Byla A-143-576-14
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Adminova“, administruojančios BUAB „Bedita“, J. S. ir J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Adminova“, administruojančios BUAB „Bedita“, J. S. ir J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai UAB „Adminova“, administruojanti BUAB „Bedita“, J. S. ir J. J. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi su skundu (b. l. 1–19) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovas):

51) UAB „Adminova“, administruojančiai BUAB „Bedita“, naudai turtinę žalą – 96 522,84 Lt dydžio, pervedant pinigus į UAB „Adminova“ nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) ,,Swedbank“, AB; 2) BUAB „Bedita“ akcininkės J. S. naudai turtinę žalą – 7 854,88 Lt dydžio, pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke; 3) BUAB „Bedita“ akcininkės J. J. naudai turtinę žalą – 6 250 Lt dydžio, pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke; 4) BUAB „Bedita“ akcininkės J. S. naudai neturtinę žalą – 5 000 Lt dydžio, pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke; 5) BUAB „Bedita“ akcininkės J. J. naudai neturtinę žalą – 5 000 Lt dydžio, pervedant pinigus į nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke;

66) BUAB „Bedita“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, pervedant pinigus į UAB „Adminova“ nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) ,,Swedbank“, AB; 7) BUAB „Bedita“ akcininkių J. S. ir J. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas, pervedant pinigus į J. S. nurodytą sąskaitą Nr. ( - ) AB SEB banke.

7Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2006 m. vasario mėn. kavinėje–bare prekybos veiklą vykdė UAB „Bedita“. Pareiškėjos J. S. ir J. J. dirbo šioje įmonėje pardavėjomis–barmenėmis. Pareiškėjos J. S. ir J. J. (iki santuokos sudarymo ( - ) – S.) 2008 m. vasario 22 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise nusipirko UAB „Bedita“ lygiomis dalimis po 50 procentų 100 paprastųjų vardinių nematerialių akcijų.

8Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą

9Nr. 1-231 dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Bedita“ priklausančiame bare Pašilaičių g. 1D ir uždraudė prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu UAB „Bedita“ skundą dėl šio sprendimo panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu UAB „Bedita“ apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą: UAB „Bedita“ skundą patenkino ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-231.

10Pažymėjo, jog bendrovės prekių apyvarta kavinėje–bare 2011 m. rugsėjo mėn. iki apribojimo sudarė 50 483 Lt (vidutiniškai 1 683 Lt per parą), laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 1 d. iki 2011 m. spalio 9 d., t. y. 10 parų, - 19 729 Lt (vidutiniškai 1 973 Lt per parą), o po apribojimo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 23 d., t. y. 14 dienų (prekybos laikas nuo 8 val. iki 24 val.), sudarė tik 17 856 Lt (vidutiniškai 1 061 Lt per dieną). Iš to pareiškėjai padarė išvadą, kad kiekvieną dieną įmonė negaudavo 694 Lt tikėtinų pajamų (50 483 + 19 729 =

1170 212 : 40 dienų = 1 755 Lt per parą iki apribojimo – 1 061 Lt per dieną po apribojimo =

12694 Lt). Įmonės pajamos 2012 m. sausio mėn. sudarė 17 728,02 Lt, vasario mėn. – 11 462,58 Lt, kovo mėn. – 13 236,49 Lt (vidutiniškai 427 Lt per dieną). Po sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais kavinėje–bare laiko apribojimo įmonės pajamos ženkliai sumažėjo. Nuo UAB „Bedita“ skundo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos 2011 m. spalio 28 d. iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir vėliau, kai 2012 m. balandžio 6 d. buvo pateiktas apeliacinis skundas, įmonės pajamos sumažėjo net iki 70 proc. ir sudarė tik 30 proc. nuo pajamų iki laiko apribojimo. Dėl negaunamų pajamų įmonė patyrė papildomus finansinius sunkumus, buvo priversta mažinti darbuotojams darbo užmokesčius. Dėl nustatyto prekybos laiko apribojimo ir sumažėjusių pajamų įmonė buvo nepajėgi mokėti savo darbuotojams net minimalių darbo užmokesčių, nuomos ir kitų privalomų mokesčių bei vykdyti įsipareigojimus socialiniam draudimui, valstybinei mokesčių inspekcijai, tiekėjams ir buvo priversta uždaryti savo veiklą ir atleisti darbuotojus iš darbo. Vienintelis argumentas, kuris tapo pagrindu priimti savivaldybės tarybai ginčijamą sprendimą, buvo 6-ojo policijos komisariato pranešimas dėl trijų teisės pažeidimų, tačiau duomenų apie teisės pažeidėjų patraukimą administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn nebuvo gauta. Be to, savivaldybės tarybos sprendimas pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas.

13Dėl BUAB „Bedita“ patirtos žalos apskaičiavimo paaiškino, kad iš UAB „Bedita“ 2009– 2012 m. pardavimų analizės matyti, jog 2009 m. įmonės pajamos buvo nuo 80 578 Lt iki

14158 105 Lt per mėnesį; 2010 m. įmonės pajamos buvo nuo 63 922 Lt iki 83 622 Lt per mėnesį; 2011 m. iki laiko apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais įmonės pajamos buvo nuo

1552 261 Lt iki 81 237 Lt per mėnesį, o po apribojimo įmonės pajamos pradėjo staigiai kristi, t. y. spalio mėn. – 49 689 Lt, lapkričio mėn. – 27 422 Lt, gruodžio mėn. – 56 279 Lt (2009 m gruodžio mėn. pajamos buvo 95 533 Lt, o 2010 m. gruodžio mėn. buvo 69 246 Lt), 2012 m. sausio mėn. – 21 207 Lt, vasario mėn. – 13 807 Lt, kovo mėn. – 16 016 Lt, balandžio mėn. – 15 313 Lt, birželio mėn. – 11 044 Lt, liepos mėn. – 12 844 Lt, rugpjūčio mėn. – 3 509 Lt. Remdamiesi nurodyta pardavimų analize, teigė, kad didžiąją dalį įmonės pajamų sudarydavo naktinė prekyba kavinėje–bare, o po to, kai Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė sprendimą ir apribojo prekybos laiką, įmonės pajamos staigiai nukrito. Tokiomis savivaldybės nustatytomis sąlygomis įmonė negalėjo išsilaikyti rinkoje ir buvo priversta nutraukti prekybos veiklą ir skelbti bankroto procedūrą.

16Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje

17Nr. B2-1377-567/2013 patikslino kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus: iš viso pirmos eilės kreditoriai – 15 879,47 Lt (43 045,92 Lt – 27 166,45 Lt =15 879,47 Lt), antros eilės kreditoriai – 54 583,32 Lt, trečios eilės kreditoriai – 26 060,05 Lt (25 649,27 Lt + 410,78 Lt – 26 060,05 Lt). Bendrai sudėjus kreditorių reikalavimai prašymo pateikimo dieną sudaro – 96 522,84 Lt

18(15 879,47 Lt +54 583,32 Lt + 26 060,05 Lt = 96 522,84 Lt).

19Dėl BUAB „Bedita“ akcininkių J. S. ir J. J. patirtos žalos paaiškino, kad už įgytas akcijas pareiškėjos sumokėjo lygiomis dalimis akcijų pardavėjui 7 500 Lt, t. y. po 3 750 Lt. 2012 m. spalio 4 d. UAB „Bedita“ akcininkės J. S. ir J. J. nusprendė pradėti įmonės bankroto procedūrą ir apmokėti lygiomis dalimis teismo ir bankroto administravimo išlaidas 5 000 Lt dydžio iš savo asmeninių piniginių lėšų, t. y. po 2 500 Lt. 2012 m. spalio 4 d. buvusi UAB „Bedita“ direktorė J. S. akcininkų sprendimu įnešė į Vilniaus apygardos teismo banko sąskaitą 5 000 Lt sumą savo ir įmonės akcininkės J. J. asmenines pinigines lėšas bankroto iškėlimo supaprastinta tvarka bankroto administravimo išlaidoms apmokėti. J. S. akcininkų sprendimu 2012 m. rugsėjo 14 d. sumokėjo UAB „Bedita“ įsiskolinimą kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“ 1 604,88 Lt dydžio iš savo asmeninių piniginių lėšų. Bendrai sudėjus akcininkė J. S. patyrė 7 854,88 Lt

20(3 750 Lt + 2 500 Lt + 1 604,88 Lt = 7 854,88 Lt) turtinės žalos, o akcininkė J. J. patyrė –

216 250 Lt (3 750 Lt + 2 500 Lt = 6 250 Lt) turtinės žalos.

22Dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentavo, kad J. S. ir J. J. patyrė turtinės žalos, akcininkai, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, prarado nuolatinį darbą ir pajamų šaltinius. Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai/neveikimas sudarė J. S. ir J. J. didelius nepatogumus ir finansinius sunkumus, jos patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, kai buvo sužlugdytas jų verslas, kai už atliktą darbą darbuotojai negalėjo gauti priklausančio jiems atlyginimo. Dėl negautų pajamų ir darbo užmokesčių pragyvenimui J. S. ir J. J. turėjo skolintis pinigus iš pažįstamų asmenų. Po patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų J. S. ir J. J. patyrė sveikatos sutrikimus. J. J. dvasiniai išgyvenimai, susiję su įmonės finansiniais sunkumais, sutapo su jos nėštumo laikotarpiu. Nuo pat nėštumo pradžios iki vaikų (dvynių) gimimo ( - ) atsirasdavo komplikacijos, buvo nuolat stebima gydytojų–specialistų ir periodiškai guldoma į stacionarą. Nuo beviltiškos padėties J. S. susirgo emocine depresija, atsirado nerimas, nemiga ir nervinė įtampa, pradėjo drebėti rankos, veidas buvo išbertas raudonomis dėmėmis. Gydytojas dermatologas nustatė diagnozę ir padarė išvadą, kad alerginio odos susirgimo nenustatyta, o veido išbėrimas galėjo atsirasti nuo nervinės įtampos ir patirtų psichinių išgyvenimų.

23Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 104–116) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

24Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė savivaldybės veiksmų neteisėtumo. Pažymėjo, kad pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Savivaldybių institucijos arba pareigūnai, vykdydami savo pareigas ir įgyvendindami savivaldybės kompetenciją, privalo veikti pagal specialius aktus, numatančius jų veikimo turinį (ką jie turi veikti) ir veikimo formą (kokia tvarka jie turi tai atlikti). Valdžios veiksmai (neveikimas), kuriais yra padaryta žala piliečiui arba kitam asmeniui, laikomi neteisėtais tik tada, kai pažeisti specialūs teisės aktai, numatantys valdžios ar savivaldybės institucijų veikimo turinį ir formą, o neteisėti veiksmai yra padaryti, jei valdžios institucijos arba jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti. Teigė, kad vien aplinkybė, jog savivaldybės tarybos sprendimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo buvo panaikintas, nėra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Pažymėjo, jog priimdama paminėtą sprendimą Vilniaus miesto savivaldybė veikė neperžengdama jai teisės aktų nustatytų teisių turinio, visi veiksmai buvo nukreipti tik išimtinai į viešojo intereso, į saugią ir sveiką aplinką gynimą. Nagrinėjamu atveju, turėdama policijos (kuri tiesiogiai atsakinga už alkoholio kontrolės politikos saugomų vertybių užtikrinimą) išsakytą aiškią poziciją riboti prekybos alkoholiu laiką pareiškėjams ir net policijos komisariato rašte esant nurodytam konkrečiam ribojimo laikui, savivaldybė negalėjo elgtis kitaip ir nepriimti sprendimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo. Atsakovas elgėsi taip, kaip pagal to meto susiklosčiusią situaciją elgtis buvo būtina, o vien aplinkybė, jog vėliau savivaldybės tarybos sprendimas buvo panaikintas, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų. Būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovo neteisėtų veiksmų – nebuvimas yra pagrindas pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

25Dėl BUAB „Bedita“ nurodomos patirtos žalos ir priežastinio ryšio paaiškino, kad nesuprantamas prašomas atlyginti tariamai patirtos žalos dydis 96 522,84 Lt. Nesuprantama, kodėl visus skundo argumentus, nukreipdamas į įrodinėjimą dėl tariamai atsakovo priimto sprendimo kritusių pardavimų ir dėl to negautų planuotų pajamų, patį reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas suformuoja ne kaip reikalavimą atlyginti negautas pajamas, bet nurodydamas bankroto procese įmonei neturint turto likusius nepatenkintus Vilniaus apygardos teismo patvirtintus kreditorių reikalavimus. Žala, prilyginant likusiems iš turto po bankroto nepadengtiems skoliniams įsipareigojimams, nepagrįsta vien jau dėl to, jog nėra aišku, kada ir kokia konkreti skola susidarė.

26Teigė, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp patvirtintų kreditorių reikalavimų

27(96 522,84 Lt), kuriems padengti įmonė neturi turto, ir atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. priimto sprendimo. Byloje nėra jokių įrodymų, jog 2011 m. rugsėjo 20 d., t. y. prieš pat atsakovo sprendimo priėmimą, įmonė būtų turėjusi tiek (96 522,84 Lt) turto ir juo labiau kad dėl atsakovo sprendimo šis turtas būtų išnykęs. Vadovaudamasis pareiškėjo pateiktais finansinės atskaitomybės rinkiniais, pažymėjo, jog dar gerokai iki atsakovo sprendimo priėmimo įmonės turtas buvo ženkliai sumažėjęs – nuo 2009 m. turėtų 200 132 Lt, 2010 m. teliko 53 898 Lt, o, atskaičiavus įmonės įsipareigojimus, jau 2010 m. teliktų 14 600 Lt įmonės nuosavo kapitalo. Pareiškėjas nėra ir negali būti patyręs tokio dydžio (net 96 522,84 Lt) turto netekimo, todėl žalos jokiu būdu negalima atlyginti, tai jau būtų nepagrįstas pareiškėjo praturtėjimas. Pareiškėjas nepagrįstai nuostolius grindžia palyginimu tarp gautų pajamų iki prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo ir po atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo, kuriuo apribotas laikas. Toks metodas nepatikimas, nes pardavimų pajamos nėra pastovios ir nepriklausomos nuo konkretaus laikotarpio. Remdamasis Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu imperatyvu įmonės vadovams kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bei 2010 m. UAB „Bedita“ finansinių ataskaitų rinkinio duomenimis, teigė, kad dar pastaraisiais metais (t. y. gerokai iki atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo) UAB „Bedita“ susidūrė su rimtomis mokumo problemomis ir jau tada turėjo būti inicijuojamas UAB „Bedita“ bankroto procesas. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad atsakovo sprendimas kaip nors iš tiesų būtų neigiamai paveikęs UAB „Bedita“ finansinę būklę, o net jei ir taip būtų, kad ta įtaka buvo pakankamai ženkli, kad lemtų verslo visišką žlugimą ir būtų pagrindas priteisti bankroto procese likusius iš turimo turto nepadengtus skolinius įsipareigojimus atitinkančią sumą.

28Dėl J. S. ir J. J. nurodomos patirtos žalos paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimas – individualus administracinis aktas, skirtas tik vienam subjektui – BUAB „Bedita“, bet ne pareiškėjoms J. S. ir J. J., todėl jokios žalos kildinimas iš šio sprendimo nėra galimas. Nurodomus mokėjimus pareiškėjos atliko BUAB „Bedita“ naudai, jos interesais, taigi tik į BUAB „Bedita“ jos ir gali nukreipti nagrinėjamu atveju kokius nors išieškojimus, pareikšdamos kreditorinius reikalavimus bankroto procese.

29Dėl nurodomų prašomų priteisti kiekvienos naudai po 3 750 Lt pažymėjo, kad tai, jog 2008 m. pareiškėjos tiek mokėjo už UAB „Bedita“ akcijas, nereiškia, kad šią dieną akcijų vertė rinkoje taip pat lygi šiai sumai, atsižvelgiant į aplinkybę, jog jau nuo 2010 m. UAB „Bedita“ veikė nuostolingai. Dėl kiekvienos iš pareiškėjų iš asmeninių lėšų išleistų po 2 500 Lt bankroto iškėlimo supaprastinta tvarka bankroto administravimo išlaidoms sumokėti atsakovas taip pat nesutiko. Pažymėjo, jog jei laiku (t. y. nelaukiant, kol įmonėje neliks apskritai jokio turto) būtų kreiptasi dėl bankroto bylos UAB „Bedita“ iškėlimo, jokių išlaidų pareiškėjos nebūtų patyrusios. Dėl nurodomų J. S. patirtų 1 604,88 Lt, kuriuos ji iš savo asmeninių lėšų sumokėjo kreditoriui UAB „Mineraliniai vandenys“, pažymėjo, jog nėra aišku nei kada, nei už ką skola susidarė ir koks jos ryšys su atsakovo veiksmais. Visi pinigai sumokėti jau po BUAB „Bedita“ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5847-567/2012 iškelto bankroto, taip galbūt pažeidžiant kitų BUAB „Bedita“ kreditorių interesus, kai nepaisant imperatyviai Įmonių bankroto įstatyme nustatyto kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo, šių imperatyvų nėra laikomasi, UAB „Mineraliniai vandenys“ be jokio pagrindo išskiriant iš kitų. Iš neteisėtų veiksmų jokios teisės neatsiranda, taigi joks paminėtų sumų išieškojimas nagrinėjamu atveju nėra galimas.

30Dėl neturtinės žalos teigė, kad akivaizdu, jog jokių pasekmių nei vienai iš pareiškėjų nėra likę. Pareiškėja J. J. pagimdė du sveikus vaikus, nėra jokių duomenų ir apie galbūt pablogėjusią jos sveikatos būklę. Nėštumo komplikacijų rizika įprastas dalykas, ypač kai laukiamasi dvynių. Atsakovas pažymėjo, jog nėra nei vieno įrodymo, kad komplikuotas nėštumas būtų sąlygotas būtent dėl atsakovo priimto sprendimo patiriamų dvasinių išgyvenimų, kad komplikacijas lėmė ne genetiniai ir pan. veiksniai. Nėra jokių duomenų apie pareiškėjos J. J. sveikatos būklę prieš sprendimą. Dėl pareiškėjos J. S. nurodomų bėrimų teigė, kad nėra jokių įrodymų, jog jie negalimi dėl pačios pareiškėjos gyvenimo būdo, galbūt žalingų įpročių, padidinto jautrumo ir pan. Nėra nei vieno įrodymo dėl paminėtų padarinių pastovumo, jog tai nebuvo vienetinis atvejis, jog iki šios dienos yra išlikę kokių nors pasekmių.

31II.

32Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu

33(b. l. 159–165) atmetė pareiškėjų skundą.

34Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjų teigimu, jie patyrė dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė neteisėtą sprendimą Nr. 1-231. Taigi teismas turi spręsti atsakovo deliktinės atsakomybės klausimą. Nustatė, jog paminėtu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiką UAB „Bedita“ priklausančiame bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24.00 val. iki 8.00 val., įpareigoti UAB „Bedita“ prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo metu bare įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų ir nusikalstamų veikų prevencijos priemones. Šis sprendimas priimtas, be kita ko, atsižvelgus į 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato pateiktą pažymą Nr. 10-17-S-12599. UAB „Bedita“ šį sprendimą skundė teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1186-561/2013 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu 2012 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-2557/2012 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: pareiškėjo UAB „Bedita“ skundą patenkino, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-231.

35Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo UAB „Adminova“ prašomos priteisti turtinės žalos, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis, 6.246– 6.249 straipsniais. Pažymėjo, jog, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme nustatytoms valdžios institucijų pareigoms (CK 6.271 str. 3 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendime konstatavo, jog atsakovas, priimdamas 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 1-231, nevertino ir neatsižvelgė į prevencines priemones, kurių ėmėsi pareiškėjas, Vilniaus miesto savivaldybėje pradėjus svarstyti pareiškėjo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo klausimą. Teismas tokį elgesį vertino kaip ydingą, nes priimant sprendimą nebuvo įvertinta informacija, turinti įtakos sprendimo objektyvumui. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neobjektyvų ir proporcingumo principo neatitinkantį sprendimą. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal paklausimą pateikta pažyma Nr. 10-17-S-12599 byloje vertinamu atveju buvo pakankamas pagrindas priimti ginčijamą sprendimą ir išsamiau joje pateiktos informacijos nevertino, taip pat nepagrįstai nurodė, kad nepriėmus sprendimo nebuvo galimybės vertinti, ar pareiškėjo įdiegtos priemonės buvo veiksmingos. Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, jog šis sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl turintis res judicata galią, dėl to jame nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.). Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti. Vis dėlto, be neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, taip pat turi egzistuoti priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui sukeltos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005, 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011). Šiuo atveju, teismo vertinimu, tarp neteisėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo ir bendrovei kilusios žalos nėra faktinio priežastinio ryšio, t. y. nėra pakankamo pagrindo teigti, jog žalingi padariniai kilo būtent

36dėl paminėto sprendimo. Kaip nurodyta anksčiau, sprendimu UAB „Bedita“ buvo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. ryto. Pareiškėjo teigimu, dėl priimto sprendimo UAB „Bedita“ buvo priversta bankrutuoti. Teismas tokius pareiškėjo argumentus laikė nepagrįstais, nes, visų pirma, pareiškėjui nebuvo panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas, vadinasi, pareiškėjas nuo 8 val. iki 24 val. galėjo verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Visų antra, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius dėl UAB „Bedita“ finansinių sunkumų, kilusių, pareiškėjo teigimu, po priimto sprendimo. Priešingai, teismui pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai patvirtino, kad jau 2008 m. pareiškėjas turėjo 10 714 Lt nuostolių, jo pardavimo pajamos siekė 361 426 Lt; 2009 m. pardavimo pajamos išaugo iki 1 186 270 Lt, pareiškėjas turėjo 163 870 Lt grynojo pelno; 2010 m. pardavimo pajamos sudarė 728 998 Lt, pareiškėjas patyrė 3 567 Lt nuostolių, o 2011 m. pardavimo pajamos sudarė 572 514 Lt, pareiškėjas turėjo 22 296 Lt nuostolių. Remdamasis pareiškėjo pateikta analize, teismas padarė išvadą, kad jau 2011 m. pradžioje UAB „Bedita“ pardavimai sumažėjo, t. y. dar iki sprendimo priėmimo. Pažymėjo ir tai, kad 2011 m. gruodžio mėn. pardavimai (jau po sprendimo priėmimo) viršijo 2011 m. vasario, kovo mėn. pardavimus, todėl pardavimų sumažėjimas negali vienareikšmiškai būti susietas su sprendimo priėmimu. Taigi bylos įrodymai patvirtino, kad jau 2010 m. UAB „Bedita“ pardavimai ženkliai krito, pareiškėjas veikė nuostolingai, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo finansiniai sunkumai yra sprendimo, priimto 2011 m. rugsėjo 21 d., pasekmė. Teismas pažymėjo ir tai, kad UAB „Adminova“ prašė priteisti 96 522,84 Lt turtinės žalos. Šią sumą pareiškėjas siejo su teismo patvirtintais kreditoriniais reikalavimais. Teismo įsitikinimu, net preziumuojant, kad ši suma galėtų būti pareiškėjo negautos pajamos, jo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad būtent tokios sumos pajamų UAB „Bedita“ negavo po priimto sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas laikė, kad pareiškėjas neįrodė ir žalos fakto. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovo atlikti veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjo reikalaujama atlyginti turtine žala, žala nėra pagrįsta įrodymais, todėl civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Nesant būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

37Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų J. S. ir J. J. prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos, nustatė, kad J. S. ir J. J. buvo UAB „Bedita“ akcininkės. Sprendimas yra priimtas UAB „Bedita“ atžvilgiu, todėl J. S. ir J. J., kaip BUAB „Bedita“ akcininkės, tiesiogiai kreiptis į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo neturi materialinio reikalavimo teisės. Dėl žalos, padarytos valstybės institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo gali kreiptis tik subjektas, kurio atžvilgiu buvo priimtas viešojo administravimo aktas. Sprendimas tiesiogiai nedarė įtakos J. S. ir J. J. teisėms ir pareigoms, todėl nagrinėjamu atveju jo priėmimas nesietinas su neteisėtais atsakovo veiksmais J. S. ir J. J. atžvilgiu. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmetė kaip nepagrįstus pareiškėjų J. S. ir J. J. argumentus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl jų nepasisakė.

38Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad, pagal ABTĮ 44 straipsnio

391 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Netenkinus pareiškėjų skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

40III.

41Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 169–181) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

421. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-2557/2012, padarė išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti neteisėtus valdžios institucijų veiksmus, kaip sąlygą viešajai atsakomybei kilti. Tačiau nepagrįstai nenustatė priežastinio ryšio tarp valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams sukeltos žalos. Pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad įmonės pajamos ženkliai sumažėjo iš karto po nustatyto apribojimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val., nes įmonė didžiąją dalį pajamų gaudavo iš naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais. Tokiomis savivaldybės nustatytomis sąlygomis įmonė negalėjo išsilaikyti rinkoje ir buvo priversta nutraukti prekybą bei skelbti bankroto procedūrą. Prekybos laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas turėjo tiesioginį poveikį įmonės pajamų sumažėjimui, ir tai akivaizdžiai patvirtina faktinį priežastinį ryšį. Po apribojimo pajamos sumažėjo iš karto, o vėliau buvo stebima pajamų mažėjimo tendencija. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinis ryšys, būtina visapusiškai analizuoti pareiškėjų bei atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų UAB „Bedita“ nuo sprendimo priėmimo iki bankroto bylos iškėlimo teisme negaudavo tam tikros dalies tikėtinų ir numatytų pajamų ir patyrė turtinę žalą, kuri yra lygi kreditoriniams reikalavimams, kuriuos patikslino ir patvirtino Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1377-567/2013.

432. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ne tik UAB „Bedita“, bet ir šios įmonės akcininkėms. Akcininkėms žalingi padariniai kilo iš neteisėtų atsakovo veiksmų. Jos patyrė turtinę bei neturtinę žalą, prarado verslą, nuolatinę darbovietę ir pajamas, o už visa tai yra atsakingas atsakovas, priėmęs neteisėtą sprendimą. Atsakovo veiksmai/neveikimas sudarė

44J. S. ir J. J. didelius nepatogumus ir finansinius sunkumus, jos patyrė dvasinius išgyvenimus ir pažeminimą, kai buvo sužlugdytas jų verslas ir įmonės ūkinė veikla, kai už atliktą darbą darbuotojai negalėjo gauti priklausančio jiems atlyginimo. Po patirtų dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų joms atsirado sveikatos sutrikimų. Yra faktinis ir teisinis pagrindas patenkinti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

453. Atsakovui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, atsiranda deliktinė civilinė atsakomybė atlyginti BUAB „Bedita“ ir įmonės akcininkėms J. S. ir J. J. turtinę ir neturtinę žalą, nes yra teisinis pagrindas – visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei priėmė sprendimą, neatitinkantį teisėtumo ir pagrįstumo kriterijų, todėl jis naikintinas.

46Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 188–196) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

471. Pareiškėjai niekaip nepaneigė teismo padarytų išvadų dėl priežastinio ryšio nebuvimo. Teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes bei atsakovo veiksmus, pagrįstai konstatavo nesant faktinio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir BUAB „Bedita“ kilusios žalos, kurios fakto pareiškėjai neįrodė. Atsakovo sprendimas nebuvo tas veiksnys, nulėmęs verslo žlugimą nagrinėjamu atveju, todėl nėra jokio pagrindo priteisti žalą BUAB „Bedita“. Reikalavimas priteisti iš atsakovo BUAB „Bedita“ naudai 96 522,84 Lt turtinės žalos yra visiškai nepagrįstas. Likusių iš įmonės turto nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dalies negalima laikyti nei įmonės turto netekimu, nei turėtomis išlaidomis, nei juo labiau negautomis pajamomis. Nėra jokio tiesioginio ryšio tarp patvirtintų kreditorinių reikalavimų (96 522,84 Lt), kuriems padengti įmonė neturi turto, ir atsakovo sprendimo. Iš BUAB „Bedita“ pateiktų duomenų nematyti, kokią apyvartos dalį sudarė alkoholinių gėrimų pardavimas, kokia apyvarta alkoholiniais gėrimais iki apriboto prekybos laiko buvo naktį ir kokia apyvarta nurodytomis sąlygomis jau apribojus prekybos laiką. Tik dėl pareiškėjų veiksmų, bet ne dėl atsakovo priimto sprendimo, įmonė patyrė žlugimą ir susidarė skolos kreditoriams.

482. Atsakovo sprendimas veiklos apribojimus nustatė išimtinai tik BUAB „Bedita“ (t. y. tik įmonės atžvilgiu), tačiau visiškai nelietė įmonės savininkių J. S. ar J. J. teisių ar teisėtų interesų. Jokios jų tariamai patirtos žalos kildinimas iš šio atsakovo sprendimo nėra galimas. Nebuvo jokių atsakovo veiksmų pareiškėjų J. J. ir J. S. atžvilgiu, todėl negalimas jokios žalos, taip pat ir priežastinio ryšio nagrinėjamu atveju konstatavimas. Jei apeliacinės instancijos teismas vis tik manytų, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjas neturint materialinės reikalavimo teisės, apeliančių prašomos priteisti sumos, net ir tokiu atveju, negali būti laikomos pagrįstomis ir pastarosioms priteistinomis.

49Teisėjų kolegija

konstatuoja:

50IV.

51Apeliacinis skundas atmestinas.

52ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato savivaldybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės tarybos) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, nustatyti (išaiškinti), kaip pasireiškė prašiusio atlyginti asmens (šiuo atveju pareiškėjų) nurodyta žala (CK 6.249 str. taikymo prasme turtinė žala ir CK 6.250 str. taikymo prasme – neturtinė žala), nustatyti (išaiškinti), ar tarp pareiškėjų nurodytų kaip neteisėtų veiksmų ir jų prašomos atlyginti žalos yra priežastinis ryšys, kaip jis apibūdinamas CK 6.247 straipsnyje.

53Iš bylos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiksmų neteisėtumą savivaldybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjai sieja su, jų teigimu, neteisėtu šios institucijos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1-231, kuriuo UAB „Bedita“ buvo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais priklausančiame bare (Vilniuje, Pašilaičių g. 1) laikas, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. Iš bylos matyti, kad šis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas (o tuo pačiu ir jo nustatytas paminėtas apribojimas) buvo panaikintas įsiteisėjusiu nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu administracinėje byloje

54Nr. A858-2557/2012. Todėl, sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo klausimą CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, yra būtina pasisakyti dėl šio teismo sprendimo reikšmės.

55Šiame kontekste kolegija pažymi, kad aptariamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėtą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme. Tam, kad toks veiksmas (nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių jo priėmimo aplinkybių įvertinimą, turint tikslą nustatyti, ar, priimdama šį sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės taryba veikė taip, kaip jos veiklą reglamentuoja įstatymai, t. y. nepažeidė jos kompetenciją priimti tokio pobūdžio sprendimą nustatančio teisės akto reikalavimų, įvertinti šiuos pažeidimus (jeigu jie buvo padaryti) jų akivaizdumo aspektu. Tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, ne lemiamą) reikšmę turi faktas, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo paminėtu sprendimu aptariamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas buvo panaikintas, teismui pripažinus jį nepagrįstu. Nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimas yra reikšmingas jame pateiktų aukščiau aptartų (CK tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų) aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo priėmimo aplinkybės.

56Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, pagal kurią savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Paminėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimu buvo nustatyta, kad, priimdama 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimą, savivaldybės taryba atsižvelgė tik į 2011 m. gegužės 31 d. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pagal paklausimą pateiktą pažymą Nr. 10-17-S-12599. Šioje pažymoje nurodyta, kad paminėto UAB „Bedita“ „baro prieigose viešosios tvarkos pažeidimų, nusikaltimų neužfiksuota, gyventojų skundų gauta nebuvo. Baro viduje buvo užfiksuoti trys viešosios tvarkos pažeidimai bei dėl nusikalstomos veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas (muštynės). Šis baras yra asmenų, linkusių nusikalsti, traukos centras“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nenustatęs kitų Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies taikymo požiūriu reikšmingų aplinkybių, konstatavo, kad atsakovas (Vilniaus miesto savivaldybė) priėmė sprendimą, neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė neobjektyvų ir proporcingumo principo neatitinkantį sprendimą. Kolegija, atsižvelgdama į tokį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimą bei į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytas sąlygas apribojimui prekiauti alkoholiniais gėrimais nustatyti, daro išvadą, kad aptariamo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo (jo priėmimo) trūkumai yra esminiai ir akivaizdūs, t. y. pagal savo pobūdį jie yra pakankami pripažinti šį sprendimą neteisėtu veiksmu ir savivaldybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme. Todėl kolegija sutinka su iš esmės teisinga šiuo klausimu padaryta pirmosios instancijos teismo išvada.

57Pasisakydama dėl kitų dviejų būtinų sąlygų atsakovo deliktinei atsakomybei atsirasti (žalos bei priežastinio ryšio tarp aukščiau aptarto atsakovo 2011-09-21 sprendimo ir žalos atsiradimo), kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjų teigimą, kad būtent dėl šio (2011-09-21) atsakovo sprendimo UAB „Bedita“ buvo iškelta bankroto byla ir dėl to atsirado pareiškėjų šioje administracinėje byloje prašomi atlyginti nuostoliai, kolegija pripažįsta būtina pasisakyti dėl šių nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių: kaip matyti iš bylos, paminėtas apribojimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val. faktiškai buvo įgyvendintas nuo 2011 m. spalio 10 d. (tai matyti iš pačių pareiškėjų nuostolių apskaičiavimo pagal jų atsiradimo laiką); dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Bedita“ pareiškėja J. S., kaip bendrovės akcininkė, kreipėsi į teismą 2012 m. rugsėjo 10 d., t. y. nepraėjus metams nuo paminėto apribojimo įsigaliojimo. Iš pastarojo kreipimosi (2012-09-10 prašymo) matyti, kad komercinių patalpų (Pašilaičių g. 1, Vilniuje) bendrovės veiklai vykdyti nuomos sutartis su UAB „Mabilta“ buvo sudaryta 2012 m. vasario 8 d., t. y. po paminėto apribojimo įgyvendinimo, ir nutraukta 2012 m. rugpjūčio 14 d., bendrovei nepajėgus mokėti nuomos kainą (2 500,00 Lt per mėnesį) ir už komunalines paslaugas; 2011 m. bendrovė baigė su 19 696,00 Lt nuostoliais (b. l. 43-45). Iš Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. nutarties, kuria UAB „Bedita“ buvo iškelta bankroto byla, matyti, kad, pagal UAB Bedita“ 2012 m. balandžio 30 d. sudarytą balansą, bendrovės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2012 m. buvo 30 806,00 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 38 502,00 Lt (b. l. 47-49). Išvardytos faktinės bylos aplinkybės bei pirmosios instancijos teismo įvertinta UAB „Bedita“ ūkinės veiklos rodiklių analizė 2008-2011 m., kolegijos manymu, leidžia padaryti išvadą, kad bendrovės finansinių rodiklių pablogėjimas, o tuo pačiu ir paminėtas bankroto bylos iškėlimas bei su tuo siejami pareiškėjų nurodyti ir prašomi atlyginti nuostoliai, CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu nėra susieti priežastiniu ryšiu su aukščiau aptartu atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu. Kolegija taip pat konstatuoja, jog pareiškėjų teismui pateikti įrodymai nėra pagrįsti ta prasme, kad būtų galima nustatyti tam tikrų nuostolių atsiradimą tik dėl sąlyginai nedideliu laikotarpiu - nuo 2011 m. spalio 10 d. (kai buvo įgyvendintas paminėtas apribojimas prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 24 val. iki 8 val.) iki 2012 m. rugpjūčio 14 d. (kai bendrovė nutraukė baro patalpų nuomos sutartį) prekybos alkoholiniais gėrimais sumažinimo. Todėl CK 6.249 ir 6.271 straipsnių taikymo požiūriu turtinės žalos atsiradimo faktas, kolegijos manymu, taip pat nėra įrodytas.

58Pasisakydama dėl pareiškėjų J. S. ir J. J. reikalavimų atlyginti jų nurodytą turtinę ir neturtinę žalą, kolegija pažymi, kad, kaip matyti iš teismui paduoto skundo, šios žalos atsiradimą pareiškėjos sieja su UAB „Bedita“ ūkinės veiklos nutraukimu, t. y. su bankroto bylos šiai bendrovei iškelimu. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, tarp bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimo tiesioginio priežastinio ryšio (kaip jis yra apibūdinamas CK 6.247 str.) nėra. Todėl darytina išvada, kad tokio ryšio su atsakovo 2011 m. rugsėjo 21 d. sprendimu neturi ir šių pareiškėjų prašomos atlyginti žalos atsiradimas.

59Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjų teismui paduoto skundo nepagrįstumo, kolegija konstatuoja, kad patenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

60Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

61Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

62Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų UAB „Adminova“, administruojančios BUAB „Bedita“, J. S. ir J. J. apeliacinį skundą atmesti.

63Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai UAB „Adminova“, administruojanti BUAB „Bedita“, J. S. ir... 5. 1) UAB „Adminova“, administruojančiai BUAB „Bedita“, naudai turtinę... 6. 6) BUAB „Bedita“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines... 7. Pareiškėjai nurodė, kad nuo 2006 m. vasario mėn. kavinėje–bare prekybos... 8. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. rugsėjo 21 d. priėmė sprendimą... 9. Nr. 1-231 dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo... 10. Pažymėjo, jog bendrovės prekių apyvarta kavinėje–bare 2011 m. rugsėjo... 11. 70 212 : 40 dienų = 1 755 Lt per parą iki apribojimo – 1 061 Lt per dieną... 12. 694 Lt). Įmonės pajamos 2012 m. sausio mėn. sudarė 17 728,02 Lt, vasario... 13. Dėl BUAB „Bedita“ patirtos žalos apskaičiavimo paaiškino, kad iš UAB... 14. 158 105 Lt per mėnesį; 2010 m. įmonės pajamos buvo nuo 63 922 Lt iki 83 622... 15. 52 261 Lt iki 81 237 Lt per mėnesį, o po apribojimo įmonės pajamos pradėjo... 16. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi civilinėje byloje... 17. Nr. B2-1377-567/2013 patikslino kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus: iš... 18. (15 879,47 Lt +54 583,32 Lt + 26 060,05 Lt = 96 522,84 Lt).... 19. Dėl BUAB „Bedita“ akcininkių J. S. ir J. J. patirtos žalos paaiškino,... 20. (3 750 Lt + 2 500 Lt + 1 604,88 Lt = 7 854,88 Lt) turtinės žalos, o... 21. 6 250 Lt (3 750 Lt + 2 500 Lt = 6 250 Lt) turtinės žalos.... 22. Dėl neturtinės žalos atlyginimo argumentavo, kad J. S. ir J. J. patyrė... 23. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 104–116) prašė atmesti skundą kaip... 24. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neįrodė savivaldybės veiksmų... 25. Dėl BUAB „Bedita“ nurodomos patirtos žalos ir priežastinio ryšio... 26. Teigė, kad nėra jokio tiesioginio ryšio tarp patvirtintų kreditorių... 27. (96 522,84 Lt), kuriems padengti įmonė neturi turto, ir atsakovo 2011 m.... 28. Dėl J. S. ir J. J. nurodomos patirtos žalos paaiškino, kad Vilniaus miesto... 29. Dėl nurodomų prašomų priteisti kiekvienos naudai po 3 750 Lt pažymėjo,... 30. Dėl neturtinės žalos teigė, kad akivaizdu, jog jokių pasekmių nei vienai... 31. II.... 32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimu... 33. (b. l. 159–165) atmetė pareiškėjų skundą.... 34. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos... 35. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo UAB „Adminova“ prašomos priteisti... 36. dėl paminėto sprendimo. Kaip nurodyta anksčiau, sprendimu UAB „Bedita“... 37. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų J. S. ir J. J. prašomos priteisti... 38. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodė, kad, pagal ABTĮ 44... 39. 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti... 40. III.... 41. Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 169–181) prašo panaikinti Vilniaus... 42. 1. Teismas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m.... 43. 2. Atsakovo neteisėtais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ne tik UAB... 44. J. S. ir J. J. didelius nepatogumus ir finansinius sunkumus, jos patyrė... 45. 3. Atsakovui, t. y. Vilniaus miesto savivaldybei, atsiranda deliktinė... 46. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 188–196) prašo Vilniaus... 47. 1. Pareiškėjai niekaip nepaneigė teismo padarytų išvadų dėl... 48. 2. Atsakovo sprendimas veiklos apribojimus nustatė išimtinai tik BUAB... 49. Teisėjų kolegija... 50. IV.... 51. Apeliacinis skundas atmestinas.... 52. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai... 53. Iš bylos matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos veiksmų... 54. Nr. A858-2557/2012. Todėl, sprendžiant atsakovo veiksmų neteisėtumo... 55. Šiame kontekste kolegija pažymi, kad aptariamas Lietuvos vyriausiojo... 56. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Vilniaus miesto... 57. Pasisakydama dėl kitų dviejų būtinų sąlygų atsakovo deliktinei... 58. Pasisakydama dėl pareiškėjų J. S. ir J. J. reikalavimų atlyginti jų... 59. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat sutikdama su pirmosios... 60. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas... 61. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 62. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimą... 63. Nutartis neskundžiama....