Byla 2S-1177-395/2009

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „GK projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. H2-9142-285/2009 pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą suinteresuotam asmeniui UAB „GK projektai“ dėl priverstinio skolos išieškojimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3Kreditorius AB DnB NORD bankas kreipėsi į teismą su prašymu pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad 2006 m. gegužės 2 d. kreditavimo sutarties Nr. 1203-06IL su vėlesniais pakeitimais ir papildymais pagrindu AB DnB NORD bankas suteikė UAB „GK projektai“ 1875000 Lt kreditą. Visą kreditą skolininkas turėjo sugrąžinti kreditoriui iki 2008 m. spalio 30 d., tačiau tinkamai savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, negrąžino kredito, nesumokėjo laiku palūkanų ir delspinigių, ir skola bankui 2009 m. kovo 3 d. sudarė 1775911,30 Lt, tame skaičiuje 1686819,57 Lt negrąžinto kredito suma, 85959,56 Lt palūkanos ir 3132,17 Lt delspinigiai. Todėl kreditorius, vadovaudamasis CPK 558 str. 1 d. prašė teismo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeistų daiktų.

4Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2009 m. kovo 18 d. nutartimi, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AB DnB NORD bankas, areštavo UAB „GK projektai“ nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1283 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 0,2375 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), įkeistą 2006 m. spalio 9 d. hipotekos lakštu, identifikavo kodas 02120060013819, uždraudžiant įkeisto turto savininkui perleisti šį turtą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti šį turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Teismas nurodė, kad UAB „GK projektai“, užtikrindama 3205000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2006 m. gegužės 2 d. kreditavimo sutartį Nr. 1203-06IL, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1283 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) , esantį ( - ) , ir 0,2375 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Skolininkas tinkamai bei laiku neįvykdė prievolių kreditoriui pagal kreditavimo sutartį, todėl įkeistas turtas areštuotinas, įspėjant skolininką ir įkeisto turto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduodamas iš varžytynių.

5Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „GK projektai“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. kovo 18 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad šalių ginčas dėl skolos priteisimo sprendžiamas Vilniaus apygardos teisme pagal kreditoriaus ieškinį skolininkui bei solidariems atsakovams – UAB „Ranga IV investicijos“ ir UAB „Ranga IV“. Šios aplinkybės patvirtina, jog kreditorius, įgyvendindamas CPK 5 str. 1 d. numatytą teisę, kreipėsi į teismą dėl teisminės gynybos, siekdamas, kad teismas apgintų pažeistas ar ginčijamas jo teises. Tačiau teismas priėmė skundžiamą nutartį ir nusprendė priverstinai parduoti skolininko įkeistą turtą iš varžytynių remdamasis iš esmės aplinkybe, kad tarp šalių ginčo nėra. Minėta aplinkybė patvirtina, jog tarp šalių toks teisinis ginčas egzistuoja, todėl skundžiama nutartis privalo būti panaikinta. Be to, apeliantas nurodo, kad kreditorius kartu įgyvendindamas savo teisę į priverstinį išieškojimą ir kreipdamasis į teismą dėl skolos išieškojimo, piktnaudžiauja savo teisėmis, pažeidžia skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principą.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas AB DnB NORD bankas prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad apeliantas nenurodė nei vienos teisės normos, kurią būtų pažeidęs teismas skundžiama nutartimi. Aplinkybė, kad Bankas pateikė ieškinį ginčo teisenos tvarka, nepaneigia pareiškėjo teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto ne ginčo tvarka. Priešingai, įstatymai numato, kad hipotekos kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami nustatyta tvarka, teismui priėmus nutartį nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą. Pagal CPK 558 str. hipotekos kreditoriaus prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo tenkinamas, jei kreditoriaus prašyme nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre registruotus. Bankas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo ginčo teisenos tvarka, kadangi siekia skolos išieškojimo ir iš neįkeisto turto (pagrindinio skolininko ir laiduotojų). Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl Banko įkeitimo teisės pripažinimo ar realizavimo, kadangi tai priklauso išimtiniai Hipotekos skyrių kompetencijai. Pastariesiems nėra suteikti įgalinimai spręsti kokius nors ginčo klausimus - jis tik konstatuoja, kad yra arba nėra kliūčių priverstiniam skolos išieškojimui į įkeistą turtą. Įstatymai taip pat nesieja išieškojimo nukreipimo į įkeistą turtą su ginču ginčo teisenos tvarka dėl išieškojimo nukreipimo į neįkeistą turtą. Skundžiamojoje nutartyje nuoroda į ginčo nebuvimą reiškia, kad nėra jokio teisinio ginčo, kuris būtų pagal įstatymus kliūtis pradėti priverstinį skolos išieškojimą. Hipotekos kreditoriaus teisiniai veiksmai dėl savo teisių gynimo tuo labiau negali būti pagrindas pripažinti tokį teisių gynimo būdą (prašymą nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą) negalimu.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apelianto skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalies nuostatas hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2006 m. spalio 9 d. hipotekos lakštu UAB „GK projektai“, užtikrindama 3205000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2006 m. gegužės 2 d. Kreditavimo sutartį Nr. 1203-06IL su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, grąžinimą kreditoriui AB DnB NORD bankui, įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,1283 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ) , esantį Šaldytuvų ( - ), ir 0,2375 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Skolininkas Kreditavimo sutartimi įsipareigojo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti laiku pagal kredito grąžinimo sąlygas (2006-05-02 kreditavimo sutarties Nr. 1203-06IL specialiosios dalies 4p., bendrosios dalies 9 p., 2007-10-30 susitarimo Nr. 2 dėl 2006-05-02 kreditavimo sutarties Nr. 1203-06IL sąlygų pakeitimo 4.1 p.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis skolininkas kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skola sudarė 1775911,30 Lt, tame skaičiuje 1686819,57 Lt negrąžinto kredito suma, 85959,56 Lt palūkanos ir 3132,17 Lt delspinigiai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė arešto priemones skolininko turtui. 2009 m. kovo 18 d. nutartyje teismas įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininką UAB „GK projektai“, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.

10CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Pagal CPK 558 straipsnio 1 dalį hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus kreipimąsi, areštuoja įkeistą daiktą ir įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai areštavo skolininko įkeistą turtą esant teisminiam ginčui tarp šalių dėl skolos priteisimo atmestinas, nes minėti klausimai šioje byloje nėra sprendžiami ir jie neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą.

12Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

13Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

Nutarė

14Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai