Byla 2A-476-372/2016
Dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-69-914/2016 pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei Z. T. bei atsakovės Z. T. priešieškinį ieškovei L. D. dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo Šiaulių rajono savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. I. L. D. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama : 1) nustatyti servitutą, kuris suteiktų jai kaip pastato savininkei statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš atsakovei priklausančio žemės sklypo; 2) nustatyti žemės ir kelio servitutą, kuriais būtų suteikta teisė ieškovei naudotis atsakovės žemės sklypo dalimi, kuri yra aplink ieškovės valdomą pastatą, ir teisė važiuoti transporto priemonėmis aplink ieškovės valdomą pastatą pagal pateiktą kelio servituto žemės sklypui planą; 3) nustatyti vieno procento dydžio kompensaciją atsakovei, skaičiuojant nuo servitutu nustatytos žemės sklypo dalies vidutinės rinkos vertės, ją mokant kas ketvirtį; 4) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2009-04-30 įsigijo pastatą (garažą), esantį ( - ). Ji tikėjosi pastatą naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, todėl nusprendė atlikti jo rekonstrukciją. Paaiškėjo, kad norint atlikti šiuos darbus, būtinas žemės sklypo savininko sutikimas. Atsakovė atsisakė duoti tokį sutikimą. Tai užkirto kelią ieškovei gauti leidimą atlikti rekonstrukciją ir privalomus projektavimo darbus. Negavusi reikiamo leidimo, ieškovė pakeitė pastato eksploatacijai nebetinkamas stogo konstrukcijas bei siekė pakeisti pastato stogo dangą.
  3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos surašė savavališkos statybos aktą, Administracinių teisės pažeidimų protokolą ir nubaudė ieškovę bauda. Taip pat ši institucija pateikė Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius.
  4. Ieškovė pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl servitutų nustatymo ir pateikė savo pasiūlymą, tačiau atsakymo negavo. Rekonstrukcijos darbai sustojo, pastato stogo konstrukcijos stovi, ardomos atmosferos poveikio.
  5. A. Z. T. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė : 1) nustatyti kelio servitutą sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - )) rytinėje dalyje, kuris suformuotas pagal detalųjį planą; 2) nustatyti atlygintiną servitutą žemės sklypui, kurio plotas 20,70 arų; 3) priteisti iš ieškovės jai 200 Eur periodinę kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį nuo priešieškinio pateikimo dienos neterminuotai, už naudojimąsi atsakovei priklausančiu žemės sklypu (( - )), nustatytu dėl ieškovės pastato; 4) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodė, kad ieškovė prašė nustatyti kelio servitutą iš sklypo vakarinės dalies, t. y. pravažiuojant per 2 atskirus sklypus. Tuo tarpu atsakovė yra suformavusi ir įteisinusi žymiai ekonomiškesnį pravažiavimą į ginčo sklypą iš rytinės (dešinės pusės, žvelgiant detaliame plane) dalies. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti servitutą iš vakarinės dalies, nes tokiu būdu padarytas servitutas yra ekonomiškai nuostolingas atsakovei. Ji negali ir negalės naudotis sklypu, ant kurio stovi ieškovės pastatas, būtų sugadintas ir antrasis sklypas, kuris žymiai nuvertėja.
  7. Ieškovė nurodo, kad jai reikia 50 arų žemės sklypo servituto, esančio apie visą ieškovės pastatą. Ginčo žemės sklypo su pastatu dydis sudaro 20,70 arų. Nėra galimybės nustatyti didesnio dydžio servitutą.
  8. Kompensacija už naudojimąsi servitutu turi būti skaičiuojama, įvertinus viešai skelbiamas tokios pačios paskirties gretimų žemės sklypų nuomos vertes. Jų kaina yra 10-15 Eur už arą. Tokia kaina turi būti skiriama ir atsakovei.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė kelio servitutą sklypo ( - ) (unikalus Nr. ( - )) rytinėje dalyje, kuris suformuotas pagal detalųjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-29 įsakymu. Teismas nustatė 1 (vieno) procento dydžio kompensaciją atsakovei, skaičiuojant 200 Eur už arą ir mokant kas ketvirtį nuo priešieškinio pateikimo dienos (2015-10-01) neterminuotai už naudojimąsi atsakovei priklausančiu žemės sklypu ( - ) (unikalus Nr. ( - )) nustatytu servitutu dėl ieškovės pastato iki servituto pabaigos. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė.
  1. Teismas nurodė, kad šalys siūlo nustatyti servitutą pagal jų ieškinio reikalavimus, tačiau atsakovės prašomo servituto apimtis yra mažesnė. Ieškovės argumentus teismas pripažino nepakankamais išvadai dėl jos prašomo nustatyti kelio servituto pagrįsti. Nurodė, kad ieškovė pripažįsta, kad pateikus detaliuosius planus yra tik vienas keliukas privažiuoti prie pastato, kuris nurodytas UAB „RM projektai“ brėžinyje, tačiau jo pritaikymas važiuoti sunkiuoju transportu reikalautų didelių investicijų, tačiau ieškovė neginčija detaliųjų planų, kurie patvirtina servitutą.
  1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl atsakovės siūloma servituto apimtis pagal detalųjį planą, patvirtintą Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-05-29 įsakymu, yra nepakankama. Ieškovės argumentai, jog jai būtų patogiau, naudingiau ir mažesnėmis sąnaudomis naudotis pastatu pagal pirminę funkcinę jo paskirtį, reikšmingi tiek, kiek jie objektyviai, bet ne subjektyviai, pateisina ieškovės norus riboti atsakovės nuosavybės teises, todėl nesudaro pagrindo didinti servituto apimtį. Teismas nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nutartimi byla buvo sustabdyta iki bus baigtas ir įsiteisės teritorijų planavimo detaliojo rengimo procesas. Šiame procese ieškovė turėjo galimybę ginti savo teises.
  1. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad pastatas anksčiau buvo naudojamas kaip visas kompleksas kartu su tarnaujančiu daiktu nėra vertintinas kaip neišvengiama būtinybė ir negali būti priežastimi varžyti kito asmens nuosavybės teises. Pastatas buvo įsigytas ne kaip kompleksas, todėl šio argumento ieškovė negali naudoti prieš atsakovę.
  1. Kompensacijos kaina turėtų būti šalių derybų objektas, tačiau šalys nesutarė dėl kompensacijos dydžio ir jo būdo. Teismas nustatė kompensaciją, atsižvelgdamas į šalių susitarimą dėl šio sklypo vertės – 200 Eur už arą, į žemės naudingumą (tai yra nedirbama žemė), taip pat į tai, kad įsigydama pastatą, ieškovė turėjo suprasti, kad jai reikės prieiti, privažiuoti ar kitaip eksploatuoti pastatą.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8

  1. I. L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir jos ieškinį patenkinti visiškai.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

914.1.Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl statinių servituto. Toks servitutas, kuris nurodytas ieškinyje, būtinas, kadangi Šiaulių apylinkės teisme yra sustabdyta civilinė byla dėl savavališkos statybos įteisinimo.

1014.2. Teismas priėmė neaiškų sprendimą dėl atsakovei priklausančios žemės servituto po ieškovei priklausančiu pastatu nustatymo. Apie tai, kad teismas sprendime lyg ir nustato dar ir žemės servitutą, galima netiesiogiai suprasti tik iš to, kad nuspręsta nustatyti kompensaciją už naudojimąsi atsakovei priklausančiu žemės sklypu (unikalus Nr. ( - )) nustatytu servitutu dėl ieškovės pastato iki servituto pabaigos. Net jei manyta, kad teismas nustatė ir žemės servitutą po ieškovės pastatu, jo apimtis aiškiai per maža, jis neleis ieškovei naudotis jai priklausančiu pastatu pagal jo tiesioginę paskirtį. Nebus galima patekti į pastato patalpas autotransporto priemonėms, nepakaks vietos privažiavimui ir įsisukimui įvažiuoti į pastato boksus sunkiajam transportui.

1114.3. Teismas nustatė žemės servitutą, kuriuo apimtis atitinka žemės sklypo 0,2070 ha apimtį (unikalus Nr. ( - )). Ieškovės prašyto servituto apimtis sudarytų 0,4171 ha, jis turėtų būti nustatytas dviems žemės sklypams - 0,2070 ha ir 0,2099 ha. Priešingu atveju nebus galima tinkamai pasinaudoti įvažiavimais į pastatą, nes nesuplanuotas įvažiavimas prie jų, nenumatyta pakankama žemės sklypo teritorija, leidžianti sunkiuoju transportu įvažiuoti į garažą ir iš jo išvažiuoti, manevruoti juo apsisukimui akligatvyje. Sklypo plotis nuo šiaurės rytų pusės sudaro tik 3 metrus. Iš šiaurės rytinės pastato pusės numatyti bent trys svarbūs įvažiavimai į patalpas, į kurias niekaip kitaip negalima patekti. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes kalba eina ne apie patogiausią ir priimtiniausią pastato (jo dalių) naudojimo būdą, bet apie vienintelį įmanomą pastato dalies naudojimo būdą. Teismas pademonstravo savo neobjektyvumą ir šališkumą, nes atsakovės interesai buvo svarbesni, nei ieškovės.

1214.4. Toks servitutui skirtas plotas neatitinka STR 2.06.01:1999 nuostatų. Prie pastato būtina numatyti vietą transporto apsisukimui, parkavimo vietas, todėl ir atsirado asfaltuota aikštelė prie ieškovės pastato.

1314.5. Asfaltuota aikštelė yra įrengta pagal pastato šiaurės rytinę sieną, ji yra ieškovės pastato ilgio su prailginimais iš pastato galų, skirtų įvažiavimams į pastatą iš jo galų. Tarp pastato ir kiemo aikštelės nėra jokios ribos, ji fiziškai susieta su pastatu. Niekas, išskyrus ieškovę, ja nesinaudoja ir net teoriškai ji niekam nereikalinga. Pati atsakovė patvirtino, kad joks kitas pastatas nesišlieja, iš jos nėra kito įvažiavimo į kitus pastatus. Nuo ieškovės pastato iki artimiausių pastatų aikštelę skiria stacionarios metalinės tvoros ir žalieji plotai. Niekas kitas kaip ieškovė aikštele nesinaudojo. Tai įrodo ir antstolio surašytas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pastatas panaudos sutartimi yra perduotas UAB „Transeuda“. Ji yra santuokos metu ieškovės sutuoktinio vardu įsteigta, tačiau teisiškai ieškovei bei jos sutuoktiniui priklausantis turtas. Jos pagrindinė ūkinė veikla yra susijusi su transporto krovinių gabenimu sunkiuoju transportu -vilkikais.

1414.6. Atsakovei parengus ir patvirtinus detalųjį sklypo planą, buvo ne tik padalinti sklypai, bet ir nustatytas servitutinis kelias, vedantis prie ieškovės pastato. Bylos nagrinėjimo pabaigoje ieškovė nebereikalavo kito kelio servituto, nei nustatytas pagal detalųjį planą, nors pateikė įrodymus, kad jis netinkamas.

1514.7. Ieškinyje ir priešieškinyje nurodyta skirtinga kompensacija už servituto dydžio nustatymą. Teigdamas, kad patenkina atsakovės priešieškinį dalyje dėl kompensacijos dydžio nustatymo ir nustato 1 (vieno) procento dydžio kompensaciją atsakovei, skaičiuojant 200 Eur už arą ir mokant kas ketvirtį, teismas net nesuprato ir nepaskaičiavo, kad atsakovė prašė jai nustatyti 200 Eur dydžio kompensaciją, skaičiuojant už 20,5 aro ploto žemės sklypo. Tokiu būdu ji prašė nustatyti 9,66 Eur už vieną arą kompensaciją. Realiai teismas nustatė 5 kartus mažesnę kompensaciją, todėl teigti, kad jis tenkino atsakovės prašymą negalima. Teismas nustatė bendrą 41,4 Eur kompensacijos sumą, ieškovė prašė nustatyti 17,5 Eur kompensacijos sumą, atsakovė prašė nustatyti 200 Eur kompensacijos sumą. Realiai teismas labiau palaikė ieškovės paskaičiuotą kompensacijos sumą, todėl negalėjo priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidų.

1614.8. Konstatavus, kad ieškinys tenkintas, o priešieškinis netenkintas net iš dalies, būtina priteisti ieškovei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Z. T. prašo palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą. Ji išdėsto tokius argumentus :

1715.1. Ieškovė siekia neatlygintinai naudotis atsakovei nuosavybės teise priklausančiu visu žemės sklypu. Pasak jos, ji turėtų mokėti atsakovei tik simbolinį 1 procento dydžio mokestį nuo VĮ Registrų centro nustatytos vertės už 20 arų dydžio sklypą kas ketvirtį. Toks siekis prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, kasacinio teismo praktikai.

1815.2. Atsakovė nebeturi galimybės vykdyti ekonominės veiklos visame ginčo sklype, tačiau net nustačius servitutą, ji privalo toliau rūpintis sklypu. Realiai net priteistos kompensacijos neužtenka padengti minimalias atsakovės sąnaudas.

1915.3. Atsakovė nėra patenkinta priteista kompensacijos suma, tačiau ji tai vertina kaip kompromisinį variantą, leidžiantį užbaigti ginčus.

2015.4. Teismas išsprendė visus reikalavimus nustatyti servitutus. Jis nustatė pakankamą servitutą aptarnauti ieškovės pastatą, o kitus reikalavimus atmetė.

2115.5. Ieškovė reikalavo servituto įvažiuoti į pastatą per abi sklypo puses. Pastatą galima rekonstruoti taip, kad užtektų vieno įvažiavimo, numatyto detaliajame plane.

2215.6. Jei ieškovė iš tikrųjų siektų geranoriškai išspręsti pastato eksploatacijos problemas, ji derintų sprendimus su atsakove, tačiau ji tik reikalauja išplatinti ir naują privažiavimą, neprisidėdama lėšomis.

2315.7. Atsakovė nesutinka su statinių servitutu, nes ieškovė be atsakovės žinios nori padidinti pastato tūrį ne tik į viršų, bet ir į plotį. Nustačius servitutą, atsakovės valia nebeturės reikšmės, bus pažeistos jos nuosavybės teisės. Rekonstrukcijos darbų pastato viduje ieškovė gali vykdyti be jokio servituto.

2415.8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagal kokią tikslinę paskirtį ji ketina naudoti pastatą. Gali būti svarstomas ne servituto taikymo, o nuomos ar pardavimo klausimas.

2515.9. Ginčas kilo tik dėl servituto apimties, bet ne dėl jo nustatymo. Teismas patenkino ieškinį ir priešieškinį iš dalies, todėl pagrįstai bylinėjimosi išlaidų nepriteisė.

26Teisėjų kolegija

konstatuoja:

27IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

  1. Nagrinėjant apeliacinį skundą, paaiškėjo, kad 2016-02-02 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.1-1127 atsakovės Z. T. buvo parduotas 0,2099 ha žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), Ž. K. (b. l. 91-92, 3 t.). Priimant teismo sprendimą, ši informacija nebuvo žinoma. Kolegija pripažįsta, kad ginčas vyksta dėl minėto servituto, o žemės sklypo savininkas neįtrauktas į bylą. Tokiu atveju kolegija neturi galimybės objektyviai vertinti esminių apeliacinio skundo argumentų, kadangi yra rizikos, jog gali būti pasisakoma dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų. Ištaisyti šio trūkumo ir įtraukti į bylą bent trečiuoju asmeniu Ž. K. apeliacinėje instancijoje negalima. Kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra absoliučiai negaliojantis, kadangi būtent atsakovės veiksmai, neinformavus teismo apie savininkų pasikeitimo iki teismo sprendimo priėmimo, užvilkina teismo procesą.
  1. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė tikslino reikalavimus po to, kai buvo patvirtintas detalusis planas. Jai buvo neabejotinai žinoma, kad atsakovei priklausęs visas sklypas buvo atidalintas į mažesnius sklypus. Tokiu atveju ieškinys privalėjo būti tikslinamas, kadangi servitutas iš esmės buvo prašomas nustatyti dviems atskiriems sklypams. Tik apeliaciniame skunde buvo aiškiai išdėstyti jos reikalavimai, ko nebuvo padaryta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Kolegija pažymi, kad ieškovė naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, kurią teikė advokatas.
  1. Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo pirmojo ieškinio reikalavimo. Ieškovė prašė nustatyti servitutą, kuriuo būtų suteikta teisė statyti ar montuoti statinių dalis, pakibusias virš žemės sklypo. Tokia atskiro servituto galimybė yra numatyta CK 4.122 straipsnyje. Tuo tarpu sprendimu teismas nustatė kelio servitutą, remdamasis detaliuoju planu. Iš esmės jis sprendė klausimą dėl galimybės ieškovei privažiuoti prie jai priklausančio pastato, patekti į patalpas, tačiau tai nėra tas pats, kas statinio servitutas. Nagrinėjant tokio servituto nustatymą, būtų protinga pareikalauti įrodymus, kokius statybos ir montavimo darbus ketina atlikti ieškovė, priešingu atveju atimama galimybė atsakovei sutikti su šiuo ieškovės reikalavimu ar jį ginčyti, t. y. ginti savo teises.
  1. Kolegija pripažįsta, kad aiškiai nėra išdėstyta apeliantės pozicija dėl jos reikalavimo nustatyti servitutą keliui. Apeliaciniame skunde galima būtų įžiūrėti jos norą atsisakyti šio reikalavimo, tačiau tai nebuvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, dėl jo neatliktas procesinis veiksmas – nepriimta atskira nutartis tuo klausimu, nepasisakoma sprendime. Kolegija pažymi, kad kelio, kuriuo važiuoti gali ieškovė, servitutas jau nustatytas ir įregistruotas VĮ Registrų centras (b. l. 131-133, 2 t.). Byloje nėra duomenų, kad šio servituto nustatymas buvo ginčijamas nustatyta tvarka.
  1. Servitutas turi būti nustatomas labai aiškiai, konkrečiai nurodant, kokie veiksmai juo galimi atlikti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai – servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal paskirtį. Spręsdamas dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismas turi įvertinti kiekvieną jų pagal įstatyme nustatytus kriterijus: ar šios teisės susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; kt.). Servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.133 straipsnis). Nagrinėdama byla, kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl servituto turinio, tuo tarpu ieškovė nurodo, pvz., teisę parkuoti transporto priemones. Tai nėra tas pats, kaip įvažiavimas ir išvažiavimas. Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad ieškovė reikalauja leisti naudotis asfaltuota aikštele. Teismas sprendime nėra dėl to pasisakęs. Liko neaišku, ar ši aikštelė iš viso yra žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad Nekilnojamojo turto registre ši aikštelė nėra įregistruota.
  1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas bylos faktines aplinkybes, atskleisti bylos esmę ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. įvykdyti teisingumą (CPK 6, 263, 265, 4238 str.), dėl to byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

30Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
  1. I. L. D. kreipėsi į... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. vasario 4 d.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 8.
      1. I. L. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 9. 14.1.Teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl statinių servituto. Toks... 10. 14.2. Teismas priėmė neaiškų sprendimą dėl atsakovei priklausančios... 11. 14.3. Teismas nustatė žemės servitutą, kuriuo apimtis atitinka žemės... 12. 14.4. Toks servitutui skirtas plotas neatitinka STR 2.06.01:1999 nuostatų.... 13. 14.5. Asfaltuota aikštelė yra įrengta pagal pastato šiaurės rytinę... 14. 14.6. Atsakovei parengus ir patvirtinus detalųjį sklypo planą, buvo ne tik... 15. 14.7. Ieškinyje ir priešieškinyje nurodyta skirtinga kompensacija už... 16. 14.8. Konstatavus, kad ieškinys tenkintas, o priešieškinis netenkintas net... 17. 15.1. Ieškovė siekia neatlygintinai naudotis atsakovei nuosavybės teise... 18. 15.2. Atsakovė nebeturi galimybės vykdyti ekonominės veiklos visame ginčo... 19. 15.3. Atsakovė nėra patenkinta priteista kompensacijos suma, tačiau ji tai... 20. 15.4. Teismas išsprendė visus reikalavimus nustatyti servitutus. Jis nustatė... 21. 15.5. Ieškovė reikalavo servituto įvažiuoti į pastatą per abi sklypo... 22. 15.6. Jei ieškovė iš tikrųjų siektų geranoriškai išspręsti pastato... 23. 15.7. Atsakovė nesutinka su statinių servitutu, nes ieškovė be atsakovės... 24. 15.8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagal kokią tikslinę paskirtį... 25. 15.9. Ginčas kilo tik dėl servituto apimties, bet ne dėl jo nustatymo.... 26. Teisėjų kolegija... 27. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
          29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 30. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti ir...