Byla 1A-443-317-2009
Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Jaliniausko, teisėjų Algerdo Urbšio ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui ir civilinio atsakovo atstovui Antanui Danieliui, civilinio atsakovo-UAB „( - )“ atstovui E. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui D. S., jo atstovui advokatui Vladui Kersnauskui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. K. ir R. K., nuteistojo S. K. ir civilinio atsakovo UAB „( - )“ apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams.

2Vadovaujantis LR BK 75 str.(2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), laisvės atėmimo bausmės vykdymas S. K. atidėtas trejiems metams, įpareigojant be sutikimo institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis LR BK 68 str. S. K. uždrausta vairuoti transporto priemonę trejus metus.

3Iš UAB DK „( - )“ priteista: A. K. - 1087,31 Lt turtinei žalai atlyginti, 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. K. - 345,28 Lt neturtinei žalai atlyginti; D. S., M. S. ir K. S. po 345,28 Lt. neturtinei žalai atlyginti.

4Iš UAB „( - )“ priteista: A. K. 24654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti; R. K. – 2654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti, D. S. - 99654,72 neturtinei žalai atlyginti; M. S. ir K. S. po - 99654,72 neturtinei žalai atlyginti.

5Iš S. K. priteista R. K. 1200 Lt už advokato paslaugų apmokėjimą.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7S. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. apie 7.10 val., kelio ( - ) 17,917 km. vairuodamas automobilį Renault Magnum E - Tech 440 (valst. Nr. ( - ) su puspriekabe Krone SDP 24 valst. Nr. ( - )) pažeidė KET 53 punkto reikalavimo nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ...“, pažeidė KET 171 punkto reikalavimo nurodymą, kad „vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma...“ ir, eismo įvykio metu buvusiomis meteorologinėmis sąlygomis nepasirinkęs saugaus greičio bei atstumo, atsitrenkė į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį Nissan Patrol valst. Nr. ( - ) kurį vairavo A. K.. Eismo įvykio metu automobilio Nissan Patrol keleivei V. S. buvo padaryta muštinė žaizda viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinėje ties krūtinkaulio viršutine dalimi, dešinės pusės 1-4 ir kairės pusės 2-4 šonkaulių lūžiai, plaučių ir širdies sumušimas, širdies plyšimas, poodinės kraujosruvos šlaunų priekiniuose paviršiuose, odos nubrozdinimas dešiniojo kelio sąnario srityje, dėl ko įvyko staigi V. S. mirtis. Automobilio Nissan Patrol vairuotojai- nukentėjusiajai A. K. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje ir dešiniame žaste, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, muštinė dešinio antakio žaizda, lengvas galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko išsivystė lėtinis psichikos sutrikimas-potrauminis sindromas, organinis asmenybės sutrikimas, organinis nuotaikos sutrikimas (užsitęsęs sunkus depresijos epizodas be psichozės simptomų), kuris yra priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu ir jos metu padarytais sužalojimais ir tai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai A. K., automobilio Nissan Patrol keleiviui nukentėjusiajam R. K. buvo padarytos žaizdos galvoje, nosies nugarėlėje, dešinės krūtinės pusėje, kairio IV šonkaulio lūžimas, lengvas smegenų sukrėtimas, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas.

8Nukentėjusieji A. K. ir R. K. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendžio dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pakeisti: pilnai tenkinti pareikštą jų patikslinta ieškinį ir priteisti A. K. iš UAB „( - )“ - 6340,03 turtinės žalos, 50 000 Lt neturtinės žalos, o R. K. – 20 000 Lt neturtinės žalos.

9Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumažino A. K. padarytos ir jos prašytos atlyginti 6340,03 Lt turtinės žalos dydį, priteisdamas tik 1087,31 Lt., netenkino jų pareikštą ieškinį dėl 359,99 Lt turėtų išlaidų už sugadinto automobilio saugojimą ir pervežimą po eismo įvykio. Anot apeliantų, draudimo bendrovė atlygtino tik žalą padarytą automobiliui ir pateiktuose dokumentuose nenurodė, kad atlygina 359,99 Lt. automobilio saugojimo ir pervežimo išlaidas.

10Nukentėjusiųjų teigimu, jų turėtas automobilis Nissan Patrol buvo vienintelis šeimos automobilis, kurį jie naudojo savo versle. Po autoįvykio, kurio metu šis automobilis buvo sugadintas, jie buvo priversti nuomotis kitą automobilį ir patyrė po 800 Lt žalą kas mėnesį. Dėl įvykusio autoįvykio ir patirtų sužalojimų jie negalėjo dirbti, dėl to negavo dalies pajamų bei padėjo palaidoti įmonės darbuotoją V. S., kas sudarė 4093 Lt. Prie civilinio ieškinio pareiškimo buvo pateikti dokumentai dėl negautų pajamų, automobilio nuomos sutartis bei kiti dokumentai, todėl nepagrįstas teismo argumentas, jog teismui nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys išlaidas.

11Apeliantų nuomone, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.250, 6.251 str. bei neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas turėjo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, tačiau to nepadarė, o kriterijus, reikšmingus neturtinės žalos atlyginimui, nurodė neišsamiai ir deklaratyviai. Apeliantų nuomone, yra pagrindas manyti, jog teismas neįsigilino nei į fakto nei į teisės aspektus.

12Skunde teigiama, jog teismas neįvertino to, kad dėl autoįvykio abu nukentėjusieji neteko artimos draugės V. S., jiems ir patiems buvo padaryti sužalojimai, dėl ko jie patyrė fizinius ir didžiulius emocinius sukrėtimus, buvo gydomi ligoninėje ir iki šiol jaučia įvykio padarinius. Apeliantų nuomone, teismas pažeidė teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, numatytus LR CK 1.5 str., nesilaikė principo, kad neturtinė žala turi būti atlyginama teisingai, protingai nustatant jos dydį, siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.

13Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendį ir sumažinti jam draudimo naudotis specialia teise laiką, sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį bei nukentėjusiems iš UAB „( - )“ priteistus civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti.

14Apeliantas nesutinka su teismo paskirta maksimalia baudžiamojo poveikio priemone bei nurodo, jog skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, reikia įvertinti, kad kiekvienas nusikaltimas yra unikalus tiek dėl savo veikos, tiek dėl kaltininko asmenybės, poveikio priemonė turi atspindėti visus individualius nusikaltimo bruožus, nusikaltimą padariusį asmenį. Apelianto teigimu, autoįvykis įvyko dėl jo neatidumo, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta tai, kad nebuvo nustatyta gyvulio, kuris neleistinoje vietoje bėgo per kelią, savininko asmenybė, o gyvulio staigus atsiradimas ant važiuojamosios dalies neleistinoje vietoje turėjo įtakos ir vairavusios automobilį Nissan Patrol A. K. reakcijai, jos elgesiui, automobilio staigiam sustabdymui, tuo pačiu ir jo vairuojamo automobilio atsitrenkimui.

15Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog, jog jis nepažeidė vidaus darbo tvarkos taisyklių, buvo visiškai blaivus, dėl sudėtingos ir jam nepalankiai ištirtos situacijos yra nubaustas pačia griežčiausia baudžiamojo poveikio priemone. Jo nuomone, prieštarauja logikai ir patenkintų ieškinių sumos. Jeigu ateityje bus į jį nukreiptas ieškinių išieškojimas, tai jis galėtų juos padengti tik dirbdamas savo tiesioginį vairuotojo darbą, nes kitos specialybės neturi.Šiuo metu jam, nemokančiam kitos specialybės, bus neįmanoma susirasti darbą.

16Skunde teigiama, kad iš nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. pusės buvo siekiama prisiteisti kuo didesnę pinigų sumą, stengtasi turėti materialinės naudos, nepagrįstai buvo pateikiami parduotuvėse pirktų visai šeimai maisto produktų čekiai teigiant, kad visa tai buvo nešama į ligoninę A. K., buvo bandoma dirbtinai išpūsti kelionės, transporto išlaidas. Teismas, tenkindamas ieškinius dėl neturtinės žalos, priteisė tokias sumas įvertindamas matomai vien tik pasekmes.

17Apelianto nuomone, teismas neįvertino sudėtingos autoįvykio situacijos, kurioje reikėjo atitinkamai įvertinti ne vien tik jo elgesį, bet aptarti ir kitų asmenų elgesį, veiksmus.

18Skunde nurodo, jog priteisiant ieškinius neturtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo UAB „( - )", nebuvo reikiamai atsižvelgta į susiformavusią teisminę praktiką tokios kategorijos bylose. Neturtinės žalos srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str.). Tačiau būtina atsižvelgti ne tik į civilinio atsakovo, bet ir į nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį bei įvertinti ir siekti nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

19Apelianto nuomone, byloje teismas tik formaliai vertino civilinio atsakovo pateiktą turto balansinę vertę, neatsižvelgė į dabartinę situaciją-kad šiuo metu tokio profilio įmonės paslaugų poreikio nebeliko, įmonei gresia bankrotas, įmonės turto vertė visiškai krito, įmonės turtas, kurį pagrinde sudaro transporto priemonės, tapo niekam nereikalingas, jį realizuoti galima tik pusvelčiui, teismo priteistų sumų išieškojimas įmonę galutinai sužlugdys. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis neturi lėšų ir turto, kas galėtų bent kiek kompensuoti bendrovės patirtus nuostolius.

20Civilinis atsakovas UAB "( - )“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2009-06-08 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl žalos atlyginimo ir pripažinti nukentėjusiesiems teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka arba sumažinti priteistas nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimo sumas, atsižvelgiant į UAB „( - )" realias galimybes.

21Skunde nurodoma, kad nors teismas nuosprendyje teigė, jog vadovavosi teisingumo principu, įpareigojančiu atsižvelgti į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes, duodančias galimybę pareikštą ieškinį mažinti, tačiau, juos tik deklaravo, o ne realiai jais vadovavosi priimdamas procesinį sprendimą.

22Apelianto nuomone, atsižvelgta buvo tik į nukentėjusiųjų interesus, nekreipiant dėmesio į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, kad vairuotojas buvo blaivus, kad nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų teigimus. Neaišku, kuo remiantis teigiama jog A. K. neturtinė žala priteista dėl to, jog sutriko normalus jos ir jos šeimos gyvenimas. Neaišku, ar tai tikrai turėjo priežastinį ryšį su autoįvykiu.

23Nors teisme buvo prašoma atsižvelgti į Lietuvoje šiuo metu esančią ekonominę situaciją, į tai, kad, priteisus iš bendrovės nepagrįstai dideles sumas, liktų be darbo įmonės darbuotojai, būtų nuskriausti niekuo nekalti žmonės ir jų šeimos, tačiau teismas vadovavosi tik bylos nagrinėjimo pradžioje surinktais rašytiniais įrodymais apie bendrovės turto vertinimą, turimą kapitalą ir neužsiminė, jog jau vien 2007 m. gruodžio 11 d. nutartimi areštuojant kilnojamą ir nekilnojamą įmonės turtą, teismas pasmerkė įmonę žlugimui.

24Apelianto teigimu, esant dabartinei ekonominei situacijai, įmonė pradeda dirbti nuostolingai. Todėl, priteistos iš bendrovės pinigų sumos net ir realizavus visą bendrovės turtą, atleidžiant visus darbuotojus, nebūtų nukentėjusiesiems išmokėtos.

25Skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovė „( - )" dėl priimto sprendimo atimti S. K. teisę vairuoti transporto priemones trejus metus (nors tai yra pagrindinė jo profesija ir šeimos pragyvenimo šaltinis) - atėmė iš bendrovės galimybę tikėtis nors dalies žalos prisiteisimo iš jo regreso tvarka. Skaičiuojant moralinės žalos dydį, teismas neįvertino padarytos turtinės žalos dydžio, neatsižvelgė į bendrovės geranoriškumą ir pagalbą apmokant laidojimo išlaidas, neįvertino nukentėjusiųjų gaunamų išmokų iš „Sodros", kad nustatytų, kiek realiai sunkesnę padėtį pateko sutuoktinės ir mamos netekę nukentėjusieji Skominai. Apelianto nuomone, R. K. priteistos žalos atlyginimo motyvai yra nepagrįsti.

26UAB DK „( - )" atsiliepime į nukentėjusiųjų civilinių ieškovų A. K. ir R. K. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti bei nurodo, jog ieškovai nepagrįstai prašo priteisti pilną 6340,03 Lt turtinę žalą, neišskaičiuodami Jonavos rajono apylinkės teismo jiems priteistą sumą iš UAB DK „( - )" - 1087,31 Lt. Taip jie klaidina apeliacinės instancijos teismą, nepaaiškindami, kad nepatenkinta reikalavimų dalis sudaro tik 5252,72 Lt, o ne 6340,03 Lt.

27Taip pat atsiliepime nurodoma, jog teismas pagrįstai pripažino, kad 359,99 Lt dydžio išmoka už automobilio saugojimą ir transportavimą R. K. buvo išmokėta 2007-08-22 kartu su patirtais nuostoliais už sugadintą automobilį, todėl nukentėjusysis netenka teisės į dvigubą apmokėjimą.

28UAB DK „( - )" nuomone, civilinių ieškovų reikalavimas atlyginti 800 Lt sumą už automobilio nuomą yra nepagrįstas, nes neįrodytas. Draudiko atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudiko pareigos atlyginti transporto priemonės nuomos išlaidas. Be to, nors civilinis ieškovas nurodo, kad tiek sugadintas automobilis NISSAN PATROL, v/n ( - ) tiek 2006-08-05 išnuomotas automobilis VW LT, v/n ( - ) buvo naudojami įmonės veiklai vykdyti, tačiau transporto priemonės registracijos dokumentai patvirtina, kad automobilio NISSAN PATROL( v/n ( - ) savininkas yra R. U., o R. K. nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sugadintą transporto priemonę naudojo teisėtu pagrindu ir įmonės veiklai vykdyti. Byloje nėra duomenų, kad sugadintas ir išnuomotas automobiliai buvo naudojami būtent įmonės veiklai vykdyti. Atsiliepime pažymima, jog yra prieštaravimas tarp reikalavimo atlyginti šias išlaidas bei reikalavimo išmokėti negautas pajamas, kadangi nukentėjusioji tuo metu negalėjo vykdyti individualios veiklos.

29Taip pat atsiliepime nurodoma, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nenurodė, kokia konkreti dalis išlaidų iš 4093 Lt sumos tenka laidotuvių išlaidoms, nebuvo pateikti jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys šias išlaidas. Nepagrįstas faktiniais duomenimis ir reikalavimas atlyginti ieškovės negautas pajamas, nes nenurodytas laikotarpis bei negautų pajamų dydis. Draudikas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kad dėl A. K. sužalojimo įmonės veikla buvo sustabdyta, todėl nei UAB DK „( - )", nei UAB „( - )" neturi pagrindo išmokėti išmoką negautoms pajamoms atlyginti.

30Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir civilinio atsakovo-UAB „( - )“ atstovas-advokatas A.Danielius prašė nuteistojo S. K. bei UAB „( - )“ skundus tenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais, o nukentėjusiųjų skundą atmesti.

31Civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas E. G. prašė nuteistojo bei UAB „( - )“ skundus tenkinti, o nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. skundus atmesti.

32Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. prašė nuteistojo bei civilinio ieškovo skundus atmesti, o klausimą dėl nukentėjusiųjų skundų paliko spręsti teismui.

33Prokurorė prašė nuteistojo S. K. bei UAB „( - )“ skundus atmesti, o nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. skundą tenkinti iš dalies-priteisti A. K. iš UAB „( - )“ - 6340,03 turtinės žalos, 49645 Lt neturtinės žalos, o R. K. – 19645 Lt neturtinės žalos.

34Nuteistojo bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ skundai iš dalies tenkintini ir nuosprendis keistinas, kadangi nuosprendyje netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai(LR BPK 328 str. 4p.), o nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. skundai atmestini.

35Kadangi LR BPK 320 str. 3d. nurodyta, jog teismas patikrina bylą tiek kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, nuosprendis plačiau neanalizuojamas, jame pasisakoma tik dėl skunduose nurodytų motyvų.

361.Pagal nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. skundus:

37Dėl turtinės žalos

38Reikalavimas dėl turtinės žalos nėra pagrįstas ir motyvuotas.

39Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. K. ir R. K. skunde prašo priteisti 6340,03 Lt sumą A. K. naudai turtinei žalai atlyginti iš civilinio atsakovo-UAB „( - )“.

40Pagal LR BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

41LR CK 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltinio(transporto priemonės) padarytą žalą privalėtų atlyginti civilinis atsakovas UAB „( - )“.

42LR CK 6.283 str. nustato, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Žalos nukentėjusiems nustatymas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma, nes už žalą atsakingas asmuo-UAB „( - )|“ buvo sudaręs LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės sutartį su UAB DK „( - )“. Kadangi UAB „( - )“ yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą privalo atlyginti draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka. Autoįvykio kaltininkas(nagrinėjamu atveju S. K.) ar atsakingas asmuo(šiuo atveju UAB „( - )“) privalėtų atlyginti žalą, kuri viršytų nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas.

43LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme Nr. IX-378 yra nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno autoįvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui(tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Kadangi nukentėjusiųjų ieškinio suma dėl turtinės žalos atlyginimo neviršija nurodytų sumų, tai ieškinys dėl turtinės žalos turėjo būti reiškiamas ir ją atlyginti privalėtų ne nuteistasis ar civilinis atsakovas UAB „( - )“, o UAB DK „( - )“.

44Nukentėjusieji skunde prašo priteisti apylinkės teismo nepriteistą turtinę žalą iš civilinio atsakovo-UAB „( - )“, o ne iš UAB DK „( - )“. LR BPK 320 str. 3d. yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kadangi nukentėjusieji ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo prašė priteisti iš atsakovo UAB „( - )“, o apeliacinės instancijos teismas negali viršyti skundo ribų ir nagrinėti bylą dėl asmenų, prieš kuriuos skundas nebuvo paduotas, todėl A. K. ir R. K. skundas dėl turtinės žalos priteisimo iš UAB „( - )“ negali būti tenkinamas jau vien dėl šių motyvų.

45Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog ne visa nukentėjusiųjų pareikšto ieškinio suma turtinei žalai atlyginti yra pagrįsta. UAB DK „( - )“ sutiko atlyginti 402,80 Lt gydymo išlaidas ir 684,51 Lt turėtas išlaidas kurui, iš viso – 1087,31 Lt. Tokia ieškinio suma turtinei žalai atlyginti ir buvo priteista tinkamai ją motyvuojant.

46Reikalavimas priteisti likusią turtinę žalą- 359,99 Lt išlaidas už automobilio saugojimą ir pervežimą, 800 Lt už automobilio nuomą bei 4093 Lt A. K. negautų pajamų ir darbuotojos V. S. laidotuvių išlaidų nėra pakankamai ir tinkamai motyvuotas, todėl yra nepagrįstas. Padarytos žalos dydis turi būti įvertintas pagal faktinius bylos duomenis, šalių pateiktus įrodymus, kuriais jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 359,99 Lt išlaidas už automobilio saugojimą bei pervežimą UAB DK „( - )“ atlygino R. K. 2007-08-22 sumokėjusi 4522,99 Lt.(4163 Lt. už sugadintą transporto priemonę bei 359,99 Lt. už jos saugojimą ir transportavimą).

47Visiškai įrodymais nepagrįstas reikalavimas atlyginti 800 Lt išlaidų už automobilio nuomą, todėl apylinkės teismas pagrįstai nuosprendyje pripažino, kad neįrodyta aplinkybė, jog nukentėjusiųjų išnuomotas automobilis buvo naudotas ne asmeniniam naudojimui, o įmonės veiklai vykdyti. Šiuo metu galiojantys ir draudiko atsakomybę reglamentuojantys teisės aktai nenumato draudiko-UAB DK „( - )“ pareigos atlyginti transporto priemonės nuomos išlaidas. Duomenų(kelionės lapų ar pan.), patvirtinančių, jog tiek sugadinta autoįvykio metu, tiek ir nukentėjusiųjų išsinuomota transporto priemonė buvo naudojama teisėtu pagrindu įmonės veiklai vykdyti, iš ieškovų pusės nebuvo pateikta. Kad nuomojama transporto priemonė negalėjo būti naudojama individualios nukentėjusiosios įmonės veikloje, patvirtina ir nukentėjusiųjų reikalavimas atlyginti jiems nedarbingumo metu negautas pajamas.

48Nepagrįstas įrodymais ieškovų reikalavimas priteisti 4093 Lt A. K. IĮ negautų pajamų ir darbuotojos V. S. laidotuvių išlaidų.

49Ieškovai nepagrindė, kokia konkreti dalis išlaidų šios sumos tenka laidotuvių išlaidoms, o kokia dalis jų sudaro negautas pajamas t.y. teismui nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tokių išlaidų dydį. UAB DK „( - )“ nukentėjusiajai A. K. 2007-03-14 (2 t., b.l. 163) atlygino 443,23 Lt patirtą turtinę žalą dėl sugadinto turto, todėl teismas pagrįstai A. K. iš UAB DK „( - )“ priteisė neišmokėtą ir įrodymais pagrįstą turtinės žalos dalį – 1087,31 Lt., o likusioje dalyje ieškinio turtinei žalai atlyginti netenkino.

502.Pagal nuteistojo S. K. ir civilinio atsakovo-UAB „( - )“ skundus:

51Dėl LR BK 68 str. numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo trukmės:

52Nuteistasis neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies, o tik prašo sutrumpinti jos terminą, todėl baudžiamojo poveikio priemonės teisėtumo ir pagrįstumo klausimą apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja.

53LR BK 68 str. nustatyta, jog teismas uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti transporto priemonę, gali nuo vienerių iki trejų metų.

54Nors apylinkės teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam ir nemotyvavo, kodėl jis skiria ją būtent ilgiausiai įstatyme nustatytam laikotarpiui-3 metams, tačiau šis sprendimas neprieštarauja įstatymo reikalavimams ir nėra aiškiai per griežtas.

55Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog S. K. transporto priemonę labai neatsargiai vairuoja nebe pirmą kartą: 1983 m. jis jau buvo teistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Už tokį pažeidimą 2007-06-14 jis buvo baustas ir administracine tvarka pagal LR ATPK 127 str. 2d.. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei tai, jog dėl neatsargumo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo ne vienas, o keli asmenys, veika sukėlė sunkias ir negrįžtamas pasekmes-vienas asmuo žuvo, o kitiems buvo padarytas sunkus bei nesunkus sveikatos sutrikdymas, kolegija daro išvadą, jog teismas pagrįstai atėmė iš nuteistojo teisę vairuoti transporto priemonę ilgiausiam įstatyme numatyta laikotarpiui ir jo mažinti nėra objektyvaus pagrindo.

56Dėl žalos priteisimo iš S. K.:

57Tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala iš nuteistojo S. K. apylinkės teismo nuosprendžiu nebuvo priteista, motyvų bei argumentų dėl jos dydžio nepagrįstumo skunde nuteistasis nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas nemato galimybės argumentuotai pasisakyti dėl nuteistojo prašymo sumažinti neturtinės žalos dydį bei dėl motyvų, kuriais remiantis prašoma mažinti turtinę ar neturtinę žalą.

583.Pagal nuteistojo S. K., civilinio atsakovo UAB „( - )“ ir nukentėjusiųjų A. K. bei R. K. skundus dėl neturtinės žalos:

59Nagrinėjant neturinės žalos atlyginimo klausimą LR BPK 113 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė taikyti atitinkamas civilinio proceso normas. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje, kuris reglamentuoja įrodinėjimo pareigą, yra nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. ( - ) straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad ieškinio patenkinimas priklauso nuo to, kiek jis yra įrodytas.

60Iš jau teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikto A. K. ir R. K. papildomo-patikslinto ieškininio pareiškimo turinio matyti, kad abu nukentėjusieji (civiliniai ieškovai) išskyrus tai, kad A. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nenurodė kokių tai ypatingų aplinkybių savo reikalavimams pagrįsti, o prašomą priteisti pinigų sumą jie padidino. Tinkamai nemotyvuotas ir bylos aplinkybėmis nepagrįstas ieškininių reikalavimų padidinimas prieštarauja aptartų BPK ir CPK normų nuostatoms, todėl negalėjo būti pilnai patenkintas.

61Nuosprendyje liko neįvertintos kai kurios BPK nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir jo nagrinėjimą. Nukentėjusiojo teisė pareikšti civilinį ieškinį įtvirtinta BPK 109 straipsnyje, o BPK 112 straipsnis reglamentuoja ieškinio pareiškimo tvarką ir civilinio ieškovo teisę pareikšto ieškinio atsisakyti. Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, kad ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti, kadangi įstatymai neturtinės žalos nei minimumo, nei maksimumo nenustato.

62Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų padarytos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydį nurodo pats nukentėjusysis ieškininiame pareiškime. Nukentėjusieji A. K. ir R. K. nurodė, kaip kiekvienas jų įvertino jiems padarytą neturtinę žalą (t.4b.l.89-92). Kaip pagrindą tokiam reikalavimui R. K. nurodė jo patirto sužalojimo pobūdį bei laipsnį, įvykio metu patirtą skausmą, šoką, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą dėl autoįvykio metu žuvusios šeimos draugės V. S., jo sutuoktinės iki šiol besitęsiantį psichinės būklės gydymą.

63A. K. pagrindu neturtinei žalai atlyginti taip pat nurodė jai padaryto sužalojimo pobūdį bei laipsnį, sunkius išgyvenimus dėl traumos išdavoje išsivysčiusios psichinės ligos, patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, išgyvenimus dėl to, jog negalėjo pilnavertiškai rūpintis savo nepilnamečiais vaikais bei pagyvenusiais tėvais, patirtus nuostolius dėl automobilio sugadinimo ir negalėjimą rūpintis individualia įmone, dvasinį sukrėtimą dėl žuvusios įvykio metu draugės V. S..

64Priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas nukentėjusiųjų pareiškimuose nurodytų jų ieškininių reikalavimų dydžio aplamai nevertino, tik pasisakė, jog jis mažintinas. Taigi buvo pažeistas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje suformuluotas reikalavimas, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas turi įvertinti visas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje nukentėjusiųjų A. K. bei R. K. pareikšti ieškiniai turtinei žalai atlyginti pilnai ir neturėjo būti patenkinti, o pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu priimtas sprendimas sumažinti reikalaujamą neturtinę žalą A. K. bei R. K. iki 24654 Lt. bei 2654 Lt. buvo teisėtas ir pagrįstas, kadangi dalį neturtinės žalos atlygino UAB DK „( - )“, o priteista neturtinė žala nėra aiškiai per maža.

65Nors sprendimą sumažinti nukentėjusiųjų A. ir R. K. prašomą priteisti 50000 Lt. ir 20000 Lt. neturtinės žalos dydį iki nuosprendyje nurodytų sumų pirmosios instancijos teismas priėmė nuosprendyje neįvertinęs visų aplinkybių, pati tokio sprendimo esmė yra teisinga. Toks teismo sprendimas nors ir nėra pilnai ir visapusiškai motyvuotas, tačiau atitinka tiek bylos medžiagą, tiek ir taikytinų CK normų nuostatas.

66CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Taigi, turi būti įvertinama turinčių įtakos neturtinės žalos dydžiui kriterijų visuma. Neturi būti sureikšminamas nei vienas kriterijus, ar kriterijų grupė.

67Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo vieną iš išvardintų kriterijų – pasekmes, t. y. tai, kad sunkiai buvo sutrikdyta A. K. sveikata, dėl ko ji patyrė didelius išgyvenimus, psichologinę įtampą ir kitas iki šiol jaučiamas neigiamas emocijas, sutriko jos ir jos šeimos gyvenimas, kas trukdo tiek darbinei veiklai, tiek ir šeiminiams santykiams, bei tai, kad R. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sukėlęs fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ne tik dėl paties įvykio fakto, bet ir dėl sutuoktinės sveikatos sutrikimo ir šeimos draugės V. S. žūties.

68Nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti apeliantų A. K. ir R. K. argumentai, kuriais jie prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį. Skunde nepagrįstai teigdami, kad nebuvo tinkamai įvertintos S. K. padarytos veikos pasekmės, o apylinkės teismo nuosprendyje neišsamiai ir deklaratyviai paminėti kriterijai reikšmingi neturtinės žalos atlyginimui ir jos dydžio nustatymui, apeliantai tuo pat metu vadovaujasi kriterijumi, į kurį šiuo atveju negali būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Negali būti pagrindu nukentėjusiems padarytos neturtinės žalos atlyginimui skunde minima aplinkybė, kad dėl įvykio metu žuvusios šeimos draugės V. S. mirties jiems buvo padarytas didžiulis emocinis sukrėtimas ir to pasėkoje atsirado sunkios pasekmės bei skaudūs dvasiniai išgyvenimai. Civiliniame kodekse numatytas asmenų ratas, kurie turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą mirties atveju. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą žuvusiojo nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, nedarbingiems tėvams ir kitiems nedarbingiems asmenims, kuriuos žuvusysis išlaikė. Nukentėjusieji nėra įtraukti į tokių asmenų ratą, todėl prašymas priteisti didesnę neturtinę žalą dėl šio motyvo, negali būti patenkintas.

69Įrodymais nepagrįsti ir skundo teiginiai, jog neturtinės žalos dydžiui reikšmės turi ir ta aplinkybė, jog dėl patirto sužalojimo ir psichinio susirgimo žlugo nukentėjusios A. K. verslas ir tai paveikė šeimos gyvenimą. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog R. K. ir A. K. buvo nustatyti sužalojimai, tačiau duomenų apie daug mažesnį jų darbingumo lygį nebuvo pateikta. Nukentėjusieji patys pripažįsta, jog darbo tikslais nuomojo, o vėliau buvo priversti įsigyti kitus automobilius, taigi jie ir toliau dirba, yra darbingi.

70Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino S. K. įvykdytos veikos pasekmių, neatsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatyto kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2d. Priešingai, nuosprendyje teismas atsižvelgė į tai, jog nuteistasis žalą padarė ne tyčia ir nesiekė sukelti nukentėjusiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl ir dėl to šios neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino.

71Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama į pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Kuo aukštesnė teisės ginama vertybė, tuo intensyviau ji ginama. Gyvybė - fundamentaliausia ir brangiausia konstitucinio lygmens vertybė, užimanti išimtinę vietą kitų asmeninių neturtinių vertybių kontekste, todėl pagal mūsų šalyje susiklosčiusią teismų praktiką artimo asmens gyvybės atėmimo atveju tretiesiems asmenims priteisiamos didžiausios sumos neturtinės žalos atlyginimo aspektu. Nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo priteista daug didesnė neturtinė žala asmenims, kurie patyrė neturtinę žalą dėl artimo asmens gyvybės praradimo. Toks apylinkės teismo sprendimas priteisti daug didesnę neturtinę žalą nukentėjusiems D. S., K. S. ir M. S. nei A. K. ir R. K., yra teisiškai pagrįstas.

72Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į žalą padariusio asmens kaltės formą, įvertinti jo veiksmų kryptingumą ir turinį. Žalą padariusio asmens kaltė, kaip kriterijus nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, nagrinėjamu atveju yra itin reikšminga. Kaltė, kaip vienas iš esminių kriterijų, vertinama turėtų būti ir šiuo atveju, kai žalą turi atlyginti už ją atsakingas darbdavys. LAT CBS teisėjų kolegija 2007-06-29 nutartyje Nr.3K-3-298/2007 pabrėžė, kad kaltė yra vienas iš neturtinės žalos, padarytos eismo įvykį sukėlusio didesnio pavojaus šaltinio valdytojo darbuotojo, dydžio nustatymo kriterijų, nepaisant to, kad atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė(CK 6.270 str.). Teismas konstatavo, kad tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus(CK 1.5 str. 4d.).

73Nustatant bei motyvuojant neturtinės žalos dydį, nuosprendyje nebuvo pakankamai įvertinta žalą padariusio asmens kaltės forma, jos pavojingumas visuomenei. Nepakankamai atsižvelgta į tai, jog nuteistasis neatliko jokių jo atsakomybę sunkinančių veiksmų, sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų(jo padarytas LR BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikaltimas yra neatsargus), kad jo atstovaujama bendrovė-civilinis atsakovas UAB „( - )“ geranoriškai suteikė pagalbą apmokant laidojimo išlaidas.

74Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad faktiškai visa našta dėl neturtinės žalos perkelta įstatymų nustatyta tvarka už nuteistojo padarytą veiką atsakingam nekaltam trečiajam asmeniui-nuteistojo darbdaviui ir civiliniam atsakovui- UAB „( - )“. Nustatant atlygintinos žalos dydį, visiškai neatkreiptas dėmesys ir į tai, kad neturtinė žala priteista ne iš tiesiogiai neatsargiai pasielgusio įvykio kaltininko, o iš už jo padarytą žalą civiline tvarka atsakingo asmens. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas neįvertino ir to, kad gera valia buvo atlyginta įrodymais pagrįsta ir LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme Nr. IX-378 numatyta neturtinės žalos dalis.

75Apylinkės teismas, priteisdamas iš UAB „( - )“ neturtinę žalą nukentėjusiems, nesivadovavo CK 6.251 str. 2d., kurioje nurodoma, jog teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Kartu teismas nesivadovavo CK 6.282 str. 3d., suteikiančia teismui teisę sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį. Turtinė padėtis, kaip neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, yra pagrindas nustatyti mažesnį neturtinės žalos dydį. Žalą padariusio ar už ją atsakingo asmens turtinė padėtis vertintina taip, kad netaptų nepakeliama našta atsakovui, ir tik kaip kriterijus, leidžiantis nustatyti mažesnį atlygintinos žalos dydį.

76Kadangi nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos buvo pareikštas ne tik UAB DK „( - )“, UAB „( - )“ bet ir nuteistajam S. K., iš kurio regreso tvarka formaliai galėtų būti išieškota neturtinė žala, nepagrįstai buvo atsižvelgta tik į UAB „( - )“ 2007 m. duomenimis nustatytą turtinę padėtį. Neatsižvelgta ir į nuteistojo turtinę bei šeimyninę padėtį t.y. į tai, kad jis turi šeimą, augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus, o turto, į kurį galima būtų nukreipti regreso tvarka priteistus išieškojimus, neturi.

77Teisinėje literatūroje bei teismų praktikoje nurodoma, jog pakankamai didelę reikšmę turinčiais kriterijais reiktų pripažinti ne tik įstatyme nustatytus ir teismų praktikos suformuotus vertinamuosius kriterijus, bet ir tokius neturtinės žalos atlyginimo aspektus kaip valstybės ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines pajamas ir kitus ekonominius veiksnius.

78Iš pateiktos medžiagos matyti, jog UAB „( - )“, iš kurios prašoma priteisti neturtinę žalą, yra su transporto paslaugų teikimu susijęs juridinis asmuo, kuriame dirba 13 asmenų, ir kurio nuosavas kapitalas 2007 m. duomenimis buvo 783632 Lt.(įsipareigojimai 293661). Praėjus daugiau nei dviem metams, šiuo metu vyraujančios ekonominės bei finansinės krizės sąlygomis, įmonė dirba nuostolingai, areštuotų UAB „( - )“ transporto priemonių vertė nuo 783632 Lt. nukrito iki 215000 Lt.(t.4 b.l.163). Negalima neatsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog net ir pardavus visą įmonės transporto parką, šiuo metu nebus atlyginta nukentėjusiųjų prašoma priteisti ir net apylinkės teismo priteista neturtinė žala visiems nukentėjusiems. Neadekvatus neturtinės žalos dydžio nustatymas bei jo priteisimas pažeidžia ne tik pagal įstatymą už žalą atsakingo juridinio asmens, bet ir daugybės kitų asmenų interesus. Jis atvestų mokesčius valstybei mokančią įmonę į bankrotą, o įmonės dirbantieji prarastų darbą. Tokiu būdu būtų pažeisti niekuo su įvykiu nesusijusių ir už tai neatsakingų asmenų interesai. Ginant vienų asmenų teises kiltų sunkių pasekmių kitiems asmenims ir būtų pažeisti reikalavimai įtvirtinti CK 1.137 straipsnio 3 dalyje.

79Būtent teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali ir turi remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

80Neturtinės žalos atlyginimo funkcija, jos paskirtis- ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių atkūrimą, taip pat į socialinio teisingumo atkūrimą. Piniginis atlygis - ne restitucija, o kompensacija, kuria siekiama sukelti teigiamas emocijas asmens fizinėje ir psichinėje sferose. Pinigai nepajėgūs atlikti praradimo ekvivalento funkcijos, tačiau jų dėka nukentėjęs asmuo įgauna galimybę neutralizuoti praradimus, dvasinius bei fizinius skausminius pojūčius, užsiimti veikla, kuri leistų negalvoti apie patirtą pažeidimą, jo padarinius, suteiktų žmogui teigiamų emocijų. Kompensacija siekiama sudaryti materialias prielaidas pažeistų asmeninių neturtinių vertybių atkūrimui, pakeisti kuo kitu asmens prarastas galimybes.

81Kolegijos įsitikinimu, siekiant kompensacinių tikslų neturtinės žalos atlyginimo srityje, nustatant neturtinės žalos dydį nagrinėjamu atveju, privalomu neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijumi reikėtų pripažinti nukentėjusių asmenų gautas draudimo išmokas. Negalima paneigti to, kad patirti neigiami išgyvenimai asmenų, kuriems buvo išmokėta bet kokia draudimo išmoka ar kompensacija ir asmenų, kuriems tokia išmoka nėra išmokama, nėra tolygūs. Kadangi neturtinės žalos atlyginimas yra išimtinai kompensacinis, o ne baudinis civilinių teisių gynimo būdas, o bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo pateikti ir nebuvo žinomi duomenys, jog nukentėjusiems Skominams buvo išmokėtos vienkartinės ir periodinės išmokos apdraustajam mirus( M. S. 42600 Lt., K. S. 42600 Lt., D. S. 40400 Lt. t.4 b.l. 211-218), todėl ir dėl to turėtų būti mažintinos neturtinei žalai atlyginti priteistos sumos.

82Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kolegija daro išvadą, jog iš UAB „( - )“ A. K. priteisti 24654,72 Lt, o R. K. – 2654,72 Lt neturtinei žalai yra teisingai atlygintina, protingai nustatyta neturtinė žala, kuria siekiama nukentėjusiųjų ir žalą padariusio bei už ją atsakingo asmens interesų pusiausvyros.

83Atsižvelgusi į visus aptartus motyvus, kolegija daro išvadą, jog D. S. 99654,72 Lt, o M. S. ir K. S. po - 99654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti yra priteisti nepagrįstai, neatsižvelgus į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, todėl neturtinės žalos dydis šiems nukentėjusiesiems mažintinas-nustatant kiekvienam iš šių nukentėjusiųjų po 50000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi dalis neturtinės žalos-po 345,28 Lt. kiekvienam nukentėjusiajam yra priteista iš UAB DK „( - )“, iš UAB „( - )“ priteistinos neturtinės žalos dydis D. S., M. S. ir K. S. šia suma mažintinas.

84Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d.3p., 328 str. 4p.

Nutarė

85Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendį pakeisti:

86Nukentėjusiesiems D. S., M. S. ir K. S. iš UAB „( - )“ priteistos neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 49654,72 Lt( keturiasdešimt devynių tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt keturių litų 72 centų) kiekvienam jų.

87Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Vadovaujantis LR BK 75 str.(2004-07-05 įstatymo Nr. IX-2314 red.), laisvės... 3. Iš UAB DK „( - )“ priteista: A. K. - 1087,31 Lt turtinei žalai atlyginti,... 4. Iš UAB „( - )“ priteista: A. K. 24654,72 Lt neturtinei žalai atlyginti;... 5. Iš S. K. priteista R. K. 1200 Lt už advokato paslaugų apmokėjimą.... 6. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 7. S. K. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 4 d. apie 7.10 val., kelio ( -... 8. Nukentėjusieji A. K. ir R. K. apeliaciniame skunde prašo Jonavos rajono... 9. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas nepagrįstai sumažino A. K. padarytos ir... 10. Nukentėjusiųjų teigimu, jų turėtas automobilis Nissan Patrol buvo... 11. Apeliantų nuomone, apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK... 12. Skunde teigiama, jog teismas neįvertino to, kad dėl autoįvykio abu... 13. Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Jonavos rajono... 14. Apeliantas nesutinka su teismo paskirta maksimalia baudžiamojo poveikio... 15. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog, jog jis nepažeidė vidaus darbo... 16. Skunde teigiama, kad iš nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. pusės buvo siekiama... 17. Apelianto nuomone, teismas neįvertino sudėtingos autoįvykio situacijos,... 18. Skunde nurodo, jog priteisiant ieškinius neturtinei žalai atlyginti iš... 19. Apelianto nuomone, byloje teismas tik formaliai vertino civilinio atsakovo... 20. Civilinis atsakovas UAB "( - )“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti... 21. Skunde nurodoma, kad nors teismas nuosprendyje teigė, jog vadovavosi... 22. Apelianto nuomone, atsižvelgta buvo tik į nukentėjusiųjų interesus,... 23. Nors teisme buvo prašoma atsižvelgti į Lietuvoje šiuo metu esančią... 24. Apelianto teigimu, esant dabartinei ekonominei situacijai, įmonė pradeda... 25. Skunde teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad bendrovė „( - )"... 26. UAB DK „( - )" atsiliepime į nukentėjusiųjų civilinių ieškovų A. K. ir... 27. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog teismas pagrįstai pripažino, kad 359,99 Lt... 28. UAB DK „( - )" nuomone, civilinių ieškovų reikalavimas atlyginti 800 Lt... 29. Taip pat atsiliepime nurodoma, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad... 30. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir civilinio... 31. Civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovas E. G. prašė nuteistojo bei UAB... 32. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. S. prašė nuteistojo bei civilinio... 33. Prokurorė prašė nuteistojo S. K. bei UAB „( - )“ skundus atmesti, o... 34. Nuteistojo bei civilinio atsakovo UAB „( - )“ skundai iš dalies tenkintini... 35. Kadangi LR BPK 320 str. 3d. nurodyta, jog teismas patikrina bylą tiek kiek to... 36. 1.Pagal nukentėjusiųjų A. K. ir R. K. skundus:... 37. Dėl turtinės žalos ... 38. Reikalavimas dėl turtinės žalos nėra pagrįstas ir motyvuotas.... 39. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. K. ir R. K. skunde prašo priteisti... 40. Pagal LR BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 41. LR CK 6.270 str. numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio... 42. LR CK 6.283 str. nustato, kad tuo atveju, kai fizinis asmuo suluošintas ar... 43. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 44. Nukentėjusieji skunde prašo priteisti apylinkės teismo nepriteistą turtinę... 45. Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog ne visa nukentėjusiųjų... 46. Reikalavimas priteisti likusią turtinę žalą- 359,99 Lt išlaidas už... 47. Visiškai įrodymais nepagrįstas reikalavimas atlyginti 800 Lt išlaidų už... 48. Nepagrįstas įrodymais ieškovų reikalavimas priteisti 4093 Lt A. K. IĮ... 49. Ieškovai nepagrindė, kokia konkreti dalis išlaidų šios sumos tenka... 50. 2.Pagal nuteistojo S. K. ir civilinio atsakovo-UAB „( - )“ skundus:... 51. Dėl LR BK 68 str. numatyto uždraudimo naudotis specialia teise taikymo... 52. Nuteistasis neginčija jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės rūšies,... 53. LR BK 68 str. nustatyta, jog teismas uždrausti asmeniui naudotis specialiomis... 54. Nors apylinkės teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę nuteistajam... 55. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog S. K. transporto priemonę labai... 56. Dėl žalos priteisimo iš S. K.:... 57. Tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala iš nuteistojo S. K. apylinkės teismo... 58. 3.Pagal nuteistojo S. K., civilinio atsakovo UAB „( - )“ ir... 59. Nagrinėjant neturinės žalos atlyginimo klausimą LR BPK 113 straipsnio 2... 60. Iš jau teisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje pateikto A. K. ir R. K.... 61. Nuosprendyje liko neįvertintos kai kurios BPK nuostatos, reglamentuojančios... 62. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką konkretų padarytos tiek turtinės,... 63. A. K. pagrindu neturtinei žalai atlyginti taip pat nurodė jai padaryto... 64. Priimdamas sprendimą pirmos instancijos teismas nukentėjusiųjų... 65. Nors sprendimą sumažinti nukentėjusiųjų A. ir R. K. prašomą priteisti... 66. CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 67. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo... 68. Nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti apeliantų A. K. ir R. K. argumentai,... 69. Įrodymais nepagrįsti ir skundo teiginiai, jog neturtinės žalos dydžiui... 70. Nepagrįsti skundo argumentai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos... 71. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti atsižvelgiama į... 72. Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į žalą padariusio... 73. Nustatant bei motyvuojant neturtinės žalos dydį, nuosprendyje nebuvo... 74. Apylinkės teismas neatsižvelgė ir į tai, kad faktiškai visa našta dėl... 75. Apylinkės teismas, priteisdamas iš UAB „( - )“ neturtinę žalą... 76. Kadangi nukentėjusiųjų ieškinys dėl neturtinės žalos buvo pareikštas ne... 77. Teisinėje literatūroje bei teismų praktikoje nurodoma, jog pakankamai... 78. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog UAB „( - )“, iš kurios prašoma... 79. Būtent teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, gali ir turi remtis... 80. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija, jos paskirtis- ne nubaudimo ar... 81. Kolegijos įsitikinimu, siekiant kompensacinių tikslų neturtinės žalos... 82. Atsižvelgdama į visas aptartas aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio... 83. Atsižvelgusi į visus aptartus motyvus, kolegija daro išvadą, jog D. S.... 84. Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1d.3p., 328 str. 4p.... 85. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-06-08 nuosprendį pakeisti:... 86. Nukentėjusiesiems D. S., M. S. ir K. S. iš UAB „( - )“ priteistos... 87. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....