrodymai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2011 m. gegužės 12 d. tyrimo protokolu Nr. 27 733, Ukrainos valstybinio techninio reguliavimo ir vartojimo politikos komiteto Valstybės įmonės „Ukrmetrteststandart“ Produkcijos bandymų mokslo ir tyrimo centro Maisto produkcijos bandymų protokolu Nr. 5956/11-x, Carlsberg Group Centrinės laboratorijos, esančios Strasbūre, Prancūzijoje, 2011 m. gegužės 2 d. analizės ataskaita, patvirtina, kad Instituto atliktų tyrimų rezultatai, įforminti 2011 m. balandžio 4 d. tyrimų protokolu Nr. 3174Ch, yra neteisingi. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2011 m. balandžio 4 d. tyrimų protokole Nr. 3174Ch yra užfiksuotas tik vienas tyrimo rezultatas – 2011 m. balandžio 4 d. ataskaitoje nustatyta 28,3 mg/l acesulfamo K koncentracija, ir nebuvo paminėta, kad tas pats mėginys buvo tirtas antrą kartą: 2011 m. kovo 30 d. ataskaitoje buvo nustatyta 22,4 mg/l acesulfamo K koncentracija. Atsakovo atstovai nepaaiškino, kodėl tyrimų protokole Nr. 3174Ch yra nurodytas tik vieno tyrimo rezultatas, ir kodėl būtent to tyrimo, kurio metu buvo nustatytas didesnis acesulfamo K kiekis. Atsakovo atstovai, nesudarydami galimybės pareiškėjui pareikalauti papildomos eksperto nuomonės, pažeidė Reglamento Nr. 882/2004 11 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatas. 2011 m. kovo 23 d., paimant mėginį ir surašant maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktą Nr. R15-19, pareiškėjas neturėjo realios galimybės paimti atsarginį mėginį. Tarnybos atstovai jam šios teisės neišaiškino ir tik akte pažymėjo, kad atsarginis mėginys nepaimtas.

32Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. R21-2 nėra jokių išlygų ar pastabų, kurios leistų suprasti šį sprendimą kaip neuždraudžiantį apskritai realizuoti girą, o tik uždraudžiantį šį gėrimą vadinti gira. Pats Tarnybos sprendimo pavadinimas ir jo turinys nustato besąlyginį draudimą prekiauti šiuo produktu. Vėlesnis leidimas pakeisti gėrimo pavadinimą ir jį realizuoti kitu pavadinimu, neturi įtakos paties sprendimo turiniui ir sprendimo teisėtumui. Pareiškėjas neprivalėjo keisti giros ženklinimo ir toliau ja prekiauti kitu pavadinimu. Esminę reikšmę turi ta aplinkybė, kad neteisėtas Tarnybos sprendimas Nr. R21-2 buvo nedelsiant paviešintas. Tokiu būdu buvo pakenkta „Blindos firminės giros“, kaip produkto ir kaip prekės ženklo, reputacijai. Todėl produkto pavadinimo pakeitimas pareiškėjui buvo nepriimtinas.

33Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias rinkos ribojimo priemonių taikymą. Teismas nepagrįstai „Blindos firminę girą“ pripažino pavojingu produktu. Pagal Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 6 dalį, pavojingas produktas – tai vartotojams skirtas gaminys ar paslauga, kuris neatitinka šiame įstatyme saugiam gaminiui ar saugiai paslaugai nustatytų reikalavimų. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, saugus gaminys – tai bet koks gaminys, kurio naudojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą, taip pat surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį. Pareiškėjo, kaip produkto platintojo, atžvilgiu rinkos ribojimo priemonės galėjo būti taikomos tik tuo atveju, jei būtų pažeisti reikalavimai teikti į rinką saugius gaminius, jeigu nebūtų teikiama iš gamintojo gauta informacija dėl su gaminiu susijusios rizikos ir jeigu sužinojus, kad gaminys pavojingas, nedelsiant nebūtų nutrauktas gaminio pateikimas į rinką (Produktų saugos įstatymo 16 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1, 2, 3 punktai). Tačiau nagrinėjamu atveju Tarnybos sprendimas buvo priimtas tik dėl jos nustatytų giros ženklinimo pažeidimų, kurie nėra susiję su sauga. Nei Maisto įstatymas, nei Taisyklės nenumato, kad rinkos ribojimo priemonės gali būti taikomos už ženklinimo pažeidimus, kurie nekelia jokios rizikos vartotojų gyvybei ar sveikatai. Tarnybos nurodytas Techninio reglamento 17 punkto pažeidimas nelaikytinas pažeidimu, dėl kurio produktą galima būtų pripažinti nesaugiu ar pavojingu sveikatai. Be to, pagal Techninio reglamento 17 punktą ir Lietuvos higienos normą HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“, nealkoholinių gėrimu gamyboje leidžiama naudoti saldiklį acesulfamas K (žymimas E950, didžiausias leistinas kiekis – 350 mg/l). Nagrinėjamu atveju Instituto nustatytas šio saldiklio kiekis giroje (28,3 mg/l) yra daugiau kaip dešimt kartų mažesnis už higienos normoje leidžiamą ribą. Tai reiškia, kad jeigu pareiškėjas būtent tokios pačios sudėties girą būtų pardavinėjęs paženklintą kaip „gaivųjį giros gėrimą“, tai jokio pažeidimo nebūtų ir vartotojai galėtų neribotais kiekiais vartoti tokį gėrimą, nesukeldami pavojaus savo sveikatai. Tai leidžia teigti, kad minėtas gaminys nekelia vartotojų gyvybei ar sveikatai jokio pavojaus. Tarnyba, priimdama ginčijamą sprendimą, pažeidė Produktų saugos įstatymo 17 straipsnio 3 dalį, kuri numato, kad: „Visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Jei yra galimybė, asmenims turi būti leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą. Jei dėl sprendimo vykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą.“ Tarnybos priimtas sprendimas yra nemotyvuotas, jame nenurodyta, kokia teisės norma remiantis skirta būtent tokia rinkos ribojimo priemonė. Pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonės, o į kitų laboratorijų tyrimo išvadas, kurias pareiškėjo pateikė po Tarnybos sprendimo priėmimo, nebuvo atsižvelgta. Kadangi produktas nebuvo kenksmingas vartotojų sveikatai ar nesaugus, nebuvo jokios būtinybės skubos tvarka uždrausti jo pateikimą į rinką. Tarnybos priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkto ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

34Atsiliepimais į pareiškėjo UAB „Švyturys - Utenos alus“ apeliacinį skundą atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantys Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą Institutas ir Tarnyba grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.

35Teisėjų kolegija

konstatuoja:

36VI.

37Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. R21-2 nusprendė uždrausti Blindos firminės giros pateikimą į rinką (T. II, b. l. 29). Tokį sprendimą Tarnyba priėmė išnagrinėjusi 2011 m. kovo 23 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0149646 ir nustačiusi, jog Blindos firminės giros PET butelyje (1 l, gamintojas JSC, ,,Slavutich Brewery“, platintojas UAB ,,Švyturys – Utenos alus“, kodas pagal kombinuotąją nomenklatūrą 23.3, tinkamumo vartoti terminas iki 2011-05-25, bendras produkto kiekis 13 596 vnt. po 1 l esantis sandėlyje, kitas kiekis rinkoje) pagal 2011 m. balandžio 4 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento tyrimų protokolą Nr. 3174 Ch nustatytas saldiklis acesulfamas K, kas neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymo ,,Dėl nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento patvirtinimo“ III skyriaus, 17 punkto reikalavimų.

38Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikdamas reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, jog vykdant minėtą Tarnybos sprendimą, kuris, jo nuomone, yra neteisėtas ir nepagrįstas (individualaus administracinio akto įstatymų nustatyta tvarka pareiškėjas neginčijo), nedelsdamas nutraukė Blindos firminės giros prekybą ir organizavo šio produkto išėmimą iš rinkos. Tarnyba 2011 m. gegužės 13 d. raštu Nr. B6-(1.9)-848 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl papildomų tyrimų atlikimo. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjas tvirtina patyręs 375 103,09 Lt žalą, kurią sudaro faktinės išlaidos, susijusios su Blindos firminės giros prekinio ženklo sukūrimu ir įregistravimu, šio produkto reklama ir marketingu, taip pat išlaidos, susijusios su konkrečios giros partijos, kurią pareiškėjas turėjo išimti iš rinkos, pagaminimo savikaina ir logistikos kaštais.

39Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, reglamentuojančio CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms, tai yra: 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei turtinė prievolė atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį nekyla.

40Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

41Teisėjų kolegija pažymi, jog šios sąlygos (neteisėtų veiksmų) nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

42Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės ginčija Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atliktų tyrimų rezultatus, ir apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nesudarė pareiškėjui galimybės gauti bei pateikti tinkamus įrodymus.

43Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 straipsnio dispozicijos taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

44Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. B1-395 (279) patvirtinta kontroline (referentine) laboratorija, atliekančia <...> ir maisto saugos tyrimus Lietuvos Respublikoje, turinti akreditaciją atlikti tyrimus inter alia ir dėl acesulfamo K nustatymo maisto produktuose (T. I, b. l. 151-157), vadovaudamasi vieninteliu Lietuvoje įteisintu ir akredituotu metodu pagal standartą LST EN 12856:2001 atliko 2011 m. kovo 24 d. Tarnybos pristatyto Blindos firminės giros mėginio saldiklių tyrimą ir nustatė jame 22,4±0,2 mg/l acesulfamo K koncentraciją. Atlikus pakartotinį tyrimą 2011 m. balandžio 1 d. buvo nustatyta 28,3±1,4 mg/l acesulfamo K koncentracija jame (T. I, b. l. 181-203; T. II, b. l. 1). Taigi, Blindos firminės giros tyrimas buvo atliktas du kartus ir abiem atvejais buvo nustatyta saldiklio acesulfamas K koncentracija, kas pagal žemės ūkio ministro 2009 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 3D-13 patvirtinto Nealkoholinių gėrimų ir giros apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento 3, 7 ir 17 punktų bei sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-108 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 53:2010 ,,Leidžiami naudoti maisto priedai“ 1 priedo nuostatas neleidžiama.

45Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra jokio pagrindo abejoti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos atliktų tyrimų rezultatais, visiškai pagrįsta. Pagal Institute akredituoto metodo, kurį naudojant atlikti giros mėginio tyrimai, reikalavimus nustatytas saldiklių koncentracijos skirtumas neturi viršyti 5 procentų tarp paralelinių tyrimų (iš byloje pateiktų saldiklių tyrimų chromatogramų ir tyrimą atlikusios Instituto atstovės paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad šis reikalavimas pažeistas nebuvo), todėl pareiškėjo atstovų argumentai dėl acesulfamo K koncentracijos skirtumų tarp pirmo ir pakartotino tyrimų (t. y. tarp tarplaboratorinių tyrimų) šiuo atveju visiškai nereikšmingi. Akivaizdu, kad pakartotinis tyrimas buvo atliekamas siekiant užtikrinti būtinas kokybės kontrolės procedūras ir patikrinti bei patvirtinti pirmo tyrimo rezultatų teisingumą. Tyrimų protokolas Nr. 3174 Ch buvo parengtas du kartus atlikus to paties giros mėginio tyrimus ir abiem atvejais nustačius acesulfamo K koncentraciją. Ta aplinkybė, kad protokole įrašytas tik vieno (pakartotino) tyrimo rezultatas, esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui neturi, kadangi, kaip jau minėta, abiejų tyrimų metu giroje draudžiamo saldiklio koncentracija buvo nustatyta. Atsiliepime į apeliacinį skundą bei teismo posėdžių metu Instituto atstovė (tyrimą atlikusi specialistė) paaiškino paimto giros mėginio pakartotino tyrimo ypatumus ir gautų pirmo bei pakartotino (kurio metu rastas didesnis acesulfamo K koncentracijos kiekis) tyrimų rezultatų skirtumo priežastis.

46Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. B1-883 patvirtintų Valstybinių mėginių paėmimo laboratoriniam tyrimui nurodymų 4 punktą (2008 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. B1-346 redakcija) valstybinės maisto ir valstybinės veterinarinės kontrolės metu apskričių, miestų, rajonų valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų pareigūnai ima maisto, viešai tiekiamo geriamojo vandens, medžiagų ir gaminių, besiliečiančių su maistu, ir pašarų valstybinius mėginius. Ūkio subjekto atsakingajam asmeniui ar jo įgaliotam atstovui pageidaujant, valstybinių mėginių ėmimo metu atrenkamas atsarginis mėginys, kuris paliekamas savininkui.

47Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439 patvirtintų Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių 7 punkte nustatyta, kad sprendimai (nutarimai) dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus (nutarimus) būtina skubiai pranešti gamintojui, platintojui, paslaugos teikėjui, kuriems jie taikomi. Jeigu yra galimybė, jiems leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą (nutarimą).

48Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek maisto paėmimo tirti 2011 m. kovo 23 d. aktą Nr. R15-10, tiek ir 2011 m. kovo 23 d. – 2011 m. balandžio 6 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0149646 pasirašė UAB ,,Švyturys-Utenos alus“ Utenos alaus daryklos atsakingi darbuotojai (T. II, b. l. 35, 30-34), tačiau jokių pastabų, paaiškinimų ar pageidavimų (inter alia ir dėl atsarginio mėginio paėmimo), turėdami tam realią galimybę, jie nepateikė. Pažymėtina, kad maisto tvarkymo subjekto patikrinimo akte jau buvo įrašyta informacija apie acesulfamo K radimą paimtame mėginyje. Tad nėra jokio pagrindo išvadai, jog Tarnybos darbuotojai pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 882/2004 11 straipsnio 5 dalyje numatytą pareiškėjo (maisto verslo operatoriaus) teisę reikalauti papildomos eksperto nuomonės. Ūkio subjektai, nuolat savo veikloje susiduriantys su atitinkamais patikrinimais, teisėjų kolegijos vertinimu, elgdamiesi pakankamai rūpestingai, turi domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais jų teises tokių patikrinimų metu. Todėl šiuo atveju preziumuojama, kad teisė prašyti paimti atsarginį mėginį pareiškėjo atstovams turėjo būti žinoma. Kita vertus, pareiškėjas net nenurodė kokią teisės normą šiuo atveju pažeidė Tarnyba. Pažymėtina ir tai, kad dar vienas pakartotinis giros tyrimas buvo atliktas pareiškėjo iniciatyva, šiam pateikus komercinį firminės giros mėginį ir jame acesulfamas K taip pat buvo rastas (2011 m. balandžio 14 d. tyrimų protokolas Nr. 3812 Ch1-3 (T. I, b. l. 28)). Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad Tarnybos pareigūnai neišaiškino teisės prašyti paimti atsarginį mėginį ir nesuteikė galimybės pareikšti nuomonę prieš priimant sprendimą, kaip numatyta Taisyklėse, atmeta kaip nepagrįstus.

49Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino pareiškėjo pateiktus: Ukrainos valstybinio techninio reguliavimo ir vartojimo politikos komiteto valstybės įmonės ,,Ukrmetrteststandart“ Produkcijos bandymų mokslo ir tyrimo centro Maisto produkcijos bandymų protokolą Nr. 5956/11-x; ,,Carlsberg“ grupės centrinės laboratorijos 2011 m. gegužės 2 d. analizės ataskaitą bei Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2011 m. gegužės 12 d. tyrimo protokolą Nr. 27733 (pagal kuriuos Blindos firminės giros mėginiuose saldiklio acesulfamas K neaptikta) ir argumentuotai pasisakė dėl kokių priežasčių šių dokumentų nevertina kaip patikimų įrodymų ir juos atmeta. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo motyvais sutinka, todėl jų nekartoja.

50Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė antstolio 2011 m. spalio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 53/11/09, kuriame nurodyta kad jam 2011 m. spalio 24 d. buvo pateikti 9 PET 1 l talpos buteliai su etiketėmis Blindos firminė gira, ir kad jam dalyvaujant du iš jų supakuoti į dėžutę ir perduoti kurjeriui išsiuntimui į laboratoriją Vokietijoje, taip pat Alaus mokslinių tyrimų ir mokymo Berlyno instituto Centrinės laboratorijos 2011 m. lapkričio 3 d. analizės sertifikatą (T. II, b. l. 131-138), tačiau teisėjų kolegija šių įrodymų nevertina dėl kelių priežasčių. Pirma, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pareiškėją apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavę advokatai nepateikė prašymo minėtus dokumentus pridėti prie bylos ir juos ištirti, nenurodė objektyvių priežasčių, dėl ko šių įrodymų negalėjo surinkti ir pateikti anksčiau. Antra, pareiškėjas nepateikė jokių neabejotinų duomenų, jog Alaus mokslinių tyrimų ir mokymo Berlyno instituto Centrinei laboratorijai pateikti giros mėginiai buvo paimti iš tos pačios pareiškėjo gautos Blindos firminės giros partijos, iš kurios buvo paimtas ir tirtas mėginys Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje. Juolab, kad pats pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui tvirtino, jog Tarnybai sustabdžius prekybą, šio produkto likutis sandėliuose ir iš rinkos grąžinti buteliai, pasibaigus galiojimo laikui buvo nurašyti ir sunaikinti Blindos firminės giros 1 litro taroje, galiojimo laikas 2011 m. gegužės 25 d. (T. I, b. l. 7).

51Dėl tų pačių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo įpareigoti Tarnybą paimti valstybinius mėginius ir atlikti pakartotinius giros tyrimus akredituotose užsienio šalių laboratorijose bei paskirti ekspertizę. Nors teismas iš esmės ir neišnagrinėjo antrojo prašymo, kaip teisingai nurodo apeliantas, tačiau šis pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti sprendimą pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį, kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl jau nurodytų priežasčių (visos gautos giros ginčui aktualios partijos sunaikinimo), jis lemiamos įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui nagrinėjamu atveju neturėjo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pripažįsta, kad Instituto laboratorija Blindos firminės giros tyrimus saldiklių nustatymui atliko laikydamasi teisės aktų reikalavimų, tad abejoti laboratorijos tyrimų rezultatais nėra jokio pagrindo.

52Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. R21-2 uždrausti produkto Blindos firminė gira pateikimą į rinką ne visiško atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams tuo aspektu, kad jame nėra nurodyta konkreti teisės norma, kuria remiantis Tarnyba skyrė pareiškėjui atitinkamą poveikio priemonę, t. y. draudimą pateikti minėtą produktą į rinką. Tačiau sprendime yra pakankamai aiškiai išdėstytas sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir argumentacija, t. y. duomenys, kuriais remiantis konstatuotas konkretus pažeidimas. Iš sprendimo galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas taip pat nurodytas. Ta aplinkybė, kad akte nenurodytas teisės aktas, numatantis paskirtą pareiškėjui poveikio priemonę, nesudaro pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti neteisėtu ir/ar nepagrįstu ir jį panaikinti, juolab, kad pareiškėjas jo per įstatymo nustatytą terminą neapskundė, o minėti trūkumai nesutrukdė kreiptis į teismą dėl teisių gynimo kitu pareiškėjo pasirinktu būdu.

53Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepagrįstai Blindos firminę girą pripažino pavojingu produktu. Ši gira neatitinka pavojingo produkto, kaip jis apibrėžtas Produktų saugos įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje, požymių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ir Tarnyba ne kartą pažymėjo, jog ši gira buvo uždrausta teikti į rinką ne kaip nesaugus produktas, o dėl to, kad neatitiko ženklinimo ir kokybės reikalavimų, nustatytų Reglamento 17 punkte bei Lietuvos higienos normos HN 53:2010 ,,Leidžiami naudoti maisto priedai“ 1 priede. Maisto įstatymo 5 straipsnio nuostatos draudžia klaidinti vartotoją apibūdinant maistą, nurodant jo rūšį, tapatumą, savybes, sudėtį <...>. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį valstybinę maisto kontrolę atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka Vyriausybės įsteigta maisto kontrolės institucija – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Vyriausybės įstaiga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikrina, kad maistas, skirtas tiek vidaus rinkai, tiek eksportui, būtų saugus, tinkamai paženklintas, nepažeistų vartotojų interesų ir atitiktų šio įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimus (11 str. 2 d.). Tuo tarpu Maisto įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai suteikia teisę ir įgalinimus taikyti teikimo į rinką ribojimo ir/ar kitas įstatymų nustatytas priemones, kai nustatomi šio įstatymo ar kitų teisės aktų pažeidimai. Todėl, nustačiusi anksčiau aptartus pažeidimus: saldiklio ,,acesulfamas K“ buvimą Blindos firminėje giroje, kurio pagal Reglamento 17 punkto nuostatas vartoti giros gamyboje negalima, Tarnyba pagrįstai ir teisėtai 2011 m. balandžio 6 d. sprendimu taikė minėtos giros teikimo į rinką ribojimą, t. y. uždraudė šį produktą pateikti į rinką kaip girą (tačiau 2011 m. balandžio 22 d. leido minėtą produktą realizuoti pervardinus į gaivųjį giros gėrimą, kuriame tam tikras acesulfamo K koncentracijos kiekis yra galimas).

54Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, byloje esančius įrodymus įvertino laikydamasis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies reikalavimų, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Teismo išvada, jog atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantys Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas bei jo darbuotojai nepažeidė teisės normų, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą ir tinkamai įvykdė jiems teisės aktais priskirtas funkcijas. Nenustačius neteisėtų valstybės institucijų ar jų darbuotojų veikų, nėra jokio pagrindo toliau svarstyti kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, kadangi, kaip jau minėta, nesant bent vienos iš jų, civilinė atsakomybė negalima.

55Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nepadarė ir tokių esminių procesinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių būtų pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

56Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

57Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Švyturys - Utenos alus“ apeliacinį skundą atmesti.

58Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatei I. V., advokatui V. M.,... 4. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės maisto ir... 5. atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinio maisto ir... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Švyturys -... 10. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Utenos apskrities valstybinė maisto ir... 11. Pareiškėjo nuomone, Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas Nr.... 12. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad jis nepažeidė Techninio reglamento... 13. Pareiškėjas pažymėjo, kad Tarnyba nagrinėjamu atveju vadovavosi Tarnybos... 14. Pareiškėjo teigimu, dėl aukščiau nurodytų neteisėtų atsakovo veiksmų... 15. II.... 16. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Nacionalinis maisto ir... 17. Nustačius, kad tirtoje giroje yra 28,3±1,4 mg/l saldiklio acesulfamo K,... 18. Nagrinėjamu atveju Institutas atliko pristatyto mėginio tyrimus, pateikė... 19. III.... 20. Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujanti Valstybinė maisto ir veterinarijos... 21. Tarnybos nuomone, pareiškėjas netinkamai aiškina Techninio reglamento 17... 22. IV.... 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 28 d. sprendimu... 24. Teismas sprendime nurodė, kad Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendimas Nr.... 25. Reglamento Nr. 882/2004 16 straipsnio 3 dalies nuostatos nagrinėjamu atveju... 26. Techninio reglamento 17 punkte (2009 m. sausio 12 d. redakcija) nustatyta, kad... 27. Pagal Maisto įstatymo 11 straipsnio 2 dalį, Tarnyba tikrina, kad maistas,... 28. V.... 29. Apeliaciniu skundu pareiškėjas UAB „Švyturys - Utenos alus“ prašo... 30. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius... 31. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad 2011 m. spalio 19 d. jis pateikė teismui... 32. Pareiškėjas pažymi, kad Tarnybos 2011 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. R21-2... 33. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas,... 34. Atsiliepimais į pareiškėjo UAB „Švyturys - Utenos alus“ apeliacinį... 35. Teisėjų kolegija... 36. VI.... 37. Bylos duomenimis nustatyta, kad Utenos apskrities valstybinė maisto ir... 38. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje pateikdamas reikalavimą dėl turtinės... 39. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų... 40. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog šios sąlygos (neteisėtų veiksmų)... 42. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas iš esmės ginčija Nacionalinio maisto ir... 43. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6... 44. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija,... 45. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) konstatuoja, kad... 46. Pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m.... 47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimu Nr. 439... 48. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek maisto paėmimo tirti 2011 m. kovo 23 d.... 49. Pirmosios instancijos teismas sprendime vertino pareiškėjo pateiktus:... 50. Pareiškėjas su apeliaciniu skundu pateikė antstolio 2011 m. spalio 25 d.... 51. Dėl tų pačių aplinkybių teisėjų kolegija atmeta ir apelianto argumentus... 52. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pareiškėjo teiginiais dėl Tarnybos... 53. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios... 54. Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 55. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą nepadarė ir tokių esminių... 56. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 57. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą... 58. Nutartis neskundžiama....