Byla 2A-1701-260/2019
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Adega“, Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas, Č. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10327-840/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „I. C.“ ieškinį atsakovei G. M. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Adega“, Kauno apskrities vyriausias policijos komisariatas, Č. M..

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „I. C.“ 2018 m. kovo 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei G. M., kuriame prašė priteisti iš atsakovės 3 500 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimą transporto priemonių stovėjimo aikštelėje, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Adega“ pagal 2008 m. balandžio 28 d. sutartį Nr. 20-IL-192 sudaryta su Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariatu, įsipareigojo numatyta tvarka, policijai nustačius, kad transporto priemonė nuvežtina, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikšteles, saugoti tas transporto priemones bei gauti atlygį už automobilių nuvežimą ir saugojimą. 2009 m. gegužės 20 d. atsakovei G. M. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), po pažeidimo, pagal 2009 m. gegužės 20 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. 2009 m. gegužės 20 d. pažeidimo kaltininkas nenustatytas, nuvežimo akte nurodyta – bešeimininkis automobilis. Pradinė kreditorė UAB „Adega“ iš policijos negavo informacijos apie transporto priemonių savininkus ar kaltininkus, dėl kurių automobiliai atvežami į aikštelę, todėl jų informuoti apie susidariusią situaciją galimybės neturėjo. Transporto priemonės savininkas turėjo savo turtą valdyti taip, kad nebūtų pažeisti įstatymai ir kitų asmenų teisės ir interesai, tačiau neužtikrino tokio turto valdymo, nesidomėjo kur yra transporto priemonė, jos neieškojo ir ja nesirūpino. Vadovaujantis 2008 m. rugsėjo 1 d. bei 2009 m. kovo 1 d. UAB „Adega“ direktoriaus D. P. įsakymais buvo paskaičiuota 3 883,51 Eur (13 409 Lt) suma už transporto priemonės nutempimą ir saugojimą iki 2010 liepos 20 d. 2010 m. liepos 21 d. pradinė kreditorė UAB „Adega“ perleido reikalavimo teisę į susidariusį įsiskolinimą automobilio nutempimą ir saugojimą naujajai kreditorei UAB „I. C.“. VĮ „Regitra“ duomenimis paskutinis registruotas transporto priemonės savininkas buvo atsakovė G. M., kuriai buvo išsiųsti pranešimai. Atsakovė susidariusio įsiskolinimo neapmokėjo, susitarti taikiai sumokėti skolą nepavyko.

103.

11Atsakovė G. M. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinio reikalavimas, pareikštas jos atžvilgiu, yra visiškai nepagrįstas. Ieškovė, neturėdama informacijos kas 2009 m. gegužės 20 d. padarė kelių eismo pažeidimą su transporto priemone O. C. ir kas tuo metu buvo transporto priemonės valdytojas, visiškai nepagrįstai atsakove pasirinko paskutinę žinomą transporto priemonės savininkę. Dar 2007 m. gruodžio 6 d. atsakovė ginčo transporto priemonę pardavė asmeniui, kuris skelbime skelbėsi superkantis automobilio metalo laužą, kadangi transporto priemonės eksploataciją buvo pasibaigusi. Atsakovė neprisimena ar buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, o jeigu ir buvo sudaryta, ji jos neišsaugojo. Atsakovė ieškovės siųstų pranešimų apie susidariusį įsiskolinimą negavo, kadangi ieškovės pranešimuose atsakovės nurodytu adresu atsakovė negyvena. Laikė, jog ieškovė visiškai neįsigilindama į aplinkybes ir neieškodama tikrojo skolininko, atsakove pasirinko G. M. tik dėl to, kad ji buvo paskutinė žinoma transporto priemonės savininkė, nors net transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, jog automobilis yra bešeimininkis.

124.

13Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. balandžio 25 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog dokumentai, susiję su 2009 m. gegužės 20 d. priverstiniu transporto priemonės O. C., valstybinis Nr. ( - ), nutempimu ir saugojimu, buvo sunaikinti, todėl jokios papildomos informacijos pateikti negali.

145.

15Trečiasis asmuo Č. M. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad jis yra atsakovės G. M. sutuoktinis. Ginčo transporto priemonė dar 2007 m. gruodžio 6 d. buvo išregistruota baigus eksploataciją. Atsakovė taip pasielgė po to, kai ginčo transporto priemonė tapo netinkama eksploatuoti ir ji nutarė ją parduoti asmeniui, kuris skelbime skelbėsi, kad superka transporto priemones kaip metalo laužą. Trečiasis asmuo ir jo sutuoktinė šio įvykio nesureikšmino, net neprisimena, ar buvo pasirašyta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, jei ir buvo, jos atsakovė neišsaugojo. Laikė, jog ieškovė, neturėdama informacijos apie tai, kas 2009 m. gegužės 20 d. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą su ginčo transporto priemone, ir kas tuo metu buvo ginčo transporto priemonės valdytojas, visiškai nepagrįstai atsakove pasirinko laikyti paskutinę žinomą ginčo transporto priemonės savininkę G. M.. Taip pat nurodė, jog iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, jog šiai dienai ginčo transporto priemonės saugojimo aikštelėje apskritai nėra, todėl nėra galimybės nustatyti, kada ginčo transporto priemonė buvo atvežta į aikštelę saugojimui ir apskirtai ar ji buvo atvežta bei saugoma. Pateikus užklausą policijai, buvo gautas atsakymas, jog ji apie ginčo transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo aplinkybes informacijos neturi, archyvinių duomenų nėra. Nurodė, jog atsakovė nedalyvavo eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė, ji tuo metu jau nevaldė jos, kadangi ji jau buvo išregistruota kaip netinkama eksploatuoti. Be to, transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad ginčo transporto priemonė yra bešeimininkis automobilis.

16II.

17Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

186.

19Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „I. C.“ ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės G. M. ieškovei UAB „I. C.“ 1 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61 Eur bylinėjimosi išlaidas ir valstybei 722 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas bei 17,17 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

207.

21Teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Adega“ 2008 m. balandžio 28 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-IL-192, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo numatyta tvarka pagal policijos pareigūnų pavedimus, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikšteles ir saugoti nuvežtas transporto priemones, o taip pat 2009 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 20-65-IL-172. 2009 m. kovo 1 d. direktoriaus įsakymu Nr. 09/03/01 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. UAB „Adega“ direktoriaus įsakymu Nr. 08/09/01 buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo bei saugojimo įkainiai, kurie nagrinėjamu atveju sudaro 86,88 Eur (300 Lt) + PVM už automobilio nuvežimą bei 7,24 Eur (25 Lt) + PVM per parą už automobilio saugojimą. 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), pagal 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Pažeidimo kaltininkas nenustatytas, akte nurodyta, jog automobilis bešeimininkis. Transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), 2007 m. gruodžio 6 d. išregistruota baigus jos eksploataciją. Paskutinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas – atsakovė G. M.. Išregistruojant transporto priemonę valstybinio numerio ženklas ( - ) negrąžintas, taip pat negrąžintas transporto priemonės registracijos dokumentas ( - ). Atsakovė G. M. su trečiuoju asmeniu Č. M. ( - ) sudarė santuoką, automobilis įgytas santuokos metu. 2010 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo UAB „Adega“ ir ieškovė UAB „I. C.“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), kuria trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę ieškovei į susidariusį 3 883,52 Eur (13 189,00 Lt) įsiskolinimą už automobilio nutempimą ir saugojimą laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Ieškovė 2010 m. spalio 20 d., 2015 m. sausio 23 d., pranešimais dėl reikalavimo perleidimo bei 2017 m. vasario 17 d. pakartotiniu pranešimu, ragino atsakovę sumokėti įskolinimą.

228.

23Spręsdamas dėl transporto priemonės išregistravimo reikšmės atsakovės atsakomybei teismas nurodė, kad atsakovės išviešinimas apie transporto priemonės išregistravimą, baigus jos eksploataciją, nereiškia, kad transporto priemonės nuosavybės teisė buvo perleista kitam asmeniui. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teiginius, kad ji eksploatuoti netinkamą automobilį pardavė metalo laužo supirkėjui. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo Č. M. negalėjo tiksliai nurodyti, kad transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta, jei ir buvo sudaryta tai ji nėra išsaugota, byloje pirkimo–pardavimo sutartis nepateikta. Taip pat atsakovė su sutuoktiniu automobilio pirkėjo neįvardino. Todėl teismas laikė, jog atsakovė neįrodė, kad ji automobilį yra pardavusi, bei, kad nėra jokių galimybių nustatyti asmenį, kuriam, atsakovės teigimu, buvo parduotas automobilis ir jį įtraukti į bylą. Tokį atsakovės elgesį, perleidžiant automobilį nenustatytam asmeniui, teismas laikė nerūpestingu ir neapdairiu, lėmusiu reikalaujamos priteisti transporto priemonės saugojimo išlaidų susidarymą. Be to, nurodė, jog atsakovė 2007 m. gruodžio 6 d. išregistruodama ginčo transporto priemonę, baigus jos eksploataciją, nepristatė transporto priemonės valstybinių numerių bei registracijos dokumentų. Atsakovė nerūpestingai ir aplaidžiai išregistruodama transporto priemonę ir nepateikdama valstybinių numerių ir registracijos dokumentų, nors tai buvo reikalaujama atlikti pagal 2001 m. gegužės 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 260 „Dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (galiojusio išregistravimo metu) 90.1 – 90.6 punktus, perleidusi automobilį nenustatytam asmeniui su transporto priemonės numeriais ir dokumentais, prisiėmė iš to kylančias pasekmes, t. y. atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu.

249.

25Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės apimties teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Adega“ 2009 m. balandžio 1 d. sudarytos bendradarbiavimo sutartimi Nr. 20-65-IL-172 Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo UAB „Adega“ įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo bei atitinkamai, priverstinai nuvežtų (paimtų) transporto priemonių saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Pagal sutarties 4.9 punktą transporto priemones priverstinai nuvežti ir saugoti policijos pareigūnui pateikus transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2009 m. gegužės 20 d. surašė priverstinio nuvežimo aktą, kuriuo vadovaujantis UAB „Adega“ transportavo automobilį O. C., valstybinis Nr. ( - ), į automobilių saugojimo aikštelę. Teismas nurodė, jog neturi pagrindo sutikti su atsakovės teigiamomis aplinkybėmis, kad transporto priemonė galbūt nebuvo saugoma trečiojo asmens UAB „Adega“ aikštelėje, galbūt buvo saugoma ne tokį laiką, už kurį prašoma priteisti 3 500 Eur sumą. Kadangi pateikti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), buvo priverstinai nuvežta į trečiojo asmens UAB „Adega“ saugojimo aikštelę, 2010 m. vasario 10 d. atlikta transporto priemonės O. C., valstybinis Nr. ( - ), paieška. Trečiajam asmeniui UAB „Adega“ nesaugant automobilio, teismo vertinimu, nebūtų buvę tikslinga aiškintis, kas yra transporto priemonės savininkas. Dėl šių rašytiniais įrodymais pagrįstų aplinkybių teismas neturėjo pagrindo sutikti, kad transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ) nebuvo saugoma UAB „Adega“ ar saugoma trumpesnį laiką. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, jog policijos pareigūnai buvo pasyvūs ir nesiėmė reikiamų priemonių nustatyti automobilio savininką ar teisėtą valdytoją, t. y. neįvykdė pareigos informuoti savininką, nors automobilis buvo išregistruotas, tačiau paskutinis savininkas buvo žinomas, trečiasis asmuo UAB „Adega“ nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki pat 2010 m. vasario 10 d. neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad būtų išsiaiškinta, kodėl šiuo automobiliu niekas nesidomėjo bei ieškovė, perėmusi reikalavimo teisę, taip pat nenurodė priežasčių, kodėl nebuvo imtasi tokių veiksmų, o atsakovė apie automobilio saugojimą sužinojo tik gavusi ieškovės UAB „I. C.“ 2010 m. spalio 20 d. siųstą raštą, kai pradinis kreditorius jau buvo perleidęs reikalavimo teisę ieškovei ir įsiskolinimas jau siekė 13 189 Lt (3 819,80 Eur), sprendė, jog ne tik atsakovės aplaidus ir nerūpestingas elgesys lėmė reikalaujamos priteisti 3 500 Eur transporto priemonės saugojimo išlaidų sumos susidarymą, tačiau ir pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį neveikimas, tiek ir saugotojo neveikimas, todėl, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sumažino priteistinos sumos dydį

26III.

27Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2810.

29Apeliaciniu skundu atsakovė G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovės G. M. ieškovei 1 000 Eur. skola, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t., y. 2018 m. vasario 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 61 Eur bylinėjimosi išlaidos, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

301.1.

31Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai vertinant įrodymus bei nesivadovaujant logikos dėsniais. Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovė, neįrodžiusi transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui, nepateikusi automobilio išregistravimo metu transporto priemonės valstybinių numerių bei registracijos dokumentų, laikytina ginčo transporto priemonės savininke, todėl ir yra atsakinga už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti atsakovės ir trečiojo asmens Č. M. paaiškinimais, jog transporto priemonė buvo parduota metalo laužo supirkėjui, kadangi jų žodžius patvirtina vėlesni atsakovės veiksmai, t. y. transporto priemonės išregistravimas. Nurodo, jog visiškai normalu, kad tikslių transporto priemonės pardavimo aplinkybių atsakovė neprisimena, kadangi neturi išsaugojusi transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties ir net neprisimena, ar tokia sutartis buvo sudaryta, nes nuo 2007 m. gruodžio mėnesio yra praėjęs didelis laiko tarpas, t. y. daugiau nei dešimt metų.

321.2.

33Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo įstatyme nustatyta bendrąja įrodinėjimo pareiga. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ginčo transporto priemonės apskritai nėra saugojimo aikštelėje. Todėl nėra aišku, kada ji buvo atvežta į aikštelę saugojimui ir apskritai ar buvo atvežta bei saugoma. Pateikus užklausą policijai, buvo gautas atsakymas, kuriame nurodyta, jog policija duomenų apie transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo aplinkybes neturi, šių duomenų nėra ir archyve.

341.3.

35Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog byloje esantys įrodymai (2010 m. vasario 10 d. atlikta ginčo transporto priemonės savininko paieška) patvirtina, kad transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į trečiojo asmens UAB „Adega“ saugojimo aikštelę, neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, jog ieškovė negalėjo paaiškinti, kur apskirtai yra ginčo transporto priemonė. Byloje taip ir liko neišsiaiškina aplinkybė, ar apskritai ginčo transporto priemonė buvo trečiojo asmens UAB „Adega“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog trečiojo asmens UAB „Adega“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo byloje nepateikė, o trečiasis asmuo Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas negalėjo pateikti jokių duomenų, patvirtinančių 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto surašymą ir ginčo transporto priemonės priverstinį nuvežimą, kadangi dokumentai sunaikinti.

361.4.

37Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 61 Eur bylinėjimosi išlaidų, yra nepagrįsta, kadangi, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, ieškovei yra suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba.

3811.

39Ieškovė UAB „I. C.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovės naudai išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

402.1.

41Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai įvertino visų proceso šalių veiksmus (neveikimą) ir kitas svarbias aplinkybes, turėjusias reikšmės priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų dydžiui, ir dėl jų išsamiai pasisakė.

422.2.

43Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių bylai aplinkybių, kurios nebuvo išnagrinėtos bylos nagrinėjimo metu ar kurios būtų netinkamai išnagrinėtos, todėl apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstu.

442.3.

45Pirmosios instancijos teismas atsakovei suteikė galimybę pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos teiginius, jog ji eksploatuoti netinkamą automobilį pardavė metalo laužo supirkėjui, tačiau atsakovė to nepadarė, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties teismui nepateikė, automobilio pirkėjo neįvardijo, t. y. neįrodė, jog ji automobilį yra pardavusi.

46Teismas

konstatuoja:

47IV.

48Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4912.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis, kurios nagrinėjamu atveju nenustatytos (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5113.

52Byloje sprendžiama dėl skolos, atsiradusios dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, priteisimo iš atsakovės, kuri transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo metu nebelaikė savęs transporto priemonės savininke.

5314.

54Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad atsakovė yra atsakinga už dėl priverstinio ginčo automobilio nuvežimo ir saugojimo patirtas išlaidas. Su tokia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada apeliantė (atsakovė) nesutinka, mano, jog teismas visiškai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo CPK 178 straipsnyje nustatyta bendrąją įrodinėjimo pareiga, neįsigilino į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė, neįrodžiusi transporto priemonės nuosavybės teisės perleidimo kitam asmeniui, laikytina transporto priemonės savininke, todėl ji yra atsakinga už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą.

5515.

56Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad 2008 m. balandžio 28 d. tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Adega“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis Nr. 20-IL-192, pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Adega“ įsipareigojo numatyta tvarka, pagal policijos pareigūnų pavedimus, savo vilkiku nuvežti transporto priemones į aikšteles ir saugoti nuvežtas transporto priemones, o taip pat 2009 m. balandžio 1 d. bendradarbiavimo sutartis dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo Nr. 20-65-IL-172. 2009 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 09/03/01 ir 2008 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 08/09/01 buvo nustatyti transporto priemonių nuvežimo bei saugojimo įkainiai. 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), pagal 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Pažeidimo kaltininkas nenustatytas, akte nurodyta, jog automobilis bešeimininkis. Transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), 2007 m. gruodžio 6 d. išregistruota baigus jos eksploataciją. Paskutinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas – atsakovė G. M.. Išregistruojant transporto priemonę valstybinio numerio ženklas ( - ) negrąžintas, taip pat negrąžintas transporto priemonės registracijos dokumentas ( - ). Atsakovė G. M. su trečiuoju asmeniu Č. M. ( - ) sudarė santuoką, automobilis įgytas santuokos metu. 2010 m. liepos 21 d. trečiasis asmuo UAB „Adega“ ir ieškovė UAB „I. C.“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. ( - ), kuria trečiasis asmuo perleido reikalavimo teisę ieškovei į susidariusį 3 883,52 Eur (13 189,00 Lt) įsiskolinimą už automobilio O. C., valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ) nutempimą ir saugojimą laikotarpyje nuo 2009 m. gegužės 20 d. iki 2010 m. liepos 20 d. Ieškovė 2010 m. spalio 20 d. ir 2015 m. sausio 23 d. pranešimais dėl reikalavimo perleidimo bei 2017 m. vasario 17 d. pakartotiniu pranešimu, ragino atsakovę sumokėti įskolinimą. Atsakovei įsiskolinimo nesumokėjus, ieškovė 2018 m. vasario 22 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, nurodė, jog atsakovė neįrodė ginčo automobilio pardavimo, o toks atsakovės elgesys, kuomet perleidžiamas automobilis nenustatytam asmeniui, laikytinas nerūpestingu ir neapdairiu, dėl kurio taip pat galėjo susidaryti reikalaujamos priteisti transporto priemonės saugojimo išlaidos. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka atsakovė, kuri pateikė apeliacinį skundą.

5716.

58Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.

5917.

60Byloje nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, jog transporto priemonė O. C., valstybinis Nr. ( - ), identifikavimo Nr. ( - ), 2007 m. gruodžio 6 d. išregistruota baigus jos eksploataciją, paskutinis transporto priemonės savininkas ir valdytojas – atsakovė G. M.. 2009 m. gegužės 20 d. ši transporto priemonė pagal 2009 m. gegužės 20 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą buvo transportuota į UAB „Adega“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę, pažeidimo kaltininkas nenustatytas, akte nurodyta, jog automobilis bešeimininkis. Atsakovė savo teiginiams, jog ginčo transporto priemonę ji perleido trečiajam asmeniui, kuris užsiima automobilių metalo laužo supirkimu, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų, t. y. fakto, kad apeliantė nebuvo ginčo automobilio savininke įvykio metu, kuomet ginčo automobilis buvo nuvežtas ir saugojamas, atsakovė neįrodė. Todėl, atsakovei nepateikus teismui įrodymų pagrindžiančių ginčo transporto priemonės pardavimą trečiajam asmeniui, nenurodžius transporto priemonės įgijėjo duomenų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, patvirtinančius faktą, jog paskutinė ginčo automobilio savininkė buvo atsakovė, sprendė, jog atsakovė yra iš dalies atsakinga už ginčo automobilio nuvežimą ir saugojimą.

6118.

62Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai vertinant įrodymus bei nesivadovaujant logikos dėsniais, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, jų nekartoja, taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, remdamasis jais padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad būtent pačios atsakovės nerūpestingas ir aplaidus elgesys sąlygojo jos atsakomybę už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Todėl apskųstasis Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimas nenaikintintas ir nekeistinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

6319.

64Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jos priteisė ieškovei priteisti 61 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi nuo tokių išlaidų mokėjimo, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu, ieškovė yra atleista. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 61 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

6520.

66Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

6721.

68Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame teisme, atlyginimą. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) 8.14 punktu, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti atlyginimas atitinka nustatytus reikalavimus, todėl prašymas tenkintinas. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

6922.

70Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,63 Eur. Šios išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteisiamos, kadangi ji yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnis).

71Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

72apeliacinį skundą atmesti.

73Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I. C.“ (juridinio asmens kodas 301687760) iš atsakovės G. M. (asmens kodas ( - ) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

75Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „I. C.“ 2018 m. kovo... 8. 2.... 9. Nurodė, kad pradinė kreditorė UAB „Adega“ pagal 2008 m. balandžio 28 d.... 10. 3.... 11. Atsakovė G. M. 2018 m. balandžio 27 d. pateikė teismui atsiliepimą į... 12. 4.... 13. Trečiasis asmuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m.... 14. 5.... 15. Trečiasis asmuo Č. M. 2019 m. gegužės 20 d. pateikė teismui atsiliepimą... 16. II.... 17. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 18. 6.... 19. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 19 d. sprendimu ieškovės UAB „I.... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB... 22. 8.... 23. Spręsdamas dėl transporto priemonės išregistravimo reikšmės atsakovės... 24. 9.... 25. Spręsdamas dėl atsakovės atsakomybės apimties teismas nustatė, kad Kauno... 26. III.... 27. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 28. 10.... 29. Apeliaciniu skundu atsakovė G. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 30. 1.1.... 31. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neatsižvelgiant į visas... 32. 1.2.... 33. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nesivadovavo... 34. 1.3.... 35. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime nurodydamas, jog byloje... 36. 1.4.... 37. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės... 38. 11.... 39. Ieškovė UAB „I. C.“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį... 40. 2.1.... 41. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai... 42. 2.2.... 43. Apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių svarbių bylai aplinkybių,... 44. 2.3.... 45. Pirmosios instancijos teismas atsakovei suteikė galimybę pateikti įrodymus,... 46. Teismas... 47. IV.... 48. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 49. 12.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 51. 13.... 52. Byloje sprendžiama dėl skolos, atsiradusios dėl priverstinai nuvežtos... 53. 14.... 54. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pripažino, kad atsakovė... 55. 15.... 56. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad 2008 m.... 57. 16.... 58. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 59. 17.... 60. Byloje nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, jog transporto... 61. 18.... 62. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo... 63. 19.... 64. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 65. 20.... 66. Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai... 67. 21.... 68. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 69. 22.... 70. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų... 71. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 72. apeliacinį skundą atmesti.... 73. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 74. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „I. C.“ (juridinio asmens... 75. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....