Byla 2-263/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1428-41/08 pagal ieškovo VšĮ reabilitacijos centro „Aušveita“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir patirtų nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Ieškovas VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 1997 m. spalio 1 d. ilgalaikio bei trumpalaikio turto Panaudos ir 1999 m. gegužės 12 d. Valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimą negaliojančiais, priteisti iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos 108 170 Lt patirtų nuostolių atlyginimui. Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. uždrausti atsakovui atlikti bet kokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, įskaitant, bei neapsiribojant, draudimu sudaryti panaudos, žemės nuomos sutartis bei bet kokius kitus sandorius dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių Stirnių k., Trakų r. sav.: -negyvenamosios paskirties 168,05 kv.m. ploto pastato-katilinės; gydymo paskirties 932,21 kv.m. ploto pastato-miegamojo korpuso Nr. 1; gydymo paskirties 932,21 kv.m. ploto pastato-miegamojo korpuso Nr. 2; gydymo paskirties 932,21 kv. m. ploto pastato-miegamojo korpuso Nr. 3; gydymo paskirties 118,17 kv. m. ploto pastato-medicininio korpuso; paslaugų paskirties 317,40 kv.m. ploto pastato-vaikų kūrybos paviljono; maitinimo paskirties 2211,12 kv.m. ploto pastato-valgyklos; kultūros paskirties 768,45 kv.m. ploto pastato-klubo; kultūros paskirties 53,04 kv.m. ploto pastato-estrados; negyvenamosios paskirties 200,39 kv.m. ploto pastato-paviljono-rūbinės; negyvenamosios paskirties 80,37 kv.m. ploto pastato-techninio pastato; negyvenamosios paskirties 23,87 kv.m. ploto pastato-siurblinės; negyvenamosios paskirties 23,87 kv.m. ploto pastato-siurblinės; gamybos, pramonės paskirties 235,46 kv.m. ploto pastato-gamybinio pastato; negyvenamosios paskirties 129,00 kv.m. ploto pastato-siurblinės; pagalbinio ūkio paskirties 145 kv.m. ploto pastato-stoginės; pagalbinio ūkio paskirties 14 kv.m. ploto pastato-sargo būdelės; kitų statinių [inžineriniai] bei uždrausti atsakovui atlikti tolimesnius su panaudos ir žemės sklypo 206 526 kv.m., esančio Stirnių k., Griniškių sen., Trakų r., kadastrinis Nr. 7940/0001:1921 Kariotiškių k.v., registro Nr. 79/15427 nuomos sutarčių nutraukimu susijusius veiksmus. Ieškovas nurodė, kad 1997 m. spalio 1 d. buvo sudaryta Tipinė panaudos sutartis dėl sveikatos priežiūros biudžetinių įstaigų valdomo valstybės turto perdavimo valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms, kurios pagrindu ieškovui buvo perduota neatlygintinai valdyti ir naudotis aukščiau paminėti nekilnojamieji daiktai, esantys Stirnių k.. Trakų r. sav., 1999-05-12 tarp šalių sudaryta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. 308, pagal kurią ieškovui suteikta teisė atlygintinai 99 metams naudotis aukščiau nurodytu žemės sklypu. 2007 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. [50]-1.2-4S55-[3.31] atsakovas pranešė ieškovui, kad nuo 2008 m. vasario 7 d. nutraukia panaudos sutartį ir nuo 2008 m. vasario 7 d. nutraukia Žemės nuomos sutartį. 2008 m. vasario 12 dieną į ieškovo teritoriją atvyko atsakovo atstovai, lydimi apsaugos darbuotojų, nušalino nuo darbo sargą, neįsileido vėliau jokių ieškovo darbuotojų, tokiu būdu neteisėtai užėmė ieškovo valdomą teritoriją. Ieškovas nurodė, kad atsakovas visomis priemonėmis daro spaudimą ieškovui, kad pastarasis kuo greičiau perleistų pastatus ir žemės sklypą kitiems asmenims.

4Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino ir pritaikė jo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo motyvu, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus ginčo patalpų, bei žemės sklypo, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Teismas sutiko su ieškovo nurodyta aplinkybe, kad atsakovas gali perleisti nekilnojamąjį turtą, žemę ar kitaip jį apsunkinti. Teismas pažymėjo, kad šalys pasirašydamos sutartis, turi būti užtikrintos šalių santykių stabilumu, kadangi bet koks kitos šalies veiksmas, prieštaraujantis šalių susitarimams visais atvejais gali trukdyti įmonės veiklai, šiuo atveju, vienai iš šalių nutraukus prieš terminą aukščiau paminėtas sutartis ir tarp šalių kilus esminiam ginčui dėl tokių priešingos šalies veiksmų, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių mastas ir taikymas iki ginčo išsprendimo teisme būtinas, kadangi priešingu atveju, atsakovas turėtų galimybę tiek nekilnojamaisiais daiktais, tiek žemės sklypu disponuoti, juos atitinkamai perleisti, tokiu būdu ieškovui priimto palankaus sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas.

5Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį ir nurodo, kad:

61. Teismas nurodė, kad neareštavus ginčo patalpų, bei žemės sklypo, ieškovui priimto palankaus teismo sprendimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, tačiau konkrečiai neįvardina, dėl kokių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad turtas, kuriam taikyta laikinoji apsaugos priemonė, priklauso valstybei, atsakovo nuomone, tokios laikinosios apsaugos priemonės laikymas yra neproporcingas reiškiamiems reikalavimams.

72. Lietuvos Respublikos CPK 145 str. 4 d. imperatyviai įtvirtina, kad, jei yra taikomas turto areštas, teismas nutartimi turi išspręsti to turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimą. Šio ginčo atveju, teismas taikė laikinąją apsaugos priemonę savo turiniu atitinkančią areštą, tačiau nepagrįstai neišsprendė turto saugojimo, valdymo bei naudojimo klausimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo turto objektas Stirnių kaime, Trakų rajone, yra didelės apimties, šio turto saugojimui reikalingi finansiniai ištekliai. Vilniaus apskrities viršininko administracija, priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-20 nutarimą Nr. 149, turėjo perduoti šį turtą VĮ Valstybės turto fondui valdyti patikėjimo teise ir savo biudžete neturi šio turto saugojimui numatytų lėšų, Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiklai tokios lėšos nėra skirtos.

83. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-20 nutarimu Nr.149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr.28 „Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ papildymo“ nekilnojamasis turtas (išskyrus valstybinės žemės sklypą), esantis Stirnių kaime, Trakų rajone, buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Atsakovas ne kartą viešai deklaravo, jog įtraukus minimą nekilnojamąjį turtą, į privatizuotinų objektų sąrašą, įstatymų nustatyta tvarka perduos šį turtą VĮ Valstybės turto fondui. Toks valstybei priklausančio turto perdavimas valdyti patikėjimo teise kitai institucijai, t.y. perdavimas, susijęs su daiktine teise, negali įtakoti sutarčių, sudarytų dėl turto naudojimo, nuomos, t.y. sutartinių santykių, susijusių su prievoline teise. Atsižvelgiant į tai, teigiamo ieškovui sprendimo atveju, panaudos ir nuomos sutartys bus vykdomos naujo valstybės turto patikėtinio - VĮ Valstybės turto fondo.

94. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Atsižvelgiant į šią nuostatą, teismas nepagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę uždrausdamas atlikti bet kokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, bei bet kokius kitus sandorius dėl nekilnojamojo turto objektų Stirnių kaime, Trakų rajone. Be to, teismas nepateikė motyvų, dėl kurių tokia apimtimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė galėtų užtikrinti teismo sprendimo vykdymą, tuo pažeisdamas esminį principą, kad negali būti taikoma laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu.

105. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nepateikė argumentų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas siekia išnuomoti ar perduoti panaudai minimą turtą, teismo sprendimas dėl laikinųjų priemonių taikymo laikytinas nepagrįstu.

116. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, pažeidė CPK 148 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, arba padarys jų taikymą nebeįmanoma. Teismas nutartyje nepateikė argumentų, patvirtinančių nagrinėjamo atvejo išskirtinumą. Nepranešimu apie ruošiamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovui buvo užkirstas kelias pateikti argumentus, paneigiančius laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, taip pat laiku teikti prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

13Atskirasis skundas netenkintinas.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.)

15Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

16Kaip buvo aukščiau nurodyta, atsakovas ginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumą ir teisėtumą motyvuodamas, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos neproporcingai pareikštiems reikalavimams, neišspręsti areštuoto turto saugojimo klausimai, taikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymu, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas nepranešus atsakovui.

17Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo nurodyti motyvai nėra pagrįsti ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai naikinti.

18LR CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovas, pateikdamas ieškinį, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ginčo esmės, o tik atsižvelgia į tai ar yra aplinkybės, kurios leistų manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo (jeigu jis būtų ieškovui teigiamas) įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu.

20Įstatymas nereikalauja nustatyti konkrečių neginčijamų aplinkybių, dėl kurių būtų nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, pakanka nustatyti galimybę tokioms aplinkybėms atsirasti.

21Iš ieškovo pateiktų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galima daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali atsirasti aplinkybės, kurios apsunkintų ar padarytų nebeįmanomu teismo sprendimo įvykdymą, jeigu jis būtų palankus ieškovui.

22Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

23Ieškovas pareiškė ieškinį dėl turto panaudos ir žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiomis ir nuostolių priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atsakovui ginčo turtu disponuoti. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, laikinąsias apsaugos priemones taikė pareikštų ieškinių reikalavimų ribose, jų neviršijo.

24Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos taikant atsakovui tam tikrus draudimus tik turto disponavimui, todėl nėra būtinumo spręsti turto saugojimo klausimą.

25Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d. ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė jam nepranešus, nekeičia minėtų priemonių taikymo esmės ir negali būti pagrindu skundžiamai nutarčiai naikinti. Be to pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė priežastis dėl kurių atsakovui nebuvo pranešta apie minėto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą.

26Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir atsakovo atskirojo skundo nurodytais motyvais nėra pagrindo ją naikinti.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija,... 3. Ieškovas VšĮ reabilitacijos centras „Aušveita“ kreipėsi į teismą su... 4. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovo prašymą... 5. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m.... 6. 1. Teismas nurodė, kad neareštavus ginčo patalpų, bei žemės sklypo,... 7. 2. Lietuvos Respublikos CPK 145 str. 4 d. imperatyviai įtvirtina, kad, jei yra... 8. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-20 nutarimu Nr.149 „Dėl... 9. 4. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo... 10. 5. Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, nepateikė... 11. 6. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, pažeidė CPK 148... 12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį... 13. Atskirasis skundas netenkintinas.... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.... 16. Kaip buvo aukščiau nurodyta, atsakovas ginčija laikinųjų apsaugos... 17. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovo nurodyti motyvai nėra pagrįsti ir... 18. LR CPK 144 str. 1 d. nustato, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų... 19. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą,... 20. Įstatymas nereikalauja nustatyti konkrečių neginčijamų aplinkybių, dėl... 21. Iš ieškovo pateiktų argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,... 22. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 23. Ieškovas pareiškė ieškinį dėl turto panaudos ir žemės nuomos sutarčių... 24. Kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2008 m. vasario 21 d.... 25. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad teismas pažeidė LR CPK 148 str. 1 d. ir... 26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 28. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą....