Byla 1A-205-107-2011

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio, teisėjų Lino Pauliukėno, Rasos Valentinienės, sekretoriaujant Aušrai Čybienei, dalyvaujant prokurorui Sigitui Jasevičiui, gynėjui Gintarui Petukauskui, nuteistajam P. J., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio ir nuteistojo P. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. J., gim. ( - ), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nuteistas dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausme.

2Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 litų) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4P. J. nuteistas už tai, kad, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens, prilyginto valstybės tarnautojui, veikos, tiesiogiai pasiūlė kyšį už pageidaujamą neteisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus, už tai, kad 2009-08-05, apie 14 val., ( - ), ( - ), generalinio direktoriaus E. G. darbo kabinete, E. G. užrašų knygutėje savo ranka padarydamas įrašus – „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200.000 ( - ) konkrečiai norėčiau susėdės aptarti“, taip E. G. tiesiogiai pasiūlė 200 000 litų kyšį už tai, kad E. G., būdamas ( - ) generaliniu direktoriumi, neteisėtai paveiktų tiesioginių derybų rezultatus UAB ( - ) naudai, planuojant atlikti papildomus statybos darbus ( - ) , esančiose nuomojamoje ( - ) teritorijoje.

5Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendžio dalis dėl P. J. pripažinimo kaltu, jo veikos kvalifikavimo, bausmės dydžio yra pagrįsta, tačiau, P. J. atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tačiau šiame straipsnyje taip pat yra nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

7Prokuroro tvirtinimu, nuosprendyje išdėstyti bausmės P. J. skyrimo motyvai formaliai pagrįsti, bet pats sprendimas taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą yra neteisingas, prieštaraujantis ne tik BK 75 straipsnio, bet ir BK 41 straipsnio nuostatoms: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

8Prokuroro skunde nurodoma, kad nuosprendžio paskelbimo dieną jau buvo įsiteisėjęs kitas nuosprendis – 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu P. J. buvo pripažintas kaltu pagal BK 184 str. 1 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2007 m. vasario 5 d., jam buvo paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

9Prokuroro nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad P. J. jau buvo suteikta galimybė įvertinti savo klaidą – 2007 m. vasario 5 d. nusikaltimą, tačiau nuteistasis pasitaisyti nelinkęs. Vykstant vienam teismo procesui, kuriame P. J. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 184 str. 1 d., padarymu, jis įvykdė kitą nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., dėl kurio pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Tai, taip pat ir P. J. elgesys ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu – stengimasis melagingais parodymais išvengti baudžiamosios atsakomybės – parodo ne tik P. J. nenorą taisytis ir susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, toks elgesys atspindi jo negatyvų požiūrį į įstatymą, teisėsaugą ir teismą.

10Prokuroras pastebi, kad nuosprendyje akcentuojama, jog, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į P. J. asmenybę, jo padėtį visuomenėje, išsilavinimą, tačiau, prokuroro įsitikinimu, P. J. padėtis visuomenėje, jo išsilavinimas, jo pareigos palengvino galimybę padaryti nusikaltimą. Visos paminėtos P. J. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, atsižvelgiant į jo padarytą nusikaltimą, leidžia daryti išvadą, kad P. J. yra žymiai pavojingesnis už tuos asmenis, kurie neužima nuosprendyje paminėtos padėties visuomenėje. Prokuroras pažymi, kad P. J. turėjo (galbūt turi ir šiuo metu) didžiulį finansinį potencialą, nes ne kiekvienas asmuo savo tikslų įgyvendinimui gali pasiūlyti 200000 litų kyšį. Prokuroro nuomone, tai turėjo būti įvertinta ir skiriant bausmę nuteistajam. Teismas, vertindamas nusikalstamos veikos pavojingumą į papirkimo sumos dydį – 200000 litų, – atsižvelgė, tačiau į tai neatsižvelgė skirdamas bausmę.

11Apelianto nuomone, teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies taikymas P. J. naikintinas. Taip pat naikintinas ir BK 71 straipsnio taikymas, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – kartu su bausme negali būti skiriama (BK 67 straipsnio 2 ir 3 dalys). Be to, bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 227 str. 2 d., turi būti subendrinta su 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu P. J. paskirta bausme.

12Prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendį pakeisti. Panaikinti BK 75 straipsnio 1, 2 dalių ir 71 straipsnio nuteistajam P. J. taikymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirtą pagal BK 227 str. 2 d. 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2010 m. gruodžio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal BK 184 str. 1 d. paskirta bausme ir paskirti subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

13Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. su apylinkės teismo nuosprendžio išvadomis nesutinka, nes jos dėl jo tariamai padarytos nusikalstamos veikos yra neobjektyvios, padarytos remiantis tik dalimi byloje esančių įrodymų, neatsižvelgta į esminius įrodymus, patvirtinančius jo nekaltumą, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą baudžiamųjų ir baudžiamųjų procesinių įstatymų aiškinimo ir taikymo praktiką.

14Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį iš esmės grindžia liudytojo E. G. parodymais, kuriuos įvertino ir apibūdino kaip nuoseklius ir itin kategoriškus. Nuteistojo nuomone, vertindamas liudytojo parodymus teismas didesnį dėmesį kreipė ne į tų parodymų esmę, bet į jų davimo būdą. Tai įrodo teismo neobjektyvumą ir šališkumą.

15Nuteistasis P. J. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose jo duotus parodymus, pagrindinius gynybos argumentus teismas vertino kritiškai, kadangi, anot teismo, „atliekant pirminę P. J., kaip kaltinamojo apklausą, vos tik uždavus klausimus apie E. G. bloknote jo darytus įrašus, P. J. atsisakęs duoti bet kokius paaiškinimus ir apie politinės partijos rėmimą nurodė tik paskesnės apklausos metu“. Teismas turėjo omeny 2009-12-01 apklausą, kai jis visiškai netikėtai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, atvesdintas į STT Klaipėdos būstinę, kur jo laukė žiniasklaidos atstovų būrys, kur jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo apklaustas kaip įtariamasis. Apelianto nuomone, tokia nekasdienių įvykių gausa ir eiga sukeltų šoką ir labai stiprios dvasios žmonėms, taip pat ir jam. 2009-12-07 apklausiamas kaip įtariamasis paaiškino, kad pirmą kartą apklausiamas kaip įtariamasis net nelabai suprato, kuo yra įtariamas, todėl parodymų nedavė, be to, neduodamas parodymų, pasinaudojo savo procesine teise.

16Nuteistojo P. J. įsitikinimu, vertinti baudžiamojo proceso dalyvio parodymus, atsižvelgdamas į proceso dalyvio būdą, charakterio ypatybes, sugebėjimą kalbėti sklandžiai ir panašiai, teismas neturi teisės.

17Apeliantas nurodo, kad liudytojo E. G. ir jo duotus parodymus teismas įvertino kaip iš esmės prieštaringus, kurie paneigė vieni kitus, nurodė, kad rašytinių nuteistojo ir liudytojo parodymus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Nuteistojo teigimu, per 2002–2007 metus jo vadovaujamos įmonės oficialiai parėmė liberaliosios pakraipos partijas 100 000 litų, apie tai jis ir parašė E. G. bloknote, o teismui pateikti UAB ( - ) bankiniai mokėjimo pavedimai ir yra tie rašytiniai įrodymai, kurie paaiškina raštelio turinį. Tikrovėje logiška ir paaiškinama yra tai, kad politinių partijų ir judėjimų rėmimo organizavimas nedaromas viešai. Nėra nė vieno atvejo, kad būtų paviešinti duomenys apie politiką, kuris privačių asmenų, verslininkų ar įmonių vadovų prašo paremti vieną ar kitą partiją. Tokia yra nusistovėjusi įstatymams neprieštaraujanti, tačiau turinti savo ypatybes partijų rėmimo praktika. Duomenų apie prašymus remti politinius judėjimus paviešinimas reikštų politiko, taip pat ir E. G., partinės karjeros pabaigą.

18Nuteistasis P. J. nurodo, kad į 2009 m. rugpjūčio 5 d. ( - ) organizuotas tiesiogines derybas dėl papildomų darbų ( - ) nei bendrovė ( - ), nei UAB ( - ) neatvyko ne dėl bet kokių palankių ar nepalankių ( - ) ar jos vadovo E. G. santykių su UAB ( - ) atstovais ar vadovu P. J., o dėl jungtinės veiklos sutarties partnerių – bendrovės ( - ) ir UAB ( - ) – tarpusavio nesutarimų ir santykių, kurių E. G. nei kaip valstybinio jūrų uosto vadovas, nei kaip politikas, nei kaip asmuo paveikti negalėjo. Nedalyvavimo derybose priežastis nurodė ir liudytojas K. Z.. Tuo pačiu byloje aptariamu laiku ( - ) organizavo konkursus nuomojamose krantinėse esančių vandentiekio, lietaus nuotekų, pažeistų konteinerių remonto darbams atlikti, į juos pakvietė nuteistojo P. J. kontroliuojamas UAB ( - ) ir ( - ) . Apelianto teigimu, būtent apie šias derybas ir būtent apie pačią ( - ) , kaip konkursų ir derybų organizatorę jis parašė E. G. bloknote, o teiginius patvirtinančius rašytinius įrodymus pridėjo prie bylos, tačiau teismo nuosprendyje šie įrodymai visiškai neaptarti. Apelianto įsitikinimu, nei pagal ( - ) įstatus, nei pagal įstatymą, nei jokiu kitu būdu E. G. paveikti derybų dėl papildomų darbų ( - ) eigos ar rezultatų neturėjo teisės, kadangi tai yra išimtinė viešojo pirkimo komisijos kompetencija. Apeliantui neaišku, kuo remdamasis teismas tokia E. G. teise neabejojo.

19Nuteistojo P. J. tvirtinimu, apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas ir 2009-08-13 pokalbio tarp jo, E. G. ir V. K. metu, jo iš bendro pokalbio konteksto ištrauktomis frazėmis, jas interpretuojant kaltinimo prasme: „P. J. pasako „aš nusikaltau, aš atsakysiu“; „aš jau prisiėmiau kaltę“. Apeliaciniame skunde rašoma, kad nuosprendyje nutylėta, kad to paties pokalbio su E. G. metu nuteistasis kategoriškai paneigė E. G. mintį, kad bloknote įrašyti 200000 yra kyšis ar papirkimas, kad nurodyta suma kaip nors susijusi su ( - ) skelbiamomis derybomis dėl papildomų darbų ( - ), kad nuteistasis atsisakė bet kokių E. G. siūlomų nuolaidų UAB ( - ) naudai ir paaiškino E. G., kad kyšio jam nesiūlė, nedavė, nesiūlys ir neduos ateityje, kad E. G. kyšį net nebūtų už ką duoti. Nuteistojo nuomone, nuosprendyje taip pat neužsiminta apie tai, kad E. G. iš tikrųjų prašė paramos jo atstovaujamai partijai. 2009-08-13 pokalbio metu nuteistasis P. J. paaiškino E. G., kad įrašą jo bloknote padarė paties E. G. prašymu, o E. G. to nepaneigė.

20Apeliantas nurodo, kad, apylinkės teismo nuomone, jo kaltę įrodo tai, kad tarp jo ir E. G. daugiau kaip valandą trukusio pokalbio metu nebuvo kalbama apie politinės partijos rėmimą, tačiau, apelianto tvirtinimu, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad prie jo ir E. G. pokalbio netrukus prisijungė V. K., o nemaža dalis įrašyto pokalbio vyko tik tarp E. G. ir V. K..

21Nuteistasis P. J. tvirtina, kad grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas rėmėsi jo padarytu įrašu E. G. bloknote bei savo iniciatyva išaiškino įrašų turinį ir prasmę, tačiau nuosprendyje nepaaiškino skaičių „100000 Lt“, kurie „vakar buvo“, reikšmės.

22Apeliaciniame skunde rašoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl veikų, numatytų BK 225, 226 straipsniuose. Dėl šių veikų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo nustatyta šių veikų sudėtis. Klaipėdos apygardos prokuratūra pripažino, jog niekas niekam 100000 Lt kyšio nedavė, niekas kyšio negavo ir neėmė. Nuosprendis motyvuojamas ydingai, nurodant tik vieną iš bendro konteksto paimtą rašytinio įrodymo dalį, nors prie bylos yra pridėti kiti rašytiniai įrodymai, įrodantys 100000 Lt kilmę – UAB ( - ) paramą liberalios pakraipos partijoms.

23Apelianto tvirtinimu, iš byloje surinktų įrodymų turi būti aišku, ko buvo siekiama pareigūno papirkimu, būtina nustatyti konkrečius paperkamo asmens veiksmus, kuriuos paperkamas asmuo turėtų atlikti paperkamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų valstybės tarnautojų prieštaringais parodymais. Kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta prieštaravimų pašalinti, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai (2003 m. birželio 20 d. senato nutarimas Nr. 40). Nesurinkus įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–462/2009). Toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje yra išaiškinta, kad teismų praktikoje griežtai laikomasi įrodymų pakankamumo teismo išvadoms taisyklės (baudžiamoji byla Nr. 2K–611/2004). Teismo išvados dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Nebuvimas pakankamai įrodymų kaltinamajam padarius jam inkriminuojamą veiką reiškia, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

24Apelianto aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte, baudžiamosiose bylose (2007 m. liepos 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–528/2007; 2007 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–347/2007) išaiškino, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Tai, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, ne kartą yra konstatavęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas.

25Nuteistasis P. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – bylą nutraukti.

26Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro skundą atmesti.

27Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Michailovskio apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo P. J. apeliacinis skundas atmestinas.

28Dėl nuteistojo P. J. apeliacinio skundo

29Nuteistojo P. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra įrodyta byloje surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais.

30Apeliacinio skundo argumentas, kad P. J. įrašą E. G. bloknote padarė E. G. iniciatyva, nėra ginčijamas, toks faktas patvirtintas liudytojo E. G. parodymais.

31Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ( - ) papildomus statybos darbus pagal ( - ) viešojo pirkimo konkursą turėjo atlikti jungtinę veiklos sutartį sudariusios kompanijos – ( - ) ir UAB ( - ). 2009-08-13 dėl minėtų papildomų darbų su šiomis kompanijomis buvo paskelbtos tiesioginės derybos. 2009-08-05 susitikimo su P. J. metu jie aptarė ( - ) papildomus statybos darbus, būsimas derybas, klausė, kaip P. J. sekasi bendrauti su naująja ( - ) bei V. K., kaip atsiskaito. P. J. pasakė, kad atsiskaito „kažkaip kitaip“. E. G. pagalvojo, kad atsiskaitoma kyšiais. E. G. nepaneigė, jog padavė P. J. savo užrašų knygelę, kurioje P. J. parašė: „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200000 Lt ( - ) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“. E. G. nuomone, tokiu įrašu E. G. užrašų knygelėje P. J. jam pasiūlė 200000 Lt kyšį už palankaus sprendimo priėmimą derybų 2009-08-13 metu dėl papildomų darbų ( - ). Apie jokią paramą ( - ) partijai su P. J. nekalbėjo. Turėdamas duomenų, kad P. J. mėgsta pokalbius įrašinėti, bijodamas šantažo, P. J. parašytą 100 000 Lt sumą supratęs kaip jau duotą V. K. kyšį, E. G. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (t. 2, b. l. 137–148).

32To, kad E. G. užrašų knygelėje P. J. parašė kaltinime paminėtus žodžius ir skaičius (t. 1, b. l. 13), nuteistasis P. J. neneigė. Nuteistasis P. J. tik neigia faktą, kad tokiu parašymu jis siūlė kyšį. P. J. parodymais, 2009-08-05 jis atvyko į ( - ) E. G. iniciatyva, su E. G. aptarė darbo reikalus. E. G. užsiminė ir apie anksčiau vykusį jų pokalbį apie P. J. galimybes finansiškai paremti ( - ) partiją. Kadangi P. J. pasakė, jog viešai remti partijos nenori, E. G. padavė jam bloknotą, kuriame P. J. parašė, kokią pinigų sumą partijos rėmimui jis gali skirti, parašė: „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200000 Lt ( - ) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“. Nuteistasis parodė, kad parašydamas „100000 Lt vakar įvyko“, jis turėjo omenyje UAB ( - ) bei kitų jo vadovaujamų įmonių paramą ( - ) partijai 2002, 2003 metais, šiai partijai priklausė ir E. G.. P. J. paaiškinimu, parašymas „likusius po derybų 200000 Lt ( - ) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“ reiškė galimą ( - ) partijos rėmimą nurodyta suma ateityje, jei iš ( - ) gautų papildomų užsakymų, priklausomai nuo to, kiek gautų pelno, jokio pokalbio su E. G. apie darbus ( - ) nebuvę.

33P. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad raštelio turinį ir nuteistojo parodymus patvirtina prie bylos pridėti bankiniai mokėjimų pavedimai, iš kurių matyti, kad UAB ( - ) 2002–2007 oficialiai parėmė ( - ) pakraipos partijas 100000 litų.

34Iš prie bylos pridėtų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2003-10-06 AB ( - ) pervedė ( - ) partijai 25000 Lt, 2003-07-24 – 50000 Lt,

352002-10-25 – ( - ) 5000 Lt, 2007-03-01 ( - ) pervedė 20000 Lt (t. 2, b. l. 118–121).

36Tiek nuteistasis P. J., tiek ir liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog jų santykiai buvo dalykiški, geri. E. G. parodė, kad P. J. pažįsta nuo 1997 metų, kai tapo ( - ) (t. 2, b. l. 134, 143). Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje nepaneigė, jog 2001–2002 metais su P. J. kalbėjo apie paramą ( - ), tačiau, ar buvo pervesti kokie nors pinigai, nežinojo. E. G. parodė, jog kai 2009-06-16 pradėjo dirbti ( - ) generaliniu direktoriumi, nuo to laiko su P. J. apie jokią paramą partijai nekalbėjo. Jei P. J. raštelyje būtų parašęs iki 39000 Lt sumą, E. G. būtų galėjęs pagalvoti ir apie siūlomą paramą partijai, tačiau raštelyje įrašą „200000 Lt“ suprato kaip jam siūlomą kyšį. E. G. parodymais, nebaigtiems bendrovės ( - ) darbams buvo galima skelbti atvirą konkursą, o derybų metu, E. G. nuomone, rangovui atstovaujantis P. J. tikėjosi jam palankaus sprendimo dėl darbų kainos. E. G. nuomone, už tai jam ir buvo siūlomas kyšis (t. 2, b. l. 141–142).

37Liudytojas E. G. P. J. apeliacinio skundo argumentą, jog jam bendrauti su P. J. buvo labai sunku, nes jo kalba būna neaiški, nesuprantama, patvirtino (t. 2, b. l. 143), tačiau iš bylos duomenų matyti, kad abu vienas kitą suprato gerai. Kai E. G. padavė bloknotą, P. J. įrašą jame padarė neprašydamas jokio E. G. užuominos patikslinimo. Ši aplinkybė patvirtina ir E. G., ir P. J. parodymus, kad jų tarpusavio santykiai vien formalūs nebuvo. Tai patvirtina ir optinėje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoti garso įrašai, iš kurių matyti, jog P. J. su E. G. kalba kreipdamiesi vienas į kitą vienaskaitos įvardžiais, pavartoja ir necenzūrinius posakius. Pokalbių turinys ir tarpusavio bendravimo maniera patvirtina liudytojo E. G. parodymus, kad P. J. iš E. G. savo interesų patenkinimo tikėjosi. P. J. versija, jog jis E. G. siūlė ne kyšį, bet paramą jo partijai, yra logiška, tačiau ir vienas, ir kitas P. J. pinigų pažadėjimo faktas patvirtina, jog P. J., pažadėdamas 200000 Lt, siekė įtikti E. G. kaip ( - ) generaliniam direktoriui, siekė savo ir bendrovės ( - ) interesų patenkinimo, tikėjosi neteisėtos E. G. veikos, vykdant generalinio direktoriaus įgaliojimus, pinigais už pageidaujamą rezultatą siekė E. G. papirkti.

38BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui siekdamas tų pačių rezultatų, o to paties straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus padarė siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus. Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus, o papirkimas siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos – tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų papirkėjo interesus. Kadangi BK 227 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka atlikti bent vieną iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veiksmų.

39Nuteistasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu užsiminė, kad UAB ( - ) skelbė konkursus ir dėl asfaltavimo dangų tiesimo, aikštelės rengimo ir kitų darbų, kurių UAB ( - ), UAB ( - ) nelaimėjo, nurodė, kad konkursai galėjo vykti 2009 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tačiau tikslios datos P. J. neįvardijo. P. J. turėjo omeny, kad parems E. G. politinę partiją, jei pavyks laimėti minėtus konkursus (t. 2, b. l. 32–35). Apeliaciniame skunde apeliantas teigė, kad tuo pačiu laiku ( - ) organizavo konkursus nuomojamose krantinėse esančių vandentiekio, lietaus nuotekų, pažeistų konteinerių remonto darbams atlikti, į kuriuos buvo pakviesta ir P. J. kontroliuojamos UAB ( - ) bei ( - ), todėl jis parašė E. G. bloknote ( - ), kaip apie konkursų ir derybų organizatorę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2009-08-14 ( - ) buvo gautos ( - ) paraiškos dėl dalyvavimo darbų pirkimo konkurse „Lietaus nuotekų tinklų tiesimas universalioje aikštelėje Nr. 2“, taip pat dėl dalyvavimo darbų pirkimo konkurse „Pažeistų konteinerių aikštelės statyba universalioje aikštelėje Nr. 2“. Šios paraiškos dėl gal būt vyksiančių konkursų buvo paduotos vėliau, jau po 2009-08-05 pokalbio su E. G. ir po 2009-08-13, kai turėjo vykti derybos dėl papildomų darbų ( - ) . Jokios kitos derybos su ( - ) numatytos nebuvo. Taip pat byloje yra 2009-03-19 ( - ) paraiška dėl dalyvavimo darbų konkurse (t. 2, b. l. 124), tačiau, kad ši paraiška gauta ( - ), duomenų nėra. E. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog įvykio metu apie jokias kitas ( - ) organizuojamas derybas nežinojo. Jeigu koks konkursas ir buvo, tai jis su E. G. vadovaujama direkcijos veikla, derybomis, P. J. parašyto raštelio turiniu nesietinas (t. 2, b. l. 145).

40Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. teigė, jog E. G. daryti įtaką derybų dėl papildomų darbų ( - ) eigos ar rezultatų neturėjo teisės, kadangi tai yra išimtinė viešojo pirkimo komisijos kompetencija. Netikėti liudytojo E. G. parodymais, jog P. J. pasiūlė jam kyšį už tai, jog jis būdamas ( - ) generaliniu direktoriumi, neteisėtai darytų įtaką tiesioginių derybų rezultatams UAB ( - ) naudai, planuojant atlikti papildomus statybos darbus ( - ), nėra pagrindo. Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, jog jis nebuvo derybų dėl papildomų darbų ( - )viešųjų pirkimų komisijoje, tačiau galėjo save paskirti šios komisijos pirmininku, galėjo išleisti įsakymą derybas bet kada nutraukti ir paskelbti atvirą konkursą (t. 2, b. l. 144). Abejoti E. G. kaip ( - ) generalinio direktoriaus galimybėmis nėra pagrindo. Akivaizdu, jog įtaką viešojo pirkimo komisijos nariams generalinis direktorius E. G. daryti galėjo, ir nuteistasis P. J. tai suprato.

412006-12-04 sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. ( - ) patvirtina, kad AB ( - ) ir ( - ) Jungtinės veiklos sutarties pagrindu susitarė atlikti ( - ) statybą ( - ). Pirmas statybos etapas – ( - ) statyba, antras statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas ( - ) (t. 1, b. l. 97–103).

42( - ) viešųjų pirkimų komisijos 2009-07-30 posėdžio protokolu nustatyta, jog objekto – ( - ) statyba ( - ) . I statybos etapas – ( - ) statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas ( - ) papildomų darbų vykdytoją parinkti neskelbiamų derybų būdu (t. 1, b. l. 64).

43( - ) viešųjų pirkimų komisijos 2009-08-04 posėdžio protokolu neskelbiamų derybų dėl objekto – ( - ) statyba, ( - ). I statybos etapas – ( - ) statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas ( - ) papildomų darbų pirkimo dokumentams pritarti. Viešųjų pirkimų tarnybai buvo pavesta į neskelbiamas derybas 2009-08-13 pakviesti pagal jungtinę veiklos sutartį veikiančias UAB ( - ) ir ( - ) (t. 1, b. l. 65).

44Iš nuteistojo P. J. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad tuo metu, kai vyko derybos dėl ( - ) papildomų darbų atlikimo, P. J. UAB ( - ) turėjo finansinių problemų, buvo iškelta bankroto byla (t. 2, b. l. 137).

45Liudytojas E. G. patvirtino, jog kainas dėl papildomų darbų atlikimo ( - ) turėjo suderinti ir pateikti abu rangovai (t. 2, b. l. 147).

46Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo K. Z. ikiteisminiame tyrime duotus parodymus, liudytojas K. Z. savo parodymus patvirtino. K. Z. parodė, kad derybos dėl ( - ) papildomų darbų atlikimo neįvyko, nes nesusitarė su UAB ( - ), UAB ( - ) į derybas neatvyko. K. Z. buvo žinoma, kad UAB ( - ) turėjo finansinių problemų, ( - ) kėlė klausimą, kaip bus paskirstytos jų pervestos lėšos už darbus ir kaip bus atsiskaityta su įmone. P. J. siekė šiuos papildomus darbus atlikti vienas (t. 2, b. l. 18–20, 150–151).

47( - ) viešųjų pirkimų komisijos 2009-08-19 posėdžio protokolu Nr. 7

Nutarė

48objekto – ( - ) statyba ( - ). I statybos etapas –( - ) statyba, II statybos etapas – geležinkelio kelių įrengimas ( - ) papildomų darbų pirkimą pabaigti, kadangi per ( - ) nustatytą laiką nebuvo pateiktas pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančių bendrovių pasiūlymas (t. 1, b. l. 63, 66).

49Akivaizdu, jog P. J., nepasiekdamas bendro susitarimo su K. Z., manydamas, kad jo santykiai su E. G. geri, norėjo, jog E. G. paveiktų tiesioginių derybų rezultatus, todėl pasiūlė jam kyšį, E. G. bloknote parašė: „100000 Lt vakar įvyko likusius po derybų 200000 Lt ( - ) konkrečiai norėčiau susėdęs aptarti“. Bylos duomenys, P. J. rašytinis atsakymas bloknote „100000 Lt vakar įvyko“ į E. G. paklausimą P. J. apie jo ir uosto direkcijos santykius turėjo reikšti, kad 100000 litų kyšį P. J. davė V. K.. Toks P. J. parašymas turėjo E. G. įtikinti, kad P. J. gerai sutaria ne tik su juo, bet ir su kitais uosto direkcijos darbuotojais.

50Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-11 nutartimi prieš P. J. buvo leista atlikti tam tikrus neviešo pobūdžio veiksmus (BPK 158, 159, 160 str.). Šių veiksmų metu gauti duomenys buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 16–17, 23, 24–48, t. 2, b. l. 168–169).

51Iš optinėje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoto garso įrašo matyti, jog pokalbis tarp E. G. ir P. J. vyko dėl derybų, matyti, jog P. J. dėl derybų negalėjo susitarti su K. Z., kaltino save (t. 1, b. l. 24–48). Kad rašė E. G. bloknote, P. J. neneigė. E. G. patikino P. J., kad skelbs darbams atvirą konkursą. Iš laikmenoje užfiksuoto pokalbio turinio akivaizdu, jog įrašas bloknote lietė ir V. K., todėl P. J. atsiprašinėjo už šmeižtą prieš V. K., teigė, jog pinigų jam nedavė. E. G. paminėjus pasiūlymą dėl likusių 200000 litų po ( - ) derybų, tačiau pabrėžus, jog derybos nutrauktos, P. J. atsakė: „Nu, tai čia be ( - ) da yr“. Vėliau E. G. pokalbio su P. J. metu pasakė: „ Bet aš dabar prisiminiau, kad tu kikenai, kad buvęs ( - ) negali sau leist skrist lėktuvu. Paskui aš gaunu tavo pasiūlymą du šimtus tūkstančių litų“. Į tokią E. G. užuominą P. J. atsakė: „Nu. A blogai? E. G. pasakius, kad jam jų nereikia, P. J. atsakė: „Nu, ir nereik, ir, nu.“ Paskui P. J. prašo jo neanalizuoti ir teigia, jog:.. „aš nusikaltau, aš atsakysiu“ (t. 1, b. l. 34, 35). Nors nuteistasis P. J. vėliau ir neigė siūlęs pinigus, tačiau iš viso pokalbio bendro konteksto matyti, kad nei P. J., nei E. G. apie jokios partijos rėmimą nekalbėjo, kalba vyko apie derybas dėl papildomų darbų ( - ) atlikimo. Iš pokalbio turinio matyti, kad 200000 Lt E. G. siejo būtent su derybomis dėl darbų, o P. J. šio fakto neneigė. P. J. pasakymas: „Nu, tai čia be ( - ) da yr“, patvirtina, kad jis kyšio siūlymo už galimybę atlikti papildomus darbus ( - ) nepaneigė.

52Iš P. J. kalbos turinio įmanoma suprasti, kad jis neneigė, jog E. G. parašė apie 100000 Lt kyšio davimą V. K.. Bet pats savo veiksmus įvardijo kaip V. K. šmeižimą. Ta ikiteisminio tyrimo dalis dėl veikų, numatytų BK 225 str. 2 d., 227 str. 2 d., buvo nutraukta, nenustačius V. K. papirkimo požymių (t. 1, b. l. 8–9). P. J. apeliacinio skundo argumentas, kad liko nepaaiškinta skaičių „100 000 Lt, kurie vakar buvo“ reikšmė, nepagrįstas.

53Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu įrodymais baudžiamajame procese laikomi įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar baudžiamojoje byloje gauti duomenys, neišskiriant ir liudytojų parodymų, laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.

54Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., už kurią nuteistas pagrįstai.

55Dėl prokuroro apeliacinio skundo

56Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

57Skirdamas bausmę P. J., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į nuteistojo lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog nuteistasis padarė tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką, priskiriamą prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), į paperkamo asmens padėtį visuomenėje, papirkimo sumos dydį, į tai, jog jis anksčiau neteistas, dirba, taip pat ir į nuteistojo padėtį visuomenėje.

58Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendžio paskelbimo dieną jau buvo įsiteisėjęs Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendis, kuriuo P. J. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 str. 1 d. už veiką, padarytą 2007-02-05. Prokuroro nuomone, teistumas už naują nusikaltimą patvirtina P. J. nenorą taisytis ir susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taikytas nepagrįstai.

59Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apylinkės teismas bylą dėl papirkimo baigė nagrinėti 2010-11-05, dar iki Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio paskelbimo (t. 2, b. l. 174–186). Iki teismui išeinant priimti skundžiamą nuosprendį, P. J. buvo neteistas, todėl skundžiamame nuosprendyje vertinti P. J. elgesį remdamasis skunde nurodytais motyvais teismas neturėjo pagrindo.

60Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

61BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Nuteistasis P. J. anksčiau neteistas, dirba pats ir sukuria darbo vietas kitiems, todėl yra naudingas visuomenei. Netaikyti BK 75 straipsnio nuostatas tik todėl, kad, kaip rašoma apeliaciniame skunde, nuteistasis turi didesnį finansinį potencialą, turi atitinkamą padėtį visuomenėje, išsilavinimą, atitinkamas pareigas, kurios jam gali palengvinti daryti BK 227 straipsnyje numatytus nusikaltimus, reikštų pažeisti teisingumo vykdymo principus, numatytus BPK 6 straipsnio 2, 3 dalyse. Įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), bausmės vykdymo atidėjimo nuostatas, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laisvės atėmimas ir šios bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį – sulaikyti P. J. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimą užtikrins.

62Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam P. J., šio straipsnio nuostatomis vadovavosi, jas įvertino tinkamai, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo pagrįstai, tokį savo sprendimą nuosprendyje motyvavo tinkamai.

63Apeliaciniame skunde prokuroras prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžiu. Tokia galimybė numatyta BPK 347 straipsnyje. Kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose.

64Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK 362 straipsnyje. Tuo atveju, jeigu, tenkinant prokuroro apeliacinio skundo prašymą, skundžiamu nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrintų apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, taikydama nors ir dalinį bausmių subendrinimo principą, nuteistojo padėtį ne tik pasunkintų, bet ir suvaržytų nuteistojo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka, todėl prokuroro prašymas subendrinti skundžiamu nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-13 nuosprendžiais paskirtas bausmes netenkintinas. Nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti vėliausią nuosprendį priėmusiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui (BPK 347 str.).

65Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – panaikinimo tenkintina, nes ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama tik atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pilnamečiam asmeniui BK šeštame skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK dešimtame skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 str. 2 d.). Baudžiamojo kodekso X skyriuje atleidimo nuo bausmės atvejai numatyti BK 76, 77, 78, 79 straipsniuose. P. J. nuo bausmės atleistas nėra, jo laisvės atėmimo bausmės vykdymas tik atidėtas (BK 75 str.). BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kokios baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme, bet įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas čia nenumatytas, todėl nuosprendžio dalis dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės P. J. skyrimo keistina (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

66Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

67n u s p r e n d ž i a :

68Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį pakeisti.

69Šio nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (2600 Lt) dydžio įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – paskyrimo nuteistajam P. J. panaikinti.

70Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

71Nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. P. J. nuteistas už tai, kad, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens,... 5. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo ONKT... 6. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta,... 7. Prokuroro tvirtinimu, nuosprendyje išdėstyti bausmės P. J. skyrimo motyvai... 8. Prokuroro skunde nurodoma, kad nuosprendžio paskelbimo dieną jau buvo... 9. Prokuroro nuomone, Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatsižvelgė į tai,... 10. Prokuroras pastebi, kad nuosprendyje akcentuojama, jog, skirdamas bausmę,... 11. Apelianto nuomone, teismas neturėjo pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės... 12. Prokuroras prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendį... 13. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. su apylinkės teismo nuosprendžio... 14. Apelianto tvirtinimu, apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį iš esmės... 15. Nuteistasis P. J. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose... 16. Nuteistojo P. J. įsitikinimu, vertinti baudžiamojo proceso dalyvio parodymus,... 17. Apeliantas nurodo, kad liudytojo E. G. ir jo duotus parodymus teismas įvertino... 18. Nuteistasis P. J. nurodo, kad į 2009 m. rugpjūčio 5 d. ( - )... 19. Nuteistojo P. J. tvirtinimu, apkaltinamasis nuosprendis iš esmės grindžiamas... 20. Apeliantas nurodo, kad, apylinkės teismo nuomone, jo kaltę įrodo tai, kad... 21. Nuteistasis P. J. tvirtina, kad grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas... 22. Apeliaciniame skunde rašoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dėl... 23. Apelianto tvirtinimu, iš byloje surinktų įrodymų turi būti aišku, ko buvo... 24. Apelianto aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas senato 2003 m.... 25. Nuteistasis P. J. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio... 26. Apeliaciniame teismo posėdyje prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą... 27. Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J.... 28. Dėl nuteistojo P. J. apeliacinio skundo... 29. Nuteistojo P. J. kaltė, padarius nusikaltimą, už kurį jis nuteistas, yra... 30. Apeliacinio skundo argumentas, kad P. J. įrašą E. G. bloknote padarė E. G.... 31. Liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad ( - ) papildomus... 32. To, kad E. G. užrašų knygelėje P. J. parašė kaltinime paminėtus... 33. P. J. apeliaciniame skunde teigiama, kad raštelio turinį ir nuteistojo... 34. Iš prie bylos pridėtų mokėjimo pavedimų matyti, kad 2003-10-06 AB ( -... 35. 2002-10-25 – ( - ) 5000 Lt, 2007-03-01 ( - ) pervedė 20000 Lt... 36. Tiek nuteistasis P. J., tiek ir liudytojas E. G. teisiamajame posėdyje... 37. Liudytojas E. G. P. J. apeliacinio skundo argumentą, jog jam bendrauti su P.... 38. BK 227 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas... 39. Nuteistasis P. J. ikiteisminio tyrimo metu užsiminė, kad UAB ( - )... 40. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. J. teigė, jog E. G. daryti įtaką derybų... 41. 2006-12-04 sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. ( - ) patvirtina, kad... 42. ( - ) viešųjų pirkimų komisijos 2009-07-30 posėdžio protokolu... 43. ( - ) viešųjų pirkimų komisijos 2009-08-04 posėdžio protokolu... 44. Iš nuteistojo P. J. teisiamajame posėdyje duotų parodymų matyti, kad tuo... 45. Liudytojas E. G. patvirtino, jog kainas dėl papildomų darbų atlikimo ( -... 46. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo K. Z. ikiteisminiame tyrime... 47. ( - ) viešųjų pirkimų komisijos 2009-08-19 posėdžio protokolu Nr.... 48. objekto – ( - ) statyba ( - ). I statybos etapas –( - )... 49. Akivaizdu, jog P. J., nepasiekdamas bendro susitarimo su K. Z., manydamas, kad... 50. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-11 nutartimi prieš P. J. buvo... 51. Iš optinėje skaitmeninėje laikmenoje užfiksuoto garso įrašo matyti, jog... 52. Iš P. J. kalbos turinio įmanoma suprasti, kad jis neneigė, jog E. G.... 53. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsniu įrodymais baudžiamajame... 54. Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad nuteistasis P. J. padarė... 55. Dėl prokuroro apeliacinio skundo... 56. Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį,... 57. Skirdamas bausmę P. J., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo... 58. Apeliaciniame skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendžio paskelbimo dieną jau... 59. Tačiau iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog apylinkės teismas... 60. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis, bausmės... 61. BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės... 62. Apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo... 63. Apeliaciniame skunde prokuroras prašo subendrinti skundžiamu nuosprendžiu... 64. Su nuosprendžių vykdymu susijusių klausimų sprendimo tvarka numatyta BPK... 65. Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl nuteistajam paskirtos baudžiamojo... 66. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,... 67. n u s p r e n d ž i a :... 68. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nuosprendį... 69. Šio nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – 20 MGL (2600... 70. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 71. Nuteistojo P. J. apeliacinį skundą atmesti....