Byla I-1456-142/2014
Dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui R. K., atsakovo atstovui Viktorui Kaveckiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Nustatė

2Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6002; 2) panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (4.17)R3-25377; 3) įpareigoti VSDFV Utenos skyrių išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką – 11 285,65 Lt.

3Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2009 m. gruodžio 4 d. paskirta 1045,04 Lt dydžio senatvės pensija, tačiau laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ji buvo mokama sumažinta, perskaičiavus pareiškėjo pensiją pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnius. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštarauja Konstitucijai, todėl dėl šios įstatyminės nuostatos taikymo neišmokėta senatvės pensijos dalis pareiškėjui turi būti grąžinta. VSDFV Utenos skyrius neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė tą padaryti, o VSDFV nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė nagrinėti jo skundą. Kita vertus, VSDFV sprendime nurodžiusi, kad nėra pagrindo naikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą, iš esmės priėmė sprendimą palikti galioti teritorinio skyriaus sprendimą neišmokėti senatvės pensijos nepriemoką.

4Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Per posėdį pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas akcentavo, kad apie pažeistą teisę sužinojo tik paskelbus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą.

5VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV atsiliepimuose su skundu nesutinka, prašo bylą nutraukti arba atmesti skundą kaip nepagrįstą (b. l. 14–20, 38–42). Paaiškina, kad pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad mokama ne viso dydžio senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Dėl laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. negautos senatvės pensijos dalies grąžinimo kreipdamasis į VSDFV Utenos skyrių su 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymu, į VSDFV su 2013 m. rugsėjo 2 d. skundu pareiškėjas praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) redakcijos 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl sprendimų mokėti ne visą paskirtą pensiją (perskaičiuotą vadovaujantis Laikinuoju įstatymu) apskundimo terminų vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir mano, kad byla turėtų būti nutraukta. Aiškina, kad VSDFV teritorinis skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Įvertinę tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama į ateitį, o Laikinojo įstatymo nuostatos galiojo ir pareiškėjui buvo taikomos iki 2011 m. gruodžio 31 d. (t. y. iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo), sprendimai mokėti ne visą paskirtą pensiją yra įvykdyti, be to, teisės aktas, nustatantis pareigą išmokėti 2010–2011 metais negautą pensijos dalį, nėra priimtas, mano, kad nebuvo ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti pensijos skirtumą. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo reikalavimą, prašo priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

6VSDFV Utenos skyriaus atstovas teisme palaikė atsiliepimą. VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai.

7Skundas tenkintinas iš dalies.

8Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, kad pareiškėjui VSDFV Utenos skyriaus 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimu paskirta senatvės pensija (b. l. 23) nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, o kadangi pareiškėjas tuo pačiu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, senatvės pensija buvo perskaičiuojama ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį (b. l. 28–31).

9Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (toliau – Pensijų įstatymas) (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066), o ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., ir Laikinojo įstatymo nuostatomis. Pensijų įstatymo 7 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto.

10Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki šio įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi būtinąjį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą šio įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

11Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.

12Nurodytų teisės normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė Konstitucinis Teismas ir 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos sumažinti paskirtas senatvės pensijas, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina senatvės pensijoms mokėti, taikytas laikinai ir nepažeidžiant iš konstitucinių proporcingumo, lygiateisiškumo principų kylančių reikalavimų, be to numačius kompensuoti dėl šių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, Konstitucinis Teismas pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama pensija, būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

13Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu ir VSDV Utenos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažyma apie 2010–2011 metais mokėtos pensijos dydžius, su 2013 m. rugpjūčio 19 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydamas išmokėti neteisingai sumažintos pensijos dalį (b. l. 27).

14VSDFV Utenos skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. (4.71)R3-25377 paaiškino apie pareiškėjo pensijos skyrimo, mokėjimo ir perskaičiavimo ginčo laikotarpiu teisinius pagrindus. Nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja ateičiai, Konstitucinis Teismas nutarime nenustatė sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos, tai turi padaryti įstatymų leidėjas. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus kompensavimo įstatymą, sumažinta senatvės pensija bus kompensuota įstatyme nustatytais terminais ir tvarka. Nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 28–29).

15Taigi VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo turtinę pretenziją iš esmės, 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendime Nr. (4.71)R3-25377 atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos senatvės pensijos išmokėjimo. Šis viešojo administravimo subjekto valdingas patvarkymas sukelia pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes (daro įtaką pareiškėjo teisėms ir pareigoms), todėl šis raštas negali būti laikomas tik informacinio pobūdžio raštu.

16VSDFV Utenos skyriaus sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV ( b. l. 42–43).

17VSDFV sprendimu, įformintu 2013 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. (6.5)I-6002, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 2 d. skundą, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą ginčyti VSDFV teritorinio skyriaus veiksmus pensijų mokėjimo klausimais, nes apie sumažintos pensijos mokėjimą sužinojo dar 2010 m. sausio mėnesį, kai buvo išmokėta pirmoji sumažinta pensija. Šiame rašte VSDFV paaiškino pareiškėjui, kad iki 2013 m. rugsėjo 25 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Taip pat VSDFV nurodė, kad VSDFV Utenos skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. (4.71)R3-25377 nurodydamas, kokiais teisės aktais vadovaudamasis mokėjo pensiją 2010–2011 metais, ir informuodamas, kad nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, pateikė teisingą informaciją, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo (b. l. 50–51).

18Gavęs nurodytą VSDFV sprendimą, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą (b. l. 1–3).

19Taigi pareiškėjas siekia prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010–2011 metais susidariusią senatvės pensijos nepriemoką.

20Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

21Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Tai konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-849/2013, 2013 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-813/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-142/2014 ir kt.).

22Nagrinėjamu atveju VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-6002 nurodoma, kad VSDFV, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktu, atsisako nagrinėti pareiškėjo skundą. Tačiau tame pačiame sprendime VSDFV taip pat nurodo, kad VSDFV Utenos skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. (4.71)R3-25377 nurodydamas, kokiais teisės aktais vadovaudamasis mokėjo pensiją 2010–2011 metais, ir informuodamas, kad nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, pateikė teisingą informaciją, todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo. Tokios atsakovo formuluotės leidžia daryti išvadą, kad VSDFV pareiškėjo skundą dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo atsisakyti tenkinti pareiškėjo reikalavimą išmokėti senatvės pensijos nepriemoką išnagrinėjo iš esmės ir priėmė sprendimą atsisakyti naikinti teritorinio skyriaus sprendimą. Todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-143/2014, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-774/2014).

23Pagal ABTĮ 18 straipsnio 3 dalį apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Byloje ginčas kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus, t. y. Utenos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (4.71)R3-25377, todėl vadovaujantis administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, ginčas turėtų būti sprendžiamas Panevėžio apygardos administraciniam teisme. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad ginčas iš esmės išnagrinėtas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 20 d. posėdyje, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais, teismas daro išvadą, kad byla neperduotina nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnis).

24VSDFV Utenos skyriaus pateikta 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr. (10.40)S4-339 patvirtina, kad pareiškėjui paskirta senatvės pensija laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius (b. l. 48–49). Atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą, pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį pareiškėjui pensija sumažinta pagrįstai ir teisėtai. Tačiau nurodytu laikotarpiu pensijos sumažinimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį yra neteisėtas. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo nurodytu laikotarpiu susidarė 11 285,65 Lt nepriemoka (pažymoje pateiktos lentelės ketvirtos skilties ir trečios skilties skirtumas). Teismui nėra pagrindo abejoti pažymoje pateiktų duomenų teisingumu, nes duomenų teisingumą savo parašais patvirtino pensiją apskaičiuojančios institucijos atsakingi darbuotojai. Gavęs nurodytą pažymą pareiškėjas neginčijo jos matematinio teisingumo.

25Teismas nekvestionuoja įstatymo teisėtumo prezumpcijos ar VSDFV teritorinių skyrių pareigos veikti pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau Konstituciniam Teismui 2012 m. vasario 6 d. priėmus nutarimą ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnį pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, negali būti toleruojama minėtos normos pagrindu susiklosčiusi situacija. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatuota, kad valstybė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus dirbantiems pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, pakeitęs teisinį reguliavimą Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, neteisėtai apribojo pareiškėjo teisę ginčo laikotarpiu gauti paskirto dydžio pensiją, o šio ribojimo tiesioginė pasekmė – pensijos nepriemoka, susidariusi nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kuri pareiškėjui iki šiol neišmokėta. Vien tik ginčui aktualių įstatymo nuostatų pripažinimas netekusiomis galios deramai pareiškėjo teisių pažeidimo pasekmių nepašalintų. Neapgynus pažeistos pareiškėjo teisės, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasmę (kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis nėra galutinis, t. y. įvykdytas). Neatkūrus pareiškėjo turtinio praradimo, jo teisė į teisminę gynybą taptų fiktyvi, o teismas neatliktų jam priskirtos funkcijos vykdyti teisingumą. Tai nebūtų suderinama su Konstitucijos 110 straipsniu ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Teismas privalo deramai pašalinti šį pareiškėjo teisių pažeidimą. Seimas iki šiol nepriėmė teisės akto, nustatančio neišmokėtos pensijos kompensavimo tvarką, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika leidžia spręsti, kad šiuo atveju pareiškėjo pažeistų teisių atkūrimas reiškia pensijos nepriemokos priteisimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 6022-1143/2013). Ta aplinkybė, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į nesumokėtos pensijos priteisimą.

26Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama administracinę jurisprudenciją teisiniuose ginčuose dėl įpareigojimo pareiškėjams išmokėti įstatymų leidėjo neteisėtai sumažintas valstybines socialinio draudimo pensijas, 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-911/2013 konstatavo, kad šios rūšies nepriemokos pagrįstai išieškomos iš savarankiško, t. y. į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus neįtraukto, Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų. Minėtoje nutartyje aptarti teisinio reguliavimo ypatumai lemia, kad tokio pobūdžio reikalavimų adresatais laikomi valstybines socialinio draudimo pensijas skiriantys ir mokantys subjektai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai. Todėl pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos suma priteisiama iš VSDFV Utenos skyriaus.

27Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo, ir todėl VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalies, teismo vertinimu, nedaro įtakos bylos baigčiai. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Konstitucijos 6 straipsnį Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas bei kiekvienas asmuo savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija. Pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo. Pareiškėjas neprivalo susilaikyti nuo kreipimosi į teismą, kol bus priimtas toks jo pažeistas teises atkursiantis įstatymas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo turtinė teisė buvo pažeista, jo pensiją neleistinai perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Būtent pastaroji aplinkybė ir leidžia teismui priimti pareiškėjui palankų sprendimą, o jis, manydamas, kad jam taikoma Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis pažeidžia Konstituciją, dėl pensijos dalies išmokėjimo ir į viešojo administravimo subjektą, ir į teismą galėjo kreiptis iš esmės bet kada, t. y. nelaukdamas, kol bus priimtas įstatymas, įtvirtinsiantis kompensavimo mechanizmą. Priešingas situacijos vertinimas ne tik prieštarautų tiesioginiam pažeistų konstitucinių teisių gynimo principui, bet ir sukurtų neapibrėžtumo situaciją pareiškėjui, kuris nebūtų tikras, kada jo pažeistos teisės bus atkurtos legislatyviniu aktu ir ar jos apskritai bus atkurtos. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjo pažeistos teisės gynimas teisme nėra priklausomas nuo jokio papildomo veiksmo, t. y. specialaus, kompensavimo klausimus galimai sureguliuosiančio, įstatymo priėmimo.

28Dėl VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimų.

29Remdamasis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo prezumpcija teismas daro išvadą, kad VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV, priimdami ginčijamus sprendimus, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Vis dėlto teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimas kilo dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems senatvės pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamus sprendimus, kiek jais atsisakoma išmokėti pareiškėjui senatvės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

30VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius prašo priteistą sumą išdėstyti mokėti dalimis, nes neišmokėtos pensijos dalies priteisimas valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sukels papildomą finansinę naštą, o šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pensijų dalims mokėti, biudžetas yra deficitinis.

31Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovai savo prašymo nedetalizavo ir nepagrindė įrodymais, kad neišmokėtos pensijos pareiškėjui priteisimas sukels didelę finansinę naštą VSDFV 2014 metų biudžetui (prašymą grindė sunkia biudžeto 2013 m. finansine padėtimi). Be to priteista suma nėra tokia žymi, kad galėtų turėti įtakos VSDFV įsipareigojimams išmokų gavėjams. Atsižvelgus į tai, atsakovų prašymas priteisti sumą išmokėti dalimis netenkintinas.

32Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais teismas

Nutarė

33Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.

34Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių išmokėti R. K. 11 285,65 Lt (vienuolika tūkstančių du šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 65 centus) valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

35Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (4.71)R3-25377 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. (6.5)I-6002 dalį, kurioje atsisakyta išmokėti pareiškėjui dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 8 straipsnio taikymo susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.

36Likusią pareiškėjo reikalavimų dalį atmesti.

37Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Pareiškėjas R. K. (toliau – pareiškėjas) padavė... 3. Paaiškina, kad pareiškėjui nuo 2009 m. gruodžio 4 d. paskirta 1045,04 Lt... 4. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė tenkinti. Per... 5. VSDFV Utenos skyrius ir VSDFV atsiliepimuose su skundu nesutinka, prašo bylą... 6. VSDFV Utenos skyriaus atstovas teisme palaikė atsiliepimą. VSDFV atstovas į... 7. Skundas tenkintinas iš dalies. ... 8. Remiantis į bylą pateiktais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, dėl... 9. Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl... 10. Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija Nr. XI-537, Žin., 2009,... 11. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (ginčo laikotarpiu galiojusi... 12. Nurodytų teisės normų atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai tyrė... 13. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d.... 14. VSDFV Utenos skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. rašte Nr. (4.71)R3-25377... 15. Taigi VSDFV Utenos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo turtinę pretenziją... 16. VSDFV Utenos skyriaus sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV ( b. l. 42–43).... 17. VSDFV sprendimu, įformintu 2013 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. (6.5)I-6002,... 18. Gavęs nurodytą VSDFV sprendimą, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą... 19. Taigi pareiškėjas siekia prisiteisti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų... 20. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1... 21. Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad VSDFV... 22. Nagrinėjamu atveju VSDFV 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendime Nr. (6.5)I-6002... 23. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 3 dalį apygardos administracinis teismas pirmąja... 24. VSDFV Utenos skyriaus pateikta 2013 m. rugpjūčio 8 d. pažyma Nr.... 25. Teismas nekvestionuoja įstatymo teisėtumo prezumpcijos ar VSDFV teritorinių... 26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, analizuodama... 27. Ta aplinkybė, kad iki šiol įstatymų leidėjas nėra nustatęs sumažintų... 28. Dėl VSDFV Utenos skyriaus ir VSDFV sprendimų.... 29. Remdamasis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo teisėtumo... 30. VSDFV ir VSDFV Utenos skyrius prašo priteistą sumą išdėstyti mokėti... 31. Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnyje nustatyta, kad teismo... 32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų... 33. Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.... 34. Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių... 35. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2013... 36. Likusią pareiškėjo reikalavimų dalį atmesti.... 37. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...