Byla 2A-2180-273/2010

Dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovei J. N., jos atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei, atsakovui A. N., jo atstovei advokatei Audronei Jasinskienei, trečiajam asmeniui A. N.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. N. ir atsakovo A. N. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-8913-221/2010 pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovui A. N., tretieji asmenys A. N., AB DnB Nord bankas, UAB Ūkio banko lizingas, AB „Lietuvos draudimas“, institucija, teikianti išvadą byloje - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių reikalavimų

Nustatė

3ieškovė J. N. ieškiniu prašė nutraukti 1992-05-23 šalių sudarytą santuoką, kuri buvo įregistruota Kauno m. CMB, įrašo Nr. 1298, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti sutuoktiniams pavardes: N., N. nustatyti sūnaus A. N. gyvenamąją vietą su motina J. N.; priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnaus A. N., a.k. ( - ) išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jis sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už sūnaus A. N. išlaikymą iki bylos teisme iškėlimo dienos - 14 400 Lt; padalinti bendrąją jungtinę nuosavybę priteisiant butą, esantį ( - ), natūra ieškovei, iš ieškovės priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją – 12 350 Lt; pripažinti įsipareigojimus pagal kredito sutartį ( - ) su AB DnB NORD banku asmeninėmis ieškovės prievolėmis; pripažinti įsipareigojimus pagal sutartį ( - ) su UAB Ūkio banko lizingas asmeninėmis ieškovės prievolėmis; pripažinti įsipareigojimus pagal studijų draudimo sutartį ( - ) su AB „Lietuvos draudimas“ solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis; iškeldinti atsakovą iš buto ( - ); priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškinyje ieškovė nurodė, jog 1992-05-23 šalys sudarė santuoką, palaipsniui išaiškėjo jų charakterių nesuderinamumas ir skirtingas požiūris į gyvenimo vertybes. Dėl vyro agresyvaus būdo ji kelis kartus kreipėsi į policiją, jau prieš keletą metų siekė nutraukti santuoką, nes bendro gyvenimo nebeveda, tačiau atsakovui pareiškus nepagrįstas pretenzijas į turtą, išsigando didelių išlaidų. Vis dėlto bendras gyvenimas dėl nuolatinių barnių ir atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu neįmanomas, todėl nebemato prasmės išsaugoti santuoką, dėl santuokos nutraukimo kaltais prašo pripažinti abu sutuoktinius. (Duomenys neskelbtini) santuokoje gimė sūnus A. N.. Mano, kad ji, kaip motina, gali geriau pasirūpinti sūnaus auklėjimu, sveikata ir sudaryti palankias sąlygas jam visapusiškai ir harmoningai vystytis, parengti jį savarankiškam gyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai turi lygias teises dalyvauti vaiko auklėjime, ji neprieštarauja dėl vaiko bendravimo su tėvu. Nurodo, jog šalims faktiškai nevedant bendro ūkio kartu, atsakovas jau seniai jokio išlaikymo sūnui neteikia ir savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo, todėl prašo teismo priteisti išlaikymą už trejų metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo dienos po 400 Lt už mėnesį, iš viso 14 400 Lt. Sau išlaikymo ieškovė iš atsakovo nereikalauja. Gyvendami santuokoje nuosavybės teise automobilių neįgijo, smulkius buities daiktus pasidalino seniai ir naudojasi atskirai. 1995-08-25 sutartimi už 27 000 Lt lygiomis dalimis įgijo butą, esantį ( - ). Įgyjant šį butą buvo panaudotos asmeninės ieškovės lėšos - 20 000 Lt, t.y. 74 % bendros įsigyjamo turto vertės, todėl jos asmeninis indėlis, įsigyjant butą turi būti kompensuojamas. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu butas yra įvertintas 95 000 Lt, bei į tai, kad sūnus lieka gyventi su ieškove, o jam, kaip nepilnamečiui, būtinas gyvenamosios vietos užtikrinimas, butas natūra priteistinas ieškovei, atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją - 12 350 Lt. Buities klausimams spręsti ieškovė yra sudariusi vartotojiškas kredito sutartis su AB DnB NORD bankas bei UAB Ūkio banko lizingas, neprieštarauja, kad įsipareigojimai pagal šias sutartis liktų asmeniniais jos įsipareigojimais. Kadangi gyvenimas viename bute yra labai sudėtingas ir yra pagrindo manyti, kad atsakovas gera valia iš buto neišsikraustys, prašė teismo iškeldinti atsakovą iš buto ( - ).

5Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką sudarytą ir įregistruotą 1992 m. gegužės 23 d. Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 1298, tarp A. N. ir J. N. (iki santuokos ( - )), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant sutuoktiniams pavardes: N., N.; nustatė sūnaus A. N., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su motina J. N.; priteisė iš atsakovo A. N. sūnaus A. N., išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2010-03-15) iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskiriant J. N.; padalino bendrąją jungtinę nuosavybę priteisiant butą, esantį ( - ) natūra ieškovei J. N. ir atsakovui A. N. po ½ dalį; pripažino įsipareigojimus pagal kredito sutartį ( - ) su AB DnB NORD bankas solidariomis ieškovės J. N. ir atsakovo A. N. prievolėmis; pripažino įsipareigojimus pagal sutartį ( - ) su UAB Ūkio banko lizingas asmeninėmis ieškovės J. N. prievolėmis; pripažino įsipareigojimus pagal studijų draudimo sutartį ( - ) su AB „Lietuvos draudimas“ solidariomis ieškovės J. N. ir atsakovo A. N. prievolėmis. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. N., ieškovei J. N., 156 Lt žyminio mokesčio ir 960 Lt advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1116 Lt. Priteisė iš atsakovo A. N. valstybei 1644 Lt žyminio mokesčio ir 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 1714 Lt. Priteisė iš ieškovės J. N. 17 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6Teismas nustatė, kad šalys sutarė dėl santuokos iširimo priežasčių, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo kartu su ieškove bei dėl išlaikymo sūnui dydžio priteisimo, bet nesutarė dėl išlaikymo sūnui įsiskolinimo bei santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo nustatyta, kad sūnui atsakovas neteikė išlaikymo, priešingai, iš sūnaus paaiškinimo matėsi, kad abu tėvai tardavosi dėl išlaikymo, nenustatyta specialių sūnaus poreikių. Aplinkybės, kad atsakovas duodavo jo nurodytas pinigų sumas, neginčijo ieškovė. Ieškovė pripažino, jog iki kreipimosi į teismą dienos nesiėmė priemonių dėl išlaikymo priteisimo, nors, jei jos nuomone, buvo teikiamas netinkamas išlaikymas, ji tai galėjo padaryti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovo atlyginimas yra žymiai mažesnis už ieškovės bei į tai, kad sūnaus naudai sudaryta Studijų draudimo sutartis, pagal kurią įmokas moka taip pat ir atsakovas. Iš išnagrinėtų aplinkybių, teismas padarė išvadą, kad sūnui buvo teikiamas tinkamas išlaikymas, todėl ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo atmetė.

7Teismas taip konstatavo, kad dovanojimo sutartimi ieškovei mama padovanojo 20 000 Lt, pageidaudama, kad šie pinigai būtų panaudoti buto įsigijimui. Tačiau ar visi pinigai buvo panaudoti būtent buto įsigijimui, ieškovė įrodymų nepateikė. Atsakovas gi sutiko, jog pusė pinigų buto įsigijimui buvo atsakovės mamos duoti pinigai, o kitą dalį pinigų dovanojo jo mama, tik tai nebuvo padaryta notariškai. Kad dovanojo pinigus buto įsigijimui, patvirtino liudytoja apklausta atsakovo mama S. N. N. , tačiau ji negalėjo netgi tiksliai įvardinti, kokią pinigų sumą ji dovanojo. Atsakovas nepateikė rašytinės sutarties, kuri patvirtintų pinigų dovanojimo faktą. Pažymėtina, kad šalys nepateikė įrodymų, kad tiek ieškovei, ko beje ji ir neįrodinėjo, tiek atsakovui, jei ir buvo dovanotos žodinės sutarties pagrindu, dovanotos lėšos buvo skirtos jiems butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Nors buto įgijimo metu galiojusio SŠK 22 straipsnio 1 dalis nereikalavo turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, tačiau pažymėtina ir tai, kad, kaip matyti iš buto pirkimo sutarties už butą buvo mokama bendra pinigų suma. Atsakovas leistinais įrodymais neįrodė, jog buto dalis buvo įgyta už jo asmenines lėšas ir buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia butą įgyti asmeninėn nuosavybėn, atsižvelgiant į tai bei į tai, kad sutuoktiniai nesusitarė dėl nuosavybės teisių į turtą teisinio režimo, butą teismas laikė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė neįrodė, kad visi jos mamos dovanoti pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Teismas pažymėjo, kad šalys tarėsi dėl galimybės bylą baigti taikiai, tačiau nesutarė dėl kompensacijos. Ieškovė ieškinyje nurodė 12 350 Lt kompensaciją, teismo posėdžio metu sutiko sumokėti 30 000 Lt, aiškindama, kad didesnės kompensacijos išmokėti neturi galimybės. Su tokia kompensacija nesutiko atsakovas. Ieškovės pateiktais Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis ginčo buto kaina yra 89 523 Lt, UAB Korporacija „Matininkai“ butą įvertino 95 000 Lt, atsakovo užsakymu UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas įvertino 115 000 Lt. Kadangi šalys nesutarė dėl kainos, įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus vidutine buto kaina teismas laikė 100 000 Lt. Ieškovė pati pripažino, jog didesnės nei 30 000 Lt sumos ji atsakovui išmokėti negalinti. Teismas pripažino, kad priteisus ieškovės nurodyto dydžio kompensaciją būtų pažeidžiami atsakovo interesai. Sprendžiant santuokos nutraukimo bylą, teismas sprendė ir dėl turimų prievolių. Ieškovė prašė pripažinti įsipareigojimus pagal sutartį ( - ) su UAB Ūkio banko lizingas ir įsipareigojimus pagal kredito sutartį ( - ) su AB DnB NORD banku asmeninėmis ieškovės prievolėmis bei pripažinti įsipareigojimus pagal studijų draudimo sutartį ( - ) su AB „Lietuvos draudimas“ solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis. UAB Ūkio banko lizingas atsiliepime nurodė, kad tam prieštaravimų nereiškia, todėl prievolę pagal sutartį ( - ) su UAB Ūkio banko lizingas teismas pripažino asmenine ieškovės prievole. AB DnB NORD bankas nesutiko, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį ( - ) atitektų tik ieškovei, todėl teismas padarė išvadą, jog ieškovė ir atsakovas ir po santuokos nutraukimo turi likti solidariais skolininkais.

8Apeliaciniu skundu ieškovė J. N. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą: priteisti iš atsakovo A. N. įsiskolinimą 14 400 Lt už sūnaus A. N. išlaikymą iki bylos teisme iškėlimo dienos; priteisti butą, esantį ( - ) natūra, iš ieškovės J. N. priteisiant atsakovui piniginę kompensaciją - 12 350 Lt; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas savo sprendime padarė klaidingą išvadą, jog sūnui buvo teikiamas tinkamas išlaikymas. Atsakovas savo paaiškinimuose teigė, jog jo atlyginimas per ekonominė krizę sumažėjo, jis priklausė nuo pardavimų, bei tai, jog anksčiau atlyginimas buvo įvairus (teismo posėdžio protokole). Tai neleidžia daryti jokios labiau tikėtinos išvados apie pastovų, o ne epizodinį, tinkamą, socialinį saugumą ir bent minimalius vaiko poreikius atitinkančio išlaikymo teikimą. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog atsakovo minimos ir tariamai teiktos sumos, sąlygojančios tinkamą išlaikymą, nėra pagrįstos jokiais kitais įrodymais, o tik atsakovo paaiškinimais. Teismas taip pat šių teiginių kontekste neįvertino ieškovės teiginio, jog atsakovas faktiškai duodavo tik po kelis šimtus litų (teismo posėdžio protokole), už kuriuos ji sumokėdavo mokesčius už butą. Teismas minėtame sprendime nepasisakė dėl tokio šalių paaiškinimų prieštaravimo, taip pat jų priėmimo/atmetimo motyvų, paaiškinimuose nurodytų konkrečių sumų įtakos tinkamam vaiko išlaikymo teikimui. Be to, tam tikros dalies išlaidų buto išlaikymui padengimas nėra ir negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas daryti išvadą apie tinkamą vaiko poreikių tenkinimą. Aplinkybė, jog sūnus teismo posėdžio metu patvirtino gaudavęs tam tikrą sumą dienpinigių taip pat neįrodo tinkamo ir minimalaus išlaikymo vaikui teikimo. Teismas nevertino ir nepasisakė kokią, jo manymu, tinkamo ir pastovaus išlaikymo dalį tai sudaro ir ar visa tai tinkamai ir pilna apimtimi padengia ieškovės reikalavimą gauti prašomą minimalų, t.y. 400 Lt mėnesiui išlaikymo įsiskolinimą už minėtą 2007-03-15 - 2010-03-15 laikotarpį.

10Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovė pateikė teismui pakankamus įrodymus, patvirtinti teiginiui, jog 74 proc. buto kainos buvo sumokėta už jos asmenines lėšas. Byloje pateikta rašytinė, notaro patvirtinta minėta buto pirkimo-pardavimo sutartis aiškiai numatė sutarties šalių sulygtą buto pardavimo kainą, t.y. 27 000 Lt. Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pusė, t.y. 13 500 Lt suma sumokėta asmeninėmis ieškovės lėšomis. Teismas nevertino šių svarbių aplinkybių, kurios iš esmės apibrėžia nagrinėjamo ginčo dalyką byloje, taip pažeisdamas tiek procesinės, tiek materialiosios teisės normas ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nepaneigta. Tarp šalių ginčas kilo tik dėl to, kokia konkreti ieškovei dovanotų pinigų sumą buvo panaudota buto pirkimo-pardavimo sandorio kainai sumokėti. Atsakovas teigia ją buvus 50%, t.y. 13 500 Lt, ieškovė - 74%, t.y. 20 000 Lt. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neįrodė buto pirkimui naudojusi asmenines (dovanotas) jai priklausančias lėšas, nors, kaip jau minėta, tam tikroje apimtyje (t.y. 50% buto kainos) nėra ginčo tarp šalių dėl asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant šį konkretų butą. Byloje nėra jokių duomenų, jog jos ir dovanotojo sudaryta sąlyginė (tikslinė) dovanojimo sutartis buvo pažeista ar įvykdyta netinkamai.

11Ieškovė apeliaciniu skundu taip pat nesutinka su teismo išvada, jog nebus pažeisti ir nepilnamečio vaiko interesai. Nurodo, jog nuo 2006 metų, t.y. tada, kai sūnui buvo 13 metų, sūnūs, bręstantis paauglys, yra priverstas miegoti su motina ne tik viename kambaryje, bet faktiškai ir vienoje lovoje. Gyvenamasis buto plotas sudaro 30,99 kv.m, todėl tėvui tenkanti kambario dalis yra 17.04 kv. m., motinai su sūnumi - 13.95 kv.m. Pastatyti antrą lovą tokiame kambaryje paprasčiausiai nėra jokių faktinių galimybių. Todėl ieškovė mano, jog teismas grubiai pažeidė nepilnamečio (t.y. tame tarpe ir paauglio) vaiko teises į gyvenimo sąlygas, užtikrinančias visapusišką - fizinį, dvasinį, protinį ir dorovinį jo išsivystymą, nesilaikė šios kategorijos byloms taikytinų specialiųjų nagrinėjimo taisyklių, nevisapusiškai išsiaiškino tiek faktines aplinkybes, tiek byloje esančius įrodymus, bei savo išvadas grindė šabloniškais motyvais. Be to, teismas nagrinėdamas ieškovės prašymą atsižvelgti į tai, kad sutuoktinis agresyvus ir dėl to nebus įmanomas gyvenimas viename bute bei vertindamas pateiktus dokumentus, įrodančius atsakovo agresyvumą - 2006-07-11 specialisto išvadą ir 2009-05-06 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, padarė nepagrįstas išvadas. Šiuo atveju, teismas išimtinai rėmėsi atsakovo žodiniu paaiškinimu teisme ir atmetė tiek rašytinius, tiek žodinius nepilnamečio vaiko paaiškinimus.

12Apeliaciniu skundu atsakovas A. N. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikiamas bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisiant iš J. N., iš atsakovo nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jei tam neprieštaraus kiti byloje dalyvaujantys asmenys.

13Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimą proporciją. Įvertinus tą aplinkybę, kad ginčas buvo tik dėl dviejų turtinių reikalavimų, iš kurių abu atmesti, darytina išvada, kad žyminio mokesčio suma, apskaičiuota nuo turtinių reikalavimų dydžio, priteistina iš ieškovės. Skunde teigia, jog ieškovė privalėjo sumokėti 3 proc. dydžio žyminį mokestį nuo turtinių reikalavimų sumos. Nurodo, jog iš jo negali būti priteistos bylinėjimosi išlaidos nuo ieškovės pareikštų ir teismo sprendimu atmestų turtinių reikalavimų, bei mano, jog žyminis mokestis neturi būti mokamas.

14Atsiliepime į atsakovo A. N. apeliacinį skundą ieškovė J. N. bei ieškovės atstovė advokatė Aušra Kargaudienė prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

15Atsiliepime nurodoma, jog su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka. Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi nuostata, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat teismo nustatytos priteisti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo apeliacinio skundo motyvas, kad ieškinį tenkinus iš dalies, iš jo nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos prieštarauja bendrajai civilinio proceso taisyklei „pralaimėjęs moka". Reikalavimas nepriteisti bylinėjimosi išlaidų būtų pagrįstas, jei ieškovės ieškinys būtų atmestas, tačiau ieškinį tenkinus iš dalies, taikytinos CPK 93 straipsnio nuostatos. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą apeliacine tvarka, pažymėtina tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010-09-09 sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas yra spręstinas išnagrinėjus ieškovės J. N. apeliacinį skundą, kuriuo ieškovė kelia reikalavimą panaikinti teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. N. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16Atsiliepime į ieškovės J. N. apeliacinį skundą atsakovas A. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje.

17Atsiliepime nurodo, kad apeliantės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas faktines aplinkybes t.y. ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių specialius sūnaus poreikius ir jų byloje neįrodinėjo, teismas nustatė šalių gaunamas pajamas bei turimą turtą, nesant specialių vaiko poreikių, sūnui būtiną išlaikymo dydį ieškovė reikalavime nurodė pati, teismas išsiaiškino, kad ginčijamu laikotarpiu atsakovas teikė 1/2 dalį sūnui reikalingo išlaikymo, ieškovė net negalėjo nurodyti, nuo kada konkrečiai atsakovas teikė jos manymu per mažą išlaikymo dalį.

18Atsiliepime dėl buto padalijimo atsakovas nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai- 1995-08-25 buto pirkimo pardavimo sutartis ir nekilnojamojo turto registro išrašas- patvirtina, kad ginčo butą šalys įgijo lygiomis dalimis ir nekilnojamojo turto registre jį įregistravo po 1/2 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad visi jos motinos dovanoti pinigai buvo panaudoti ginčo buto įsigijimui. Byloje esanti pinigų dovanojimo sutartis numato tik dovanotojos pageidavimą, kad pinigai būtų panaudoti buto pirkimui, todėl, pinigų dovanojimo sandoris nelaikytinas sąlyginiu. Teisėtai ir pagrįstai teismas sprendė, jog byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos- nei sūnaus interesai, nei ieškovės sveikatos būklė ar turtinė padėtis nei kitos svarbios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai, ginčo butą padalijo natūra lygiomis dalimis. Apeliacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamo motyvavimo nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą. Neišsamių motyvų faktas savaime nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Jei teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą.

19Atsiliepime į atsakovo A. N. apeliacinį skundą tretysis asmuo AB DnB NORD bankas nurodo, jog atsakovo apeliacinis skundas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tiesiogiai nesusijęs su banko kaip A. N. ir J. N. kreditoriaus interesais, todėl šį klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

20Apeliaciniai skundai atmestini.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - ) straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ( - ) straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

22Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimo dalį, kuriuo atmestas jos reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 metų įsiskolinimą už sūnaus išlaikymą iki ieškinio pareiškimo dienos (po 400 Lt nuo 2007 03 15 iki 2010 03 15 , t.y. 14400 Lt.).

23Apeliacinį skundą ieškovė grindžia tuo, kad teismas priėmė neteisingą sprendimą šioje dalyje, kurį pagrindė neteisingai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis.

24Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: (a) vaiko poreikiai, (b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, (c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, (d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, (e) nuo kurio momento tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialia išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetines vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-21/2007).

25Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovas duodavo pinigų, ji juos panaudodavo mokesčių sumokėjimui (b.l. 140). Atsakovas paaiškino, kad duodavo pinigų po 300, 500, 700 litų, priklausomai nuo to, kiek uždirbdavo, tiek ieškovei, tiek dar ir sūnui (b.l. 144). Tretysis asmuo, šalių sūnus A. N. patvirtino, jog atsakovas savaitgaliais jam pačiam duodavo po 20 Lt ir kas antrą dieną pagal susitarimą su mama, jam dar duodavo po keletą litų (b.l. 145). Iš šių duomenų pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neteisingai nurodė, kad išlaikymas sūnui nebuvo teikiamas iš viso. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad abu tėvai tardavosi dėl sūnaus išlaikymo. Aplinkybės, kad atsakovas duodavo jo nurodytas pinigų sumas, ieškovė neginčijo. Be to, teismas konstatavo, kad atsakovo atlyginimas yra žymiai mažesnis už ieškovės (b.l.12, 31-32) bei į tai, kad sūnaus naudai sudaryta Studijų draudimo sutartis (b.l. 16), pagal kurią įmokas moka taip pat ir atsakovas. Iš išnagrinėtų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad sūnui buvo teikiamas tinkamas išlaikymas, todėl ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo byloje nustatytos auksčiau paminėtos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų nuo 2007 m. kovo 15 d. Kolegijos nuomone, kada vaiko tėvai gyvena kartu ir veda bendrą šeimos ūkį, tuo iš esmės prisidėdami prie vaiko materialinio išlaikymo, reikia vertinti, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai iki teismas nenustato, kad yra kitaip. Tokiu atveju, šalis, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo, privalo šią aplinkybę įrodyti. Ieškovė šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu neįrodė, kad atsakovas tris metus neteikė sūnui išlaikymo. Byloje faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų visuma taip pat nepatvirtina, kad atsakovas trejus metus iki ieškinio pareiškimo neteikė vaikui išlaikymo. Esant šiems duomenims apeliacinio skundo reikalavimas panaikinti 2010 09 09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo ir priteisti iš atsakovo įsiskolinimą už sūnaus A. N. išlaikymą iki bylos teisme iškėlimo dienos- 14400 Lt atmestinas.

27Be to, apeliantė apeliaciniame skunde bendrosios jungtinės nuosavybė teise priklausantį butą, esantį ( - ) natūra prašo priteisti jai J. N., o iš apeliantės J. N. priteisiant atsakovui A. N. 12350 Lt piniginę kompensaciją. J. N. šio apeliacinio skundo argumentą grindžia tuo, kad 74 proc. buto kainos buvo sumokėta už jos asmenines lėšas. Buto pardavimo kaina buvo 27000 litų ir atsakovas neginčijo tos aplinkybės, kad pusė, t.y. 13500 Lt suma sumokėta asmeninėmis ieškovės lėšomis. Apeliantės nuomone, teismas nevertino šių svarbių aplinkybių ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad, jog bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nepaneigta.

28Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys butą, esantį ( - ) įsigijo 1995 08 25 sutartimi už 27000 Lt lygiomis dalimis (b.l. 13,11). Ieškovė nurodė, kad įgyjant butą buvo panaudotos jai mamos dovanotos lėšos – 20000 litų, todėl atsižvelgiant dar ir į tai, kad su ja lieka gyventi nepilnametis sūnus, prašė butą natūra priteisti jai, o atsakovui – piniginę kompensaciją. Atsakovo nuomone, butas įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį, nupirktą kiekvienam asmeninėmis lėšomis ir jis nedalintinas. Tačiau teismas nustatė, kad dovanojimo sutartimi ieškovei mama dovanojo 20000 litų (b.l.14). Tačiau ar visi pinigai buvo panaudoti buto įsigijimui, ieškovė įrodymų nepateikė. Atsakovas sutiko, kad pusė pinigų buvo ieškovės mamos duoti pinigai, o kitą dalį pinigų dovanojo jo mama, tik tai nebuvo padaryta notariškai. Apklausta liudytoja atsakovo mama S.N. N. negalėjo tiksliai įvardinti, kokią pinigų sumą ji padovanojo. Tačiau iš buto pirkimo sutarties matosi, kad už butą buvo mokama bendra pinigų suma (b.l. 13). Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, kad buto dalis buvo įgyta už jo asmenines lėšas ir buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia butą įgyti asmeninėn nuosavybėn ir atsižvelgiant į tai, kad sutuoktiniai nesutarė dėl nuosavybės teisų į turtą teisinio režimo, butas laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada.

29Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.).

30Sutinkamai su CK 3.127 str. nuostatomis turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu taip galima padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus , vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

31Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padalino tarp sutuoktinių butą natūra lygiomis dalimis. Ieškovė neįrodė, kad visi jos mamos dovanoti pinigai buvo panaudoti buto pirkimui. Atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad sutuoktinis agresyvus ir dėl to nebus įmanomas gyvenimas viename bute, nes pirmosios instancijos teismas išanalizavęs ieškovės pateiktus įrodymus (2006 07 11 specialisto išvadą, kurioje nurodyta, kad vyras ją pastūmė ir ji susimušė į fotelio kraštą sėdmenis - b.l. 95, bei 2009 05 06 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą – b.l. 96) padarė pagrįstą išvadą, kad jos pateikti įrodymai neduoda pagrindo manyti, kad dėl šalių santykių nebus įmanomas tinkamas ir racionalus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas. Tas faktas, kad su ieškove nustatyta nepilnamečio sūnaus A. N., gimusio (duoemnys nesklebtini) gyvenamoji vieta nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Todėl ši aplinkybė taip pat negali nulemti to, kad ieškovei būtų paskirtas visas butas natūra.

32Be to, pirmosios instancijos teismas aptarė ir motyvavo ir atsižvelgė į ieškovės finansinę galimybę išmokėti atsakovui kompensaciją. Nors ieškovė prašo priteisti iš jos atsakovui A. N. 12350 Lt piniginę kompensaciją, tačiau pirmosios instancijos teismas įvertinęs Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis, UAB Korporacijos „Matininkai“, UAB „Ober-Haus“ duomenis nustatė, kad vidutinė buto rinkos kaina laikytina 100000 litų. Ieškovė pripažino, kad didesnės kaip 30000 Lt sumos ji atsakovui išmokėti negalinti. Teismas pagrįstai sprendė, kad priteisus ieškovės nurodyto dydžio kompensaciją būtų pažeidžiami atsakovo interesai.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, reikšmingų nukrypimui nuo lygių dalių principo, todėl pagrįstai turtą padalino natūra lygiomis dalimis.

34Apeliacinį skundą taip pat yra padavęs atsakovas A. N., kuris prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, reikiamas bylinėjimosi išlaidas valstybei priteisiant iš J. N., iš jo nepriteisiant jokių bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad teismas neteisingai nustatė patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją. Teismas priteisė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai tik išlaidas advokato pagalbai apmokėti, o ne visas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliantui nesuprantama, kokiu pagrindu nepriteistinas žyminis mokestis už turtinį reikalavimą, jį atmetus.

35Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo A. N. priteisė 1644 lt žyminio mokesčio bei 70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (60 proc.), nes ieškinys tenkintinas iš dalies. (CPK 93 str. 2 d., 79 str.).

36Sutinkamai su CPK 96 str. 1 d. nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nors pirmosios instancijos teismas nemotyvavo 1644 lt dydžio žyminio mokesčio priteisimą valstybei iš atsakovo A. N., tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šis mokestis priteistas teisingai, nes ieškinio pareiškimas patenkintas tame tarpe ir dėl išlaikymo priteisimo ir turto padalinimo dalyje.

37Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinių skundų motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimas paliktinas nepakeistu. (( - ) str. 1 d. 1 p.)

38Reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertintinas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Šio prašymo nepatenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo. Todėl kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas visiškai, todėl iš ieškovės atsakovui priteistinos jo turėtos 1000 litų atstovavimo išlaidos apeliacinėje instancijoje. (CPK 98 str.)

39Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

40apeliacinius skundus atmesti.

41Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš J. N. 1000 (vieną tūkstantį) litų A. N. turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.