Byla 2A-1984-392/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) bei atsakovų UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2815-866/2012 pagal ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) ieškinį atsakovams UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ dėl gretutinių teisių pažeidimo, neteisėtų veiksmų nutraukimo ir atlyginimo priteisimo bei atsakovų UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ priešieškinį ieškovui Lietuvos gretutinių teisių asociacijai (AGATA) dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, byloje teikianti išvadą institucija Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarnyba.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, n u s t a t ė:

3Ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) pareikštu ieškiniu ir vėlesniu jo patikslinimu teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Liuks“ 1.731,06 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. 02-250 viešbutyje „Best Western Santaka“ ir restorane „Europa“ už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16 bei 896,17 Lt delspinigių; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Liuks“ 454,95 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Santaka“ ir restorane „Europa“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme; 3) įpareigoti atsakovą UAB „Liuks“ sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo viešbutyje „Best Western Santaka“ ir restorane „Europa“ bei mokėti už tai atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ 3.860,23 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. 02-250 viešbutyje „Best Western Vilnius“ ir restorane „Europa Classic“ už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16 bei 1.998,43 Lt delspinigių; 5) priteisti iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 1.014,58 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Vilnius“ ir restorane „Europa Classic“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme; 6) įpareigoti atsakovą UAB „Naujasis Vilnius“ sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo viešbutyje „Best Western Vilnius“ ir restorane „Europa Classic“ bei mokėti už tai atlyginimą; 7) priteisti iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 13.312,26 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Central“ ir restorane „Central“ už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki ieškinio pareiškimo teisme; 8) įpareigoti atsakovą UAB „Naujasis Vilnius“ sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių teisių naudojimo viešbutyje „Best Western Central“ ir restorane „Central“ bei mokėti už tai atlyginimą; 9) įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“ pasidalijant paskelbimo kaštus po lygiai (t. I, b.l. 1-13, 190-192).

4Ieškovas nurodė, kad yra gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, be kita ko, atliekanti atlyginimo už gretutinių teisių objektų panaudojimą surinkimo ir ieškojimo funkciją. Atsakovai yra viešbučių valdytojai, savo valdomuose viešbučiuose ir juose esančiuose restoranuose naudojantys gretutinių teisių objektus. Atsakovai nevykdo įstatyminės prievolės mokėti už fonogramų ar jų kopijų transliavimą ir viešą paskelbimą, taip pažeisdami Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos įstatymo (toliau – ATGTĮ) 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisę gauti atlyginimą. 2005-04-14 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Liuks“ buvo sudaryta Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis Nr. 02-250, kurios pagrindu atsakovas UAB „Liuks“ mokėjo atlyginimą už viešą fonogramų paskelbimą viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir jame esančiame restorane „Europa“ bei viešbutyje „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir jame esančiame restorane „Europa Classic“. Sutartis dėl 2007-11-01 atidaryto viešbučio „Best Western Central“ Druskininkuose ir jame esančio restorano „Central“ niekada nebuvo sudaryta ir už jį niekada nebuvo mokėta. Licencija naudoti gretutinių teisių objektus šiame viešbutyje niekada nebuvo suteikta. Už viešbučius Vilniuje ir Kaune atsakovas UAB „Liuks“ tinkamai neatsiskaito nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. argumentuodamas tuo, kad ieškovo išrašytos sąskaitos neatitinka 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 nuostatų ir ieškovas bando vienašališkai keisti mokėtinas sumas. Tačiau atsakovas UAB „Liuks“ nemokėjo ir tų sąskaitų dalių, kurių neginčijo. Ieškovas paaiškino, kad kiekvienais 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 galiojimo metais sąskaitos kas mėnesį buvo išrašomos remiantis konkretiems metams pasirašytu sutarties priedu. Paskutinis pasirašytas 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 priedas yra Priedas Nr. 3, skirtas 2007 metams. 2008-iesiems ir vėlesniems metams skirtus priedus atsakovas UAB „Liuks“ pasirašyti atsisakė. Atsakovo UAB „Liuks“ nurodomas tariamas ieškovo bandymas „vienašališkai keisti sutartį“ yra susijęs su nuolaidų sistemos Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (toliau - LVRA) nariams taikymo nutraukimu. 2002-10-14 ieškovas ir LVRA buvo sudariusi dvišalę sutartį, kurios pagrindu LVRA nariams buvo taikomos nuolaidos atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą (tai atsispindėjo 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 4.1. punkte). Iki 2003-03-05 įsigaliojusios ATGTĮ redakcijos 57 straipsnio 3 punkte egzistavo nuostata, kad „kolektyvinio administravimo asociacijoms netaikomos antimonopolinių įstatymų nuostatos“. 2003-03-05 įsigaliojus naujai ATGTĮ redakcijai šios nuostatos nebeliko ir kolektyvinio administravimo asociacijų atžvilgiu, įskaitant ieškovą, tapo vienodais pagrindais taikomos konkurencijos teisės normos. Konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 9 straipsnio 3 punkto nuostatos draudžia dominuojantiems ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Kadangi ieškovas yra vienintelė gretutines teises kolektyviai administruojanti organizacija Lietuvoje, todėl nuolaidų taikymas LVRA nariams pažeistų kitų ūkio subjektų, užsiimančių analogiška viešbučių veikla, tačiau nesančių LRVA nariais, teises bei teisėtus interesus. Taikyta nuolaidų sistema prieštaravo imperatyvioms įstatymų normoms, todėl 2007-10-17 ieškovo Taryba, siekdama visiems naudotojams sudaryti vienodas sąlygas, priėmė sprendimą nebetaikyti nuolaidų. Atsakovas UAB „Liuks“ su tuo nesutiko, atsisakė ir iki šiol atsisako pasirašyti einamiesiems metams skirtus priedus bei atsisako apmokėti susidariusį įsiskolinimą. Šalims nepavykus susitarti dėl atsiskaitymo sąlygų, ieškovas 2011-09-29 raštu informavo atsakovą UAB „Liuks“ apie 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 nutraukimą, remiantis sutarties 7.2. punktu (vienašališko nutraukimo teisė naudotojui per mėnesį neapmokėjus pateiktų sąskaitų), nutraukimui įsigaliojant 2011-10-16. Ieškovas pažymėjo, kad jis neveikia kaip komercinis ūkio subjektas ir negali taikyti skirtingų tarifų dydžių už tokį patį fonogramų panaudojimą skirtingiems ūkio subjektams veikiantiems toje pačioje srityje. Tarifų dydžiai yra nustatomi vadovaujantis objektyviais kriterijais (patalpų plotas, paskirtis, darbo laikas, auditorija ir kt.), po derybų su skirtingomis interesų grupėmis ir jų galiojimo metu jie yra privalomi visiems gretutinių teisių objektų naudotojams. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas UAB „Liuks“ už viešą fonogramų paskelbimą viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir jame esančiame restorane „Europa“ pagal 2005-04-14 sutartį Nr. 02-250 yra neatsiskaitęs už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16, t. y. iki sutarties nutraukimo, be to, nuo 2011-10-17 atsakovas toliau naudoja gretutinių teisių objektus viešbučiuose nesudaręs licencinės sutarties su ieškovu ir nemokėdamas už tai atlyginimo. Paskutinis atsakovo UAB „Liuks“ pasirašytas priedas prie 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 yra Nr. 3, skirtas 2007 metams. Remiantis šiame priede nustatytais tarifais ieškovas išrašinėjo sąskaitas už 2008-uosius bei vėlesnius metus, tačiau nebetaikydamas nuolaidos už viešbučio užimtumą, t. y. prieštaraujančios imperatyvioms 2003 m. redakcijos ATGTĮ normoms bei KĮ normoms, draudžiančioms diskriminacinių sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams. Kaip minėta, ieškovo Taryba 2007 m. pabaigoje tokią padėtį siekė ištaisyti, priimdama sprendimą nebetaikyti nuolaidų sistemos gretutinių teisių objektų naudotojams. Atitinkama situacija susiklostė ir dėl atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“, viešbučio „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir restorano „Europa Classic“ valdytojo. Ieškovo manymu, abu atsakovai už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą viešbutyje Vilniuje iki 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 nutraukimo turėtų atsakyti solidariai, nes pagal sutartį mokėjimus už šiame viešbutyje naudojamus gretutinių teisių objektus kurį laiką mokėjo atsakovas UAB „Liuks“, nors viešbučio valdytojas ir gretutinių teisių objektų naudotojas visada buvo atsakovas UAB „Naujasis Vilnius“. Remiantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti įpareigoti atsakovus nutraukti neteisėtus veiksmus, šiuo atveju įpareigoti atsakovus sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių teisių naudojimo jų valdomuose viešbučiuose bei mokėti už tai atlyginimą, nes nutraukus sutartį gretutinių teisių objektai toliau naudojami neteisėtai. Remiantis ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 5 punktu, ieškovas turi teisę prašyti teismo išieškoti iš atsakovų atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi gretutinių teisių objektais, o remiantis 6 punktu – atlyginti turtinę žalą. Šiuo atveju ieškovas prašo teismo išieškoti iš atsakovų atlyginimą, kuris turėjo būti mokamas 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 galiojimo metu pagal pakeistą mokėjimo tvarką, taip pat dvigubą atlyginimą už neteisėtą gretutinių teisių objektų naudojimą nesant sutartinio pagrindo (ATGTĮ 84 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 86 straipsnio 3 dalis). Ieškovas taip pat prašė teismo taikyti papildomą jo teisių gynimo priemonę – teismo sprendimo paskelbimą pagal ATGTĮ 85 straipsnį.

5Atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ su ieškiniu nesutiko. 2005-04-14 tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Liuks“ sudarytoje Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartyje Nr. 02-250 numatyta, kad „Naudotojas iki kiekvienų kalendorinių metų sausio 20 d. raštu pateiks informaciją apie viešbučių faktinį užimtumą praėjusiais metais. Laiku nepateikus informacijos, atlyginimas 3 (tris) mėnesius bus skaičiuojamas pagal tarifą, lygų 25 Lt, skaičiuojamiems už vieną kambarį per metus, neatsižvelgiant į faktinį apgyvendinimą“ (4.1 p.). Vadovaujantis šia nuostata, 2005 - 2007 m. laikotarpiu atlyginimas už fonogramų paskelbimą buvo skaičiuojamas ir mokamas atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą. 2007-11-13 raštu ieškovas informavo atsakovus ir eilę kitų rinkos dalyvių, kad nuo 2008-01-01 „nebebus taikoma nuolaida – atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojas skaičiavimas pagal praėjusių metų viešbučio metinį apgyvendinimą“. Remdamasis tuo, ieškovas vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas ir nuo 2008 m. pradžios atsakovams išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kuriose mokėtinas sumas vienašališkai skaičiavo neatsižvelgdamas į faktinį viešbučių užimtumą. Tokie ieškovo veiksmai neteisėti. ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. 2005-04-14 sutartis Nr. 02-250, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Liuks“, jos šalims turi įstatymo galia. Ieškovas niekada nesikreipė nei į atsakovus, nei į teismą dėl sutarties sąlygų modifikavimo, nors sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu. Ieškovas neturėjo teisės vienašališkai keisti 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 nuostatų, kadangi pagal šios sutarties 8.3 punktą sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuomet, jei jie yra rašytinės formos ir pasirašyti abiejų šalių, pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalies nuostatas rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 formuluotėse nėra jokių nuorodų į 2002-10-14 ieškovo ir LVRA sudarytą sutartį ir su tuo susijusį nuolaidų taikymą. 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 sudarymo metu ieškovo ir LVRA sutartis jau buvo pasibaigusi, todėl jos nuostatos negalėjo turėti jokios reikšmės ir įtakos ieškovo ir atsakovų santykiams. Anot atsakovų, šalių sudaryta sutartis turi paslaugų sutarties bruožų, o pagal CK 6.720 straipsnio 2 dalies nuostatas klientas privalo apmokėti padidėjusią paslaugų kainą, viršijančią nustatytąją sutarties sudarymo momentu, tik tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas įrodo, kad kainą padidinti buvo neišvengiama norint tinkamai įvykdyti sutartį ir kad tai negalėjo būti numatyta sutarties sudarymo momentu. Šioje situacijoje KĮ 9 straipsnio 3 punkto nuostatos negali būti pagrindu ieškovui vienašališkai keisti sutartį, bloginant atsakovams taikytinas sutartines sąlygas. Ieškovas šia sutarties nuostata privalėjo vadovautis jau 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 su atsakovais pasirašymo metu, tačiau to nepadarė. Ieškovo reikalavimas mokėti atlyginimą už fonogramų naudojimą neatsižvelgiant į faktinį viešbučio kambarių užimtumą apskritai yra neteisėtas, nes prieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams bei tarptautinių sutarčių nuostatoms. Viešbučio kambaryje negyvenant jokiam asmeniui, paskelbimas nėra įmanomas, o vien tik viešą paskelbimą įgalinančių fizinių priemonių įrengimas pats savaime negali būti prilygintas viešam paskelbimui, už kurį reikalaujama atsiskaityti. Atsakovai pagrįstai atsisakė mokėti pagal ieškovo neteisingai išrašomas PVM sąskaitas faktūras, kuriomis buvo vienašališkai įformintas sutarties sąlygų neatitinkantis, nepagrįstai padidintas mokėjimas už viešą fonogramų paskelbimą. Atsižvelgiant į tai, kad tinkamas sąskaitos išrašymas yra vienintelė ieškovo pareiga pagal sutartį, atsakovų veiksmai sustabdant mokėjimus pagal neteisingai išrašytas sąskaitas yra vertintini kaip teisėti ir pagrįsti. Atsakovai pažymėjo, kad jie neturėjo galimybių atsiskaityti pagal neteisingai išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nes priėmus tokius dokumentus yra privalu juos nedelsiant įtraukti į įmonės apskaitą, kurioje tuo pačiu metu turėtų būti atvaizduotas ir nepagrįstas įsiskolinimas ieškovui. Ieškovas, norėdamas gauti atsiskaitymą, turėjo galimybę išrašyti dvi sąskaitas ginčytinai ir neginčytinai sumai bei dėl sutarties pakeitimo kreiptis į teismą. Ieškovas, neteisėtai vienašališkai pakeitęs sutarties sąlygas ir nepagrįstai reikalavęs didesnio nei sutartyje numatyta mokėjimo, neatlikęs savo pareigos išrašyti sutarties sąlygas atitinkančias sąskaitas, neturėjo teisės nutraukti su atsakovais sudarytos sutarties dėl to, kad tokio mokėjimo negavo (t. I, b.l. 115-121).

6Atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ taip pat pareiškė priešieškinį, kuriuo teismo prašė: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ieškovo atliktą vienašalį 2005-04-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutarties Nr. 02-250 nutraukimą nuo 2011-10-16; 2) pripažinti neteisėtu ieškovo nuo 2008 m. atliktą vienašališką 2005-04-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutarties Nr. 02-250 sąlygų (4.1 punkto) pakeitimą; 3) įpareigoti ieškovą vykdyti 2005-04-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartį Nr. 02-250 tokiomis sąlygomis, kokiomis ji buvo sudaryta. Priešieškinį atsakovai grindė savo atsiliepime nurodytais argumentais (t. I, b.l. 127-131).

7Ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) su pareikštu priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad remiantis ATGTĮ subjektams, kurie siekia naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus, licencinė sutartis su fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija yra privaloma. Atitinkamai tokia sutartis turėtų būti prilyginama viešajai sutarčiai (CK 6.161 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu sudarant viešąsias sutartis (ar joms prilyginamas sutartis) niekam negali būti suteikta privilegijų (CK 6.161 straipsnio 3 dalis). Ginčo šalių sudarytos 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250 dalis dėl atlyginimo paskaičiavimo atžvelgiant į viešbučių užimtumą (sutarties 4.1. p.) tapo negaliojančia ab initio nuo imperatyvių 2003 m. redakcijos ATGTĮ normų bei KĮ normų, draudžiančių diskriminacinių sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, įsigaliojimo, be atskiro ieškovo sprendimo ar pranešimo. Ieškovas ir atsakovai bet kokiu atveju neturėjo teisės tokios imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančios sutarties dalies patvirtinti. Įsigaliojus nurodytoms imperatyvioms įstatymų normoms ieškovas privalėjo atsakovams taikyti tokias pačias atlyginimo mokėjimo sąlygas, kokios paprastai buvo taikomos visiems kitiems subjektams, naudojantiems kūrinius ir gretutinių teisių objektus (subjektams, užsiimantiems analogiška viešbučių veikla). Paties ATGTĮ 83 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad nustatant atlyginimą turi būti atsižvelgiama į atlyginimą, kuris paprastai mokamas už teisėtą kūrinių ar kitų objektų naudojimą. Dėl to ieškovas buvo priverstas keisti sutartį ir taikyti įprastus įkainius. Atlyginimas už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą mokamas teisių subjektams, kurie turi teisę jį gauti, todėl ir atlyginimo dydžio nustatymas yra jų ar jų teisių administratoriaus, kuris turi veikti teisių subjektų interesais, kompetencija. Būtent ieškovas, remdamasis įvairiais objektyviai įmanomais pritaikyti kriterijais (gaunamos pajamos už naudojimą, patalpos, įrangą ir kt.), nustato atlygimo dydžio ir jo mokėjimų sąlygas, kurios vėliau perkeliamos į licencinę sutartį. Jeigu kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojai nesutinka su ieškovo siūlomomis atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygomis, naudotojai turi teisę kreiptis į tarpininką prašydami tarpininkauti derybose ar kreiptis į teismą dėl atlyginimo dydžio ir mokėjimo sąlygų nustatymo (ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalis, 68 straipsnio 2 dalis). Visą tai patvirtina, kad 2005-04-14 sutarties Nr. 02-250, kurios nutraukimą ginčija atsakovai, negalima vertinti kaip įprastos komercinės sutarties tarp dviejų verslo subjektų. Licencinės sutarties sąlygas pateikia ieškovas, o subjektai, siekiantys naudoti kūrinius ir gretutinių teisių objektus (tokie kaip atsakovai), turi alternatyvą arba sudaryti sutartį, arba inicijuoti tarpininkavimo ar teisminio ginčo procedūrą. Kitu atveju tokie subjektai neturi teisės kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudoti arba privalo sumokėti atlyginimą bei kompensacijas. Taigi, ATGTĮ nuostatos ir jų sisteminis aiškinimas liudija, jog būtent ieškovas teikia atlyginimo dydį ir mokėjimo sąlygas už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą. Atitinkamai ieškovas turi teisę, esant objektyvioms priežastims, keisti atitinkamus dydžius ir sąlygas. Net ir nesant imperatyvių įstatymo normų pakeitimų, nagrinėjamu atveju ieškovas turėtų teisę inicijuoti licencinės sutarties su atsakovais ir kitais analogiškais subjektais keitimą. Suprasdami aptariamą reguliavimo specifiką ir praktiką, licencines sutartis po minėtų imperatyvių įstatymų normų įsigaliojimo sutiko pakeisti visi subjektai, užsiimantys analogiška viešbučių veikla, išskyrus atsakovus. Ieškovas su atsakovais sudarytą licencinę sutartį nutraukė išimtinai dėl esminio šios sutarties pažeidimo, t. y. atsakovams sąmoningai kelerius metus nemokant teisingo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą, nors atsakovai turėjo galimybę sumokėti jų neginčijamas sumas (t. I, b.l. 157-162).

8Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsakovų UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ priešieškinį atmetė, o ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Liuks“ 896,17 Lt delspinigių ir solidariai iš abiejų atsakovų 1.998,43 Lt delspinigių. Likusioje dalyje ieškinį atmetė (t. II, b.l. 59-71).

9Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad 2005-04-14 Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis Nr. 02-250 buvo sudaryta tarp ieškovo ir abiejų atsakovų, nepaisant to, kad sutarties šalimi nurodytas tik atsakovas UAB „Liuks“. Teismas taip pat sprendė, kad šalys buvo sulygusios, jog sutarties nuostatos bus taikomos visiems atsakovų valdomiems viešbučiams (tiek tuo metu, tiek naujai įsigytiems), o konkreti kasmėnesinė mokėtina suma, atsižvelgiant į Kultūros ministerijos nustatytą tarifą bei atsakovų valdomų viešbučių faktinį užimtumą, bus pateikiama sutarties prieduose einamiesiems metams, kurio nepasirašymas negali turėti įtakos iš sutarties kylančioms teisėms bei pareigoms. Atsižvelgiant į tai, ginčo sutarties sąlygos taikytinos vertinant atsakovams tenkančius mokesčius už visus jų valdomus viešbučius iki sutarties nutraukimo. Spręsdamas dėl ginčo sutarties nutraukimo teisėtumo teismas nurodė, kad ieškovas vienašališkai nutraukti sutartį turėjo teisę tik tuo atveju, jei atsakovai vieną mėnesį nesumoka jiems tenkančių mokesčių. Nuo 2008 metų tarp ieškovo ir atsakovų kilo ginčas dėl apskaičiuotinų mokėjimų, t. y. atsakovai reikalavo laikytis sutarties nuostatų, grąžindavo išrašytas PVM sąskaitas faktūras, reikalaudami jas pataisyti, tuo tarpu ieškovas reikalavo mokėti didesnius mokesčius neatsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą. Nepavykus susitarti ieškovas 2011-09-29 pranešimu informavo atsakovus, kad nepadengus skolos iki 2011-10-15 sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta nuo 2011-10-16, remiantis sutarties 7.2. punktu. Atsakovas pateikė duomenis, kad yra mokėjęs ieškovui 2008 metais, o vėliau dalinį mokėjimą atliko 2011-01-01 2.011,47 Lt, tuo tarpu kai už 2009, 2010 metus mokėti pagal atsakovo paskaičiavimus jis turėjo 8.098,47 Lt. Taigi sutarties nutraukimo dienai, net ir remiantis atsakovo paskaičiavimais, nepriemoka buvo didesnė nei vieno mėnesio mokėjimas, todėl ieškovas pagrįstai, remdamasis sutarties 7.2. punktu, sutartį nutraukė. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, kad sutarties nutraukimo neteisėtumui įtakos turėjo aplinkybė, jog jie nemokėjo dėl ieškovo kaltės, nes šis pateikdavo netinkamai apskaičiuotas sąskaitas. Teismo vertinimu, atsakovai negali remtis ieškovo sutarties nevykdymu tiek, kiek sutartis nebuvo vykdoma dėl jų pačių veiksmų ar neveikimo, kurio rizika jiems ir tenka (CK 6.206 straipsnis). Teismas, konstatavęs, kad nėra pagrindo pripažinti vienašalį ginčo sutarties nutraukimą neteisėtu, sprendė, kad ir kiti išvestiniai priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti. Teismas nesutiko su ieškovo argumentais, kad nuolaida pagal ginčo sutartį, t. y. įvertinant viešbučių užimtumą, negali būti taikoma atsižvelgiant į 2003-03-05 ATGTĮ 57 straipsnio 3 dalies redakciją. Pasirašant ginčo sutartį aptariama straipsnio redakcija jau galiojo. Sutarties 8.3. punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuomet, jei jie yra rašytinės formos ir pasirašyti abiejų šalių. Pagal ATGTĮ nuostatas teisė viešai naudoti fonogramas už atitinkamą mokestį suteikiama ne ieškovo vienašališkai, o sudarant dvišalę sutartį su naudotoju (ATGTĮ 55 straipsnis). Šiuo atveju ginčo teisiniams santykiams taikytinos CK ir ATGTĮ nuostatos. Ieškovas, remdamasis įstatymo imperatyvu, apeliuoja į KĮ 9 straipsnio 3 punkto (galiojančios redakcijos 7 straipsnio 3 punktas) nuostatas, kurios draudžia dominuojantiems ūkio subjektams panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Byloje pateiktoje Konkurencijos tarnybos išvadoje nurodyta, kad dominuojančio ūkio subjekto piktnaudžiavimo dominuojančiai padėtimi vertinimas yra galimas tik Konkurencijos tarnybai atlikus išsamų tyrimą ir priėmus galutinį sprendimą. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti vienareikšmę išvadą, kad ginčo sutartimi sulygus dėl atsižvelgimo į faktinį viešbučių užimtumą būtų piktnaudžiaujama dominuojančia padėtimi. Šio ginčo išsprendimui, teismo nuomone, vertintina, ar CK ir ATGTĮ nenustatyta imperatyvių normų, kurios susiję su ginčo sutarties sąlyga. CK šiuo atveju taikytinas tiek, kiek nustato bendrąsias sutarčių taisykles. ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje. Atlyginimo dydis nustatomas procentais nuo naudotojo pajamų arba konkrečia pinigų suma. Taigi ATGTĮ leidžia atsižvelgti į gaunamas pajamas, kurios šio ginčo atveju priklauso nuo faktinio viešbučio užimtumo (dėl mokesčio už viešbučiuose esančiuose restoranuose viešą fonogramų naudojimą ginčo nėra, jis nustatomas fiksuota suma nuo ploto). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo sutarties 4.1 punkto sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Teismo nuomone, nepagrįstai apeliuojama į atsakovų priklausymą Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai, nes ginčo sutartyje nėra jokios nuostatos apie tai, kad būtent į tokias aplinkybes bus atsižvelgiama. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalavo iš atsakovų užmokesčio, kurį apskaičiuojant nebuvo įvertinta sutartyje sulygta sąlyga, t. y. viešbučių užimtumas. Ieškovas neturėjo teisės reikalauti didesnių mokesčių už atsakovų valdomuose viešbučiuose gretutinių teisių objektų viešą platinimą. Tačiau, teismui pripažinus, kad sutartis pagrįstai buvo nutraukta nuo 2011-10-16, atsakovams vėliau tenkančioms mokėti sumoms netaikytina sutartyje sulygta nuolaida ir į viešbučių faktinį užimtumą neatsižvelgtina. Teismo skaičiavimu atsakovai iki ieškinio pareiškimo už 2008, 2009, 2010 ir 2011 metų dalį, neatsižvelgiant į ieškovo prašymą priteisti dvigubą atlyginimą, turėjo iš viso sumokėti 16.090,86 Lt. Teismas, įvertinęs atsakovų atliktus mokėjimus už 2008-2011 metus, įskaitant ir mokėjimą po bylos iškėlimo, konstatavo, kad toje dalyje, kurioje ieškovas prašo priteisti iš atsakovų pinigines sumas, sudarančias renkamą mokestį, įvertintus dalį, kurioje teismas reikalavimus pripažino pagrįstais, atsakovai savo prievolę yra įvykdę. Todėl ieškovo reikalavimai, kuriais ieškovas prašo priteisti užmokestį už gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą, netenkintini. Tuo tarpu reikalauti didesnių mokesčių už atsakovų valdomuose viešbučiuose gretutinių teisių objektų viešą paskelbimą ieškovas neturėjo teisės. Kadangi sutartiniai santykiai siejo ieškovą ir abu atsakovus, tai atsakovams kyla solidari pareiga sutarties pagrindu (CK 6.6). Sutarties 4.4. punkte nustatyta, kad pavėlavus laiku sumokėti atlyginimą ir PVM, naudotojas mokės delspinigius, lygius 0,1 proc. nuo uždelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pradedant skaičiuoti 16-ta kalendorine diena nuo sąskaitos išrašymo dienos. Atsakovai apskaičiuotų delspinigių dydžio, pareigos jos sumokėti, jų apskaičiavimo pagrįstumo neginčijo, todėl ieškovui priteistini jo reikalaujami delspinigiai. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau konstatuotas aplinkybes, ieškovo reikalavimą priteisti dvigubą mokestį, vadovaujantis ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punktu, laikė nepagrįstu, nes nenustatė atsakovų veiksmuose nei tyčios, nei didelio neatsargumo. Teismo vertinimu, atsakovai pagrįstai reikalavo ieškovo pateikti sąskaitas atitinkančias sutarties nuostatas. Taip pat teismas netenkino ir reikalavimo dėl teismo sprendimo motyvuojamosios bei rezoliucinės dalies paskelbimo spaudoje. Tokia galima sankcija, nustatyta ATGTĮ 85 straipsnyje, šiuo atveju netaikytina, nes atsakovų mokėjimų nereguliarumas sąlygotas iš esmės ne dėl ATGTĮ nustatytos pareigos mokėti atlyginimą pažeidimo (šios pareigos atsakovai neginčijo), o tarp šalių kilusio ginčo dėl sutarčių sąlygų vykdymo apimties. Teismas laikė nepagrįstu ir ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių objektų naudojimo jų valdomuose viešbučiuose bei mokėti atlyginimą. Nei CK 1.138 straipsnis, nei ATGTĮ 77 straipsnis tokio teisių gynimo būdo nenumato. Pareiga nenaudoti gretutinių teisių objektų viešam paskelbimui, nemokant atitinkamo mokesčio, įtvirtinta ATGTĮ. Taigi, tokie ieškovo reikalavimai laikytini nepagrįstais ne tik dėl to, kad tokio teisių gynimo būdo nenustato aukščiau nurodytos teisės normos, kad tokia pareiga išplaukia iš įstatymo, bet ir dėl to, kad šiuo atveju įpareigojimas sudaryti sutartį pažeistų sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis).

10Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) teismo prašo: 1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimą toje dalyje, kuria buvo atsisakyta patenkinti ieškovo ieškinį, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai; 2) pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimo dalį, susijusią su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, sumažinant priteistinas iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti (jei teismas netenkintų šio apeliacinio skundo); 3) priteisti iš atsakovų ieškovui apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, teismo išvada, kad ginčo sutartis apėmė ir 2007-11-01 naujai Druskininkuose atidarytą viešbutį „Best Western Central“ ir jame esantį restoraną „Central“ yra visiškai nepagrįsta. Ieškovas nebuvo sudaręs sutarties su atsakovu UAB „Naujasis Vilnius“ dėl fonogramų naudojimo viešam paskelbimui viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir jame esančiame restorane „Central“. Iš ginčo sutarties nuostatų matyti, kad šalys susitarė dėl licencijos suteikimo atsakovams naudoti fonogramas, tačiau konkrečios fonogramų viešo paskelbimo vietos, jų plotas ir atlyginimo apskaičiavimo tvarka turėjo būti numatyta sutarties prieduose. Be sutarties priedų ieškovas nebūtų galėjęs apskaičiuoti, atitinkamai, atsakovai apmokėti ar ginčyti apskaičiuoto atlyginimo už viešą fonogramų skelbimą. Teismui buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad atsakovai nuo pat viešbučio „Best Western Central“ Druskininkuose atidarymo (2007-11-01) buvo informuoti apie būtinybę sudaryti sutarties priedą Nr. 4 ir jų atsisakymas pasirašyti šį priedą vertintinas kaip tyčinis vengimas vykdyti ATGTĮ įtvirtintą pareigą mokėti atlyginimą už viešą komerciniais tikslais išleistų fonogramų skelbimą, o taip pat ATGTĮ įtvirtintų gretutinių teisių objektų naudotojų pareigų ieškovui nevykdymas. Priešingai nei nurodė atsakovai ir nustatė teismas, ieškovas niekada nepriėmė iš atsakovo mokėjimų už Druskininkuose esantį viešbutį ir iki pat ieškinio pateikimo teismui prašė atsakovų sudaryti sutarties priedą Nr. 4. Todėl teismo išvada, kad priedo Nr. 4 nepasirašymas negali turėti įtakos iš sutarties kylančioms teisėms ir pareigoms, yra visiškai nepagrįsta ir prieštaraujanti ne tik sutarties nuostatoms, tarp šalių susiklosčiusiems santykiams, bet ir sutarčių aiškinimo taisyklėms. Būtent atsakovas UAB „Naujasis Vilnius“ privalėjo atskirai kreiptis į ieškovą dėl sutarties priedo Nr. 4 sudarymo tam, kad galėtų viešai skelbti fonogramas Druskininkų viešbutyje, tačiau šios pareigos neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutarties nuostatos turėtų būti taikomos ir fonogramų naudojimui viešai jas skelbiant viešbutyje Druskininkuose, taip suteikdamas atsakovui galimybę remtis sutarties 4.1. punktu, pagal kurį atlyginimas už fonogramų panaudojimą viešam paskelbimui yra apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą. Ieškovas taip pat nesutiko su teismo išvada, kad jis nepagrįstai reikalavo iš atsakovų atlyginimo už gretutinių teisių objektų naudojimą, kurį apskaičiuojant nebuvo įvertinta ginčo sutartyje sulygta sąlyga, t. y. viešbučių užimtumas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui pareiga nebetaikyti fonogramų naudotojams nuolaidų faktiškai atsirado tik ieškovo Tarybai 2007-10-17 priėmus sprendimą nebetaikyti pastarųjų nuolaidų. Tik Tarybai, kaip subjektui, kompetentingam spręsti klausimus dėl atlyginimo apskaičiavimo tvarkos, priėmus tokį sprendimą, ieškovui, kuris yra atsakingas už Tarybos sprendimų įgyvendinimą, kilo pareiga nebetaikyti nuolaidos už fonogramų naudojimą, atsižvelgiant į faktinį viešbučių apgyvendinimą. Tačiau teismas Tarybos sprendimo įtakos ieškovo veiksmams neanalizavo ir dėl jo sprendime nepasisakė. Teismas apskritai nevertino, ar nuolaidos už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui, atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą, taikymas neprieštaravo imperatyviai nuostatai, įtvirtintai KĮ 9 straipsnio 3 punkte, nors Konkurencijos taryba 2012-08-14 išvadoje nurodė aplinkybes ir kriterijus, į kuriuos atsižvelgęs teismas galėjo įvertinti, ar ieškovui taikant nuolaidą atsakovams, būtų galima laikyti, kad ieškovas piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi, todėl ginčo sutarties 4.1. punktas laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms. Teismas, darydamas išvadą, kad teisė naudoti fonogramas už atitinkamą atlyginimą suteikiama ne ieškovo vienašališkai, o sudarant dvišalę sutartį su naudotoju, kad atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomi fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje, dėl ko ieškovas nepagrįstai vienašališkai reikalavo iš atsakovų atlyginimo, kurį apskaičiuojant nebuvo įvertintas atsakovams priklausančių viešbučių faktinis užimtumas, klaidingai aiškino ir taikė ATGTĮ nuostatas. ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos nustatomos fonogramų naudotojų ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų sutartyje, gali būti aiškinamos tik taip, kad atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti nustatomos atitinkamoje sutartyje, kai vyksta derybos tarp kolektyvinio administravimo asociacijos ir tam tikros gretutinių teisių objektų naudotojų grupės, o ne sudarant sutartis su konkrečiais (pavieniais) fonogramų naudotojais. Priešingas ATGTĮ nuostatų aiškinimas, t. y. kad atlyginimas už fonogramų panaudojimą viešam paskelbimui kiekvienu atskiru atveju yra nustatomas vedant derybas su konkrečiu fonogramų naudotoju, visų pirma, sąlygotų neproporcingai dideles teisių administravimo sąnaudas, be to, tam tikri naudotojai galėtų atsidurti ne vienodoje padėtyje su kitais tos pačios kategorijos naudotojais. Be to, atlyginimo dydžio ir jo mokėjimo sąlygų nustatymas yra ieškovo, kaip atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, kompetencija. Taigi, teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovas negalėjo iš atsakovų reikalauti atlyginimo už fonogramų viešą paskelbimą jiems priklausančiuose viešbučiuose, neatsižvelgdamas į faktinį viešbučių užimtumą. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė priteisti du kartus didesnį atlyginimą iš atsakovų už fonogramų naudojimą, nenustačius atsakovų veiksmuose nei tyčios, nei didelio neatsargumo. Atsakovų elgesys, kuriuo jie 4 metus piktybiškai vilkino derybas ir atsisakė ne tik pasirašyti sutarties priedą Nr. 4, bet ir nėjo į jokius kompromisus net po to, kai ieškovas pasiūlė atsakovams išimties tvarka pritaikyti nuolaidą už gretutinių teisių objektų naudojimą viešam paskelbimui, laikytinas tyčiniu ATGTĮ įtvirtintų pareigų nevykdymu ir piktnaudžiavimu savo teisėmis. Be to, ieškovas, prašydamas priteisti du kartus didesnį atlyginimą už fonogramų viešą paskelbimą, rėmėsi ne tik ATGTĮ 84 straipsnio 4 dalies 2 punktu, bet ir 86 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią teismas nustatęs, kad kūriniai ar gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, priima sprendimą išieškoti iš naudotojo du kartus didesnį atlyginimą negu priklausytų mokėti pagal suteiktą licenciją naudoti kūrinį ar gretutinių teisių objektą. Šios normos taikymui nėra būtina naudotojo veiksmuose nustatyti tyčios ar didelio neatsargumo požymių, o pakanka fakto, kad naudotojas naudoja kūrinius ar gretutinių teisių objektus be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos. Šiuo atveju atsakovai fonogramas Vilniaus ir Kauno viešbučiuose naudojo nesudarę sutarčių su ieškovu po ginčo sutarties nutraukimo, o Druskininkų viešbutyje ir jame esančiame restorane nuo pat šio viešbučio atidarymo (2007-11-01) iki ieškinio teismui pateikimo dienos. Ieškovo nuomone, teismas taip pat nepagrįstai atsisakė atsakovus įpareigoti paskelbti teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis spaudoje, kadangi atsakovai, nemokėdami viso jiems mokėti priklausančio atlyginimo už viešą fonogramų paskelbimą jiems priklausančiuose viešbučiuose, o po ginčo sutarties nutraukimo naudodami fonogramas be sutarties su ieškovu, pažeidė ATGTĮ, o pastarieji pažeidimai buvo pagrindas teismui tenkinti ieškovo prašymą dėl sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių paskelbimo spaudoje ir tuo pačiu užtikrinti gretutinių teisių subjektų (atlikėjų ir fonogramų gamintojų) teisių pažeidimo prevenciją. Teismas taip pat nepagrįstai atsisakė įpareigoti atsakovus sudaryti sutartis su ieškovu ir mokėti atlyginimą už fonogramų viešą paskelbimą, kadangi patenkinus pastarąjį ieškovo reikalavimą būtų pasiekti ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto teisių gynimo būdo tikslai – pašalintas esamas atlikėjų bei fonogramų gamintojų teisės gauti atlyginimą už viešą fonogramų paskelbimą pažeidimas ir užkirstas kelias naujiems pažeidimams. Įpareigojimas sudaryti sutartį nepažeistų sutarties laisvės principo, nes pagal ATGTĮ pareiga mokėti atlyginimą už viešą fonogramų paskelbimą atsiranda įstatymo pagrindu. Be to, ieškovo nuomone, teismas sprendime bylinėjimosi išlaidas užmokesčiui už advokato suteiktą pagalbą paskirstė pažeisdamas CPK ir Lietuvos teismų praktikoje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kadangi tas pats atsakovų advokatas abiems atsakovams teikė tapačias paslaugas, atsakovų išlaidos už advokato pagalbą turėtų būti sumažintos 50 proc., nes faktiškai tik tiek išlaidų už advokato pagalbą patyrė atsakovai. Be to, dalis atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą neatitinka realumo kriterijaus, nes pats teismas sprendime nurodė, jog priešieškinyje atsakovai rėmėsi iš esmės jų atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Dėl šios priežasties priteistinos atsakovų bylinėjimosi išlaidos taip pat mažintinos. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turėjo atsižvelgti ne tik į patenkintus ieškinio reikalavimus, bet ir į tai, kad atsakovų priešieškinis buvo atmestas, t. y. kad kiek tai susiję su atmestais priešieškinio reikalavimais, sprendimas buvo priimtas ieškovo naudai, todėl iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams turėtų būti proporcingai sumažintos (t. II, b.l. 84-90).

11Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimą toje dalyje, kur atsakovų priešieškinys yra atmestas, o ieškovo ieškinys iš dalies tenkintas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsakovų priešieškinį tenkinti, o ieškovo ieškinį atmesti, priteisti atsakovui UAB „Liuks“ apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip teisingai nustatė teismas, šioje byloje ieškovas nepagrįstai vienašališkai pakeitė 2005-04-14 ginčo sutarties 4.1 punkto nuostatą ir nepagrįstai reikalavo iš atsakovų užmokesčio, kurį apskaičiuojant nebuvo įvertinta sutartyje sulygta sąlyga, t. y. viešbučių užimtumas. Ieškovas, priimdamas sau naudingus sprendimus dėl esminės sutarties nuostatos pakeitimo ir nepagrįstai reikalaudamas padidinto mokėjimo už gretutinių teisių objektų naudojimą, visiškai nebendradarbiavo su atsakovais, nepateisinamai veikė išimtinai tik savo interesais, naudojosi savo, kaip vienintelės rinkoje veikiančios gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, išskirtine padėtimi. Tuo tarpu teismas gali skolininko, šios bylos atveju – atsakovų, nepripažinti pažeidusiu prievolę, jeigu yra pagrindas konstatuoti, kad kita prievolės šalis – kreditorius, šios bylos atveju – ieškovas, nevykdo ar nevykdė pareigos bendradarbiauti. Tokio pobūdžio aplinkybės gali būti pagrindas netenkinti kreditoriaus reikalavimo dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovų veiksmai nuo 2009 metų atsisakant ieškovui mokėti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas mokesčių sumas pagal jas įforminančias PVM sąskaitas faktūras vertintini kaip teisėtai panaudota savigyna. Vienintelė ieškovo pareiga pagal sutartį – tinkamai išrašyti ir pateikti sąskaitą, pagrindinė atsakovų prievolė – pateiktą sąskaitą apmokėti sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Pirmiausiai pateikiama sąskaita, vėliau pagal ją atsiskaitoma. Ieškovas neteisėtai vienašališkai reikalavo padidinto mokėjimo ir sąmoningai tai įformindavo išrašydamas PVM sąskaitas faktūras nepagrįstai padidintai sumai. Ieškovas, o ne atsakovai nepagrįstai vienašališkai pakeitė sutarties nuostatas ir siekė gauti didesnį nei priklauso mokėjimą. Ieškovo diskrecija yra išrašyti PVM sąskaitas faktūras būtent tokiai, o ne kitokiai sumai. Elgdamasis teisėtai ir sąžiningai, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir, tik laimėjęs tokį teismo procesą, taikyti padidintus tarifus atsakovams. Ieškovas niekaip nebendradarbiavo ir nesiūlė jokių alternatyvų, kaip būtų galima spręsti iškilusią problemą. Priešingai, ieškovas naudojosi situacija, kad yra vienintelė gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, o pareigą sudaryti sutartį ir mokėti už fonogramų viešą paskelbimą atsakovams nustato įstatymas. Savigynos ribos atsakovų veiksmais nebuvo peržengtos. Atsakovai nuosekliai bendradarbiavo ir daugybę kartų deklaravo, kad yra pasirengę mokėti, tačiau tik tokias sumas, kurios numatytos tarp šalių sudarytoje ginčo sutartyje. Dėl atsakovų veiksmų nei ieškovas nei jo atstovaujami atlikėjai nepatyrė jokios žalos – įmokos yra sumokėtos (tą pripažino teismas savo sprendime). Visus 2008 metus atsakovai savarankiškai apskaičiuodavo mokėtinas sumas ir mokėjo atsižvelgdami tik į sutarties nuostatas. Mokėjimai buvo sustabdyti nuo 2009 metų, apie tai ieškovas buvo ne kartą raštu informuotas, paaiškinant priežastis ir pakartotinai deklaruojant pasirengimą mokėti sutartimi nustatytas sumas. 2008 metais priimdamas ieškovo išrašytas sąskaitas ir jas apmokėdamas tik iš dalies atsakovas UAB „Liuks“ papildomai susidurdavo su buhalterinės apskaitos problemomis, nes priimtas sąskaitas yra privalu nedelsiant įtraukti į įmonės apskaitą, kurioje tuo pačiu metu turėtų būti atvaizduotas ir nepagrįstas įsiskolinimas ieškovui. Dėl visų aukščiau išdėstytų aplinkybių teigtina, kad atsakovų veiksmai nuo 2009 metų sustabdant ieškovui priklausančius mokėjimus buvo teisėti ir pagrįsti. Atsakovų veiksmai pripažintini sąžiningais ir teisėtais, o ieškovo sutarties nutraukimas – nepagrįstu. Negali būti pripažinti teisėtais ieškovo veiksmai nutraukiant sutartį dėl atsakovų teisėtai panaudotos savigynos. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat ir ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius teismas negalėjo tenkinti. Atsakovai taip pat nurodė, kad, net ir prisilaikant sprendime išdėstytos teismo pozicijos (su kuria atsakovai nesutinka), priteistų delspinigių suma yra neteisinga. Delspinigiai yra priteisti už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo 2011-12-05, t. y. už skolą, kuri buvo 2011-06-05 ir vėliau. Už 2008 m. atsakovų mokėtina suma buvo 3.448,24 Lt ir visa buvo sumokėta 2008 m. Vadinasi, delspinigiai neskaičiuotini ir nepriteistini. Už 2009 m. atsakovų mokėtina suma buvo 3968,13 Lt, už 2010 m. – 4.130,34 Lt. 2011-01-01 buvo sumokėta 2.011,47 Lt. Tokiu būdu skola už 2009-2010 m. laikotarpį ieškinio pareiškimo dienai liko 6.087,02 Lt. Už 2011 m. mokėtina po 358,23 Lt už mėnesį, vadinasi skola ieškinio pareiškimo dienai už 2011 m. sausio - gegužės mėn. sudaro 1.791,15 Lt. Tokiu būdu (6.087,02 Lt + 1.791,15 Lt) x 0,1 proc. X 180 dienų = 1.418,07 Lt. Už 2011 m. birželio - lapkričio mėn. mokėtina po 358,23 Lt per 15 dienų po sąskaitos išrašymo ir delspinigiai sudarytų ne daugiau kaip 127,17 Lt, tokiu būdu iš viso 1.545,24 Lt (t. II, b.l. 74-81).

12Atsiliepimu atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ teismo prašo ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimą ieškovo skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą. Atsakovai nurodė, kad ginčo sutartis buvo sudaryta su konkrečiu juridiniu asmeniu atsakovu UAB „Liuks“, o ne su atitinkamais viešbučiais. Sutartyje nėra nuostatos, kad jos sąlygos (įskaitant esminį 4.1 punktą dėl mokėjimo tarifų) galioja tik tiems viešbučiams, kuriuos fonogramų naudotojas valdo sutarties sudarymo metu. Kaip matyti iš tarp šalių susiklosčiusios praktikos, sutarties prieduose šalys įtvirtindavo galutines mokėtinas sumas (toks apskaičiavimas buvo būtinas, nes būdavo atsižvelgiama į atsakovų pateikiamus duomenis dėl viešbučių užimtumo praėjusiais kalendoriniais metais). Sutarties priedai 1-3 buvo sudaryti atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų užimtumą. Tuo metu veikusiems atsakovų viešbučiams Kaune ir Vilniuje buvo taikomos vienodos, sutartį atitinkančios, mokėjimų sąlygos. 2008-01-15 raštu Nr. 4 atsakovas UAB „Liuks“ informavo ieškovą apie visų atsakovų valdomų viešbučių, įskaitant viešbutį Druskininkuose, užimtumą 2007 m. Atsižvelgiant į buvusią šalių bendradarbiavimo praktiką ir sutarties nuostatas, tokios informacijos pateikimas suponavo ieškovo pareigą parengti sutarties priedą ateinantiems metams, atsižvelgiant į sutarties 4.1 punkto nuostatas. Kilus ginčui sutarties priedas Nr. 4 (2008 ir vėlesniems metams) nebuvo parengtas ir pasirašytas, o 2008-01-19 raštu Nr. 14 atsakovas UAB „Liuks“ informavo ieškovą, kad įvykdė mokėjimą už 2008 m. sausio mėn. už visus tris viešbučius, esančius Kaune, Vilniuje ir Druskininkuose. Sutarties priedai buvo pasirašomi konkretiems kalendoriniams metams: priedas Nr. 1 - 2005- iesiems, priedas Nr. 2 - 2006-iesiems, priedas Nr.3 - 2007-iesiems. Sutarties priedas Nr. 4 liko nepasirašytas ne tik dėl viešbučio Druskininkuose, bet ir dėl visų kitų atsakovų valdomų viešbučių. Todėl sutarties priedo Nr. 4 nepasirašymas negali būti vertinamas kaip įrodymas, kad licencinė sutartis dėl viešbučio Druskininkuose iš viso nebuvo sudaryta, tuo pačiu pripažįstant, kad sutartis galiojo kitiems atsakovų valdomiems viešbučiams Vilniuje ir Kaune. Ginčo sutartis yra taikytina visų atsakovų valdomų viešbučių atžvilgiu, nors atsakovai santykiuose su ieškovu visada veikė išimtinai per atsakovą UAB „Liuks“ ir toks santykių pobūdis ieškovui buvo priimtinas. Atsakovų teigimu, ieškovas nepaneigė teismo išvados, kad nepagrįstai reikalavo iš atsakovų užmokesčio, kurį apskaičiuojant nebuvo įvertinta ginčo sutartyje sulygta sąlyga, t. y. viešbučių užimtumas. Remiantis ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalimi, atlyginimo už komerciniais tikslais išleistų fonogramų viešą paskelbimą dydis ir jo mokėjimo sąlygos yra esminė sutarties, sudaromos tarp fonogramų naudotojo ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, sąlyga. Šios bylos atveju, minėta sąlyga yra konkrečiai įtvirtinta sutarties 4.1 punkte (25 Lt už vieną kambarį per metus, papildomai atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą). Sutarties keitimo tvarka yra aptarta 8.3 punkte – pakeitimai galioja tik tuomet, jeigu jie yra rašytinės formos ir pasirašyti abiejų šalių; jokios kitos sutarties keitimo galimybės nėra numatytos. Skirtingai nei traktuoja ieškovas, byloje nebuvo ginčijama ieškovo kompetencija nustatyti atlyginimų už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui dydį. Tačiau tokios kompetencijos turėjimas neeliminuoja ieškovo pareigos veikti prisilaikant teisės aktų bei laikytis galiojančiu sutarčių. Atsakovams nesutinkant su pakeitimais, ieškovas turėjo teisę vadovautis sutarties 7.1 punktu ir, iš anksto įspėjęs, nutraukti sutartį, tačiau tai nebuvo padaryta. Priešingai, ieškovas reikalavo vienašališkai padidinto mokėjimo už gretutinių teisių objektų naudojimą. Argumentas, kad ieškovo nustatytas atlyginimo už fonogramų naudojimą dydis gali būti koreguojamas derybose su naudotojų grupe, o ne pavieniais naudotojais, taip pat nepagrindžia, kad ieškovas yra atleistinas nuo pareigos laikytis jau sudarytų sutarčių. Esant galimybei teisėtai nutraukti sutartis kiekvienais kalendoriniais metais, gretutinių teisių turėtojų teisė patiems nustatyti prašomą mokėti atlyginimą gali būti pilnai užtikrinama, nepriklausomai nuo to, kaip ūkio subjektai reaguoja į ieškovo sprendimus dėl tokio atlyginimo padidinimo. Argumentas, kad teismas neanalizavo ir nepasisakė dėl ieškovo Tarybos sprendimo įtakos ieškovo veiksmams, taip pat yra nepagrįstas. Tarybos sprendimas byloje ieškovo niekada nebuvo pateiktas. Ieškovas savo poziciją grindė KĮ normomis, apie Tarybos sprendimą informuodamas tik kaip apie faktinę aplinkybę, kuri net nebuvo pagrįsta jokiais įrodymais. Teismas neturėjo pareigos inicijuoti Tarybos sprendimo analizės. Be to, ieškovo Tarybos sprendimai negali savaime atleisti ieškovo nuo sutartinių pareigų vykdymo. Ieškovas teigė, kad ginčo sutarties sąlyga, pagal kurią atlyginimas už fonogramų naudojimą atsakovams buvo skaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą, prieštaravo imperatyviai KĮ 9 straipsnio 3 punkto normai, tačiau šioje byloje ieškovas savo nuomonės jokiais leistinais įrodymais nepagrindė. Teismas tinkamai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti tokią išvadą. Byloje pateikta Konkurencijos tarybos išvada taip pat nepatvirtino ieškovo pozicijos. Kadangi atsakovai nepripažįsta atlikę bet kokius neteisėtus veiksmus, prieštaraujančius ATGTĮ normoms, tai negali būti traktuojami kaip pažeidėjai, kuriems taikytinos ATGTĮ numatytos sankcijos, o turėtų būti traktuojami kaip teisėti naudotojai. Atsakovai visada nuosekliai pripažino savo pareigą tinkamai atsiskaityti už gretutinių teisių objektų naudojimą. Mokėjimų sustabdymas yra sąlygotas tarp šalių iškilusio ginčo, o ne dėl to, kad atsakovai piktybiškai vengia vykdyti savo įstatymines pareigas. Ginčas tarp šios bylos šalių kilo būtent dėl ieškovo veiksmų, ieškovas nepatyrė jokių tariamo pažeidimo nustatymo išlaidų, nes apie atsakovų poziciją buvo iš karto informuotas. Dėl šių aplinkybių reikalavimas priteisti ieškovui du kartus didesnį atlyginimą už fonogramų naudojimą vertintinas kaip nepagrįstas ir neproporcingas, todėl atmestinas. Atitinkamai ir ATGTĮ numatyta sankcija dėl teismo sprendimo motyvuojamosios ir revoliucinės dalies paskelbimo nėra taikytina. Be to, ieškovas pasirinko ATGTĮ nenumatytą gretutinių teisių gynimo būdą – įpareigoti atsakovus sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo jų valdomuose viešbučiuose ir mokėti už tai atlyginimą. Toks įpareigojimas sudaryti licencinę sutartį negali būti tapatinamas su įpareigojimu nutraukti neteisėtus veiksmus (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Po licencinės sutarties sudarymo atsirandančios teisinės pasekmės yra daug platesnės nei po atitinkamų veiksmų nutraukimo. Atsakovams būtų imperatyviai nustatyta pareiga, kuri pagal ATGTĮ nuostatas yra privaloma ne visiems ūkio subjektams, o tik tiems asmenims, kurie naudoja fonogramas ar jų kopijas. Atsakovai nurodė, kad juos byloje atstovavo tas pats advokatas. Atsakovų pozicija buvo dėstoma vieninguose procesiniuose dokumentuose. Atsakovų susitarimu sąskaitos už teisines paslaugas buvo išrašomos kiekvienam iš jų atskirai, advokatui už atitinkamus procesinius veiksmus mokėtiną sumą dalinant per pusę. Atsakovų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra tik minimaliai didesnės už ieškovo teisinės pagalbos išlaidas šioje byloje. Naudodamiesi to paties advokato paslaugomis ir rengdami vieningus procesinius dokumentus, atsakovai kaip tik siekė minimizuoti bylinėjimosi išlaidas. Todėl ieškovo teiginiai dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų nerealumo yra visiškai nepagristi. Šios bylos ieškinyje bei priešieškinyje keliami klausimai yra glaudžiai susiję, todėl tiek atsakovų, tiek ir ieškovo procesiniuose dokumentuose dėstoma argumentacija kai kuriais atvejais yra pasikartojanti. Šiuo pagrindu mažinti išimtinai tik atsakovams priteistinas bylinėjimosi išlaidas būtų nepagrįsta ir neteisėta. Sprendime teismas išsamiai argumentavo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcijas, kurias keisti ieškovo nurodytais pagrindais nėra jokio pagrindo (t. II, b.l. 107-114).

13Atsiliepimu ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) teismo prašo atsakovų UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-05 sprendimą toje dalyje, kurioje atsakovų priešieškinis buvo atmestas, o 2.894,60 Lt dydžio delspinigiai nuo nesumokėto atlyginimo už viešą fonogramų paskelbimą viešbučiuose „Best Western Vilnius“ ir restorane „Europa Classic“ Vilniuje bei „Best Western Santaka“ ir restorane „Europa“ Kaune už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo buvo priteisti ieškovui, palikti nepakeistą. Atsakovai priešingai ginčo sutarties nuostatoms ir faktinėms ginčo aplinkybėms teigia, kad sutarties pagrindu jie įgijo teisę naudoti fonogramas viešam paskelbimui visuose jų valdomuose viešbučiuose ir juose esančiuose restoranuose. Iš sutarties nuostatų matyti, kad sutarties šalys susitarė dėl licencijos suteikimo atsakovams naudoti fonogramas, tačiau konkrečios fonogramų viešo paskelbimo vietos, jų plotas ir dėl to atlyginimo apskaičiavimo tvarka turėjo būti numatyta sutarties prieduose. Be sutarties priedų ieškovas nebūtų galėjęs apskaičiuoti, atitinkamai, atsakovai apmokėti ar ginčyti apskaičiuoto atlyginimo už viešą fonogramų skelbimą. Norint pripažinti, jog atsakovai sutarties pagrindu įgijo teisę viešai skelbti fonogramas visuose jiems priklausančiuose objektuose, buvo būtinas ir sutarties priedų, kuriuose būtų nurodytos visos vietos, kuriose atsakovai naudos fonogramas, pasirašymas. Iš faktinių ginčo aplinkybių bei sutarties priedų Nr. 1-3 matyti, kad sutarties pagrindu atsakovai įgijo teisę viešai skelbti fonogramas tik viešbučiuose ir juose esančiuose restoranuose Vilniuje ir Kaune. Ieškovas niekada nepriėmė iš atsakovų mokėjimų už Druskininkuose esantį viešbutį ir iki pat ieškinio pateikimo teismui prašė atsakovų sudaryti sutarties priedą Nr. 4. Ieškovui ir atsakovams norint sutartyje sureguliuoti tarpusavio santykius dėl viešbučio Druskininkuose buvo būtinas rašytinis ir abiejų šalių pasirašytas sutarties pakeitimas ir/ar papildymas, kuris galėjo būti atliktas pasirašant sutarties priedą Nr. 4. Taigi, sutarties pagrindu atsakovai įgijo teisę naudoti fonogramas viešam paskelbimui tik viešbučiuose ir restoranuose Vilniuje bei Kaune, bet ne Druskininkuose. Ieškovas taip pat nesutinka su atsakovų pateikiamu ATGTĮ aiškinimu, pagal kurį ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalis leidžia ieškovui susitarti su konkrečiu fonogramų naudotoju dėl atlyginimo dydžio. Ieškovo teigimu, sutartys dėl fonogramų naudojimo gali būti sudaromos prisijungimo būdu (su kiekvienu besikreipiančiu fonogramų naudotoju) arba individualių derybų būdu su fonogramų naudotojų grupėmis ar asociacijomis. Vadinasi, ATGTĮ 55 straipsnio 1 dalis gali būti aiškinama tik taip, jog atlyginimo dydis ir jo mokėjimo sąlygos gali būti nustatomos atitinkamoje sutartyje, kai vyksta derybos tarp kolektyvinio administravimo asociacijos ir tam tikros gretutinių teisių objektų naudotojų grupės, o ne sudarant sutartis su konkrečiais (pavieniais) fonogramų naudotojais. Priešingas aiškinimas, visų pirma, sąlygotų neproporcingai dideles teisių administravimo sąnaudas, be to, tam tikri naudotojai galėtų atsidurti ne vienodoje padėtyje su kitais tos pačios kategorijos naudotojais. Šią išvadą taip pat pagrindžia ir ieškovo Tarybos kompetencija nustatyti atlyginimų, priklausančių atlikėjams ir fonogramų gamintojams už gretutinių teisių objektų panaudojimą, tarifus. Apskritai, kolektyvinio administravimo asociacijų veiklos praktikoje yra priimta, jog atlyginimo dydžiai yra nustatomi kolektyvinio administravimo asociacijos organų, ir naudotojai tiesiog, jeigu individualiai nepavyksta susitarti su jų grupėmis ar asociacijomis, turi prisijungti prie standartinių sąlygų arba kreiptis į tarpininką ar teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Atitinkamai ieškovas, apskaičiuodamas atlyginimą už viešą fonogramų paskelbimą, pagrįstai atsisakė atsižvelgti į faktinį atsakovų valdomų viešbučių užimtumą. Ieškovo nuomone, atsakovai neatsižvelgia į tai, kad ieškovui pareiga nebetaikyti fonogramų naudotojams nuolaidų faktiškai atsirado tik priėmus Tarybos sprendimą. Tik Tarybai, kaip subjektui, kompetentingam spręsti klausimus dėl atlyginimo apskaičiavimo tvarkos, priėmus sprendimą apskaičiuojant atlyginimą už viešą fonogramų paskelbimą viešbučiuose neatsižvelgti į faktinį viešbučių užimtumą, ieškovui, kuris yra atsakingas už tokių sprendimų įgyvendinimą, kilo pareiga tokios nuolaidos nebetaikyti. Atsakovai taip pat neįvertina to, kad ieškovui atsakovams taikant atlyginimą, kurio dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į faktinį viešbučių užimtumą, būtų pažeidžiamas KĮ 9 straipsnio 3 punktas. Be to, ieškovas, kaip atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, turi kompetenciją nustatyti atlyginimo už fonogramų naudojimą viešam paskelbimui dydį, jo apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Ieškovo manymu, atsakovai nepagrįstai remiasi sutarties šalių bendradarbiavimo principo pažeidimu, kadangi ieškovas dėjo visas pastangas, jog atsakovai tinkamai vykdytų jiems ATGTĮ įtvirtintą pareigą, tuo pačiu ir ginčo sutartį, o kilus ginčui atsakovai patys pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo principą. Atsakovai neketino išspręsti susidariusios situacijos taikiai, bet priešingai, laikėsi pakankamai kategoriškos pozicijos, kad ieškovas, apskaičiuodamas atlikėjams ir fonogramų gamintojams priklausantį atlyginimą, nepagrįstai atsisakė taikyti nuolaidą priklausomai nuo faktinio atsakovų valdomų viešbučių užimtumo ir jokių aktyvių veiksmų, kurie būtų padėję išspręsti ginčo situaciją, nesiėmė. Atsakovai netinkamai vykdė savo, kaip fonogramų naudotojų pareigas, todėl jie ir laikytini pažeidę šalių bendradarbiavimo pareigą. Ieškovo manymu, atsakovai šio ginčo atveju negalėjo sustabdyti savo prievolės mokėti atlyginimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams per ieškovą, nes atsakovų pareiga mokėti atlyginimą už viešą fonogramų paskelbimą jiems priklausančiuose objektuose negali būti laikoma priešpriešine ieškovo pareigai išrašyti sąskaitą. Atsakovų ATGTĮ įtvirtinta įstatyminė pareiga mokėti atlyginimą už fonogramų viešą paskelbimą egzistuotų ir tuo atveju, jeigu ieškovas sąskaitos neišrašytų. Ieškovo atsisakymas taikyti nuolaidą atsakovams buvo sąlygotas objektyvių ir nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių – Tarybos sprendimo priėmimo. Tarybai priėmus sprendimą nebetaikyti pastarųjų nuolaidų, ieškovui, kuris yra atsakingas už Tarybos sprendimų įgyvendinimą, kilo pareiga nebetaikyti nuolaidos už fonogramų naudojimą, atsižvelgiant į faktinį viešbučių apgyvendinimą. Atsakovams sustabdžius atlyginimo mokėjimą atlikėjams ir fonogramų gamintojams, padidėjo atsakovų mokėtino atlyginimo administravimo našta, tuo pačiu ir pastarojo atlyginimo surinkimo kaštai. Dėl šių priežasčių tiek ieškovas, tiek ir jos atstovaujami atlikėjai ir fonogramų gamintojai, atsakovams nemokant atlyginimo, patyrė žalos. Atsakovai patys pripažįsta, kad jie niekada neginčijo savo pareigos mokėti sutarties sąlygas atitinkančio atlyginimo už viešą fonogramų paskelbimą, tačiau to nedarė. Atsakovai turėjo interesą apsaugoti savo finansinius interesus tik toje apimtyje, kiek ieškovo reikalaujamas mokėti atlyginimas, remiantis Tarybos sprendimu, viršijo sutartyje numatyto atlyginimo dydį. Vadinasi, atsakovai sustabdydami atlyginimo mokėjimą visa apimtimi, proporcingumo reikalavimo prievolės įvykdymo sustabdymui nesilaikė. Atsakovai patys galėjo kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti sutarties sąlygą dėl atlyginimo apskaičiavimo. Šio ginčo atveju atsakovai pasinaudojo prievolės vykdymo sustabdymo kaip savigynos teise, pažeisdami jos įgyvendinimo sąlygas. Atsakovai, net ir kilus ginčui su ieškovu dėl atlyginimo dydžio, privalėjo mokėti tokio dydžio atlyginimą, su kuriuo jie sutiko. Tai reiškia, kad atsakovams nemokant atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams, jie yra laikomi pažeidę sutartį. Sutarties 7.2. punkte numatyta, kad naudotojui per mėnesį neapmokėjus pateiktų sąskaitų, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Kadangi atsakovų nepriemoka, remiantis netgi jų pateiktais skaičiavimais, buvo didesnė nei vieno mėnesio, todėl ieškovas pagrįstai nutraukė sutartį. Neteisėtai sustabdydami atlyginimo mokėjimą atsakovai pažeidė sutartį, todėl jie negali remtis tariamu ieškovo sutarties pažeidimu dėl neva nepagrįsto sutarties nutraukimo. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovai nė viename procesiniame dokumente neišreiškė savo motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovų delspinigius. Jie apsiribojo tik konstatavimu, kad su ieškiniu nesutinka, todėl teismas sprendime teisingai pažymėjo, jog atsakovai ieškovo apskaičiuotų delspinigių dydžio, pareigos juos mokėti, jų apskaičiavimo pagrįstumo neginčijo, ir visi ieškovo reikalauti delspinigiai priteisti pagrįstai (t. II, b.l. 116-127).

14Ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

15Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

17Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-04-14 tarp ieškovo Lietuvos gretutinių teisių asociacijos (AGATA) ir atsakovo UAB „Liuks“ buvo sudaryta Komerciniais tikslais išleistų fonogramų panaudojimo viešam paskelbimui sutartis Nr. 02-250 (toliau – ginčo sutartis) (t. I, b.l. 20-22). Šios sutarties pagrindu atsakovas UAB „Liuks“ mokėdavo ieškovui atlyginimą tiek už savo, tiek už atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ valdomuose viešbučiuose „Best Western Vilnius“ Vilniuje bei „Best Western Santaka“ Kaune ir juose esančiuose restoranuose atliktą viešą fonogramų paskelbimą, atsižvelgiant į faktinį viešbučių apgyvendinimą (t. I, b.l. 23-25, sutarties 4.1 punktas). Be to, fonogramos buvo viešai skelbiamos ir atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 2007-11-01 atidarytame viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir jame esančiame restorane „Central“. 2007-11-13 pranešimu ieškovas informavo atsakovą UAB „Liuks“ ir kitus viešbučių valdytojus, kad nuo 2008-01-01 nebebus taikoma sutartyse numatyta nuolaida, t. y. atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams skaičiavimas pagal praėjusių metų viešbučių metinį apgyvendinimą (t. I, b.l. 63-64). Toks atlyginimo skaičiavimo tvarkos pakeitimas buvo motyvuojamas tuo, kad nurodyta nuolaida iki 2003-12-31 Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (toliau – LVRA) nariams buvo taikoma pagal 2002-10-14 ieškovo ir LVRA sudarytos sutarties nuostatas (t. I, b.l. 194-197), tačiau šios sutarties galiojimas baigėsi ir ji nebuvo pratęsta, nes prieštaravo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktui, kuris draudžia panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas. Pranešime taip pat buvo nurodyta, kad ieškovo Taryba, siekdama visiems naudotojams sudaryti vienodas sąlygas, 2007-10-17 priėmė sprendimą nuolaidų nebetaikyti. Atsakovas UAB „Liuks“ su tokiu ieškovo vienašališkai atliktu atlyginimo skaičiavimo tvarkos pakeitimu nesutiko motyvuojant tuo, kad atlyginimo skaičiavimo tvarka galėjo būti keičiama tik ginčo šalių bendru sutarimu, keičiant jų sudarytą ginčo sutartį, o nuolaidų taikymas, atsižvelgiant į atsakovų valdomų viešbučių užimtumą, įstatymams neprieštaravo. Kadangi ieškovas atlyginimo skaičiavimo tvarkos pakeitimo nepanaikino, atsakovas nuo 2009 metų nutraukė atlyginimo mokėjimą pagal ginčo sutartį už atsakovų valdomuose viešbučiuose atliekamą viešą fonogramų paskelbimą, tuo tarpu ieškovas dėl tokių atsakovo tęstinių veiksmų nuo 2011-10-16 vienašališkai nutraukė ginčo sutartį (t. I, b.l. 27-61). 2011-12-22 atsakovas UAB „Liuks“ sumokėjo ieškovui neginčytiną atlyginimą pagal ieškovo vienašališkai nutrauktą ginčo sutartį už laikotarpį nuo 2009 iki 2011 metų, atsižvelgdamas į tuo metu buvusį viešbučių užimtumą (t. I, b.l. 122-124).

18Dėl ginčo sutarties galiojimo apimties

19Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, ar ginčo sutarties sąlygos turėjo būti taikomos tik atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ valdomam viešbučiui „Best Western Vilnius“ Vilniuje bei atsakovo UAB „Liuks“ valdomam viešbučiui „Best Western Santaka“ Kaune ar ir vėliau atidarytam atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ valdomam viešbučiui „Best Western Central“ Druskininkuose. Ieškovo teigimu, ginčo sutartis, nesudarius atskiro priedo dėl viešbučio „Best Western Central“ Druskininkuose, santykių dėl šio viešbučio neapėmė, todėl atsakovas UAB „Naujasis Vilnius“ atlikti viešo fonogramų paskelbimo nurodytame viešbutyje negalėjo. Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju palaiko pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčo sutarties sąlygos taikytinos visiems atsakovų valdomiems viešbučiams, t. y. veikusiems tiek ginčo sutarties sudarymo metu, tiek vėliau atidarytiems, nepriklausomai nuo atskirų sutarties priedų pasirašymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutartimi ieškovas suteikė atsakovams teisę atlikti viešą fonogramų paskelbimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, vadinasi, ir čia veikiančiuose atsakovų valdomuose viešbučiuose (sutarties 3.1 punktas) (t. I, b.l. 20). Tuo tarpu tiek iš ginčo sutarties 4 skyriaus „Atlyginimo mokėjimo tvarka“ (t. I, b.l. 21), tiek iš byloje esančių ginčo sutarties priedų (t. I, b.l. 23-26, 37) matyti, kad atskiri sutarties priedai buvo sudaromi siekiant nustatyti tik konkrečias apmokėjimo už atliktą viešą fonogramų paskelbimą atsakovų valdomuose viešbučiuose sąlygas einamiesiems metams. Šiuose dokumentuose nėra jokių nuorodų, kad nepasirašius atskiro sutarties priedo atsakovai neturėtų teisės atlikti viešą fonogramų paskelbimą jų valdomuose viešbučiuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokios nuorodos nėra ir ieškovo parengtame ginčo sutarties priede Nr. 4, kuriame buvo nurodytas ir viešbutis „Best Western Central“ Druskininkuose, ir kuris nebuvo pasirašytas ginčo šalims nesusitarus dėl atsiskaitymo sąlygų (t. I, b.l. 37). Tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog, nepasirašius nurodyto priedo, viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose viešas fonogramų paskelbimas buvo atliktas nesant teisinio pagrindo, kadangi tokia teisė, kaip minėta, buvo suteikta ginčo sutartimi. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovo teiginius, kad atsakovas UAB „Naujasis Vilnius“ nuo pat viešbučio „Best Western Central“ Druskininkuose atidarymo (2007-10-01) šiame viešbutyje viešą fonogramų paskelbimą atliko neteisėtai, dėl ko jam turėtų būti taikomos ATGTĮ numatytos sankcijos.

20Dėl ieškovo teisės vienašališkai keisti ginčo sutarties sąlygas

21Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas, ar ieškovas turėjo teisę vienašališkai keisti ginčo sutarties sąlygas dėl atlyginimo už atliktą viešą fonogramų paskelbimą atsakovų valdomuose viešbučiuose apskaičiavimo tvarkos, t. y. atsisakyti taikyti sutartyje numatytą nuolaidą atsižvelgiant į praėjusių metų viešbučių metinį apgyvendinimą.

22Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks vienašališkas ginčo sutarties sąlygų pakeitimas buvo nepagrįstas, nes 2003-03-05 ATGTĮ 57 straipsnio 3 dalies redakcija, kuria rėmėsi ieškovas, pasirašant ginčo sutartį jau galiojo; ginčo sutarties 8.3. punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik tuomet, jei jie yra rašytinės formos ir pasirašyti abiejų šalių; pagal ATGTĮ nuostatas teisė viešai naudoti fonogramas už atitinkamą mokestį suteikiama ne ieškovo vienašališkai, o sudarant dvišalę sutartį su naudotoju (ATGTĮ 55 straipsnis); byloje nėra duomenų, kad ginčo sutarties nuostata, kuria sulygta atsižvelgti į faktinį viešbučių užimtumą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.

23Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

24Kaip minėta, 2007-11-13 pranešimu ieškovas informavo atsakovą UAB „Liuks“ ir kitus viešbučių valdytojus, kad nuo 2008-01-01 nebebus taikoma sutartyse numatyta nuolaida, t. y. atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams skaičiavimas pagal praėjusių metų viešbučių metinį užimtumą (t. I, b.l. 63-64). Toks atlyginimo skaičiavimo tvarkos pakeitimas buvo motyvuojamas tuo, kad nurodyta nuolaida iki 2003-12-31 Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (toliau – LVRA) nariams buvo taikoma pagal 2002-10-14 ieškovo ir LVRA sudarytos sutarties nuostatas (t. I, b.l. 194-197), tačiau šios sutarties galiojimas baigėsi ir ji nebuvo pratęsta, nes prieštaravo Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio 3 punktui, kuris draudžia panašaus pobūdžio sutartyse nevienodų (diskriminacinių) sąlygų taikymą atskiriems ūkio subjektams, tuo sudarant jiems skirtingas konkurencijos sąlygas.

25Šiuo atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas, kaip atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisių kolektyvinio administravimo asociacija, užtikrinanti viešąjį interesą, neabejotinai turi teisę vienašališkai tiek nustatyti, tiek ir keisti su viešbučių valdytojais sudarytų sutarčių sąlygas. Tuo tarpu viešbučių valdytojai, nesutikdami su ieškovo sprendimais (veiksmais), turi teisę atsisakyti sutarties arba inicijuoti derybas, kurių metu būtų rastas kompromisas, atitinkantis visų šalių interesus, o, nepavykus to padaryti, kreiptis į teismą. Pažymėtina, kad aukščiau nurodytos ieškovo kompetencijos atsakovai savo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą neginčija. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad aukščiau aptartais pakeitimais, su kuriais nesutinka atsakovai, ieškovas suvienodino visiems Lietuvoje veikiančių viešbučių valdytojams taikomas atlyginimo atlikėjams ir fonogramų gamintojams apskaičiavimo sąlygas, atsisakydamas taikyti lengvatas viešbučių valdytojams, kurie priklauso Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijai. Toks sprendimas, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka sąžiningos konkurencijos principus bei yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi taip sudaromos visiems viešbučių valdytojams vienodos konkurencijos sąlygos. Dėl to teisėjų kolegija laiko teisiškai nereikšmingomis aplinkybes, kad byloje nėra duomenų, jog nuolaidų taikymas atskiriems viešbučių valdytojams prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar kad ginčo sutarties sąlygos buvo keičiamos nesilaikant joje nustatytos tvarkos. Tuo labiau, kad visi Lietuvoje veikiančių viešbučių valdytojai, išskyrus atsakovus, kurie nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad apgintų savo galimai pažeistus interesus, su aptariamais pakeitimais sutiko.

26Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pagrįstai, vienašališkai pakeisdamas ginčo sutarties sąlygas, reikalauja iš atsakovų apmokėjimo už atliktą viešą fonogramų paskelbimą jų valdomuose viešbučiuose, neatsižvelgdamas į buvusį šių viešbučių užimtumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas aptariamu klausimu, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo veiklos tikslus ir be pagrindo apribojo jo kompetenciją.

27Dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti ginčo sutartį

28Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovo vienašališkai atliktu ginčo sutarties sąlygų pakeitimu, nuo 2009 metų nutraukė atlyginimo mokėjimą pagal ginčo sutartį už atsakovų valdomuose viešbučiuose atliktą viešą fonogramų paskelbimą, tuo tarpu ieškovas dėl tokių atsakovų tęstinių veiksmų nuo 2011-10-16 vienašališkai nutraukė ginčo sutartį (t. I, b.l. 27-61). Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vienašališkas ginčo sutarties nutraukimas ieškovo iniciatyva buvo pagrįstas. Svarbu tai, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovo reikalavimu mokėti didesnį atlyginimą už atliktą viešą fonogramų paskelbimą jų valdomuose viešbučiuose, tačiau sutikdami mokėti atlyginimą, apskaičiuotą pagal pradines ginčo sutarties sąlygas, vis vien nutraukė bet kokius mokėjimus ieškovui nuo 2009 metų, nors tuo pačiu pripažino, jog pareiga mokėti nurodytą atlyginimą atsakovams kyla ne tik ginčo sutarties, bet ATGTĮ pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovu, kad atsakovai, pasirinkdami tokį jų galimai pažeistų interesų ginimo būdą, elgėsi neadekvačiai ir neprotingai. Atsakovai, net ir kilus ginčui su ieškovu dėl atlyginimo dydžio, privalėjo mokėti tokio dydžio atlyginimą, su kuriuo jie sutiko, kadangi tai yra atsakovų pareiga, įtvirtinta tiek ginčo sutartyje, tiek ir ATGTĮ. Absoliutaus atsisakymo vykdyti šią pareigą negali pateisinti atsakovų nurodyti buhalterinės apskaitos apsunkinimai, kadangi atsakovai dvejus metus, kuomet buvo visiškai sustabdę savo mokėjimus, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo galimai pažeistiems interesams apginti (neiniciavo derybų su ieškovu, nesikreipė į teismą dėl ieškovo veiksmų ir pan.). Nurodyti atsakovų veiksmai vertintini kaip esminis ginčo sutarties pažeidimas, suteikęs teisę ieškovui vienašališkai nutraukti šią sutartį (CK 6.217 straipsnis). Be to, tokia teisė ieškovui atsirado ir ginčo sutarties 7.2. punkto pagrindu, kuriame nustatyta, jog atsakovams per mėnesį neapmokėjus pateiktų sąskaitų, ieškovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Šiuo atveju atsakovų nepriemoka buvo gerokai didesnė. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau aptartų atsakovų veiksmų ieškovas pagrįstai nuo 2011-10-16 vienašališkai ginčo sutartį nutraukė.

29Dėl ieškovo reikalaujamo priteisti atlyginimo iki ginčo sutarties nutraukimo

30Teisėjų kolegija jau aukščiau konstatavo, kad ginčo sutarties sąlygos taikytinos atsakovų valdomiems viešbučiams „Best Western Vilnius“ Vilniuje, „Best Western Santaka“ Kaune bei „Best Western Central“ Druskininkuose. Atitinkamai atlyginimas už atliktą viešą fonogramų paskelbimą šiuose viešbučiuose už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16 (t. y. nuo ginčo sutarties sąlygų pakeitimo iki jos nutraukimo) turi būti skaičiuojamas pagal pakeistas ginčo sutarties sąlygas, nes toks pakeitimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija:

311) tenkina ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Liuks“ 1.731,06 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal ginčo sutartį viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir restorane „Europa“ už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16 (t. I, b.l. 190-192). Priteistinas atlyginimas apskaičiuotas pagal pakeistas ginčo sutarties sąlygas, t. y. neatsižvelgiant į atsakovo UAB „Liuks“ valdomo viešbučio „Best Western Santaka“ Kaune buvusį užimtumą;

322) tenkina ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų 3.860,23 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal ginčo sutartį viešbutyje „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir restorane „Europa Classic“ už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16 (t. I, b.l. 190-192). Priteistinas atlyginimas apskaičiuotas pagal pakeistas ginčo sutarties sąlygas, t. y. neatsižvelgiant į atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ valdomo viešbučio Best Western Vilnius“ Vilniuje buvusį užimtumą. Tuo tarpu ginčo dėl solidariosios atsakovų pareigos mokėti nurodytą atlyginimą byloje nebuvo;

333) iš dalies tenkina ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 13.312,26 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir restorane „Central“ už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki ieškinio pareiškimo teisme (t. I, b.l. 190-192) ir priteisia ieškovui iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 6.446,05 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal ginčo sutartį viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir restorane „Central“ už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2011-10-16 (t. I, b.l. 65). Kaip jau minėta, teisėjų kolegija nustatė, kad pagrįstai ir teisėtai pakeistos ginčo sutarties sąlygos taikytinos ir atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ valdomam viešbučiui „Best Western Central“ Druskininkuose. Taigi, atlyginimas už naudojimąsi gretutinių teisių objektais šiame viešbutyje laikotarpiu nuo 2007-11-01 (viešbučio atidarymo) iki 2011-10-16 (ginčo sutarties nutraukimo) turi būti apskaičiuojamas ir priteisiamas pagal pakeistas ginčo sutarties sąlygas, t. y. neatsižvelgiant į viešbučio buvusį užimtumą, tačiau ne dvigubas atlyginimas, kaip kad teigia ieškovas. Todėl ieškovo prašomas priteisti atlyginimas už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2011-10-16 mažintinas perpus. Tuo tarpu atlyginimas už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme priteisiamas įstatymo pagrindu, apie ką pasisakoma žemiau.

34Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovo atliktų skaičiavimų (mėnesinio mokesčio dydžio ir kt.) teisingumo pagal pakeistas ginčo sutarties sąlygas neginčijo.

35Dėl ieškovo reikalaujamo priteisti dvigubo atlyginimo po ginčo sutarties nutraukimo ir teismo sprendimo viešo paskelbimo spaudoje

36Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad už atsakovų valdomuose viešbučiuose atliktą viešą fonogramų paskelbimą po ginčo sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo teisme turėtų būti mokamas dvigubas atlyginimas pagal ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalies 2 punkto ir 86 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi viešas fonogramų paskelbimas nurodytų laikotarpiu buvo atliekamas nesant tam teisėto pagrindo ir atsakovams veikiant tyčia. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, dvigubo atlyginimo priteisimas yra neadekvati sankcija atsakovams atsižvelgiant į jų padarytą teisės pažeidimą ir bylos aplinkybių visumą. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ginčo šalių sutartiniai santykiai susiklostė dar 2003 metais (t. I, b.l. 15-19) ir iki pat 2008 metų, kuomet ieškovas nusprendė vienašališkai pakeisti ginčo sutarties sąlygas, atsakovai tinkamai vykdė savo įsipareigojimus. Ieškovui vienašališkai nutraukus ginčo sutartį, atsakovai nesikreipė dėl naujos sutarties sudarymo, nes laikė, jog ginčo sutartis nutraukta nepagrįstai. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai nesudarė naujos sutarties piktybiškai, siekdami išvengti ATGTĮ numatytų pareigų vykdymo. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai būtų sudarę naują sutartį, jeigu ieškovas būtų sutikęs su jų siūlomomis sąlygomis, tačiau, šalims nepavykus susitarti, sutartis nebuvo sudaryta (t. I, b.l. 45-49, 54-55, 57-59).

37Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius atsakovų neteisėtų ir tyčinių veiksmų, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovui iš atsakovų turi būti priteistas įprastas, bet ne dvigubas atlyginimas, t. y. toks, koks būtų mokėtinas galiojant pakeistai ginčo sutarčiai, už atsakovų valdomuose viešbučiuose atliktą viešą fonogramų paskelbimą po ginčo sutarties nutraukimo iki ieškinio pareiškimo teisme. Todėl teisėjų kolegija nutarė iš dalies patenkinti ieškovo patikslintus ieškinio reikalavimus:

381) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Liuks“ 227,47 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir restorane „Europa“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme (t. I, b.l. 190-192);

392) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 507,29 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir restorane „Europa Classic“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme (t. I, b.l. 190-192);

403) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 212,35 Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir restorane „Central“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme (t. I, b.l. 65).

41Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat nutarė netenkinti ieškovo reikalavimo įpareigoti atsakovus savo lėšomis per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, paskelbiant teismo sprendimo motyvuojamąją ir rezoliucinę dalis dienraštyje „Verslo žinios“. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimai yra prieinami visiems suinteresuotiems asmenims, todėl, esant būtinybei, bus galima su šiuo sprendimu susipažinti.

42Dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius

43Ginčo sutarties 4.4. punkte įtvirtinta atsakovų pareiga, pavėlavus laiku sumokėti atlyginimą ir PVM, mokėti delspinigius, lygius 0,1 proc. nuo uždelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, pradedant skaičiuoti 16-ta kalendorine diena nuo sąskaitos išrašymo. Ieškovas pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovų delspinigius už susidariusį įsiskolinimą už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio pareiškimo teisme. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą tenkino, tuo tarpu atsakovai apeliaciniame skunde pateikė argumentus, jog ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma paskaičiuota neteisingai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai savo delspinigių paskaičiavimą pateikė atsižvelgdamas į pagrindinio įsiskolinimo sumą, apskaičiuotą nepaisant ginčo sutarties pakeitimo, todėl atsakovų skaičiavimai laikytini neteisingais.

44Teisėjų kolegijos skaičiavimu, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Liuks“ 1.002,47 Lt delspinigių, apskaičiuotų atsižvelgiant į pradiniame ieškinyje nurodytą 5.569,28 Lt įsiskolinimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal ginčo sutartį viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir restorane „Europa“ (5.569,28 / 1000 * 180) (t. I, b.l. 5), bei solidariai iš abiejų atsakovų 2.235,48 Lt delspinigių, apskaičiuotų atsižvelgiant į pradiniame ieškinyje nurodytą 12.419,36 Lt įsiskolinimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais pagal ginčo sutartį viešbutyje „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir restorane „Europa Classic“ (12.419,36 / 1000 * 180) (t. I, b.l. 8). Tačiau teisėjų kolegija, neturėdama teisės šiame ginče peržengti pareikštų reikalavimų ribų, palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas priteisė ieškovui iš atsakovo UAB „Liuks“ 896,17 Lt delspinigių ir solidariai iš abiejų atsakovų 1.998,43 Lt delspinigių.

45Dėl įpareigojimo sudaryti sutartį

46Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovų apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovas, remiantis sutarties laisvės principu, neturi pagrindo prašyti teismo įpareigoti atsakovus sudaryti su ieškovu licencinę sutartį dėl gretutinių teisių objektų naudojimo jų valdomuose viešbučiuose ir mokėti už tai atlyginimą, kadangi toks įpareigojimas negali būti tapatinamas su įpareigojimu nutraukti neteisėtus veiksmus pagal ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Sutiktina su atsakovais, kad licencinės sutarties sudarymo teisinės pasekmės yra daug platesnės nei atitinkamų veiksmų nutraukimo. Tokiu būdu atsakovams būtų imperatyviai nustatyta pareiga, kuri pagal ATGTĮ nuostatas yra privaloma ne visiems ūkio subjektams, o tik tiems asmenims, kurie naudoja gretutinių teisių objektus.

47Pakeitus sprendimą perpaskirstytinos visos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

48Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio dydis 35.665,03 litai. Atsakovui dalį reikalavimų patenkinus, ieškovas ieškinio sumą sumažino iki 23.267,68 litų. Pirmosios instancijos teismas priteisė 2.894,60 litų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai priteisė 12.894,45 litus. Viso šioje byloje ieškovui priteista 15.879,05 litai. Vadinasi ieškovui iš atsakovų priteistini 476,37 litai žyminio mokesčio. Kadangi šioje byloje nėra laimėjusios šalies, apie pusę ieškovo turtinio reikalavimo nebuvo patenkinta, o neturtiniai abejų šalių reikalavimai buvo atmesti, atstovavimo išlaidos šalims nepriteistinos (įskaitytinos).

49Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

50Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą priteistinų sumų dalyje pakeisti. Papildomai priteisti Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, į. k. ( - ):

51Iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ), 1.731,06 (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt vieno lito ir 06 centų) Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir restorane „Europa“ už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16 ;

52Solidariai iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ), ir UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 3.860,23 (trijų tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimties litų 23 centų) Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir restorane „Europa Classic“ už laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2011-10-16.

53Iš UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 6.446,05 (šešių tūkstančių keturių šimtų keturiasdešimt šešių litų ir 05 centų) Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir restorane „Central“ už laikotarpį nuo 2007-11-01 iki 2011-10-16.

54Iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ), 227,47 (dviejų šimtų dvidešimt septynių litų ir 47 centų) Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Santaka“ Kaune ir restorane „Europa“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme.

55Iš UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 507,29 (penkių šimtų septynių litų ir 29 centų) Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Vilnius“ Vilniuje ir restorane „Europa Classic“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme.

56Iš UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 212,35 (dviejų šimtų dvylikos litų ir 35 centų) Lt atlyginimą už naudojimąsi gretutinių teisių objektais viešbutyje „Best Western Central“ Druskininkuose ir restorane „Central“ už laikotarpį nuo 2011-10-17 iki ieškinio pareiškimo teisme.

57Perpaskirstyti bylinėjimosi išlaidas.

58Priteisti iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ) ir UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ) po 238 litus 18 centų bylinėjimosi išlaidų Lietuvos gretutinių teisių asociacijai, į. k. ( - ).

59Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, n u s t a t ė:... 3. Ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) pareikštu ieškiniu... 4. Ieškovas nurodė, kad yra gretutinių teisių kolektyvinio administravimo... 5. Atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ su ieškiniu nesutiko.... 6. Atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ taip pat pareiškė... 7. Ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) su pareikštu... 8. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsakovų... 9. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, sprendė, kad 2005-04-14... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA)... 11. Apeliaciniu skundu atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“... 12. Atsiliepimu atsakovai UAB „Liuks“ ir UAB „Naujasis Vilnius“ teismo... 13. Atsiliepimu ieškovas Lietuvos gretutinių teisių asociacija (AGATA) teismo... 14. Ieškovo ir atsakovų apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. ... 15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 16. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.... 17. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005-04-14 tarp ieškovo Lietuvos gretutinių... 18. Dėl ginčo sutarties galiojimo apimties... 19. Nagrinėjamoje byloje šalys nesutaria, ar ginčo sutarties sąlygos turėjo... 20. Dėl ieškovo teisės vienašališkai keisti ginčo sutarties sąlygas... 21. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ginčas, ar ieškovas turėjo teisę... 22. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks vienašališkas ginčo... 23. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.... 24. Kaip minėta, 2007-11-13 pranešimu ieškovas informavo atsakovą UAB... 25. Šiuo atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovas, kaip atlikėjų ir... 26. Atsižvelgiant į visą tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas... 27. Dėl ieškovo teisės vienašališkai nutraukti ginčo sutartį ... 28. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovai, nesutikdami su ieškovo... 29. Dėl ieškovo reikalaujamo priteisti atlyginimo iki ginčo sutarties nutraukimo... 30. Teisėjų kolegija jau aukščiau konstatavo, kad ginčo sutarties sąlygos... 31. 1) tenkina ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo UAB... 32. 2) tenkina ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti solidariai iš... 33. 3) iš dalies tenkina ieškovo patikslintą reikalavimą priteisti iš atsakovo... 34. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovo... 35. Dėl ieškovo reikalaujamo priteisti dvigubo atlyginimo po ginčo sutarties... 36. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad už atsakovų valdomuose... 37. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius atsakovų... 38. 1) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Liuks“ 227,47 Lt atlyginimą už... 39. 2) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 507,29 Lt... 40. 3) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Naujasis Vilnius“ 212,35 Lt... 41. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija taip pat nutarė... 42. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti delspinigius ... 43. Ginčo sutarties 4.4. punkte įtvirtinta atsakovų pareiga, pavėlavus laiku... 44. Teisėjų kolegijos skaičiavimu, ieškovas turėtų teisę reikalauti iš... 45. Dėl įpareigojimo sudaryti sutartį... 46. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovų apeliacinio skundo... 47. Pakeitus sprendimą perpaskirstytinos visos šalių patirtos bylinėjimosi... 48. Ieškovas pareiškė ieškinį, kurio dydis 35.665,03 litai. Atsakovui dalį... 49. Vadovaudamasi CPK 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija... 50. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 5 d. sprendimą... 51. Iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ), 1.731,06 (vieno tūkstančio septynių... 52. Solidariai iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ), ir UAB „Naujasis Vilnius“,... 53. Iš UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 6.446,05 (šešių tūkstančių... 54. Iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ), 227,47 (dviejų šimtų dvidešimt septynių... 55. Iš UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 507,29 (penkių šimtų septynių... 56. Iš UAB „Naujasis Vilnius“, į. k. ( - ), 212,35 (dviejų šimtų dvylikos... 57. Perpaskirstyti bylinėjimosi išlaidas.... 58. Priteisti iš UAB „Liuks“, į. k. ( - ) ir UAB „Naujasis Vilnius“, į.... 59. Likusioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą....