Byla AN2-521-574/2019
Dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo V. N. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2700 Eur bauda, panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimo, kuriuo V. N. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 2700 Eur bauda, panaikinimo.

2Išnagrinėjęs bylą, teismas,

Nustatė

3I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

41.

5V. N. nubaustas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės ( - ), juridinio asmens kodas ( - ), vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nesilaikydamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems kreditoriams, o ne Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) ir tuo pažeidė VMI prie FM interesus. Tokiais savo veiksmais V. N. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus,

6II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

72.

8Apeliaciniu skundu V. N. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino administracinio nusižengimo bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino jį kaltu bei taikė baudą padarius administracinį nusižengimą.

93.

10Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog laikotarpiu jis, UAB ( - ) vadovas, nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovėje esančias lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus žemesnio svarbumo kreditoriams, tuo pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Nurodo, kad jis, 2018 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimu yra baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir žinojo apie įstatymo reikalavimus laikytis mokėjimo eiliškumo ir jo laikėsi kiek tai leido bendrovės finansinės galimybės, t. y. mokėjimus skirstė taip, kad būtų sumokama dalimis visiems kreditoriams, taip pat mokama mokestinė nepriemoka ir einamieji mokesčiai.

114.

12Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovė sumokėjo 31 Eur gyventojų pajamų mokestį, 119 Eur įmoką SODRAI, tačiau nevertino aplinkybės, nurodytos 2019 m. balandžio 16 d. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymoje, kad 2 394,99 Eur mokestinę nepriemoką išieškojo antstoliai. Taip pat VMI prie FM nenurodė teismui aplinkybės, kad 2019 m. liepos 22 d. trečiasis asmuo už bendrovę sumokėjo 3 000 eurų VMI prie FM naudai. Be to, VMI prie FM nepateikė teismui duomenų ir teismas negalėjo jų vertinti, kad bendrovė stengėsi sugrąžinti mokestinę nepriemoką dalimis, nes vienu metu mokėti mokestinę nepriemoką ir einamuosius mokėjimus nepakako bendrovės gaunamų pajamų. Taip pat bendrovė 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. teikė VMI prie FM prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau abu prašymai nebuvo patenkinti ir buvo atliekamas priverstinis išieškojimas. Atliekant priverstinį išieškojimą bendrovės vadovui tuo pačiu atsiranda objektyvi priežastis, kuriai esant bendrovės vadovas negali savarankiškai paskirstyti lėšas pagal įstatyme nustatytą eiliškumą, nes gaunamos lėšos bet kuriuo metu priverstinai yra nurašomos iš banko sąskaitos ir išieškomos kitaip, o bendrovės veiklos be žaliavų ar darbo užmokesčio nesumokėjimo atveju neužtikrinsi. Apelianto nuomone, teismas turėjo atsižvelgti į susidariusią situaciją ir sprendžiant bendrovės vadovo kaltės klausimą, atsižvelgti į tai, ir daugiau kaip po metų nuo pirmos nuobaudos paskyrimo, antrą kartą bendrovės vadovo nebausti.

135.

14Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie FM prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir jų pagrindu nustatė visas faktines aplinkybes bei apelianto kaltę, tinkamai kvalifikavo apelianto veiksmus bei tinkamai individualizavo apeliantui skiriamą nuobaudą ir jos dydį. VMI prie FM, siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, 2019 m. kovo 14 d. bendrovėje UAB ( - ) pradėjo operatyvų patikrinimą, kurio metu buvo tikrinta piniginių lėšų judėjimas bendrovės kasoje, taip pat bendrovės atskaitingo asmens – apelianto, atsiskaitymo dokumentai už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka VMI prie FM 2018 m. kovo 1 d. sudarė 31647,17 Eur, tuo tarpu 2019 m. vasario 28 d. - 38474,15 Eur. Nuo 2012 m. liepos 31 d. VMI prie FM, siekiant išieškoti bendrovės UAB ( - ) susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, buvo taikytini mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo veiksmai, t. y. buvo priimti viso šešiasdešimt keturi nurodymai kredito įstaigoms nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš bendrovės sąskaitos (sąskaitų), taip pat aštuoni sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, kurie buvo perduoti vykdymui antstoliams. VMI prie FM patikrinimo metu, įvertinusi visus jai pateiktus bendrovės UAB ( - ) buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, jog bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui nuo 2018 m. kovo 1 d. mokestinę nepriemoką, tikrintinu laikotarpiu, t. y. nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. iš bendrovės kasos išmokėjo 8541,87 Eur, o pagal bendrovės avansines apyskaitas bendrovės vadovas išleido 8567,16 Eur ir šias sumas bendrovė panaudojo ne visiškam atsiskaitymui su VMI prie FM, kaip kreditore, o kitiems atsiskaitymams - tretiesiems asmenims ir sau, išmokant grynuosius pinigus įvairioms reikmėms tenkinti. Šias aplinkybes visiškai įrodo ir patvirtina teismui kartu su pareiškimu VMI prie FM pridėti rašytiniai įrodymai, t. y. bendrovės mokestinės nepriemokos balansai nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai, bendrovės kasos apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. išrašas, bendrovės vadovo avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., todėl neginčytina ir aukščiau minėtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad apeliantas, būdamas bendrovės UAB ( - ) vadovas ir tuo pačiu bendrovėje atskaitingu asmeniu, suprato, kad nuo 2012 m. liepos 31 d. neturėjo pakankamai lėšų įvykdyti visus atsiradusius piniginius įsipareigojimus. Tiek iš paties apelianto nurodytų aplinkybių, tiek iš rašytinių bylos duomenų darytina neginčytina išvada, kad apelianto veiksmuose buvo visi jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje būtini požymiai. Apeliantas skunde nurodė, jog jis žinojo CK 6.9301 straipsnio reikalavimus laikytis mokėjimo eiliškumo ir jo laikėsi, bet tik tiek, kiek leido bendrovės finansinės galimybės, t. y. mokėjimus skirstė taip, kad būtų sumokama dalimis visiems kreditoriams, taip pat mokama mokestinė nepriemoka ir einamieji mokesčiai. Visų įrodymų visuma patvirtina ir įrodo apelianto tyčią padarant jam inkriminuotą pažeidimą.

156.

16Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bendrovės UAB ( - ) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovėje esančias lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus žemesnio svarbumo kreditoriams, tačiau su šia apelianto nurodomu argumentu nesutiktina. Visų pirma, prie pareiškimo pridėti rašytiniai įrodymai - bendrovės kasos apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kopijos ir bendrovės vadovo avansinių apyskaitų už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. kopijos patvirtina, jog šiuo laikotarpiu bendrovėje turėtos piniginės lėšos iš kasos ir bendrovės atskaitingo asmens avansinių apyskaitų pagrindu buvo panaudotos ne visiškam atsiskaitymui su VMI prie FM, o su žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais tenkinant jų pinigines prievoles. Antra, pats apeliantas pažymi, jog jis 2018 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimu jau yra baustas už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir jis žinojo apie įstatymo reikalavimus laikytis mokėjimo eiliškumo ir jo laikėsi kiek tai leido bendrovės finansinės galimybės mokėjimus skirstant taip, kad būtų sumokama dalimis visiems kreditoriams, taip pat mokama mokestinė nepriemoka ir einamieji mokesčiai. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantas žinojo CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo reglamentavimą, suprato, jog yra privaloma jo laikytis, kai yra neturima pakankamai pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais, tačiau, kaip pats nurodo, jo laikėsi tik tiek, kiek leido finansinės galimybės. Todėl apeliantas nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

177.

18Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos paskirtis yra įvesti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018). Apeliantas, būdamas bendrovės vadovu, privalėjo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.9301 str. įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.9301 straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas, būdamas UAB ( - ) vadovu, sąmoningai laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su visais kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir pažeisdamas fiduciarines pareigas, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo - CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t. y. kai buvo galima sumokėti nors dalį susidariusios nepriemokos valstybės biudžetui ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

198.

20Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, nurodytos VMI prie FM 2019 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, jog 2394,99 Eur mokestinę nepriemoką išieškojo antstoliai, be to, VMI prie FM nenurodė teismui aplinkybės, kad 2019 m. liepos 22 d. trečiasis asmuo už bendrovę sumokėjo 3000,00 Eur VMI prie FM naudai. Pažymėtina, kad VMI prie FM 2019 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (21.222)FR1042-1457 2 lape yra konstatuota, kad „Išieškojimas iš turto mažai rezultatyvus, per laikotarpį nuo 2012-07-31 iki 2019-02-28 pagal VMI prie FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstoliai išieškojo 2394,99 Eur. Per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 mokestinė nepriemoka augo“ ir šios aplinkybės apibūdina laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 31 d. iki tikrintino laikotarpio pabaigos VMI prie FM priimtų ir taikytinų UAB ( - ) atžvilgiu priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo būdų veiksmingumą, apie kurias yra žinoma UAB ( - ) vadovui bei tai, jog UAB ( - ) šiuo laikotarpiu neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti su valstybės biudžetu, o ne atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo faktą. Apelianto nurodyta aplinkybė negali būti laikytina ir kaip švelninanti aplinkybė individualizuojant jo padarytą administracinį nusižengimą, kadangi laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d. 2394,99 Eur suma iš UAB ( - ) VMI prie FM naudai yra priverstinai išieškota antstolių pagal VMI prie FM priimtus sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, o ne pačios UAB ( - ) vadovo sumokėta VMI prie FM. Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys ir į tai, jog VMI prie FM UAB ( - ) operatyvų patikrinimą pradėjo 2019 m. kovo 14 d. ir baigė 2019 m. balandžio 15d., o į teismą su pareiškimu kreipėsi 2019 m. birželio 17 d., todėl ji niekaip negalėjo nurodyti teismui aplinkybės, jog 2019 m. liepos 22 d. trečiasis asmuo už bendrovę sumokėjo 3000,00 Eur VMI prie FM naudai. Be to apelianto nurodyta aplinkybė apima 2019 m. liepos 22 d. laikotarpį ir dar labiau patvirtina, jog apelianto vadovaujama UAB ( - ) neturi pakankamai pinigų atsiskaityti su valstybės biudžetu, nes UAB ( - ) turimą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui už ją moka tretieji asmenys.

219.

22Apeliantas taip pat nurodo, kad 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. bendrovė teikė VMI prie FM prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau abu prašymai nebuvo patenkinti ir buvo atliekamas priverstinis išieškojimas. Sutiktina su apelianto nurodyta aplinkybe, jog UAB ( - ) su 2018 m. birželio 27 d. prašymu dėl UAB ( - ) 35271,40 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo bei su 2019 m. rugpjūčio 6 d. prašymu dėl UAB ( - ) 38946,87 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo kreipėsi į VMI prie FM dėl aukščiau nurodytų UAB ( - ) mokestinių nepriemokų išdėstymo ir VMI prie FM abejų šių prašymų netenkino, tačiau šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su šios administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamas apelianto veiksmų teisėtumas CK 6.9301 straipsnio turinio, tuo tarpu aukščiau minėtais UAB ( - ) prašymais dėl bendrovės turimos mokestinės nepriemokos išdėstymo atitinkamu laikotarpiu buvo vertinamas UAB ( - ) finansinis pajėgumas atsiskaityti su valstybės biudžetu ir jos mokumo galimybės, tačiau ne bendrovės vadovo veiksmų teisėtumas CK 6.9301 straipsnio turinio prasme.

2310.

24Nors apeliantas skunde pažymi, kad bendrovės veiklos be žaliavų ar darbo užmokesčio nesumokėjimo atveju neužtikrinsi, tačiau VMI prie FM vertinimu tai nereiškia, jog šios nurodytos aplinkybės eliminuoja administracinės atsakomybės taikymą asmeniui, kuris nesilaikė CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu pažeidė kreditoriaus (kreditorių) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog pareiškėjo argumentai, kad visomis išgalėmis stengėsi kuo greičiau padengti bendrovės skolas visiems kreditoriams, tarp jų ir VMI prie FM, visada geranoriškai elgėsi VMI atžvilgiu, nevengė kontakto ir tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, kada buvo atliekami būtiniausi mokėjimai žemesnėje eilėje esantiems kreditoriams, atsakomybės pagal ANK 120 str. 1 d. nešalina, t. y. bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI prie FM, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o atsiskaitė su kitais kreditoriais, veikė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-62812019). VMI prie FM vertinimu sutiktina, kad tam tikrų veiksmų priežastys gali būti lemiamos susiklosčiusių aplinkybių, tačiau įstatymas, šiuo konkrečiu atveju CK 6.930 straipsnis, imperatyviai nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais tvarką, nenumatydamas jokių išimčių ir teismui diskrecijos teisės vertinti situacijas individualiai.

2511.

26Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas privalėjo atsižvelgti į susidariusią situaciją bei sprendžiant apelianto kaltės klausimą atsižvelgti į tai ir daugiau kaip po metų nuo pirmos nuobaudos paskyrimo antrą kartą apelianto nebausti. Teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog apeliantas yra baustas už analogiško pobūdžio nusižengimus, t. y. jis ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė pakartotinai, kadangi 2018 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimu buvo baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, dėl ko teismas pagrįstai nustatė fakultatyvinį požymį - veikos pakartotinumą ir apelianto padarytus neteisėtus veiksmus kvalifikavo ANK 120 straipsnio 2 dalies turinio prasme.

27III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas atmestinas.

2912.

30ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jos jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 2 dalyje.

3113.

32Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu.

3314.

34ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorių teisių pažeidimas – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais – užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 400 iki 3000 Eur. ANK 120 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 2700 šimtų iki 6000 Eur.

3515.

36CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir jų paskirtis yra palaikyti finansinę drausmę neturinčio pakankamai pinigų sumokėti visų skolų skolininko mokėjimų eiliškumo srityje. Šios normos tikslas yra užtikrinti pirmiausia labiausiai pažeidžiamų kreditorių, vėliau – viešųjų finansų valdytojų (kreditorių) interesus, taip pat kreditorių, turinčių teisę į priverstinį skolų išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ir paskutine eile atsiskaityti su likusiais kreditoriais pagal mokėjimo dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-219/2018).

3716.

38Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, siekdama patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą, 2019 m. kovo 14 d. bendrovėje UAB ( - ) pradėjo operatyvų patikrinimą, kurio tikrino piniginių lėšų judėjimą bendrovės kasoje, taip pat bendrovės atskaitingo asmens – V. N., atsiskaitymo dokumentus už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. bendrovės mokestinė nepriemoka VMI prie FM 2018 m. kovo 1 d. sudarė 31647,17 Eur, tuo tarpu 2019 m. vasario 28 d. - 38474,15 Eur. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad per laikotarpį nuo 2012 m. liepos 31 d. iki 2019 m. vasario 28 d. pagal VMI prie FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstoliai išieškojo 2394,99 Eur. Bendrovės kasos likutis 2018 m. kovo 1 d. buvo 0,00 Eur, per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kasos pajamos buvo – 8541,87 Eur, išlaidos – 8541,87 Eur, kasos likutis 2019 m. vasario 12 d. 0,00 Eur. Kasos pajamos tai direktoriaus įnešami inkasuoti grynieji pinigai iš kasos aparato (6764,00 Eur), grynieji pinigai gauti iš pirkėjų (1527,07 Eur), atsakingo asmens grąžintos lėšos (250,80 Eur), išlaidos tai per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. išmokos atsakingam asmeniui direktoriui V. N. (4116,33 Eur), iš bendrovės kasos mokamas darbo užmokestis (4425,09 Eur), sumokėtas gyventojų pajamų mokestis – 31,00 Eur, įmoka SODRAI – 119,00 Eur. Vadovaujantis bendrovės pateiktomis avansinėmis apyskaitomis 2018 m. kovo 1 d. bendrovės skola atsakingam asmeniui buvo – 15724,95 Eur, per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakingam asmeniui V. N. išmokėta 4116,33 Eur, atsakingo asmens išlaidos per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. – 8567,16 Eur, 2019 m. vasario 28 d. bendrovė atsakingam asmeniui buvo skolinga – 19776,03 Eur. Bendrovė nevykdė atsiskaitymų su kreditoriais per trišales tarpusavio užskaitų sutartis. Bendrovė, būdama skolinga valstybės biudžetui, per laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. iš kasos mokėjo darbo užmokestį (4425,09 Eur) bendrovės darbuotojams, per atskaitingą asmenį atsiskaitinėjo su prekių ir paslaugų tiekėjais (4666,28 Eur), tuo pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

3917.

40Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d., UAB ( - ) vadovas V. N., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bendrovėje esančias lėšas panaudojo ne atsiskaitymui su valstybe, o išmokant pinigus žemesnio svarbumo kreditoriams, tuo pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Kaip nurodo VMI prie FM savo atsiliepime, minėtas aplinkybes patvirtina bendrovės mokestinės nepriemokos balansai nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (b. l. 27-31), bendrovės mokesčių apskaitos priverstinio išieškojimo išrašai (b. l. 32-53), bendrovės kasos apyvartos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 12 d. išrašas (b. l. 60-69), bendrovės vadovo avansinės apyskaitos už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. (b. l. 79). Taip pat, pats apeliantas apeliaciniame skunde patvirtino, kad jis, 2018 m. rugsėjo 24 d. Alytaus apylinkės teismo nutarimu yra baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir žinojo apie įstatymo reikalavimus laikytis mokėjimo eiliškumo ir jo laikėsi kiek tai leido bendrovės finansinės galimybės, t. y. mokėjimus skirstė taip, kad būtų sumokama dalimis visiems kreditoriams, taip pat mokama mokestinė nepriemoka ir einamieji mokesčiai.

4118.

42Apelianto teiginys, jog teismas nevertino aplinkybės, nurodytos VMI prie FM 2019 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje, jog 2394,99 Eur mokestinę nepriemoką išieškojo antstoliai, be to, VMI prie FM nenurodė teismui aplinkybės, kad 2019 m. liepos 22 d. trečiasis asmuo už bendrovę sumokėjo 3000 Eur VMI prie FM naudai, atmestinas. Kaip ir nurodo VMI prie FM savo atsiliepime, 2019 m. balandžio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje yra konstatuota, kad išieškojimas iš turto mažai rezultatyvus, per laikotarpį nuo 2012-07-31 iki 2019-02-28 pagal VMI prie FM sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, antstoliai išieškojo 2394,99 Eur. Per laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2019-02-28 mokestinė nepriemoka augo“ ir šios aplinkybės apibūdina laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 31 d. iki tikrintino laikotarpio pabaigos VMI prie FM priimtų ir taikytinų UAB ( - ) atžvilgiu priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo būdų veiksmingumą, apie kurias yra žinoma UAB ( - ) vadovui bei tai, jog UAB ( - ) šiuo laikotarpiu neturėjo pakankamai pinigų atsiskaityti su valstybės biudžetu, o ne atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimo faktą. Dėl 2019 m. liepos 22 d. trečioji asmens už bendrovę sumokėtų 3000 Eur VMI prie FM naudai, VMI prie FM atsiliepime nurodo, kad operatyvus patikrinimas buvo pradėtas 2019 m. kovo 14 d. ir baigtas 2019 m. balandžio 15 d., į teismą su pareiškimu buvo kreiptasi 2019 m. birželio 17 d., todėl ši aplinkybė teismui negalėjo būti pateikta.

4319.

44Apeliantas skunde nurodo, kad 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. bendrovė teikė VMI prie FM prašymus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, tačiau abu prašymai nebuvo patenkinti ir buvo atliekamas priverstinis išieškojimas. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutinka su VMI prie FM atsiliepime nurodytu argumentu, kad šios aplinkybės niekaip nėra susijusios su šios administracinės nusižengimo bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi šioje administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamas apelianto veiksmų teisėtumas pagal CK 6.9301 straipsnio turinį, tuo tarpu aukščiau minėtais UAB ( - ) prašymais dėl bendrovės turimos mokestinės nepriemokos išdėstymo atitinkamu laikotarpiu buvo vertinamas UAB ( - ) finansinis pajėgumas atsiskaityti su valstybės biudžetu ir jos mokumo galimybės, tačiau ne bendrovės vadovo veiksmų teisėtumas CK 6.9301 straipsnio turinio prasme.

4520.

46Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog V. N., būdamas UAB ( - ) vadovu, atsiskaitydamas su bendrovės kreditoriais, pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl jis teisingai bei pagrįstai buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį. Asmenį traukiant atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį, reikalaujama, jog būtų nustatytas neteisėtų veiksmų pakartotinumas. Administracinis nusižengimas laikomas padarytas pakartotinai, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo (ANK 40 straipsnis). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad V. N. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2018 m. rugsėjo 24 d. buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta 1400 Eur dydžio bauda, kuri buvo sumokėta 2018 m. spalio 16 d. Todėl V. N., jau būdamas baustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nesilaikė CK 6.93011 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo su kreditoriais.

4721.

48Apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka), į kaltės formą ir rūšį, į tai, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagrįstai paskyrė ANK 120 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. V. N. paskirta administracinė nuobauda atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes.

4922.

50Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą, skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

51Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52V. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita... 2. Išnagrinėjęs bylą, teismas,... 3. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 4. 1.... 5. V. N. nubaustas už tai, kad būdamas uždarosios akcinės bendrovės ( - ),... 6. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 7. 2.... 8. Apeliaciniu skundu V. N. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus... 9. 3.... 10. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, jog laikotarpiu jis, UAB ( - ) vadovas,... 11. 4.... 12. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad bendrovė sumokėjo 31 Eur... 13. 5.... 14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą VMI prie FM prašo apeliacinio skundo... 15. 6.... 16. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, kad laikotarpiu nuo 2018 m.... 17. 7.... 18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnio nuostatos... 19. 8.... 20. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas nevertino aplinkybės, nurodytos VMI... 21. 9.... 22. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio... 23. 10.... 24. Nors apeliantas skunde pažymi, kad bendrovės veiklos be žaliavų ar darbo... 25. 11.... 26. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas privalėjo atsižvelgti į... 27. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 28. Apeliacinis skundas atmestinas.... 29. 12.... 30. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas... 31. 13.... 32. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą... 33. 14.... 34. ANK 120 straipsnyje numatyta atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimus.... 35. 15.... 36. CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar... 37. 16.... 38. Iš bylos duomenų matyti, kad VMI prie FM, siekdama patikrinti mokesčių... 39. 17.... 40. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 41. 18.... 42. Apelianto teiginys, jog teismas nevertino aplinkybės, nurodytos VMI prie FM... 43. 19.... 44. Apeliantas skunde nurodo, kad 2018 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6... 45. 20.... 46. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, jog V. N., būdamas UAB ( -... 47. 21.... 48. Apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto... 49. 22.... 50. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, naikinti ar keisti Vilniaus miesto... 51. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 52. V. N. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės...