Byla 2A-122-544/2010

4Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, Editai Šinkūnienei, dalyvaujant atsakovui Ž. K., jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, trečiojo asmens atstovei V. K.,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1067-434-2009 pagal ieškovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ieškinį atsakovui Ž. K., esant tretiesiems asmenims AB „Lietuvos draudimas“, Panevėžio apskrities vyriausias policijos komisariatas, dėl 34 608 Lt priteisimo žalai atlyginti regreso tvarka.

6Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7Ieškovas CK 6.245 str., 6.249 str., 6.251 str. 6.280 str., 6.288 str. pagrindais prašė priteisti iš atsakovo 34 608 Lt žalą regreso tvarka. Ieškiniui pagrįsti nurodė, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog 2005-10-04 įvykusio autoįvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti tuo metu tarnybines pareigas vykdę policijos pareigūnai A. M. ir A. A.. 2005-10-05 Biržų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00596-05 pagal BK 281 str. 1 d. (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas). 2005-12-29 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroras T. B., vadovaudamasis BK 38 str., BPK 212 str. 5 p., priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius. 2005-11-10 ir 2005-11-21 Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinė medicinos ekspertizės komisija atlikusi minėtų pareigūnų sveikatos ekspertizes dėl tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje konstatavo, kad, vadovaujantis LRV 2004-09-02 nutarimu Nr.1130, traumos, kurios 2005-10-04 įvyko A. M. ir V. A., priskiriamos prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. LRV 2001-05-14 nutarimu Nr. 543 patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, pagal kurią policijos generalinis komisaras, kaip asignavimų valdytojas, valstybės biudžeto lėšas naudoja pavaldžioms įstaigoms finansuoti nustatyta tvarka. Policijos departamentas prie VRM įvertinęs surinktus 2006-03-27 iš centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais" Biržų r. PK skyrė 34 608 Lt piniginėms kompensacijoms minėtiems pareigūnams išmokėti. 2006-03-27 ir 2006-03-28 kompensacijos lygiomis dalimis buvo išmokėtos pareigūnams. LRV 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatė Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas, kurių 26 punktas nustatė, kad įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Mano, jog ieškovas, išmokėjęs pareigūnams 34 608 Lt, nurodytu juridiniu pagrindu turi teisę reikalauti atlyginti žalą regreso tvarka iš kalto dėl įvykio kilimo atsakovo. Biržų rajono apylinkės teismas 2009-11-16 sprendimu nutarė ieškinį tenkinti visiškai. Teismas nustatė, kad 2005-10-04 įvykusio eismo įvykio metu dėl atsakovo kaltės buvo sužaloti ir traumas patyrė tuo metu tarnybines pareigas vykdę ir tarnybiniu automobiliu važiavę policijos pareigūnai A. M. ir Vidas (t. 1, b. l. 7-10, 12). Dėl 2005-10-04 eismo įvykio Biržų r. PK 2005-10-05 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281 str. l d., kuris 2005-12-29 prokuroro nutarimu nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius (t. l, b. l. 15-16). Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinės medicinos ekspertizės komisija, atlikusi minėtų pareigūnų sveikatos ekspertizes, konstatavo, kad jų 2005-10-04 patirtos traumos priskiriamos prie lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymo (t. l, b. l. 17, 18). Policijos departamentas prie LR VRM, vadovaudamasis LR Vidaus tarnybos statuto 40 str. 3d. ir Policijos departamento prie LR VRM Finansų valdybos 2006-03-15 išvada Nr. 5-5-IL-34 (t. l, b. l. 19), Biržų r. PK skyrė 34608 Lt (t. l, b. l. 19, 20), o Biržų r. PK minėtiems pareigūnams, patyrusiems lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu, išmokėjo po 17 304 Lt dydžio pinigines kompensacijas (t. l, b. l. 21, 22). LR CK 1.125 str. 8 d. nustato, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (LR CK 1.127 str. l d., 4 d.). Todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju ieškinio senaties skaičiavimo pradžia yra 2006-03-28 (t. 1, b. l. 21, 22), nes tik nuo šios dienos ieškovas įgijo reikalavimo teisę. Ieškovui 2009-01-16 padavus ieškinį trejų metų ieškinio senaties eiga nutrūko, todėl atsakovo prašymą taikyti senatį teismas atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti tarnybines pareigas ėję du policijos pareigūnai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir jame nustatyto dydžio piniginės kompensacijas išmokėjo ieškovas. Todėl, teismo nuomone, ieškovas įgijo regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškinys pagrįstas, teismas jį tenkino CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., LRV 1991-12-05 nutarimo Nr. 530 26 p. pagrindu, kuris nustato, kad įstaiga, išmokėjusi kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusį juridinį ir fizinį asmenį, šiuo atveju atsakovą. Teismas atmetė AB „Lietuvos draudimas" atsiliepimo argumentus kaip nepagrįstus, nes šio pobūdžio sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja specialūs teisės aktai (LR vidaus tarnybos statutas, LRV 1991-12-05 nutarimas Nr.530) ir šios pareigūnams išmokėtos kompensacijos nėra tiesiogiai iš nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2000-06-16 d. nutarimo Nr. 25 3 p.). Apeliaciniu skundu atsakovas, vadovaudamasis CK 1.3 str. 4 d., 1.125 str. 8 p., 6.111 str., 6.113 str., 6.254 str. 1,2 d., 6.282 str. 3 d., LR CPK 3 str. 3 d., 80 str. 1 d. 1 p., 4 d. 163 str., 164 str. 4 p., 263 str. 1 d., 270 str. 4 d. 3 p., 314 str., LR Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 1 d., LRV 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų "LR Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių" 18 p., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika nagrinėjamais klausimais, prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas arba nusprendus, jog reikalavimas negali būti atmestas visiškai, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą sumažinant priteistą sumą, atsižvelgiant į sunkią turtinę padėtį, arba sustabdyti civilinę bylą iki LR Konstitucinio teismo nutarimo dėl 1991-12-05 LRV Vyriausybės nutarimu Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 26 p. atitikimo Konstitucijai ir įstatymams priėmimo. Apeliaciniam skundui pagrįsti nurodė šiuo motyvus. Nurodė, kad pagal CK 6.254 str. 1 d. įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.254 str. 2 d. nustato, kad, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Minėtiems pareigūnams sveikata buvo sutrikdyta 2005-10-04 eismo įvykio, kurio metu galiojo tarp jo ir trečiojo asmens AB "Lietuvos draudimas" 2005-08-10 sudaryta transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis, metu. LR Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nustato, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretie­siems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Eismo įvykio metu galiojusių LRV 2004-06-23 nutarimu Nr.795 patvirtintų "LR Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių" 18 p. nustatyta, jog "atsakingas draudikas pagal draudimo sutartį moka išmokas nukentėjusiam trečiajam asmeniui, jeigu eismo įvykis, dėl kurio apdraustam pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojui kilo civilinė atsakomybė, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu". Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šiuo klausimu. Mano, jog šiuo atveju pripažįstant, kad prievolė atlyginti žalą kyla tiesiogiai apeliantui, būtų paneigiama draudimo tei­sinių santykių esmė Sudarydamas civilinės atsakomybės sutartį tikėjosi, jog jos galiojimo metu kilus civilinei atsakomybei prievolė dėl žalos atlyginimo, kuri neviršys draudimo sumos, bus perkelta draudikui (CK 6.254 str. 2 d.). Draudiko atsakomybės dėl draudimo sutarties galio­jimo metu padarytos žalos atlyginimo neigimas pažeidžia įstatymus vykdančių asmenų lūkesčius ir prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str. 1 d.). Ieškovas nesutiko su jo prašymu pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu - AB "Lietuvos draudimas", todėl visos neigiamos pasekmės turi tekti pačiam ieškovui. Kadangi ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal įstatymą privalo atsakyti, mano, jog jo atžvilgiu jis turi būti atmestas. Nurodė, jog ieškovas regreso teisę kildina iš LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų "Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų" 26 p., numatančio, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius asmenis LR CK nustatyta tvarka. CK 6.111 str. nustato, kad regreso tvarka reikalavimas gali pereiti trečiajam asmeniui rašytinės sutarties arba įstatymų pagrindu. Kadangi regreso teisė nustatyta Vyriausybės nutarimu, mano, jog ieškovui reikalavimas regreso tvarka nepereina. Pažymėjo, kad LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų "Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų" 26 p. konstitucingumas yra ginčijamas pagal kitų teismų prašymus Konstituciniame teisme ir prašo teismą taip pat į jį kreiptis prašyme išsamiai išdėstytais motyvais. Apeliantas taip pat prašo sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 str. 7 p. ar CPK 164 str. 4 p. pagrindu, nes, nors šioje byloje nebuvo pateiktas prašymas kreiptis į LR Konstitucinį teismą dėl byloje taikytino teisės akto konstitucingumo patikrinimo, tačiau į LR Konstitucinį teismą kreipėsi kitas teismas, o kreipimasis yra susijęs būtent su ta teisės akto nuostata, kuria remiasi ieškovas. Dėl ieškinio senaties termino apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, be pagrindo netaikė CK 1.125 str. 8 p. numatyto trejų metų ieškinio senaties termino, kuris buvo pasibaigęs 2008-10-04, CK 1.127 str. 1 d. numatytų ieškinio senaties termino skaičiavimo taisyklių bei CK 6.113 str. nuostatų, numatančių, kad tretysis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pagrindinis kreditorius. Turėjo būti padaryta išvada, kad ieškinys pareikštas teismui 2009-02-02 praleidus ieškinio senaties terminą, ir šiuo pagrindu ieškinys atmestas. Nors AB "Lietuvos draudimas" buvo nurodęs, jog ieškinio senaties terminas praleistas, teismas nesiaiškino, kada ieškovas sužinojo apie tai, jog kompensacijos pareigūnams turės būti išmokėtos.

8Dėl procesinių teisės normų pažeidimo apeliantas nurodė, kad teismas nesilaikė CPK 263 str. 1 d., CPK 270 str. 4 d. 3 p. reikalavimų. Teismas sprendime visiškai nevertino atsakovo argumentų dėl civilinės atsakomybės draudimo sutarties reikšmės ir netinkamo atsakovo šioje byloje ir dėl draudiko AB "Lietuvos draudimas" atsakomybės visiškai nepasisakė.

9Dėl civilinės atsakomybės mažinimo apeliantas nurodė, kad, kadangi jo civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta, pagrįstai tikėjosi, jog prievolė atlyginti žalą pereis draudikui, todėl pirmosios instancijos teismui neteikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, leidžiančią mažinti civilinės atsakomybės apimtį. CK 6.282 str. 3 d. pagrindu prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį, jei teismas nuspręstų kitų jo prašymų netenkinti, nes žala nebuvo padaryta tyčia, o jo turtinė padėtis yra sunki: turi du išlaikomus nepilnamečius vaikus, suteikta paskola butui įsigyti, kurios neišmokėta dalis 12.980 Lt, moka įmokas pagal vaikų interesais sudarytas investicinio draudimo sutartis, sutuoktinė bedarbė ir šeimą išlaiko jis vienas.

10Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodęs teismo nustatytas faktine aplinkybes, ieškovas nurodo, kad teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 1.125 str. 1 d., CK 1.127 str. 4 d. ir tinkamai nustatė regresinės prievolės ieškinio senaties terminą, tinkamai nustatė šios prievolės pradžią 2006-03-28, kada ieškovas realiai sumokėjo žalos atlyginimą pareigūnams, nes tik nuo šios dienos ieškovas įgijo reikalavimo teisę. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuotas nuo 2005-10-04 įvykio. Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pareigūnams kompensacija išmokėta pagal LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d. ir šiai įstatyminei nuostata įgyvendinti priimtus poįstatyminius teisės aktus. Pagal šių teisės aktų reikalavimus šiuo atveju buvo nustatyta minėtų pareigūnų sveikatos sutrikdymas, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar tarnyba, priskaityta ir išmokėta kompensacija. Įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Sąlygų 26 punktas). Todėl mano, jog kompensacijos išmokėjimo tvarką reglamentuoja teisės aktai, kurie nėra tiesiogiai susiję su civilinės atsakomybės institutu, bet dėl įvairių veiksmų padaryta žala gali būti kompensuojama ne civilinės atsakomybės institutu, o alternatyviais žalos kompensavimo būdais. Atlyginus žalą alternatyviu jos kompensavimo būdu išlieka alternatyvios kompensavimo sistemos ir civilinės atsakomybės santykis, nes tik civilinės atsakomybės taikymas suteikia galimybę daryti turtinio pobūdžio įtaką žalos padariusiam asmeniui. Tokiais atvejais regreso teisė įgalina taikyti civilinę atsakomybę, nes valstybė ar jos įstaiga iš kalto dėl žalos padarymo asmens gali reikalauti išmokėtų sumų. Šiam argumentui pagrįsti ieškovas vadovavosi konkrečia kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu. Mano, jog šis ieškinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais todėl, vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d., Vyriausybės 1991-12-05 nutarimo Nr.530 26 p., pagrįstai patenkintas visiškai. Dėl apelianto civilinės atsakomybės nurodė, jog byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Atkreipė dėmesį į tai, kad kompensaciją iš valstybės gavęs policijos pareigūnas netenka teisės reikalauti žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo asmens, nes visas jo teises įgyja kompensaciją išmokėjusi įstaiga (CK 6.113 str.). Dėl apelianto civilinės atsakomybės draudimo nurodė, kad iš AB „Lietuvos draudimas" atsiliepimo į ieškinį pozicijos matyti, kad draudimo bendrovė su ieškiniu nesutinka, nes mano, kad atsakovas susitaikė su nukentėjusiaisiais, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas, todėl laiko jog pareigūnai žalos nepatyrė, o trečiasis asmuo (ieškovas), kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius. Mano, jog teismas AB „Lietuvos draudimas" argumentus įvertino, nes sprendime nurodė, jog draudimo bendrovės išvada, jog pareigūnai žalos nepatyrė, yra nepagrįsta, nes šio pobūdžio sveikatai padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja specialūs teisės aktai ir pareigūnams išmokėtos kompensacijos nėra tiesiogiai iš nusikalstamos veikos kilusi turtinė žala.

11Apeliacinis skundas tenkintinas. Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-16 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atsakovo Ž. K. atžvilgiu atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, aiškino ir taikė materialinės teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti visiškai (CPK 263 str. 1 d., 330 str.).

12Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad pagal ieškinį apeliantas neturi atsakyti, o ieškinys turėjo būti reiškiamas draudimo bendrovei, kurioje įvykio, kurio metu buvo padaryta žala policijos pareigūnams, metu jis buvo apdraudęs privalomuoju draudimu savo civilinę atsakomybę, vertintini pagrįstais.

13Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad 2005-10-04 Biržų mieste Kaštonų gatvėje įvyko autoįvykis, kurio metu Biržų r. PK tarnybiniu automobiliu „Audi 80" pagrindine gatve važiavusių pareigūnų A. M. ir V. A. nepraleido iš Kaštonų g. 15a namo kiemo išvažiavęs automobilis „( - ) vairuojamas atsakovo Ž. K., ko pasekoje automobiliai susidūrė. Įvykio metu atsakovo civilinė atsakomybė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Medicininiai duomenys patvirtina, kad 2005-10-05 į gydytojus dėl patirtų traumų minėto autoįvykio metu kreipėsi pareigūnai A. M. ir V. A.. Pagal LR vidaus tarnybos statuto 40 str. 3 d., pareigūnui, kuris buvo sužalotas eidamas tarnybines pareigas arba dėl tarnybos, lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 12 mėnesinių jo darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Šiai nuostatai įgyvendinti LR VRM 2004-04-23 įsakymu Nr. IV-I38 patvirtintos taisyklės „Dėl nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu". LRV 2004-09-02 nutarimu Nr. 1130 patvirtintos Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisyklės, kurios reglamentuoja vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymą Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinėje medicinos ekspertizės komisijoje bei 1991-12-05 nutarimu Nr. 530 nustatytos Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygas. Pagal Biržų r. PK tarnybinio patikrinimo 2006-01-31 išvadą Nr. 54-Job-32 „Dėl Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjų V. A. ir A. M. tarnybos metu patirtų traumų", minėti pareigūnai traumas sveikatai patyrė vykdydami tarnybines pareigas. 2005-10-05 Biržų r. PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 54-1-00596-05 2005-12-29 nutarimu nutrauktas BK 38 str., BPK 212 str. 5 p. pagrindais, nes kaltininkas ir nukentėjusieji susitaikė. 2005-11-10 Sveikatos tarnybos prie LR VRM Centrinė medicinos ekspertizės komisija atliko A. M., o 2005-11-21 V. A. sveikatos ekspertizę dėl tinkamumo tarnybai vidaus reikalų sistemoje ir 2005-11-10 pažymoje Nr. 4215 bei 2005-11-21 pažymoje Nr. 4354 konstatavo, kad, vadovaujantis LRV 2004-09-02 nutarimu Nr.1130, pareigūnų traumos yra priskiriamos lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui. Policijos departamentas prie VRM Finansų valdybos 2006-03-15 išvados Nr.5-5-IL-34 „Dėl lėšų skyrimo Biržų rajono policijos komisariatui piniginėms kompensacijoms išmokėti" pagrindu ir atsižvelgdamas į Biržų r. PK 2006-02-24 raštą Nr. 54-S-1921 „Dėl kompensacijos išmokėjimo", į 2006-01-31 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 54-IL-22 „Dėl Biržų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjų V. A. ir A. M. tarnybos metu patirtų traumų", į 2006-02-24 įsakymą Nr. 54-PI-10TE "Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo", į 2006-02-24 įsakymą Nr. 54-PI-l 1TE "Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo" iš Policijos departamento prie VRM centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais" Biržų r. PK skyrė 34 608 Lt piniginėms kompensacijoms minėtiems pareigūnams išmokėti. 2006-03-28 į pareigūnų sąskaitas buvo pervesta po 17 304 Lt (1 t., b. l. 710, 11-14, 15-16, 17-22, baudžiamosios bylos Nr. 54-1-00596-05 duomenys, b. l. 1-82). Apeliantas išmokėtos piniginės kompensacijos dydžio ir minėtų nustatytų faktinių aplinkybių neginčija. Taigi, yra pakankamai faktinių duomenų padaryti išvadą, kad dėl atsakovo kaltų veiksmų avarijos metu buvo sužaloti tarnybinės pareigas ėję du policijos pareigūnai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka buvo išmokėtos įstatyme nustatyto dydžio piniginės kompensacijos ir jas sumokėjo ieškovas. Pagal CK 6.280 str. 1 d., atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. LRV 1991-12-05 nutarimu Nr.530 patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus ar jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų 15 str. 2 d. nustatyta, kad apdraustųjų darbovietės, mokymo ir kitos įstaigos ar kariniai daliniai draudimo sumas moka iš jų išlaidų sąmatoje tam reikalui numatytų lėšų, o šios tvarkos 26 str. numato, jog įstaigos, išmokėjusios draudimo sumas ir kompensacijas, įgyja reikalavimo (regreso) teisę į žalą padariusius juridinius ir fizinius asmenis LR CK nustatyta tvarka.

14Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2004-05-01) numato, kad išmoka nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Įstatymo 13 str. 1 d. numatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, tiesiogiai draudikui, apdraudusiam kaltininko civilinę atsakomybę, draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti, o 2 dalyje numatyta, jei atsakingam draudikui sumokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Įstatymo 11 str. 1 d. numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Nagrinėjamoje byloje ieškovas yra ne nukentėjęs trečiasis asmuo, t. y. ne asmuo, kuriam padaryta žala ir kuris Įstatymo nustatyta tvarka turi teisę į išmoką (Įstatymo 2 str. 16 d.), bet valstybės lėšomis apdraustiems pareigūnams įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta tvarka kompensaciją pareigūnus sužeidus ryšium su tarnyba išmokėjęs subjektas. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl tarnybos nukentėjusiems policijos darbuotojams iš valstybės lėšų mokamų kompensacijų sistema laikoma valstybės socialinio draudimo rūšimi, nes policijos įstaigos tam tikra prasme vykdo socialinio draudimo įstaigų funkciją. Socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė pagal Įstatymo 19 str. 10 d. yra nustatyta taip, kad ši regreso teisė nukreipta į atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra, ji nukreipta į žalą padariusį asmenį. Taigi, pagal specialųjį reglamentavimą socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs regreso teisę, šią teisę į žalą padariusį asmenį gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu nėra atsakingo draudiko. Iš 2005-08-10 atsakovo ir AB „Lietuvos draudimas“ Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties turinio matyti, kad atsakovo kaip transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta laikotarpiu nuo 2005-08-13 iki 2006-08-12, t. y. galiojo 2005-10-04 įvykusio autoįvykio, kurio metu buvo sutrikdyta minėtų pareigūnų sveikata, metu (1 t., b. l. 35-36, baudžiamosios bylos b. l. 12-15). Pagal šios sutarties 1.4 p., jai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo ir šio įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančių poįstatyminių aktų nuostatos. Iš 2005-11-07 AB „Lietuvos draudimas pažymos Nr. 54-R1-10446 turinio matyti, kad dėl minėtame autoįvykyje padarytos žalos atlyginimo buvo kreiptasi savalaikiai, kad buvo administruota žalos atlyginimo byla, kad autoįvykis yra pripažintas draudiminiu ir Biržų r. PK, patyrusiam turtinę žalą dėl jam priklausančio automobilio apgadinimo, 2005-10-21 sprendimu išmokėta 3120 Lt draudimo išmoka (baudžiamosios bylos b .l. 67). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, daroma išvada, kad tuo atveju, kai žalą padaręs asmuo žalos padarymo metu buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, reikalavimas turi būti nukreiptas už atsakingam draudikui laikantis Įstatymo 22 str. reikalavimų, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdžiuose prašė jį, kaip netinkamą atsakovą, pakeisti tinkamu atsakovu AB „Lietuvos draudimas“. Kadangi ieškovas nesutiko, kad pirminis atsakovas būtų pakeistas atsakovu AB „Lietuvos draudimas“ ar kad šis atsakovas būtų įtrauktas į bylą bendraatsakovu, tai, esant pagrindui manyti, kad būsimas teismo sprendimas gali turėti įtakos draudiko teisėms ir pareigoms, teismas pagrįstai 2009-10-05 nutartimi nutarė draudimo bendrovę įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje ir bylą nagrinėti iš esmės (CPK 45 str. 3 d., 47 str., 1 t., b. l. 33-34, 50, 95-97, 98). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškinys jo atžvilgiu turėjo būti atmestas tuo pagrindu, kad jis yra netinkamas atsakovas šioje byloje, nes eismo įvykis, kurio metu padaryta žala, įvyko draudimo sutarties galiojimo metu ir tas įvykis jau yra pripažintas draudiminiu.

15Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą argumentų teisėtumo ir pagrįstumo teisėjų kolegija nebepasisako, nes išsprendus klausimą taip, kaip virš nurodyta, kiti argumentai nebeturi teisinės reikšmės.

16Šioje byloje už atsiliepimo į ieškinį surašymą bei apeliacinio skundo surašymą pagal 2009-02-17 susitarimą Nr. 2009-005 atsakovas turėjo 905 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 32, 39, 2 t., 67). Šios išlaidos, atsižvelgiant į CPK 98 str. reikalavimus ir į 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, pripažintinos pagrįstomis atsakovo išlaidomis. Pagal 2010-01-13 susitarimą Nr. 2010-005 atsakovas apeliacinėje instancijoje turėjo 1815 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atstovavimą civilinėje byloje (2 t., b. l. 68, 70). Apeliacinėje instancijoje atsakovas pateikė prašymą (b. l. 71), už kurį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 96 Lt (Rekomendacijų 8.16 p.), o, kadangi teismo posėdis tęsėsi nuo 1 val., tai minėto atlyginimo maksimalus dydis yra 120 Lt (Rekomendacijų 8.18 p.). Atsižvelgiant į minėtų rekomendacijų nuostatas, taip pat į bylos apimtį, trukmę, sudėtingumą teisės taikymo aspektu, pagrįstomis atsakovo išlaidomis pagal antrąjį susitarimą pripažintinos 500 Lt atstovavimo išlaidos. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 1038,24 Lt žyminio mokesčio (2 t., b. l. 16). Byloje buvo 49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t., b. l. 2, 72, 2 t., b. l. 56). Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas ir priimamas naujas sprendimas ieškinį atmesti, iš ieškovo atsakovui priteisiamos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti - 1405 Lt, 1038,24 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, o valstybei – 49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 2 p.,

Nutarė

19Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

20Ieškovo ieškinį atsakovo Ž. K. atžvilgiu atmesti.

21Priteisti iš ieškovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (į. k. 188785847): atsakovui Ž. K. (a. k. ( - ) 1405 (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 1038 (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis ) Lt 24 ct žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, o valstybei – 49 (keturiasdešimt devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai