Byla 2-2266-986/2017
Dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant ieškovės M. P. advokatui Raimundui Gargasui, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus atstovei L. K., nedalyvaujant ieškovei M. P. ir atsakovui G. P.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui G. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė M. P. ieškiniu (b. l. 1-4) prašo nutraukti santuoką, sudarytą 2015-07-04 tarp jos ir atsakovo G. P., dėl atsakovo kaltės; palikti ikisantuokinę Š. pavardę; dukters A. P. gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, priteisinat iš G. P. išlaikymą vaikui, po 100,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant jai tvarkyti priteistas lėšas uzufrukto teise. Taip pat prašo nustatyti bendravimo su dukra tvarką, nustatant kad ieškovė įsipareigoja savo darbo atostogų metu atvežti tėvui dukterį dviem savaitėms, pranešdama apie ketinimą atvežti dukrą tėvui 10 dienų prieš atvežimą. Ieškovė įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukterimi užsienyje jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas apie ketinimą bendrauti su dukterimi ieškovei privalo pranešti prieš 10 dienų. Prašo atsakovui priteisti santuokos metu įgytą turtą: garažą, esantį ( - ), ir automobilį VOLKSWAGEN, VW TOURAN, valst. Nr. ( - ). Nurodė, kad santuokos pradžioje jų tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau vėliau išryškėjo charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į gyvenimą ir šeimą. Vis dažniau ėmė kilti įvairaus pobūdžio konfliktai, nesutarimai, kurių išsprendimas kaskart darėsi vis sudėtingesnis. Sutuoktinis vis dažniau ėmė žeminti ieškovę, tyčiotis iš jos, visiškai neklausė jos nuomonės. Palaipsniui bendras gyvenimas ir bendro ūkio vedimas nutrūko. Šeima yra iširusi, jos išsaugoti neįmanoma, terminas susitaikymui nereikalingas. Santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (garažą) ir kilnojamąjį turtą (automobilį) prašo palikti atsakovo asmenine nuosavybe. Abu yra veiksnūs ir darbingi. Ji kreditorių neturi, ar jų turi sutuoktinis, nežino. Išlaikymo iš sutuoktinio sau nereikalauja.

5Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas nepalaiko jokio ryšio su ieškove, visiškai nesidomi šeima, kas rodo jo netinkamą požiūrį į šeimą. Santuokoje išryškėjo charakterių skirtumai, vėliau prasidėjo įtampa. 2017 m. balandžio-gegužės mėn. bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Atsakovas rodė neigiamą pavyzdį vaikui, neleido motinai pasimatyti su vaiku, bandė žudytis vaiko akivaizdoje. Jis slėpė dukrą nuo motinos ir elgėsi netinkamai. Atsakovas neatlieka sutuoktinio pareigų, nesirūpina šeima, jos gerove, žemina sutuoktinę, iš jos tyčiojasi. Ieškovė gyvena užsienyje. Prašoma priteisti 100 Eur per mėnesį išlaikymo suma yra minimali, kadangi atsakovo turtinė padėtis ir sveikatos būklė nėra gera, todėl toks minimalus išmokos dydis atitiktų tėvo turtinę padėtį. Atsakovei santuokos metu įgytas turtas nereikalingas, todėl viską atiduoda atsakovui. Taip pat, žinant atsakovo turtinę padėtį, neprašo iš jo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų.

6Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus (toliau – VTAS) atstovė nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. 2017 m. gegužės mėnesį VTAS gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovės dukra be jos žinios atsakovo buvo išvežta iš Vokietijos į Lietuvą, nepavyksta susisiekti su atsakovu, pabendrauti su dukra. 2017 m. birželio mėn. ieškovė grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į VTAS dėl tarpininkavimo pasimatant su dukra, nes atsakovas tam nesudaro sąlygų. Buvo dirbama su šalimis, nustatyta bendravimo tvarka, kurios šalys laikėsi. 2017 m. birželio viduryje įvyko incidentas – atsakovas bandė nusižudyti, ieškovė kvietė visas tarnybas, stengėsi tam užkirsti kelią. Po to įvykio atsakovas neatsiliepė į skambučius. VTAS po tokių įvykių negalėjo palaikyti atsakovo pusės, nes jis elgiasi neadekvačiai ir neprognozuojamai. Vaiku turėtų pasirūpinti ieškovė, nes akivaizdu, kad atsakovas to padaryti negali. Tuomet ieškovė išvyko į Vokietiją ir išsivežė su savimi dukrą. Ieškovė neturi giminių Lietuvoje, todėl čia nesieja savo ateities, Vokietijoje turi neblogą darbą. Pasak ieškovės, kol gyveno su atsakovu, ji vienintelė šeimoje dirbo ir visus išlaikė. Atsakovas dirbo tik labai trumpą laiką. A. P. gyvenamoji vieta negali būti nustatyta su niekuo kitu, tik su mama. Ji vienintelė rūpinasi dukra ir tai daro tinkamai. Prašomas priteisti vaiko išlaikymas yra minimalaus dydžio. Dėl vaiko išvykimo į užsienį turi būti gautas teismo leidimas, kuris, žinant atsakovo neprognozuojamą elgesį ir tam, kad nepasikartotų atvejis, kuomet atsakovas pagrobė vaiką ir išsivežė į Lietuvą, turėtų būti duotas. Bendravimo tvarka minimali, ieškovei gyvenant užsienyje kitokia ir negalėtų būti nustatyta Atsakovas gauna neįgalumo išmoką, todėl prašomas priteisti 100 Eur išlaikymas būtų minimali pagalba prie vaiko išlaikymo.

7Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl pareigos per 25 dienų terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį įteikti 2017-08-11, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka, praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (b. l. 45). Apie posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui buvo pranešta CPK 130 straipsnyje numatyta tvarka, viešo paskelbimo būdu (b. l. 55, 56). Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė, į parengiamuosius teismo posėdžius neatvyko. Atsižvelgus į tai byla nagrinėtina iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 straipsnio 2 dalis).

8Ieškinys tenkintinas visiškai.

9Nustatyta, kad ieškovė M. P. ir atsakovas G. P. ( - ) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje sudarė santuoką, akto įrašo Nr. ( - ) (b. l. 7). Šeimoje auga vienas nepilnametis vaikas – A. P., gim. ( - ) (b. l. 8). Šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso garažas (boksas), unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (b. l. 10-13), ir automobilis VOLKSWAGEN, VW TOURAN, valst. Nr. ( - ) (b. l. 14, 15). Ieškovė nurodė, kad ji kreditorių neturi. Ieškovės paskaičiavimu vaiko išlaikymui kas mėnesį vidutiniškai reikia 200–250 Eur (b. l. 1- 4). Atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 57).

10Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, jokių tarpusavio santykių nepalaiko, ieškovė taikytis nesutinka. Teismas mano, kad sutuoktiniams toliau gyventi ir išsaugoti šeimą nėra jokių galimybių, santuoka tarp šalių nutrauktina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio tvarka. CK 3.61 straipsnio 1 dalis nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tačiau atsakovas tokių duomenų byloje nepateikė. Sutuoktinių pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt. straipsniuose, numatančiuose sutuoktinių tarpusavio lojalumą, savitarpio pagarbą ir moralinę bei materialinę paramą, visapusišką ir pilnavertį rūpinimąsi šeima ir kitas pareigas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutuoktinis ją žemino, tyčiojosi, atsakovas šių aplinkybių nepaneigė. Be to bylos duomenimis, ką patvirtina ir VTAS išvada (b. l. 23) bei institucijos atstovės išvada duota teismo posėdžio metu, ieškovės dukra be jos žinios atsakovo buvo paimta ir išvežta iš Vokietijos į Lietuvos Respubliką, o ieškovei su atsakovu susisiekti nepavyko, o 2017 m. birželio mėn. įvykusio incidento metu atsakovas jos akivaizdoje bandė nusižudyti. Teismas daro išvadą, jog šių aplinkybių visuma patvirtina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, jo netinkamai atliekamų sutuoktinio pareigų ir žiauraus elgesio su sutuoktine.

11Vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos iki santuokos turėta Š. pavardė, o atsakovui prigimtinė P. pavardė.

12Ieškovė po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteisti lėšas jos išlaikymui nereikalauja (CK 3.72 straipsnis).

13Nutraukiant santuoką, pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas sutuoktinių turtas. CK 3.100 straipsnis nustato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 3.118 straipsnio 1 dalis numato, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Byloje nustatyta, kad iki santuokos sudarymo atsakovas yra įgijęs nekilnojamąjį turtą: 0,064 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 2 kambarių butą, esantį ( - ), garažą (boksą) Nr. 19, esantį ( - ) (b. l. 11, 12, 13), ir automobilį BMW 530D, valst. Nr. ( - ) (b. l. 15). Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise sutuoktiniai įgijo nekilnojamąjį turtą – garažą (boksą), unikalus Nr. ( - ), 2320 Eur vertės (b. l. 10-13), kilnojamąjį turtą – automobilį VOLKSWAGEN, VW TOURAN, valst. Nr. ( - ), 500 Eur vertės (b. l. 14, 15). Duomenų apie kitą šalių ar vieno iš jų turimą turtą byloje nėra. Ieškovė prašo turtą, priklausantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priteisti atsakovui, nurodo, kad į atsakovo turtą, įgytą iki santuokos sudarymo, nepretenduoja. Todėl, nesant byloje ginčo dėl dalintino turto, šis ieškovės prašymas tenkintinas, santuokoje įgytą turtas priteisiant atsakovui.

14Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Santuokos nutraukimo byloje privalu išspręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą. Pareiga įrodyti, kad vaiko išvežimas nuolatiniam gyvenimui į užsienį geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai iš esmės nepažeidžia skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisių tokiu atveju tenka tėvui ar motinai, siekiančiam pakeisti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą. Vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnis įtvirtina asmens (piliečio) teisę kilnotis (išvykti ir parvykti), pasirinkti gyvenamąją vietą tiek Lietuvos Respublikoje, tiek už jos ribų. Ši teisė negali būti varžoma kitaip kaip įstatymų nustatyta tvarka.

15Ieškovei pageidaujant, o atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, nesidomint bylos eiga, atsižvelgiant į tai, kad 2017-06-30 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios pasaugos priemonės ir šalių dukros A. P., gim. ( - ), laikina gyvenamoji vieta nustatyta su motina M. P., todėl jai faktiškai gyvenant su savo motina, kuri ja rūpinasi ir didesne dalimi prisideda prie dukros išlaikymo, gali dukrai suteikti tinkamą priežiūrą bei auklėjimą, sudaryti tinkamas gyvenimo sąlygas, į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, byloje nesant įrodymų dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios įgyvendinimo ar kitų neigiamai ieškovę charakterizuojančių duomenų, šalių nepilnametės dukros A. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove M. P., kuri šiuo metu su dukra gyvena Vokietijoje (Gyventojų registro duomenimis, ieškovė deklaravusi išvykimą į Vokietiją), leidžiant ieškovei dukrą išsivežti nuolat gyventi į užsienį (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnis). Tai geriausiai atitinka vaiko interesus, nes vaiko nusistovėjusi gyvenamoji aplinka dėl to nepasikeis, taip pat nepažeis ir skyrium gyvenančio tėvo teisių- tėvo ir vaiko bendravimo tvarka yra užtikrinta šiuo teismo sprendimu.

16Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Tėvams nesutariant dėl išlaikymo dydžio, teismas apskaičiuoja tokį išlaikymo dydį, kuris užtikrintų vaiko poreikių tenkinimą. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14 ir kt. straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002). Atsižvelgus į išdėstytą bei tai, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui išlaikyti yra realus ir pagrįstas, atsižvelgiant į šiuo metu esamus vaiko poreikius bei šalių turtinę padėtį, jų galimybes teikti išlaikymą (atsakovas, kaip patvirtino VTAS atstovė teismo posėdžio metu, yra neįgalus, t. y. didesne suma prisidėti nelabai galėtų) reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, iš atsakovo G. P. priteistinos lėšos A. P., gim. ( - ), išlaikymui, po 100,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017-06-26 iki vaiko pilnametystės. Priteista išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

17Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovo paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė neturi teisės kliudyti tėvui bendrauti su vaiku, jei tik jis to panorės, bei dalyvauti vaiką auklėjant, jei tai nekenkia vaiko interesams ir atsižvelgiant į vaiko norus. Tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti pakeista tiek abiejų tėvų susitarimu, tiek nesusitarus – kreipiantis į teismą.

18Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 8,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu ir 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė pateikiant ieškinį buvo atleista (dėl išlaikymo vaikui priteisimo)- CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Nors pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau ieškovė patirtų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisti neprašo, todėl jos nepriteistinos.

19Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-06-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnis).

20Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 385 straipsniu,

Nutarė

21ieškinį tenkinti visiškai.

22Santuoką, įregistruotą ( - ) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir archyvo skyriuje, akto įrašo Nr. ( - ), tarp ieškovės M. P., a. k. ( - ) ir atsakovo G. P., a. k. ( - ) nutraukti dėl atsakovo G. P. kaltės.

23Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „Š.“, atsakovui – „P.“.

24Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gim. ( - ), gyvenamąją vietą kartu su motina M. P., gyvenančia ( - ), leidžiant ieškovei M. P. dukrą A. P. išsivežti nuolat gyventi į užsienį.

25Priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. ( - ), po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2017 m. birželio 26 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

26Paskirti M. P. uzufrukto teise tvarkyti dukros A. P. išlaikymui skirtas lėšas.

27Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

28Nustatyti nepilnametės A. P. bendravimo su atsakovu G. P. tvarką:

  • M. P. įsipareigoja savo darbo atostogų metu atvežti tėvui dukterį A. P. dviem savaitėms, pranešdama apie ketinimą atvežti dukrą tėvui prieš 10 dienų iki atvežimo,
  • M. P. įsipareigoja netrukdyti tėvui bendrauti su dukterimi užsienyje jos gyvenamojoje vietoje, tačiau tėvas apie ketinimą bendrauti su dukterimi ieškovei privalo pranešti prieš 10 dienų,
  • bendru abiejų šalių susitarimu tėvo bendravimo su dukterimi tvarka gali būti pakeista, atsižvelgiant į vaiko interesus.

29Santuokoje įgytą turtą: garažą (boksą), unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), 2320 Eur vertės, ir automobilį VOLKSWAGEN, VW TOURAN, valst. Nr. ( - ), 500 Eur vertės, priteisti G. P.

30Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. ( - ), 44,28 Eur (keturiasdešimt keturių eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

31Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

32Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P.... 3. Teismas... 4. ieškovė M. P. ieškiniu (b. l. 1-4) prašo nutraukti santuoką, sudarytą... 5. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas... 6. Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus... 7. Atsakovui ieškinys su priedais ir pranešimas dėl pareigos per 25 dienų... 8. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 9. Nustatyta, kad ieškovė M. P. ir atsakovas G. P. ( - ) Kėdainių rajono... 10. Byloje nustatyta, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio,... 11. Vadovaujantis CK 3.69 straipsniu, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina... 12. Ieškovė po santuokos nutraukimo iš atsakovo priteisti lėšas jos... 13. Nutraukiant santuoką, pagal CK 3.59 straipsnį turi būti padalijamas... 14. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas... 15. Ieškovei pageidaujant, o atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį,... 16. Nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustačius su ieškove, iš atsakovo... 17. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai... 18. Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 8,28 Eur... 19. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017-06-30 nutartimi taikytos laikinosios... 20. Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 21. ieškinį tenkinti visiškai.... 22. Santuoką, įregistruotą ( - ) Kėdainių rajono civilinės metrikacijos ir... 23. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „Š.“,... 24. Nustatyti nepilnamečio vaiko A. P., gim. ( - ), gyvenamąją vietą kartu su... 25. Priteisti iš atsakovo G. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. P., gim. ( -... 26. Paskirti M. P. uzufrukto teise tvarkyti dukros A. P. išlaikymui skirtas... 27. Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti... 28. Nustatyti nepilnametės A. P. bendravimo su atsakovu G. P. tvarką: 29. Santuokoje įgytą turtą: garažą (boksą), unikalus Nr. ( - ), esantį ( -... 30. Priteisti iš atsakovo G. P., a. k. ( - ), 44,28 Eur (keturiasdešimt keturių... 31. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi taikytas... 32. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka...