Byla AS-261-344-08

Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (pranešėjas),

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų E. K. ir J. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų E. K. ir J. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5E. K. ir J. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, parašydami panaikinti Panevėžio apskrities viršininko administracijos 2006 m. lapkričio 16 įsakymą Nr.Ž-4114 dalį, kuria patvirtintas asmenų, papildomai pateikusių prašymus įsigyti nuosavybėn žemės, miško sklypus iš valstybės Panevėžio rajono Karsakiškio seniūnijoje, Paliūniškio kadastro vietovėje, sąrašas, dalyje kurioje J. K. nustatyta VI eilė pageidaujant įsigyti 0,82325 valstybinį žemės sklypą, J. K. nustatyta IX eilė pageidaujant įsigyti 3,13 ha valstybinį žemės sklypą ir įpareigoti Panevėžio apskrities viršininką nustatyti, kad J. K. V eile pageidauja įsigyti 3,13 ha valstybinį žemės sklypą Panevėžio rajono, Karsakiškio sen., Paliūniškio kadastro vietovėje;

6panaikinti 2007 m. balandžio 19 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Z-1456 dalį, kuria papildytas Paliūniškio kadastro vietovės, Karsakiškio sen., Panevėžio raj. Žemės reformos žemėtvarkos projektas, suprojektuojant J. K. žemės sklypą Nr. 14/1 0,29-ha;

7panaikinti 2007 m. liepos 27 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymo Nr. Z-3194 dalį, kuria patvirtintas piliečiui J. K. suformuotas 0,2600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. 14/1, esantis Panevėžio rajono savivaldybėje, Panevėžio seniūnijoje, Piniavos kaime.

8II.

9Panevėžio apygardos administracinis teismas 2008 m. gegužės 13 d. nutartimi pareiškėjų E. K. ir J. K. skundą atsisakė priimti.

10Įvertinęs skundo turinį, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų ginčas su Panevėžio apskrities viršininko administracija yra susijęs su žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų, skirtų įvairiais būdais įsigyti asmenų privačion nuosavybėn, tinkamumu, žemės privatizavimui rengiamais dokumentais ir jų atitikimu įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams, todėl tokiems ginčas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 3 dalis ir LR žemės reformos įstatymo 5 straipsnio ir 18 straipsnio 2 dalį privaloma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Kadangi pareiškėjai skunde nėra nurodę, kad jie būtų nustatyta tvarka naudojęsi kilusio ginčo išankstinio nagrinėjimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarka, jie taip pat nepateikė dokumentų, kurių duomenys leistų teismui daryti išvadą apie pasinaudojimą šia teise, teismas jų skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).

11III.

12E. K. ir J. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti pareiškėjų skundą.

13Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14Iš pareiškėjų suformuluotų reikalavimų matyti, kad pareiškėjai teismui skundžia galutinį Panevėžio apskrities viršininko sprendimą, kuriuo patvirtintas suformuotas žemės sklypas, t. y. dokumentą, kurio pagrindu asmeniui atsirado nuosavybės teisė į žemę.

15Vadovaujantis LR Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, sprendimus dėl žemės įsigijimo asmenys gali apskųsti teismui, o pagal to paties straipsnio 2 dalį, skundus dėl žemės reformos metu formuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų. Mano, kad pagal šias teisės normas asmuo dėl priimtų sprendimų, kuriais įsigyjama žemė gali tiesiogiai kreiptis į teismą, o dėl suformuotų žemėnaudų tinkamumo žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų atitikimo įstatymams nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija.

16Kadangi remiantis skundžiamais dokumentais buvo suformuotas ir įteisintas žemės sklypas J. K. (2008 m. balandžio 8 d. Panevėžio apskrities viršininko raštas), todėl mano, kad skundžiami sprendimai dėl žemės įsigijimo, ir toks skundas gali būti paduotas teismui.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV.

19Atskirasis skundas atmestinas.

20Skundų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, nagrinėjimo tvarka detalizuojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje. Pagal šios Tvarkos 122 punktą skundai, susiję su nuosavybės teisių į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu, iki apskrities viršininko sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka.

21Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo nagrinėja apskričių viršininkai ir Vyriausybės įgaliota institucija. Vyriausybės įgaliota institucija nenagrinėja apskrities viršininko neapsvarstytų prašymų ir skundų.

22Iš pareiškėjų skundo turinio matyti, kad jie nesutinka su įsakymais, kuriais patvirtinti pretendentų sąrašas, žemėtvarkos projektas ir patvirtintas J. K. suprojektuoto žemės sklypo plotas. Šie veiksmai yra atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija) patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatomis , taigi pareiškėjai skundo reikalavimais kelia ginčą dėl žemėtvarkos projekto rengimo metu priimtų įsakymų.

23Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 16 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę natūra atkuriamos pažymėjus grąžinamo žemės sklypo ribas žemės reformos žemėtvarkos projekte ir paženklinus jį vietovėje. Pagal metodikos VI skirsnį atkuriamo žemės sklypo ribos paženklinamos vietovėje patvirtinus žemėtvarkos projektą. Todėl darytina išvada, kad šie veiksmai atliekami iki priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises, todėl ginčams kilusiems žemėtvarkos projekto rengimo ir tvirtinimo metu bei sklypo formavimo metu yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kadangi duomenų byloje jog pareiškėjai laikėsi nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nėra, skundą atsisakytina priimti.

24Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti nutarties pareiškėjų nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

26E. K. ir J. K. atskirąjį skundą atmesti.

27Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

28Nutartis neskundžiama.