Byla B2-1919-221/2017
Dėl 24 519,38 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atsiliepime nurodo, kad mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo, kadangi šalys dėl jų dydžio susitarė laisva valia, abi šalys yra pelno siekiantys asmenys, delspinigiais turi būti atlyginami kreditoriaus nuostoliai. Kreditorius negavo piniginių lėšų, kurias galėjo skolinti ir gauti palūkanas

1Kauno apygardos teismo teisėja Virginija Lozoraitytė, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko atstovei G. B., restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa“ restruktūrizavimo administratoriaus įgaliotam asmeniui L. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa“ restruktūrizavimo byloje,

Nustatė

2Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartimi UAB „Lodeksa“ iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko galioti.

3AB Šiaulių bankas restruktūrizuojamos UAB „Lodeksa“ restruktūrizavimo administratoriui pateikė prašymą patvirtinti 203 325,04 Eur finansinį reikalavimą.

4Pasibaigus teismo nustatytam terminui, RUAB „Lodeksa“ restruktūrizavimo administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, sutikrintus su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, sudarė ir pateikė teismui tvirtinti įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Restruktūrizavimo administratorius, be kita ko, nurodė, kad tvirtintinas 178 805,66 Eur AB Šiaulių banko finansinis reikalavimas, nesutiko su prašymu patvirtinti AB Šiaulių banko finansinio reikalavimo dalies 24 519,38 Eur sumai. Pažymėjo, kad kreditorės skaičiuojami delspinigiai 0,1 proc. yra per dideli, prašo juos mažinti iki 0,02 proc. ir sutinka su 6 191,4 Eur delspinigių suma, kuri įtraukiama į 178 805,66 Eur sumą.

5Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 8 d. nutartimi patvirtino RUAB „Lodeksa“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp jų – restruktūrizavimo administratoriaus neginčijamą AB Šaulių banko 178 805,66 Eur finansinį reikalavimą. Ginčijamo 24 519,38 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas išskirtas į atskirą bylą.

6Per nustatytą terminą AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į restruktūrizavimo administratoriaus prieštaravimą dėl 24 519,38 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo. Atsiliepime nurodo, kad mažinti delspinigių dydį nėra pagrindo, kadangi šalys dėl jų dydžio susitarė laisva valia, abi šalys yra pelno siekiantys asmenys, delspinigiais turi būti atlyginami kreditoriaus nuostoliai. Kreditorius negavo piniginių lėšų, kurias galėjo skolinti ir gauti palūkanas.

7Teismo posėdžio metu kreditoriaus atstovė palaikė prašyme ir atsiliepime išdėstytus argumentus, nesutiko, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli, nurodė, kad dėl jų šalys susitarė. Pažymėjo, kad kredito sutartys pasibaigusios, tačiau kreditai negrąžinami. Pastebėjo, kad UAB „Lodeksa“ jau buvo iškelta restruktūrizavimo byla, restruktūrizavimo plane buvo numatyta AB Šiaulių bankui sumokėti 135 635,24 Eur, tačiau per visą restruktūrizavimo laikotarpį buvo sumokėta tik 2 821,87 Eur. Prašo patvirtinti restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamą 24 519,38 Eur sumą.

8UAB „Lodeksa“ restruktūrizavimo administratorius įgaliotas asmuo teismo posėdyje nesutiko su kreditoriaus reikalavimu, laikėsi išsakytos nuomonės, kad sutartyse numatyti 0,1 proc. delspinigiai yra per dideli, prašė juos mažinti iki 0,02 proc. ir tokiu būdu reikalavimą atmesti, kadangi 0,02 proc. dydžio delspinigiai jau patvirtinti. Atstovės nuomone, delspinigius būtina mažinti įvertinant tai, kad įmonė siekia išsaugoti savo veiklą, darbo vietas, sumokėti skolas, atkurti įmonės mokumą ir išvengti bankroto.

9AB Šiaulių banko prašymas dėl 24 519,38 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo tenkintinas iš dalies.

10Nustatyta, kad 2005 m. rugsėjo 30 d. kredito sutartimi UAB „Lodeksa“ suteiktas 110 820,20 Eur kreditas, kuris turėjo būti grąžintas iki 2013 m. rugpjūčio 1 d. 2006 m. gruodžio 8 d. kredito sutartimi suteiktas 57 924 Eur kreditas, kuris turėjo būti grąžintas iki 2009 m. gruodžio 1 d. UAB „Lodeksa“ įsipareigojo mokėti palūkanas ir kitus sutartimis numatytus mokesčius bei 0,1 proc. delspinigius, tačiau sutartis vykdė netinkamai. Kreditorės skaičiavimu, pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. kredito sutartį UAB „Lodeksa“ skolinga 137 429,48 Eur (91 522 Eur negrąžintas kreditas, 24 608,09 Eur nesumokėtos palūkanos, 20 736,75 Eur delspinigiai ir 562,64 Eur išieškojimo išlaidos). Pagal 2006 m. gruodžio 8 d. kredito sutartį UAB „Lodeksa“ skolinga 65 895,56 Eur (44 113,24 Eur negrąžintas kreditas, 11 731,55 Eur nesumokėtos palūkanos, 9 973,73 Eur delspinigiai ir 77,04 Eur išieškojimo išlaidos). Iš viso pagal abi sutartis, kreditoriaus skaičiavimu, UAB „Lodeksa“ skolinga 203 325,04 Eur. Kaip minėta, restruktūrizavimo administratorius ginčijo tik reikalavimo dalį dėl delspinigių priteisimo, sutikdamas mokėti delspinigius už 180 dienų po 0,02 proc., kas sudaro 4 180,69 Eur pagal 2005 m. rugsėjo 30 d. kredito sutartį ir 2 010,41 Eur – pagal 2006 m. gruodžio 8 d. kredito sutartį. Restruktūrizavimo administratorius prašo delspinigius mažinti iki 0,02 proc. ir reikalavimą dėl likusios kreditoriaus paskaičiuotos delspinigių sumos atmesti, motyvuodamas tuo, kad įmonė restruktūrizuojama, delspinigiai yra neprotingai dideli.

11Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 23 straipsnio 1 dalį, kreditoriai per teismo nustatytą laikotarpį perduoda restruktūrizavimo administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikia juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodo, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą, o pagal nurodyto straipsnio 5 dalį, restruktūrizavimo administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs restruktūrizavimo administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami.

12CK 6.71 straipsnio 1 dalis nustato, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nurodyto straipsnio 3 dalis numato, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatytos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

13CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška; tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo; šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę; teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas dėl jų sumažinimo dydžio, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas (ne)buvimą, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros; tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014). Be to, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu, priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, ir teismų praktikoje nėra vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

14Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, šalys sutartimi sulygo, kad laiku nesumokėjus sutartyje numatytų mokėtinų sumų kredito gavėjas moka 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Tai sudaro 36,5 procentų metinių palūkanų, kas laikytina pakankamai didelėmis netesybomis. Nors susitarimas sudarytas tarp šalių – privačių verslo subjektų, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, tačiau, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, darytina išvada, jog nustatytas delspinigių dydis vis tik pažeidžia esminę šalių lygybę. Vertinant delspinigių dydžio pagrįstumą, atsižvelgtina į tai, kad kredito sutartys buvo sudarytos 2005-2006 metais, t. y. ekonominio pakilimo laikais, kuomet skolininkė galėjo pagrįstai tikėtis, jog nebus sunkumų vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Skolininkei yra iškelta restruktūrizavimo byla, kas patvirtina, kad ši įmonė yra susidūrusi su tam tikrais finansiniais sunkumais, todėl kreditorė neturėtų visiškai ignoruoti skolininkės ir kitų jos kreditorių intereso stabilizuoti įmonės finansinę padėtį ir atkurti jos ūkinę veiklą. Pažymėtina ir tai, kad prievolės pagal kredito sutartis yra užtikrintos hipoteka – nekilnojamojo turto įkeitimu, todėl kreditorė yra užsitikrinusi prievolių įvykdymą. Tačiau, vertinant kreditorės atstovės argumentus, kad grąžinta tik nežymi kredito dalis, kad kredito davėja negavo piniginių lėšų, kurias galėjo skolinti ir gauti palūkanas, pripažintina, kad sumažinti netesybas iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, kaip to prašo restruktūrizavimo administratorius, būtų neteisinga.

15Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, šalių interesų pusiausvyrą, į skolininkės siekį išsaugoti veiklą, atkurti įmonės mokumą, išvengti bankroto, darytina išvada, kad teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis) atitiktų netesybų sumažinimas pusiau, t. y. iki 0,05 procento. Kreditorės skaičiavimu delspinigiai pagal abi minėtas kredito sutartis sudaro 30 710,48 Eur (24 608,09 Eur + 9 973,73 Eur). Priteistina sumažinta delspinigių suma sudarytų 15 355,24 Eur (30 710,48 Eur : 2). Atsižvelgiant į tai, kad 6 191,1 Eur delspinigių suma jau yra patvirtintina, kreditoriaus reikalavimas didintinas 9 164,14 Eur suma ir bendras reikalavimas didintinas iki 187 969,8 Eur (178 805,66 + 9 164,14).

16Teismas, vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 23 straipsniu,

Nutarė

17Patvirtinti patikslintą kreditorės akcinės bendrovės Šiaulių banko 187 969,8 Eur finansinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Lodeksa“ restruktūrizavimo byloje.

18Dėl nutarties per septynias dienas nuo priėmimo gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai