Byla 2S-1760-479/2010

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės ir Rimvidos Zubernienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Navalio jūrų agentūra“ ieškinį atsakovams J. S. ir D. S. dėl įmonės darbo apskaitos žiniaraščių pripažinimo negaliojančiais ir materialinės žalos atlyginimo priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi skundą,

Nustatė

3ieškovė UAB „Navalio jūrų agentūra“ pateikė patikslintą ieškinį atsakovams J. S. ir D. S., kuriuo prašė teismo pripažinti 2009 metų kovo-gegužės mėnesių įmonės darbo apskaitos žiniaraščius negaliojančiais, pripažinti atsakovui J. S. nuo 2009-03-20 iki 2010-05-22 priskaičiuotą 21 428,59 Lt darbo užmokestį neteisėtu, priteisti iš atsakovo J. S. 50 000 Lt žalos atlyginimą, priteisti iš atsakovės D. S. 21 428,59 Lt dydžio materialinės žalos atlyginimą bei priteisti iš atsakovų proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė teismo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Nurodė, kad įmonės finansinė padėtis yra itin sunki, įmonę slegia skolos, įmonės turtas areštuotas, jokio nekilnojamojo turto įmonės vardu nėra įregistruota, todėl ji neturi galimybių sumokėti žyminį mokestį.

42010-08-25 nutartimi teismas netenkino ieškovės prašymo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo – nustatė ieškovei terminą, per kurį turi būti sumokėta 2 276 Lt žyminio mokesčio. Teismas išaiškino ieškovei, kad per nustatytą terminą nesumokėjus žyminio mokesčio, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei

5Dėl minėtos nutarties ieškovė UAB „Navalio jūrų agentūra“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo su nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkinti. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į sunkią jos turtinę padėtį ir formaliais pagrindais netenkino prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliantė pažymi, kad kitoje civilinėje byloje, kurioje ji taip pat yra šalimi, teismas analogiškomis aplinkybėmis tokį prašymą tenkino ir žyminio mokesčio mokėjimą atidėjo.

6Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas iki sprendimo byloje priėmimo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Teigia, jog neturi lėšų sumokėti 2 276 Lt žyminio mokesčio, todėl teismas turėtų atsižvelgti į sunkią jos turtinę padėtį ir mokėjimą atidėti. Kolegija apeliantės argumentus laiko nepagrįstais.

9Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Įstatymas taip pat užtikrina teisę kreiptis teisminės gynybos nepasiturintiems ar mažas pajamas gaunantiems asmenims. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas, prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Remiantis CPK 84 straipsnio nuostatomis, teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo priėmimo dienos gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, kad teismas žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi spręsti atsižvelgdamas į konkretaus asmens turtinę padėtį bei ginčo teisinių santykių pobūdį ir kiekvienu atveju parinkti tokią žyminio mokesčio sumą, kuri neužkirstų kelio asmeniui pasinaudoti savo teise kreiptis į teismą, tačiau, kaip jau minėta, kartu vienas iš pagrindinių žyminio mokesčio mokėjimo tikslų – užkirsti kelią nepagrįstiems ieškiniams.

10Ieškovė, kaip darbdavys, siekia pareikšti ieškinį atsakovams, įmonės darbuotojams, dėl įmonės darbo apskaitos žiniaraščių pripažinimo negaliojančiais, darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio pripažinimo neteisėtu ir materialinės žalos atlyginimo priteisimo. Pagal ieškinio reikalavimus valstybei mokėtino žyminio mokesčio suma – 2 276 Lt. Ieškovės prašymas iki sprendimo priėmimo byloje atidėti žyminio mokesčio mokėjimą iš esmės grindžiamas tuo, kad jos turtinė padėtis laikytina sunkia – įmonę slegia skolos, įmonės turtas yra areštuotas, ji neturi jokio nekilnojamojo turto. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad juridinio asmens sunkią turtinę padėtį įrodo finansinės atskaitomybės dokumentai, bendrovės sąskaitų išrašai, pažymos iš VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ apie bendrovės vardu įregistruotą turtą ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, kad antstolis 2009-12-08 turto arešto aktu yra areštavęs įmonės piniginių lėšų už 180 875,44 Lt sumą, tačiau daugiau dokumentų, atspindinčių įmonės finansinę padėtį, nepateikta. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė teiginių apie sunkią savo finansinę padėtį – pateiktas antstolio turto arešto aktas neatspindi bendrovės finansinės padėties iš esmės. Atsižvelgtina ir į tai, kad mokėtina žyminio mokesčio suma šaliai, kaip juridiniam asmeniui, nelaikytina didele, ieškovė, kaip darbdavys, šiuo atveju yra stipresnioji darbo teisinių santykių šalis, todėl įvertinus aplinkybių visumą tenkinti jos prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nėra pagrindo.

11Esant šioms aplinkybėms apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

12Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–336 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-08-25 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai