Byla Ik-718-480/2011

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Medvedevienės ir Algio Markevičiaus, sekretoriaujant Dianai Stimbirytei, dalyvaujant atsakovo Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus atstovei Aidai Marčiulionytei, trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno apskrities VPK atstovui Aidui Stravinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, norminio akto ištyrimo, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir, vėliau jį patikslinęs (t.1, b.l. 173-183), prašė: 1. Įpareigoti atsakovą priimti individualų administracinį sprendimą jam išduoti neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; 2. Ištirti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. V-127, teisėtumą; 3. Priteisti 687,58 Lt turtinę ir 120 000, 00 Lt neturtinę žalą, padarytą atsakovo tarnautojų, einančių tarnybine pareigas, neteisėtais veiksmais bei neveikimu viešojo administravimo srityje.

3Pareiškėjas skunde nurodė, kad turi judėjimo negalią po kairės kojos kelio sąnarinio lūžio 2008-02-25 ir vaikščiodamas nuolat jaučia kairės kojos kelio sąnario skausmus, šlubuoja. Jis teisėtai ir pagrįstai siekia gauti neįgalaus asmens automobilių statymo kortelę. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius pareiškėjo 2011-01-15 prašymą priimti individualų administracinį sprendimą išduoti jam neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę patenkinti atsisakė. Atsakovas, kaip ir prieš metus, neteisėtai tinkamai nepranešė pareiškėjui atsakovo neveikimo apskundimo tvarkos. Pareiškėjas yra gavęs tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-01-24 pranešimą Nr. R-1113, kuriame nurodyta, jog jam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis, o tai neatitinka teisės aktų reikalavimų, įgalinančių išduoti jam neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę. Pareiškėjas mano, kad reikalinga ištirti jį, kaip judėjimo negalią turintį asmenį, diskredituojančių norminių administracinių aktų - Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. AI-670 patvirtintų Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis" nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis", išdavimo tvarkos aprašo, kuris, kaip ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 patvirtintas Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašas, įsigaliojusių 2010 m. sausio 1 d. bei vėliau padarytų kelių aukščiau minėto 2009 m. gruodžio 10 d. ministro įsakymo Nr. AI-670 pakeitimų, kai remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. AI-225, nuo 2010 m. birželio 13 d. įsigaliojo naujai įtvirtintas asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis", ratas, o taip pat ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. V-127, Vilnius (su 2010 m. birželio 10 d. įsakymo pakeitimais), nuostatų, nustatančių neįgalius asmenis, kuriems turi būti išduodamas automobilių statymo kortelė, teisėtumą, nes šie norminiai administraciniai aktai yra susijęs su šia byla ir prieštarauja LR Konstitucijai, ES direktyvoms ir rekomendacijoms, Lietuvos Respublikos įstatymams, išvardintiems pareiškėjo patikslintame skunde, pažeidžia pareiškėjo kaip neįgaliojo teisę gauti neįgalaus asmens automobilių statymo kortelę. Dėl atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai vykdomos pareiškėjo, kaip neįgalaus asmens diskriminacijos, jis patyrė turtinę žalą, kurią sudaro: 300 Lt administracinių teisės pažeidimų bylose paskirtos baudos už automobilio pastatymą mokamose vietose neturint leidimo; 245,58 Lt už papildomai reikalingus vaistus ir maisto papildus su gliukozaminu, nes yra priverstas vaikščioti ilgus atstumus Kauno mieste; 100 litų žyminis mokestis, kurį jis sumokėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, 34 Lt kelionės išlaidų į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir 8 Lt mokestis už dokumentų dauginimą minėtoje administracinėje byloje, nes atsakovas nenurodė galimybių skųsti jo veiksmus, o Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė dėl to, kad jis teiktinas Kauno apygardos administraciniam teismui. Be to, dėl atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai vykdomos jo diskriminacijos, pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus; iš esmės be teismo sprendimo buvo įkalintas bute prie kompiuterio bei priverstas dienomis ir naktimis rašyti skundus, prašymus bei pareiškimus; patyrė fizinį skausmą dėl jo kaip judėjimo negalią turinčio asmens vertimo papildomai judėti lankantis įvairiose įstaigose, siekiant apginti jo teises ir įstatymo saugomus interesus, bei baimę vėl susižaloti sužalotą koją; buvo apribotos jo galimybės vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą ir iš to gauti pajamų. Tai pakirto jo pasitikėjimą Lietuvos Respublikos visuomenine santvarka, padarė moralinę žalą.

4Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą, laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka (t.1, b.l. 162). V. J. neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 1, 3 d.).

5Atsakovas raštu pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 46-51) ir jo atstovė teismo posėdžio metu pareiškėjo patikslintą skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –NDNT) su analogišku prašymu išduoti jam neįgaliujų asmenų automobilių statymo kortelę kreipėsi keletą kartų, į minėtus jo prašymus buvo atsakyta 2010-06-18 raštu Nr. R-6475 (1.9.), 2010-07-12 raštu Nr. 7225, 2011-01-24 raštu Nr. R-1113. Minėtuose raštuose pareiškėjui išsamiai paaiškinta, kad jam atsisakoma išduoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę, nes pareiškėjas neatitinka Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkoje, patvirtintoje NDNT direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-127 (su 2010 m. birželio 10 d. įsakymo pakeitimais), numatytų reikalavimų. V. J. yra nustatytas 80 procentų darbingumo lygis nuo 2009-12-01, t.y. jo darbingumo lygis yra didesnis nei 30 procentų, o tai neatitinka teisės aktų reikalavimų, įgalinančių išduoti jam neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę. Nurodė, kad NDNT direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymas Nr. V-127 „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir jo 2010 m. birželio 10 d. pakeitimas, yra teisėtas, priimtas įgyvendinant 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendaciją 98/376/EB Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių ir kaip poįstatyminis teisės aktas neprieštarauja minėtam ES bei Lietuvos Respublikos aukštesniems teisės aktams, todėl pareiškėjo teiginį dėl jo neteisėtumo laiko nepagrįstu. Teigė, jog NDNT laikėsi visų teisės aktuose numatytų reikalavimų, tinkamai vadovavosi materialinėmis teisės normomis, t.y. atsisakė (ir raštu paaiškino atsisakymo priežastis) V. J. išduoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę, nes pareiškėjas neatitiko teisės akte įtvirtintų reikalavimų, t.y. jo darbingumo lygis didesnis nei 30 procentų, kaip reikalauja Tvarkos aprašas. Atsižvelgiant į tai mano, jog nėra pagrindo teigti, kad NDNT veiksmai neteisėti, dėl to neatsiranda ir pareiga atlyginti žalą.

6Trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas, nes pareiškėjas automobilį statė mokamose vietose, neturėdamas leidimo.

7Tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, VšĮ „Automobilių stovėjimo aikštelės“ apie teismo posėdžio vietą, laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Jų atstovų neatvykimas nelaikytinas kliūtimi bylai išnagrinėti ir sprendimui priimti.

8Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.

9Administracinėje byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortelę (toliau –Kortelė), kuri suteikia teisę neįgaliesiems, vairuojantiems lengvuosius automobilius, sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra (Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos parašo 2 ir 4 p.).

10Kortelės išdavimo tvarka reglamentuota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 6 d. įsakymu NR. V-127 (su vėlesniais pakeitimais 2010-06-10 įsakymu NR. V-54, 2011-03-28 įsakymu Nr. V-39) patvirtintu Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašu (toliau –Aprašas). Korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (Aprašo 5 p.).

11Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas dėl leidimo nemokamai statyti jo vairuojamus automobilius Lietuvos miestų apmokamose vietose kaip judėjimo negalią turinčiam asmeniui, judėjimo lygio negalios nustatymo, į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinį skyrių kreipėsi 2010-02-24 (t.1, b.l. 75-76), kuris 2010-02-25 raštu Nr. R-1310 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus (t.1, b.l. 67). 2010-03-04 (t.1, b.l. 77-81) bei 2010-03-09 (t.1, b.l. 82-84) skundais pareiškėjas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorių dėl leidimo nemokamai statyti pareiškėjo vairuojamus automobilius Lietuvos miestų apmokamose vietose pareiškėjui kaip judėjimo negalią turinčiam asmeniui išdavimo ir su tuo susijusių klausimų; pareiškėjo judėjimo negalios lygio nustatymo; Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2010-02-25 rašto Nr. R-I310; netiesioginės pareiškėjo kaip judėjimo negalią turinčio asmens diskriminacijos nutraukimo; UAB "Automobilių stovėjimo aikštelės" pranešimo Nr. 126546. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –NDNT) išsamiai išnagrinėjusi 2010-03-09 pareiškėjo skundą į jį atsakė 2010-03-19 raštu Nr. R-2942 (t.1, b.l. 85-86). Į 2011-01-17 pareiškėjo prašymą išduoti Kortelę NDNT 2011-01-24 raštu Nr. R-1113 taip pat atsakė neigiamai, motyvuodama tuo, jog ši kortelė išduodama asmenims, kurių darbingumo lygis ne didesnis nei 30 procentų, o pareiškėjo darbingumo lygis paskutinį kartą NDNT vertintas 2009-12-01, kuomet jam buvo nustatytas 80 procentų darbingumo lygis (nors byloje nėra minėto rašto tinkamai patvirtintos kopijos, tačiau tiek pareiškėjas skunde, tiek atsakovas atsiliepime yra pasisakę dėl minėto rašto, t.1, b.l. 11-nepatvirtinta kopija). Vertinant 2010-02-25 (raštas Nr. R-1310), 2010-03-19 (raštas Nr. R-2942), 2011-01-24 (raštas Nr. R-1113) raštais pateiktus atsakymus, matyti, kad jais atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti Kortelę, nurodant, jog pareiškėjas neatitrinka teisės akte ( Neįgalių asmenų automobilių statymo tvarkos 4 p.) numatytų reikalavimų, t.y. Kortelė išduodama asmenims, kurių darbingumo lygis ne didesnis nei 30 procentų, o pareiškėjo darbingumo lygis paskutinį kartą NDNT vertintas 2009-12-01 ir jam nustatytas 80 procentų darbingumo lygis. 2010-02-25 atsakyme nurodoma, jog jeigu pareiškėjas mano, kad jo sveikatos būklė pakito, jis turi kreiptis į jį aptarnaujančias medicinos įstaigas, kurios nukreiptų darbingumo lygio nustatymo peržiūrai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno III teritorinio skyriaus 2009-12-01 Darbingumo lygio vertinimo aktas Nr. DNL-7920 (t.1, b.l. 142-148) rodo, jog pareiškėjui V. J. nustatytas 80 procentų darbingumo lygis. Šis aktas yra šiuo metu galiojantis, kadangi vėlesnių, keičiančių šiuo aktu V. J. nustatytą 80 proc. darbingumo lygį, sprendimų NDNT nepriėmė, nes pareiškėjas su nauju siuntimu ir kitais reikiamai dokumentais Į NDNT dėl to nesikreipė (t.1, b.l. 141).

12Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčams tarp asmens, pensiją ar išmoką mokančioms institucijoms ir Tarnybos (Tarnyba – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, šio įstatymo 18 str. 1 d.) nagrinėja ir sprendžia Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau -Komisija). To paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skundas (prašymas) Komisijai gali būti paduodamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo raštiško Tarnybos priimto sprendimo gavimo dienos. Komisija yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis). ABTĮ 22 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo numatytais atvejais skundas (prašymas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, po to skundas gali būti paduodamas ir administraciniam teismui. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas kaip vieną iš skundo palikimo nenagrinėtu pagrindų nurodo atvejus, kai suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima ta tvarka pasinaudoti. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuo Tarnybos atsakymų gavimo dienos yra praėję daugiau nei 30 dienų, o Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nenumato, kad pareiškėjo prašymu Komisija skundo pateikimo terminą galėtų atnaujinti, jeigu pripažintų, kad terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, todėl darytina išvada, kad pasinaudoti išankstine bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka negalima.

13Jau minėto Aprašo 2010-06-10 įsakymu Nr. V-54 patvirtintos redakcijos 4 punktas numatė, kad įsigyti Kortelę turi teisę: 1.darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 2. pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 3. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžiaus sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių; 4. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis. To paties 4 punkto nuo 2011-04-01 galiojanti redakcija (2011-03-28 įsakymas Nr. V-39) numato, kad įsigyti Kortelę turi teisę: 1. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 2. pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 3. darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžiaus sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių; 4. asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis; 5. pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30 procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 6. darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis, specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius.

14Galiojančiu Darbingumo lygio vertinimo aktu pareiškėjui V. J., gim. 1959 m. lapkričio 8 d., yra nustatytas 80 procentų darbingumo lygis, kuriam esant, vadovaujantis Aprašo 4 p., Kortelė neišduodama. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti individualų administracinį sprendimą išduoti jam Kortelę atmestinas kaip nepagrįstas.

15Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo ištirti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo „Dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. V-127, teisėtumą. Ištirti NDNT direktoriaus įsakymo teisėtumą nepriskirta Konstitucinio Teismo kompetencijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 63 str.). Prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę ABTĮ 22 str. 1 d. nurodyti subjektai, kai teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo (ABTĮ 111 str. 1 d.). Teismas išaiškino pareiškėjui teisę tikslinti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo ir sudarė galimybę tai padaryti (t.1, b.l. 160), tačiau ir patikslintame skunde šis prašymas yra abstraktaus pobūdžio, nėra grindžiamas teisiniais motyvais (ABTĮ 111 str. 2 d. 4 p.). Kreipdamasis į administracinį teismą su prašymu ištirti ar norminis administracinis aktas (jo dalis), kuris turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, ir argumentuodamas savo nuomonę dėl norminio administracinio akto prieštaravimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat tuo, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kokia apimti, jo nuomone, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Pažymėtina, jog pagal ABTĮ 111 str. prasmę, norminio akto tyrimas atliekamas tuo atveju, kai be jo negalima teisingai išnagrinėti bylos, yra pagrįstos abejonės dėl norminio akto teisėtum. Kadangi šioje byloje teismui nekyla abejonių dėl minėto akto teisėtumo konkrečiu atveju, minėto akto teisėtumą galima įvertinti be išsamaus tyrimo, prašymas dėl norminio akto tyrimo netenkintinas.

16Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek turtinę, tiek neturtinę žalą jis patyrė dėl atsakovo nepagrįstai ir neteisėtai vykdomos jo, kaip neįgalaus asmens diskriminacijos, atsisakymo išduoti Kortelę. Pažymėtina, kad tokia žala galėtų būti priteistina iš valstybės, atstovaujamos atsakovo.

17Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai bei priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Tos pačios taisyklės yra taikomos sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimą.

18Bet kuriuo atveju, būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai.

19Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme diskriminacijos sąvoka apibrėžiama taip: tai tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu (2 str. 1 d.). Priekabiavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka (2 str. 5 d.). Duomenų apie pareiškėjo diskriminaciją, priekabiavimą atsakovo veiksmais (neveikimu) tiek dėl jo neįgalumo, tiek dėl kitų įstatyme nurodytų faktorių, administracinėje byloje nesurinkta.

20Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dėl Kortelės išdavimo ir su ja susijusiais klausimais į atsakovą kreipėsi ne vieną kartą ir atsakovas 2010-02-25 raštu Nr. R-1310, 2010-06-18 raštu Nr. R-6475 (1.9.), 2010-07-12 raštu Nr. 7225, 2011-01-24 raštu Nr. R-1113 duotais atsakymais pareiškėjui paaiškino, kad jam atsisakoma išduoti Kortelę, nes pareiškėjas neatitinka Kortelės išdavimo tvarkoje numatytų reikalavimų. Šių atsakovo atsakymų negalima vertinti kaip atsakovo neveikimo. Vadovaudamasis Aprašo 4 p., atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti Kortelę. Pažymėtina tai, jog pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2005-629/2010 ginčijo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-03-24 sprendimo Nr.(25.4-34) SD-1950 teisėtumą, bet ne šios bylos atsakovo veiksmus ar sprendimus (pareiškėjo skundo motyvai, atsakovo atstovės paaiškinimai, LITEKO duomenų bazė).

21Byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomus atsakovo neteisėtus veiksmus, o nenustačius vienos iš būtinų sąlygų civilinės atsakomybės sąlygų, nekyla ir prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

22Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. – 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

23Pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas V. J. skundu kreipėsi į Kauno apygardos... 3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad turi judėjimo negalią po kairės kojos... 4. Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą, laiką... 5. Atsakovas raštu pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 46-51) ir jo atstovė... 6. Trečiojo suinteresuoto asmens – Kauno apskrities vyriausiojo policijos... 7. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos... 8. Pareiškėjo patikslintas skundas netenkintinas.... 9. Administracinėje byloje kilęs ginčas dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti... 10. Kortelės išdavimo tvarka reglamentuota Neįgalumo ir darbingumo nustatymo... 11. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas dėl leidimo nemokamai... 12. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 23... 13. Jau minėto Aprašo 2010-06-10 įsakymu Nr. V-54 patvirtintos redakcijos 4... 14. Galiojančiu Darbingumo lygio vertinimo aktu pareiškėjui 15. Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo ištirti Neįgalumo ir darbingumo... 16. Pareiškėjas skunde nurodo, kad tiek turtinę, tiek neturtinę žalą jis... 17. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1)... 18. Bet kuriuo atveju, būtinoji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra... 19. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatyme diskriminacijos sąvoka... 20. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas dėl... 21. Byloje nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo nurodomus atsakovo... 22. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85... 23. Pareiškėjo V. J. patikslintą skundą atmesti kaip... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti...