Byla e2A-247-340/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Danutės Kutrienės ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui A. T. dėl žalos atlyginimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 22 643,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovas nurodė, kad 2013-07-06 kelio Aukštadvaris-Semeliškės-Vievis 1,75 km, Trakų rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovas A. T., būdamas neblaivus (nustatytas 1,42 prom. girtumas), vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. ( - ) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, važiuodamas 124 km/h greičiu, taip viršydamas jam leistiną 70 km/h greitį, dešinės pusės ratais įvažiavo į dešinį kelkraštį, grąžindamas automobilį į važiuojamąją dalį jo nesuvaldė, dėl to automobilis prarado judesio stabilumą, nuslydo nuo kelio į kairę ir atsitrenkė į medį. Nuostolius dėl eismo įvykio metu automobilio WV GOLF, valst. Nr. ( - ) keleivių sveikatos sutrikdymo žalą patyrė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV), Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – Ligonių kasa) bei sužaloti keleiviai E. S. ir D. J.. Trakų rajono apylinkės teismas 2015-05-25 nuosprendžiu pripažino A. T. kaltu padarius nusikalstamą veiką LR BK 281 str. 4 d. – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nuosprendis įsiteisėjęs, apskųstas nebuvo. Pažymėjo, jog transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ERGO Insurance SE Lietuvos filiale, draudimo sutartis Nr. 02–2267486. Minėtu nuosprendžiu teismas nukentėjusiajam D. J. iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisė 433,46 Eur ir 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o ieškovas, vykdydamas teismo nuosprendį, šias sumas išmokėjo. Ieškovas, remdamasis TPVCAPDĮ bei Taisyklėmis atlygino žalą dėl eismo įvykio, išmokėdamas iš viso 22 643,13 Eur dydžio išmoką ir įgyvendindamas jam įstatymo suteiktą atgręžtinio reikalavimo teisę bei vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p., kadangi nustatyta, kad atsakovas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtą draudimo išmoką, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė. Nurodė, kad dėl apdraustos transporto priemonės VW GOLF, valst. Nr. ( - ) valdytojo veiksmais padarytos žalos draudimo išmokos buvo mokėtos keliems asmenims: D. J., Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Vilniaus teritorinė ligonių kasa), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (VSDFV Vilniaus skyrius). Ieškovo kaip transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko prievolė iš sudarytos draudimo sutarties baigėsi išmokėjus paskutinę draudimo išmoką, t. y. 2015-09-30, ir tik tuomet deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai baigėsi visa apimtimi ir draudikas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų draudimo išmokų. Ieškovas nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino: draudžiamojo įvykio administravimas baigėsi ir paskutinė draudimo išmoka buvo išmokėta 2015-09-30, o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2016-09-21. Prašė, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas praleistas, jį atnaujinti, kadangi tokiu atveju galima būtų konstatuoti, kad ieškinio senaties terminas praleistas labai neženkliai ir tam turėjo įtakos atsakovo nebendradarbiavimas su ieškovu.
  3. Atsakovas A. T. su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad žala padaryta. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju žala buvo atlyginta trims skirtingiems subjektams (nukentėjusiems asmenims) skirtingais pagrindais – D. J. buvo išmokėta Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 priteista žala, VSDFV – žala, patirta išmokėjus ligos pašalpą, o Ligonių kasai – žala, susijusi su gydymo išlaidų apmokėjimu. Taigi, ieškovas, atlygindamas žalą nukentėjusiems asmenims, įvykdė tris skirtingas prievoles. D. J. priteista 5 433,46 Eur žalos atlyginimo suma buvo išmokėta 2015-08-03, todėl šiam ieškovo reikalavimui taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad su sveikatos sužalojimu susijusi žala gali būti atlyginama periodinėmis išmokomis (nukentėjusiajam D. J. buvo paskirta ligos pašalpa, kuri buvo mokama periodinėmis išmokomis), darytina išvada, kad prievolė VSDFV ginčo atveju buvo dalomoji (vykdoma dalimis). Nurodė, kad prievolę Ligonių kasai ieškovas taip pat vykdė dalimis, ką patvirtina 2015-09-15 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106 ir 2015-09-30 mokėjimo nurodymas Nr. HAN-137310. Įvykdžius kiekvieną žalos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį kaip savarankišką prievolės dalį, atsiranda savarankiška teisė reikalauti iš dėl žalos padarymo kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašė ieškovo reikalavimui dėl 4 216,40 Eur dalies žalos, atlygintos VSDFV 2015-09-l0 ir dėl 9 450,96 Eur dalies žalos, atlygintos Ligonių kasai 2015-09-15, taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodė, jog 2015-09-09 ieškovo pranešime Ligonių kasai nurodoma, kad ieškovas, vadovaujantis CK 6.282 str. 1 d., baudžiamosios bylos Nr. 1-87-239/2015 medžiaga, iš kurios nustatyta, kad E. S. didelis neatsargumas (sėdo į apsvaigusio vairuotojo vairuojamą transporto priemonę) padėjo žalai atsirasti, E. S. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos mažintinos 70 procentų. Ligonių kasos rašte, ieškovo gautame 2015-09-28, pažymėta, kad draudimo išmoką racionalu mažinti 50 procentų. Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 taip pat nurodyta, kad žalą D. J. patyrė dėl jo didelio neatsargumo, kadangi D. J., prabudęs, neprieštaravo, kad važiuoja neblaivaus atsakovo vairuojamu automobiliu, todėl turi prisiimti dalį atsakomybės, ir tai yra pagrindas mažinti priteistiną draudimo išmokos dydį, tačiau ieškovas neprašė Ligonių kasos mažinti mokėtinos draudimo išmokos, susijusios su D. J. gydymu, motyvuojant tuo, kad jo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nesirūpino ekonomišku žalos atlyginimo prievolės vykdymu, todėl iš atsakovo priteistina likusi po ieškinio senaties termino pritaikymo sumokėta draudimo išmoka mažintina 50 procentų. Atsakovas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismo prašė taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovo ieškovo 2015-08-03 išmokėtus 5 433,46 Eur draudimo išmokos D. J., 2015-09-15 išmokėtus 9 450,96 Eur draudimo išmokos Valstybinei ligonių kasai prie SAM ir 2015-09-10 išmokėtus 4 216,40 Eur draudimo išmokos VSDFV Vilniaus skyriui, kaip pareikštus praleidus ieškinio senaties terminą, kurio atnaujinti nėra pagrindo; sumažinti, atsižvelgiant į D. J. didelį neatsargumą bei atsakovo turtinę padėtį, ieškovui iš atsakovo priteistiną 3 542,31 Eur draudimo išmoką 50 procentų; priteisti iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, proporcingai atmestai reikalavimų daliai.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Trakų rajono apylinkės teismas 2017-02-23 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš A. T. 22 643,13 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 22 643,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016-09-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš A. T. 4,71 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas, nustatęs, kad ieškovas Sutarties pagrindu visiškai atlygino žalą (nuostolius) visiems dėl eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims, išmokėdamas draudimo išmokas 2015-08-03, 2015-09-15, 2015-09-30, 2015-09-10 ir 2015-09-21, konstatavo, kad pagrindinė prievolė ieškovo buvo įvykdyta 2015-09-30, kai ieškovas išmokėjo paskutinę su šiuo eismo įvykiu susijusią draudimo išmoką ir visiškai atlygino žalą (nuostolius) visiems dėl minėto eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims, t. y. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinius santykius pasibaigė draudiko prievolė padengti nukentėjusiesiems nuostolius ir išaiškėjo, kokia apimtimi draudikas turi teisę regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Teismas, nustatęs, kad ieškovas į teismą su reikalavimu dėl žalos regreso tvarka atlyginimo kreipėsi 2016-09-21, sprendė, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino reikalavimui, kilusiam iš draudimo teisinių santykių, pareikšti.
  3. Teismas nustatė, kad iš viso ieškovas visiems dėl eismo įvykio nuostolius patyrusiems asmenims sumokėjo 22 643,13 Eur draudimo išmokas. Vadovaudamasis TPVCAPDĮ 22 str. 1 d. 1 p., kuris nustato, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija), 59.1 punktu, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas A. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, sprendė, kad atsakovas privalo atlyginti ieškovui padarytą žalą.
  4. Teismas atsakovo argumentus dėl D. J. priteistinos draudimo išmokos dydžio mažinimo atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 nėra nustatytas nukentėjusiojo D. J. didelis neatsargumas, kas galėtų būti pagrindu priteistinos žalos dydžio mažinimui (CK 6.282 str. 1 d.).
  5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nei atsiliepime, nei triplike, dėstydamas savo atsikirtimus į ieškovo reikalavimus, nesirėmė atsakovo sunkia turtine padėtimi, bei nepateikė jokių įrodymų šiai aplinkybei pagrįsti, ir tik baigiamojoje kalboje atsakovo atstovas pareiškė prašymą mažinti tuo pagrindu iš atsakovo priteistinos žalos dydį, sprendė, kad atsakovo prašymas dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo atsižvelgiant į atsakovo sunkią turtinę padėtį atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas (CPK 12 str., 178 str.).
  6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad ieškovo reikalavimas dėl 22643,13 Eur žalos atlyginimo iš atsakovo priteisimo yra pagrįstas.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

7

  1. Atsakovas A. T. apeliacinius skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-23 sprendimą dalyje dėl 19100,82 Eur žalos priteisimo ieškovui ERGO Insurance SE, veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš atsakovo A. T. ir šioje dalyje ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo 2015-09-30, kai ieškovas išmokėjo paskutinę įmoką, nevertino, kad ieškovas, atlygindamas žalą nukentėjusiems asmenims įvykdė tris skirtingas prievoles, ir kad šios prievolės buvo vykdomos dalimis, nors atsakovas būtent tuo pagrindu ir prašė daliai ieškovo reikalavimų taikyti CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir tuo pagrindu ieškinį šioje dalyje atmesti. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas CK 1.127 straipsnio 4 dalies nuostatas, atskiras savarankiškas prievoles nepagrįstai laikė viena pagrindine prievole ir neatsižvelgdamas į tai, kad prievoles Ligonių kasai ir VSDFV ieškovas vykdė dalimis – nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatyto ieškinio senaties termino dėl dalies atsakovui reiškiamų reikalavimų ir ieškinį tenkino visiškai. Įvykdžius kiekvieną žalos atlyginimo prievolės sudėtinę dalį, kaip savarankišką prievolę (iš esmės atskiras savarankiškas prievoles), atsiranda savarankiška teisė reikalauti iš dėl žalos padarymo kalto asmens ją atlyginti regreso tvarka. Ieškinys teisme pareikštas 2016-09-21, todėl ieškovo reikalavimui dėl 4216,40 Eur dalies žalos, atlygintos VSDFV 2015-09-10 (mokėjimo nurodymas 113001) ir dėl 9450,96 Eur dalies žalos, atlygintos Ligonių kasai 2015-09-15 (mokėjimo nurodymas Nr. HAN-136106), taikytinas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir ieškinys šioje dalyje atmestinas.
    2. Teismo sprendime nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl jos nėra ratio decidendi (lot. privalomas teismo precedentas), dėl ko pirmosios instancijos teismui vadovautis jomis šioje byloje nebuvo jokio pagrindo.
  2. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atsiliepimu prašo atsakovo A. T. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos atsikirtimus:
    1. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą – šio draudžiamojo įvykio administravimas baigtas tik 2015-09-30, visiems žalą patyrusiems asmenims atlyginus jų nuostolius, tik tada deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai baigėsi visa apimtimi ir tik tuomet draudikas įgijo reikalavimo teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų draudimo išmokų iš atsakingo už žalos padarymą asmens, t.y. draudžiamojo įvykio administravimo pabaiga yra ieškinio senaties termino pradžios momentas. Būtent tokiu kasacinio teismo aiškinimu vadovavosi ir ieškovas.
    2. Nors draudimo išmokos mokėtos trims skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į kasacinio teismo aiškinimą, išmokos mokėjimas nukentėjusiajam D. J. ir VSDFV išmokėta išmoka laikytina žala asmeniui ir tai yra žalos atlyginimas vienam ir tam pačiam asmeniui – nukentėjusiajam D. J.. Darytina pagrįstą išvada, jog žalos atlyginimas D. J. dėl 2013-07-06 eismo įvykio patirtos žalos baigtas 2015-09-21.
    3. Net jei ir laikyti, jog prievolės yra savarankiškos pagal draudimo išmoką gavusį asmenį, taikant kasacinio teismo aiškinimą – deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai; kai draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiųjų nuostolius, tuomet deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPVCAPDĮ pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti išmokėtų sumų – laikytina, jog prievolė yra įvykdyta, kuomet baigtos mokėti draudimo išmokos kiekvienam konkrečiam subjektui, t.y. konkrečiam asmeniui. Pažymėtina, jog D. J. patirtos žalos atlyginimas baigtas 2015-09-21, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Vilniaus teritorinė ligonių kasa) – 2015-09-30. Ieškinys teismui pateiktas 2016-09-21, t.y. ieškovas pateikė ieškinį nepraleidęs ieškinio senaties termino.
    4. Jei teismas dėl kokių nors priežasčių manytų, jog ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą – ieškovas prašo, vadovaujantis CK 1.131 str., ieškinio senaties terminą atnaujinti.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

9Apeliacinis skundas atmestinas

  1. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindą.
  2. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 1.127 straipsnio 4 dalies normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.
  3. Ieškovas, kaip draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam autoįvykyje asmeniui (-ims), įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją ar apdraustąjį, jeigu pastarasis nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje ar įstatymuose nustatytas pareigas. (TPVCAPDĮ 22 str.).
  4. Apeliantas sutiko su teismo išvada, kad draudiko reikalavimams transporto priemonių valdytojui- atsakingam už žalos padarymą asmeniui- pagal CK 1.125 straipsnio 7 d. taikytinas 1 metų ieškinio senaties terminas, tačiau teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties pradžios momentą. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Teismas nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad pagrindinė prievolė ieškovo buvo įvykdyta 2015-09-30, t.y. tuomet, kai ieškovas sumokėjo paskutinę su šiuo eismo įvykių susijusią draudimo išmoką ir tokiu būdu visiškai atlygino žalą (nuostolius) visiems su šiuo įvykių susijusiems asmenims.
  5. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tam, kad ginčo atveju žala buvo mokama trims atskiriems subjektams skirtingais pagrindais – nukentėjusiajam D. J. buvo išmokėta Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu priteista žala, VFDFV žala, patirta išmokėjus ligos pašalpa, o Ligonių kasai – žala, susijusi su gydymo išlaidų apmokėjimu, t.y. ieškovas išmokėdamas žalos atlyginimą trims nukentėjusiems asmenims įvykdė tris skirtingas prievolės ir šios prievolės buvo vykdomos dalimis. D. J. teismo nuosprendžiu priteista 5 433,46 Eur žala buvo išmokėta 2015-08-03, 4216,40 Eur dalies žala VSDFV atlyginta 2015-09-10 pavedimu (mokėjimo nurodymas Nr. 113001), 9 450,96 Eur dalies žala atlyginta Ligonių kasai 2015-09-15 (mokėjimo pavedimas Nr. HAN -136106); ieškinys dėl žalos atlyginimo buvo pareikštas 2016-09-21, t.y. ieškovo reikalavimams dėl nurodytų sumų pritiesimo regreso tvarka taikytinas vienerių metų mokėjimo terminas ir ieškinys šioje dalyje turėjo būti atmestas Apeliantas pasirėmė teismų praktika – Vilniaus apygardos teismo 2016-04-27 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1060-614/2016, kurijoje teismas išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo kiekvienos savarankiškos prievolės įvykdymo.
  6. Apeliantas savo skundą pagrindžia iš esmės tuo, kad mokėjimai nukentėjusiajam D. J., VSDFV ir Ligonių kasai yra skirtingos savarankiškos prievolės trims nukentėjusiesiems. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu vertinimu. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju prievolė kilusi iš delikto – žalos nukentėjusiojo D. J. sveikatai padarymo autoįvykio metu. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 25 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-87-239/2015 nustatyta, kad A. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, t.y. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam D. J. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai (kaulų lūžiai, galvos smegenų sumušimas) atitinkantys sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, o nukentėjusiajam E. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Baudžiamoje byloje buvo pareikštas nukentėjusiojo D. J. ieškinys dėl 433,46 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstas vaistų ir kelionių čekiais, t.y. nukentėjusysis pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturinės žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo. Nukentėjusysis E. S. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu neturėjo pretenzijų kaltinamajam. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiajam D. J. padarytas rimtas sveikatos sutrikdymas, kuris turės liekamuosius reiškinius ateityje. Teismas priteisė nukentėjusiajam D. J. 433,46 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturinės žalos bei pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta visiškai. Civilinės bylos duomenimis, dalį žalos, padarytos nukentėjusiojo D. J. sveikatai, atlygino VSDFV ir Ligonių kasos; Ligonių kasos taip pat atlygino ir E. S. gydymo išlaidas. Jos perėmė nukentėjusiųjų reikalavimo teisę į žalą padariusi asmenį subrogacijos pagrindu (CK 6.1015 str. 1 d.). Tokiu būdu atsakovo prievolės D. J., VSDFV ir Ligonių kasai yra tos pačios prievolės, atsiradusios iš delikto, dalys ir negali būti vertinamos kaip savarankiškos prievolės atskiriems nukentėjusiesiems.
  7. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 str. 1 d.), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiųjų nuostolius, tai deliktinės civilinės tai deliktinės civilinės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir TPSVCAPDĮ pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas gražintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Iš TPSVCAPD sutarties kylančios prievolės įvykdymo momentas yra siejamas su visų nukentėjusiojo nuostolių atlyginimo momentu.
  8. Apeliantės rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1060-614/2016, kurioje pažymėta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 4 d. ir regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo kiekvienos savarankiškos prievolės įvykdymo. Tačiau Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje nukentėję buvo keli – žuvusiojo sutuoktinė, vaikai, prievolės taip pat skyrėsi. Teisėjų kolegija paminėtoje byloje konstatavo, kad ieškinio senatis dėl prievolės sutuoktinei (dėl automobilio sunaikinimo ir laidojimo išlaidų kompensavimo ) pasibaigė, tačiau taip pat pripažino, kad dalyje dėl kompensacijų žuvusiojo vaikams senatis nėra suėjusi, nes nuo dalies kompensacijos vaikams išmokėjimo nepraėjo vieneri metai, o gydymo išlaidų ir maitintojo netekimo kompensacijos tebemokamos, taip pat toliau mokama VSDFV Vilniaus skyriui kompensuojant dėl našlaičių pensijų išmokėjimo.
  9. Faktinė situacija nagrinėjamoje byloje iš esmės skiriasi nuo paminėtos bylos aplinkybių, nes atsakovo A. T. prievolė yra viena ir vienam asmeniui – visiškai atlyginti nukentėjusiųjų sveikatai padarytą žalą; tai, kad dalį šios prievolės įvykdė VSDFV ir Ligonių kasos, atlyginusios nukentėjusiesiems dalį žalos, susijusios su sveikatos sutrikdymų, nepadaro jų reikalavimus atsakovui ir jo draudikui - ieškovui savarankiškomis prievolėmis.
  10. Kaip jau buvo paminėta, paskutiniai mokėjimai, atlyginant žalą, susijusį su D. J. gydymo išlaidomis Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo atlikti 2015-09-15 (9 450 Eur) ir su E. S. gydymo išlaidomis - 2015-09-30 (3,18 Eur), VSDFV – atlyginant žalą , sumokėjus ligos pašalpą D. J., buvo atlikti 2015-09-10 (4 216, 40 Eur) ir 2015-09-21 (3 539,13 Eur). Ieškinys buvo pareikštas 2016-09-21, t.y. nepraleidus ieškinio senaties termino, kurį skaičiuojama nuo paskutinių mokėjimų, susijusių su žalos padarytos nukentėjusiųjų sveikatai, atlikimo dienos – E. S. - 2015-09-30, D. J. - 2015-09-21.
  11. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus apie tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkami vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-438/2006, ir Nr. 3K-3-27/2013 Nr. 3K-3-382/2009, nes pirmose dvejose bylose buvo pasisakyta tik dėl ieškinio trukmės, o paskutinėje byloje buvo atlyginta vienam asmeniui ir vienu mokėjimu. Kaip buvo paminėta, nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja atlyginti žalą, padaryta D. J. sveikatai, t.y. teismas pagristai kvalifikavo atsakovo prievolę kaip viena prievolė vienam asmeniui.
  12. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
  13. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo skundą , todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo skundą atmeta kaip nepagrįsta, palikdamas Trakų rajono apylinkės teismo 2017-02-23 sprendimą nepakeistą.
  14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinant, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos. Trakų rajono apylinkės teismo 2017-03-31 nutartimi atsakovui A. T. žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies (400 Eur) mokėjimas buvo atidėtas iki teismo procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Skundo netenkinant, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteistina iš apelianto valstybei ( CPK 96 str. 1 d.).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Trakų rajono apylinkės teismo apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

12Priteisti iš A. T. (asmens kodas ( - ) 400 (keturis šimtus) Eur žyminio mokesčio valstybės biudžetui.

Proceso dalyviai
Ryšiai