Byla 2-2139-527/2014
Dėl statybinių medžiagų ir įrangos pasisavinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB ,,Niskana“ prašymą dėl įrodymų užtikrinimo ketinamoje reikšti byloje dėl skolos priteisimo už atliktus pagal 2013-06-10 rangos sutartį sulygtus darbus bei dėl statybinių medžiagų ir įrangos pasisavinimo,

Nustatė

22013-06-10 rangos sutarties, būtent dėl kurios netinkamo vykdymo ieškovė, ketindama reikšti ieškinį, ir prašo įrodymų užtikrinimo, 13.5 punktu šalys susitarė, kad ginčytinus klausimus, iškilusius šios sutarties vykdymo metu, sprendžiama šalių derybų būdu, o nesutarus, perduodami spręsti Vilniaus tarptautiniam ir nacionaliniam komerciniam arbitražui.

3Pažymėtina, jog su prašymu dėl įrodymų užtikrinimo teismui nepateikti jokie įrodymai, kad ieškovas sutarties ar konkrečių užsakymų vykdymo metu nesutiko su arbitražine išlyga, prieštaravo dėl šios išlygos įrašymo į sutartį ar būtų neigęs galimą šalių ginčo sprendimą arbitražo teisme.

4Taigi, bet kokiu atveju, nesprendžiant dėl konkretaus arbitražo kompetencijos, matyti, jog šalys išreiškė aiškų norą tarpusavio nesutarimus spręsti arbitražo keliu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiškinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013; kt.). Tai, kad arbitražas visų pirma pats sprendžia dėl savo jurisdikcijos, pripažįstama ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64/2010; 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013). Arbitražo teisė spręsti dėl savo jurisdikcijos įtvirtinta UNCITRAL tarptautinio komercinio arbitražo pavyzdinio įstatymo 16 straipsnyje, Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje.

5Priešingai nei teismų jurisdikcija, arbitražo teismo jurisdikcija yra grindžiama šalių susitarimu perduoti konkretaus ginčo nagrinėjimą arbitražo teismui, todėl pagrindinė taisyklė, kurią ne kartą savo praktikoje yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad arbitražinė išlyga galioja sutarties šalims (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-03-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681/2002; 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2009; kt.). Pažymėtina, kad arbitražiniam susitarimui, kaip ir kiekvienai sutarčiai, galioja bendrasis principas, kad susitarimas taikomas jo šalims. Tai, kad arbitražinio susitarimo galiojimas nukreiptas konkrečiai į tokio susitarimo šalių tarpusavio ginčų sprendimą, rodo ir Komercinio arbitražo įstatymo nuostatų analizė. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad arbitražiniu susitarimu laikomas šalių susitarimas perduoti tam tikrų kilusių ar galinčių kilti ginčų sprendimą arbitražo teismui, taip pat nustatyta, kad komerciniu arbitražu laikomas ginčo sprendimo būdas, kai asmenys savo susitarimu tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi ar įsipareigoja kreiptis į Komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka paskirtą arbitrą (Komercinio arbitražo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 10 dalys). Nuostatos, kad susitarimo perduoti ginčus nagrinėti arbitražo teismui galiojimas nukreiptas į šio susitarimo šalis, yra nustatytos ir CPK 23 straipsnyje, 137 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 296 straipsnio 1 dalies 9 punkte, reglamentuojančiuose šalių teisę savo susitarimu perduoti ginčą spręsti arbitražo teismui ir teismo procesinius veiksmus esant tokiam šalių susitarimui.

6Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, gavęs ieškinį dėl klausimo, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, atsisako jį priimti. Šios įstatyme įtvirtintos nuostatos atkartojamos CPK nustatytose proceso teisės taisyklėse. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.

7Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys, kurį ketina pareikšti ieškovė, prašanti taikyti įrodymų užtikrinimo priemones, yra teismingas ne teismui, o arbitražui, atsisako priimti ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo.

8Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Komercinio arbitražo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

9ieškovės prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atsisakyti priimti.

10Dėl šios nutarties per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai