Byla 2A-206/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Vykintui Zulonui, atsakovui G. P. , trečiajam asmeniui D. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-508-123/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Optimalūs finansai“ ieškinį atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovas bankrutuojanti UAB „Optimalūs finansai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu prašė iš atsakovo G. P. , buvusio UAB „Optimalūs finansai“ direktoriaus, priteisti 201000 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad UAB „Optimalūs finansai“ direktorius G. P. 2005 m. gruodžio 14 d. su UAB „Previlsta“ sudarė 5 cesijos sutartis: 1) už 89000 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorių V. M. individualią įmonę, 2) už 24071 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorių N. M. firmą „Nelvita“, 3) už 50435 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorių A. K. PĮ, 4) už 16902,90 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorių S. B. statybos įmonę, 5) už 20589,96 Lt cesijos mokestį įgijo cedento reikalavimo teises į debitorių UAB „Adelantė“. UAB „Optimalūs finansai“ direktoriui G. P. iš kasos grynaisiais pinigais buvo išmokėta 201000 Lt, kuriais jis sumokėjo UAB „Previlsta“ už 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartimis įgytas cedento reikalavimo teises į paminėtus debitorius.

6Ieškovas nurodė, kad iš bankroto administratoriui perduotų UAB „Optimalūs finansai“ finansinės apskaitos dokumentų, 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutarčių turinio matyti, jog G. P. , sudarydamas cesijos sutartis su UAB „Previlsta“, atliko neteisėtus veiksmus, sudarančius pagrindą civilinei atsakomybei atsirasti. Sudarydamas minėtus sandorius, atsakovas priėmė sprendimą, akivaizdžiai nuostolingą įmonei „Optimalūs finansai“ bei akivaizdžiai viršijantį normalią gamybinę-ūkinę riziką, ir tuo pažeidė Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Sudarant reikalavimo perleidimo sutartis atsakovas net neįsitikino, ar UAB „Previlsta“ apskritai turi kreditoriaus reikalavimo teisę į skolininkus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Atsakovo sprendimu už įmonei priklausančias realiai turėtas pinigines lėšas įsigyti tariami kreditorių reikalavimai, nesuteikiantys ieškovui reikalavimo teisės į skolininkus reikalauti skolos sumokėjimo, be to, reikalavimo teisė perleista į nemokius skolininkus, todėl įmonei padaryta reali žala - prarastos realiai įmonės turėtos lėšos - 201000 Lt, o pagal cesijos sutartis neįsigyta nei jokio turto, nei juolab jokio turtinio reikalavimo į trečiuosius asmenis. G. P. tokius sandorius sudarė, nors įmonė nevykdė veiklos, susijusios su reikalavimų perleidimo supirkimu, ir įmonei turint 548525,05 Lt skolą kreditoriams.

7Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino: priteisė atsakovui UAB „Optimalūs finansai“ iš G. P. 201000 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė, jog reikalavimo teisės perleistos į nemokius skolininkus ir pagal cesijos sutartis neįsigyta nei turto, nei turtinės reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis. Teismas nurodė, kad vadovas tokius sandorius sudarė neatsižvelgęs į tai, kad įmonė, nevykdė veiklos, susijusios su skolų supirkimu ir turėdama didelių įsiskolinimų kreditoriams (VMI - 75755,61 Lt, SODRAI - 12109,07 Lt ir kt.), todėl pažeidė ABĮ 19 straipsnio 8 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, jog veikė tik įmonės interesais, o tai, kad tikėjosi gauti 22000 Lt pelno, yra nepagrįsta jokiais įrodymais. Teismas sprendė, kad atsakovo motyvas, jog trečiasis asmuo buvo jo garantas pagal cesijos sutartis, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas sudarė sandorius, neviršijančius normalios gamybinės-ūkinės rizikos, nes ir trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas žinojo, jog skolos yra beviltiškos ir jis neketina padengti atsakovo skolos. Teismas sprendė, kad atsakovo sprendimu už bendrovei priklausančias pinigines lėšas bendrovei įsigijus reikalavimo teises į nemokius skolininkus buvo prarastos realiai bendrovės turėtos 201000 Lt piniginės lėšos, todėl įmonei atsakovo veiksmais buvo padaryta reali žala, nes, nuspręsdamas dėl skolų pirkimo sandorio sudarymo, jis pažeidė ABĮ 18 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui tokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą pripažinti, jog atsakovas, nuspręsdamas dėl sandorio sudarymo, veikė išimtinai savo įmonės interesais ir siekė sudaryti finansiškai naudingą įmonei sandorį. Teismas ieškinį patenkino, nes atsakovo veiksmais buvo padaryta žala ir yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246-6.249 straipsniuose. Ieškovas dėl aptartų kaltų ir neteisėtų atsakovo veiksmų neteko 201000 Lt įmonės lėšų. Atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, nes buvo pakenkta įmonės veiklai, sumažėjo įmonės mokumas ir kartu įmonės, kaip objekto, vertė, dėl ko įmonė pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį tapo nemokia.

8Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - atmesti ieškinį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismo sprendime nenurodytos jokios aplinkybės, kodėl teismas mano, kad buvo įsigytos reikalavimo teisės į nemokius skolininkus. Ieškovas šią aplinkybę įrodinėja tuo, kad kreipėsi dėl skolų sumokėjimo į skolininkus, tačiau visi prašymai buvo grąžinti neįteikti. Tačiau prašymo įteikimas (ar neįteikimas) nei įrodo įmonės mokumą, nei jį paneigia.
  2. Teismo sprendime nepagrįstai nurodyta, kad bendrovė nevykdė veiklos, susijusios su skolų supirkimu, kadangi bendrovės įstatuose tokia veikla yra numatyta. O kreditorių įsipareigojimų turėjimas nereiškia, kad bendrovė neturi vykdyti pelno siekiančios ūkinės-komercinės veiklos.
  3. Teismas neįvertino, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo iš laiduotojo, nors visose cesijos sutartyse buvo numatyta, jog UAB „Previlsta“ besąlygiškai laiduoja už debitorių prievolių vykdymą. Atsakovas nematė jokios rizikos sudaryti cesijos sutartis, nes žinojo apie gerą turtinę trečiojo asmens padėtį.
  4. Atsakovas, sudarydamas cesijos sutartis, ne tik neviršijo normalios gamybinės-ūkinės rizikos, bet tokios rizikos iš viso nebuvo. Atsakovo ketinimą gauti pelną iš cesijos sutarčių įrodo skirtumas tarp sumokėtos sumos už įgyjamus reikalavimus į debitorius ir įgytų reikalavimų į debitorius sumos.

9Ieškovas BUAB „Optimalūs finansai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog ieškovui išsiieškoti įgytus kreditorių reikalavimus nebuvo jokių galimybių, o 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių. Dėl šių priežasčių teismas turėjo pakankamą pagrindą padaryti išvadą, jog pagal 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartis buvo perleisti reikalavimai į nemokius skolininkus, pagrįstai suabejoti, ar UAB „Optimalūs finansai“ šias reikalavimo teises apskritai įgijo.

10Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu apeliacinį skundą patenkino - Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikino, o bankrutuojančios UAB „Optimalūs finansai" ieškinį atmetė.

11Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas nurodė, kad darbuotojų materialinės atsakomybės ribas nustato DK 254 straipsnis, o visišką atsakomybę – DK 255 straipsnis. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, būdamas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį mokėjimai pagal sandorius priskiriami prie kitų mokėjimų pinigų gavėjams ir vykdomi po valstybinio socialinio draudimo, mokesčių ir kitų privalomų mokėjimų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei kitus valstybės pinigų fondus. Jeigu administracijos vadovas pažeidžia nustatytą įstatymu mokėjimų eilės tvarką ir vietoj pirmumo eile atliekamų mokėjimų, kai įmonės lėšų visiems mokėjimams neužtenka, vykdo vėlesnės eilės mokėjimus, atnešančius nuostolių, tai įstatymo pažeidimu padaro bendrovei žalos - neatlikdamas mokėjimų įstatymo nustatyta eile nesumažina įmonės įsiskolinimo. Įmonės įsiskolinimo nesumažinimas, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, yra nuostolių įmonei padarymas neteisėtais veiksmais, jeigu mokėjimo terminai pirmesnės eilės prievolei buvo suėję ir sudaro pagrindą civilinei įmonės administracijos vadovo atsakomybei. Teismai netaikė šios įstatymo nuostatos, todėl pažeidė materialinės teisės normą. Pagrindas bendrovės vadovo turtinei atsakomybei būtų, jeigu būtų įrodyta, kad jo įgytas turtas buvo bevertis, kad išleistos lėšos nebus padengtos laiduotojo. Be to, teismas nurodė, kad CK 2.87 straipsnyje, ABĮ 19 straipsnyje ir kituose įstatymuose nustatytų pareigų pažeidimas kaip pagrindas turtinei atsakomybei konstatuojamas tada, jeigu dėl pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo padaryta žala, tačiau byloje šios aplinkybės nenustatytos.

12Apeliacinis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

14Ieškovas reikalavimą atlyginti 201000 Lt žalą reiškia atsakovui, kaip UAB ,,Optimalūs finansai“ vadovui. Reikalavimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas 2005 m. gruodžio 14 d., sudarydamas penkias cesijos sutartis su UAB ,,Previlsta“, pagal kurias už 201000 Lt įsigijo reikalavimo teises į 223093 Lt debitorinius įsiskolinimus, elgėsi priešingai bendrovės interesams, viršydamas normalią gamybinę-ūkinę riziką, nes reikalavimo teises įgijo į nemokius skolininkus.

15Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartyje nurodė, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Jam taikoma tokia pat atsakomybė, kaip juridinio asmens valdymo organo nariui, nes, būdamas vienasmenis valdymo organas, administracijos vadovas yra vienintelis valdymo organo narys, atliekantis visas jo funkcijas ir vykdantis jo uždavinius. Pagal ABĮ 37 straipsnio 9 dalies 1 punktą bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, o pagal 9 punktą – už kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą. Atitinkamai šių teisinių pareigų nevykdymas, padaręs žalos, sukelia bendrovės vadovo, kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybė už padarytą žalą juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal DK 255 straipsnio 5 punktą darbuotojui, kuris yra juridinio asmens valdymo organo narys, taikoma visiška materialinė atsakomybė, išskyrus atvejus, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

16Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABĮ 38 straipsnyje, CK 2.87 straipsnyje ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat įmonės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose. Materialinės darbuotojo atsakomybės taikymo ypatumai yra tai, kad sąlygas turi įrodyti darbdavys, nes darbuotojo kaltės prezumpcija išvardytuose įstatymuose nenustatyta.

17Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, būdamas direktoriumi, sudarė Cesijos sutartis su UAB „Previlsta“, pagal kurias iš jos įgijo reikalavimo teises už 89000 Lt, debitoriui V. M. ind. įmonei, už 24071 Lt debitoriui M. M. firmai „Nelvita“, už 50435 Lt įsigijo reikalavimo teises debitoriui A. K. PĮ, už 16902 Lt debitoriui S. B. statybos įmonei ir už 20589,96 Lt įsigijo cedento reikalavimo teises debitoriui UAB „Adelantė“. Atsakovas G. P. iš įmonės kasos grynaisiais pinigais paėmė 201000 Lt, kuriais pagal minėtas cesijos sutartis sumokėjo UAB „Previlsta“ už 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartis įgytas cedento reikalavimo teises į paminėtus debitorius. Bylos medžiaga patvirtina, kad reikalavimo teisės perleistos į nemokius skolininkus ir pagal 2005 m. gruodžio 14 d. cesijos sutartis neįsigyta nei turto, nei turtinės reikalavimo teisės į trečiuosius asmenis, t.y. Kauno apygardos teismas 2005 m. kovo 16 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą N. M. firmai „Nelvita“ ir 2007 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą dėl šios firmos pabaigos, o kiti skolininkai turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, praktiškai neturi. Todėl atsakovo sprendimas už įmonei priklausančias ir realiai turėtas pinigines lėšas įsigyti tariamus kreditorinius reikalavimus, nesuteikiančius ieškovui reikalavimo teisės į nemokius skolininkus, yra įmonei padaryta reali žala, prarandant realiai turėtus 201000 Lt.

18Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo buvo jo garantas pagal Cesijos sutartį, todėl atsakovas sudarė sandorius, neviršijančius normalios gamybinės-ūkinės rizikos. Tačiau trečiasis asmuo patvirtino, kad atsakovas žinojo, jog skolos yra beviltiškos ir jis neketina padengti atsakovo skolos.

19Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas savo sprendimu už bendrovei priklausančias pinigines lėšas įsigijęs reikalavimo teises į nemokius skolininkus ir laiduotoju pasirinkęs nemokų tretįjį asmenį savo veiksmais padarė ieškovui 201000 Lt žalą.

20Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Pagal CK 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu privalo veikti sąžiningai ir protingai. AB įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Bendrovės įstatų 7.2 punkto 6 papunktyje bendrovės vadovas įpareigojamas veikti bendrovės interesais. Civilinės atsakomybės taikymo prasme šios nuostatos reiškia tai, kad administracijos vadovo veiksmai ir sprendimai sudarant ir vykdant sandorius (cesijos ir laidavimo sutartis) turi užtikrinti, kad bendrovei nebūtų padaryta nuostolių.

21Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas cesijos sutarčių sudarymo metu veikė neapdairiai ir nerūpestingai, nes neįsitikino, ar trečiasis asmuo tikrai turi perleidžiamas reikalavimo teises, nepasirūpino dokumentais, patvirtinančiais įsigytų debitorinių reikalavimų pagrįstumą bei nesurinko informacijos apie skolininkų finansinę padėtį ir jų mokumą. Atsakovas sudarydamas cesijos sutartis turėjo įvertinti galimą riziką iš viso neatgauti skolų bei turėjo paskaičiuoti skolų atgavimo išlaidas. Atsakovo nerūpestingumą patvirtina ir tai, kad būdamas dar keletą mėnesių bendrovės vadovu, neatliko jokių veiksmų, kad įsigytos reikalavimo teisės būtų įgyvendintos ir įsiskolinimai išieškoti.

22Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas neatliko būtiniausių veiksmų, kuriuos yra tiesiog būtina atlikti bendrovės vadovui sudarant tokio pobūdžio sandorius, o tai yra akivaizdus įstatymuose nustatytos įmonės vadovo pareigų pažeidimas. Atsakovas, sudarydamas sutartis, turėjo patikrinti dokumentus, patvirtinančius įsigytų debitorinių reikalavimų pagrįstumą, t.y. atliko kaltus neteisėtus veiksmus.

23Esant visoms būtinoms materialinės atsakomybės sąlygoms atsakovui tenka atsakomybė dėl žalos padarymo.

24Pažymėtina, jog atsakovas neįrodė, jog sudarydamas sandorius, tikėjosi gauti pelno. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas nustatęs, jog skolininkai yra nemokūs būtų reikalavęs iš UAB „Previlsta“, kaip laiduotojo, tinkamo prievolių vykdymo.

25Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkintinas.

26Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 5020 Lt žyminį mokestį (t. 1, b.l. 168). LR CPK 83 str. 1 d. 8 p. nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Pagal nurodytą 8 p. atsakovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą, todėl jam grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

27Ieškovas nurodo, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė 8260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas iš atsakovo CPK 93 straipsnio pagrindu priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

29Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš atsakovo G. P. ieškovui BUAB „Optimalūs finansai“ 8260 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose.

31Priteisti iš atsakovo G. P. į valstybės biudžetą 20,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

32Grąžinti atsakovui G. P. 2007 m. spalio 25 d. įmokos mokėjimo kvitu sumokėtą 5020 Lt žyminio mokesčio sumą už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovas bankrutuojanti UAB „Optimalūs finansai“ kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovas nurodė, kad UAB „Optimalūs finansai“ direktorius G. P. 2005 m.... 6. Ieškovas nurodė, kad iš bankroto administratoriui perduotų UAB... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį... 8. Atsakovas G. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 9. Ieškovas BUAB „Optimalūs finansai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 10. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 22 d. sprendimu apeliacinį... 11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Lietuvos... 12. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Ieškovas reikalavimą atlyginti 201000 Lt žalą reiškia atsakovui, kaip UAB... 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka,... 16. Bendrovės vadovui materialinė atsakomybė atsiranda pagal sąlygas, kurios... 17. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas, būdamas direktoriumi, sudarė... 18. Atsakovas nurodo, kad trečiasis asmuo buvo jo garantas pagal Cesijos sutartį,... 19. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas... 20. Darbuotojo teisinė pareiga yra tinkamai vykdyti darbo pareigas. Pagal CK 2.87... 21. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas cesijos sutarčių sudarymo metu veikė... 22. Esant minėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas... 23. Esant visoms būtinoms materialinės atsakomybės sąlygoms atsakovui tenka... 24. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodė, jog sudarydamas sandorius, tikėjosi... 25. Remdamasi aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, daro... 26. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 5020 Lt žyminį mokestį (t. 1,... 27. Ieškovas nurodo, kad apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patyrė... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš atsakovo G. P. ieškovui BUAB „Optimalūs finansai“ 8260 Lt... 31. Priteisti iš atsakovo G. P. į valstybės biudžetą 20,45 Lt išlaidų,... 32. Grąžinti atsakovui G. P. 2007 m. spalio 25 d. įmokos mokėjimo kvitu...