Byla 2-2539-429/2014
Dėl civilinės atsakomybės draudimo - dėl žalos atlyginimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, nedalyvaujant ieškovui UAB DK PZU Lietuva, nedalyvaujant atsakovui B. K. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DK PZU Lietuva ieškinį, pareikštą atsakovui B. K. dėl civilinės atsakomybės draudimo - dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2Ieškovas UAB DK PZU Lietuva ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo B. K. 3146,93 Lt sumą; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį - 94 Lt, už ieškinio parengimą - 459,80 Lt). Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123str.2d. , 119str. tvarka, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant (b.l.37). Ieškovas ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva" ir atsakovo B. K. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas ( - ), kuria buvo apdrausta automobilio „NISSAN TERRANO", v/n ( - ) (toliau - NISSAN TERRANO) valdytojų civilinė atsakomybė. 2012-02-20 Varnių g., Kaune, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo partrenkta perėja einanti pėsčioji G. A., vairuotojas iš eismo įvykio pasišalino. Remiantis 2013-05-07 Kauno apskrities VPK pažyma, šio eismo įvykio kaltininku pripažintas draudėjas B. K., vairavęs automobilį NISSAN TERRANO ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Dėl padarytos žalos ieškovas išmokėjo 3146,93 Lt dydžio draudimo išmoką. Eismo įvykio kaltininką, padarytos žalos dydį, žalos atlyginimo faktą bei kitas aplinkybes patvirtina: 2013-05-07 Kauno apskrities VPK pažyma, draudimo išmokos mokėjimo pažyma Nr. 2012/120656, išmokos lentelė 2013-05-08, 2012-05-15 G. A. prašymas. LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 59.4 p. nurodyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Atsakovas 2012-02-20 eismo įvykio metu padaręs eismo įvykį, sukėlęs pėsčiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atsakovas pasielgė itin neapdairiai, neatsargiai ir nerūpestingai, todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą. Ieškovo patirta žala sudaro 3146,93 Lt sumą. Ieškovas turi į atsakovą regreso teisę 3146,93 Lt sumai. Šią sumą reikalauja priteisti ieškovui iš atsakovo.2013-05-28 atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl žalos atlyginimo Tačiau atsakovas ieškovo patirtos žalos neatlygino, jokio atsakymo į pretenziją nepateikė. Atsakovas B. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta LR CPK 123str.1d.,121str.ir 124str.tvarka. Atsakovas B. K. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta LR CPK 123str. 1d.,121str.,124str. tvarka. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškovo ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia aplinkybe, kad dėl atsakovo kaltės 2012 m. vasario 20 d. Varnių gatvėje, Kaune įvykusiu autoįvykiu. 2011 m. balandžio 4d. su ieškovu sudaręs įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ( draudimo liudijimas ( - ). Visų pirma nesutinka su ieškovo veiksmų vertinimu, kad aš sukėlęs eismo įvykį, kuriame buvo su žalota G. A.. Iš tiesų 2012 m. vasario 20 d. apie 18 .25 val. jis vairavęs savo automobilį ir važiavęs Varnių gatve Kaune. Važiavęs antra eismo juosta, prieš pėsčiųjų perėję sustojęs praleisti pėsčiosios. Ant kelio dangos buvo pažliugusio sniego, buvo slidu. Pėsčioji praėjusi pro mano automobilio priekį žengė ant šaligatvio, paslydo ir krito. Jis išlipęs, padėjęs jai atsistoti, pasiūlęs ją parvežti namo, tačiau ji atsisakė. Ji nesiskundė, kad yra sužalota, todėl nuvažiavęs. Šie veiksmai 2013 m. vasario 19 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu buvo kvalifikuoti kaip eismo įvykis ir pasitraukimas iš jo. Jis su tuo nesutikęs, kadangi be neteisingo administracinės veikos vertinimo, nagrinėjant bylą buvo pažeista mano procesinės teisės, kadangi apie teismo posėdžio laiką ir vietą man nebuvo pranešta ir byla išnagrinėta man nedalyvaujant. Tačiau 2013 m. balandžio 19 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo nutarimas paliktas galioti. Nežiūrint to, laikosi nuomonės, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei nekreipė dėmesį mano procesinių teisių pažeidimą ir teigia, kad nėra teisinio pagrindo kilti transporto priemonių savininkų privalomosios civilinės atsakomybės draudimo santykiams. Ieškovas neįrodė savo reikalavimo į atgręžtinį išmokėtos draudiminės sumos išieškojimo pagrįstumą. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaiginamąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ;4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Žalos atsiradimui turi būti abi šios sąlygas, t.y. be paties eismo įvykio turi būti įrodyta, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Teismo medicininės specialisto 2012 m. balandžio 13 d. išvadoje Nr.G956/12(02) nustatyta, kad G. A. konstatuota galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu ir poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Šie požymiai rodo, kad jie padaryti galimai autotraumos metu, t.y. tiesioginio fizinio kontakto metu ir gali būti laikomi paties eismo įvykio įrodymu. Ieškinyje vadovaujamasi tik eismo įvykio faktu, tačiau neįrodinėjama kokiu būdu ir kokio dydžio žala atsirado dėl neva mano pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tokių duomenų byloje nėra, todėl darytina išvada, kad tiesioginio priežastinio ryšio ieškovas neįrodė, todėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir draudiminio įvykio toks ryšys nesieja. Ieškinys tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas. Ieškovas UAB DK PZU Lietuva ir atsakovas B. K. 2011-04-22 sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį ( - ), kuria buvo apdraustas atsakovo automobilio „NISSAN TERRANO", v/n ( - ) (toliau - NISSAN TERRANO) valdytojų civilinė atsakomybė (b.l.3). 2013-05-07 Kauno apskrities VPK išdavė pažymą Nr. 20R-2561001-13, kurioje dėl 2012-02-20 eismo įvykio kaltininku pripažintas draudėjas B. K., vairavęs automobilį NISSAN TERRANO ir pasišalinęs iš eismo įvykio vietos ir jam paskirta 3400Lt bauda su specialiosios teisės atėmimu 42 mėn. vairuoti transporto priemonę (b.l.10). G. A. 2012-05-15 pateikė Draudimo kompanijai PZU Lietuva prašymą dėl eismo įvykio aplinkybių bei dėl žalos padarymo fakto bei medicininius dokumentus (b.l.11-19). 2012-05-24 pateikta Žalų departamento asmens žalų skyriaus gydytojo eksperto išvada dėl žalos 2012/1205656, padarytos G. A. dydžio -3146,93Lt ir draudimo išmokos mokėjimo pažyma (b.l.21,22,23). Ieškovas PZU DK Lietuva 2013-05-28 išsiuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo (b.l.26). Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 nutarimu adm. teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-168-825/2013 B. K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK127str.1d. ir nubaustas 700Lt bauda bei padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130str.1d. ir nubaustas 3400Lt bauda su teisės atėmimu vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams. Baudas subendrinus apėmimo būdu , griežtesnei baudai apimant švelnesnę ir paskiriant galutinę nuobaudą 3400Lt baudą su teisės vairuoti atėmimu transporto priemones atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams (b.l.43-47). Kauno apygardos teismas adm. teisės pažeidimo byloje Nr. ( - )317/2013, išnagrinėjęs B. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013-02-19 nutarimo adm. teisės pažeidimo byloje dalyje dėl nuobaudos skyrimo nuarimą paliko nepakeistą, o pakeitė kaltinimus pažeidus LR Kelių eismo taisyklių 231str.4d. (b.l.48-52). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas yra garantuoti dėl šio draudimo apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma bei užtikrinti transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Šio draudimo esmė ta, kad esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja tiesioginio reikalavimo teisė draudikui. Draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo ( valdytojo) pareigos atlyginti žalą ( nuostolius) atsiradimas. Taigi nukentėjusiojo teisių apsauga užtikrinama ne tik civilinės atsakomybės draudimo sutarties kaip sutarties trečiojo asmens naudai įprastine reikšme, bet ir įstatymo pagrindu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. N., V. K.,bylos Nr. 3K-3-255/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, vairavęs techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis byloje AAS „Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovui G. B., bylos Nr. 3K-3-78/2010). Kasacinės instancijos teismas, apibendrinęs šios kategorijos bylų nagrinėjimo praktiką, yra konstatavęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtintam teisiniam reguliavimui būdinga tai, kad iš principo eliminuojama draudiko regreso teisė į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo ir patyrė žalos tretieji asmenys. Jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau tekste-įstatymas) 22 straipsnyje numatyta išimtis suteikianti teisę draudikui pareikšti reikalavimą į draudėją atlyginti išmokėtas draudimo sumas, nepaneigia civilinės atsakomybės tikslų. Įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: 1) vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaiginamąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; 2) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; 3) padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę ;4) pasišalino iš įvykio vietos; 5) padarė žalos tyčia. Kasacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tai reiškia, kad nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tai reiškia, kad nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 59.4 p. nurodyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako, pasišalino iš įvykio vietos. Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 59.4 p., ieškovas turi į atsakovą regreso teisę 3146,93 Lt sumai, nes dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įvyko autoįvykis. Žalos paskaičiavimo dydžio atsakovas neginčija. Byloje kilęs ginčas dėl autoįvykio kvalifikavimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir atsakovo argumentų, kad žalos atsiradimui turi būti 2 sąlygos: be eismo įvykio turi būti įrodyta, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio nuostatomis, įvykus eismo įvykiui, nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes, jei į eismo įvykio vietą nebuvo kviesta policija, taip pat pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Žalos dydį, per įstatymų nustatytą terminą, nustato draudikas, vadovaudamasis įgaliotų asmenų ir (ar) turto vertintojų ataskaitomis ir dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Nustatęs žalos dydį, draudikas išmoka nukentėjusiajam dėl eismo įvykio draudimo išmoką, kuri yra lygi nustatytos žalos dydžiui. Kaip matyti, šiame žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo procese atsiranda draudiko ir nukentėjusiojo asmens bendradarbiavimo bei kooperavimosi pareiga. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nagrinėjamu atveju buvo įvykdyti visi aukščiau nurodyti TPVCAPDĮ reikalavimai - nukentėjęs asmuo su įstatymo reikalaujamais dokumentais kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo (b.l. 11-19), nustatytas G. A. padarytos žalos dydis (b.l. 21-22), išmokėta nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoka (b.l.24). Byloje esančių įrodymų visuma: Kauno apskrities VPK pažyma, G. A. prašymas rašytas DK „PZU Lietuva“, išrašai iš medicininių dokumentų ir vaistų įsigijimo kvitai, Žalų departamento asmens žalų skyriaus gydytojo eksperto išvada, draudimo išmokos mokėjimo pažyma, draudimo išmokos mokėjimo nurodymas, leidžia teismui daryti išvadą, jog nukentėjusios sveikatai buvo padaryta ieškovo nurodyta 3146,93 Lt žala (b.l.21), abejoti šiais duomenimis nėra pagrindo. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių ar bent keliančių pagrįstas abejones dėl ieškovo paskaičiuotos ir išmokėtos žalos dydžio. Atsakovas net neginčija paskaičiuotos ieškovo žalos dydžio, bet ginčija aplinkybę , kad ieškinyje nėra įrodinėjama , kokiu būdu ir kokio dydžio žala atsirado dėl atsakovo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tai yra, kad ieškovas neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio dėl atsakovo pasišalinimo iš įvykio vietos ir draudiminio įvykio, tai yra neįrodė, kad pasišalinimas iš eismo įvykio tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą. Šie atsakovo nurodyti argumentai paneigtini įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo nutarimu adm. teisės pažeidimo byloje Nr. A2-6-168-825/2013 (b.l.43-47) ir Kauno apygardos teismo nutartimi adm. teisės pažeidimo byloje Nr. ( - )317/2013 (b.l.48-52), todėl nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje aplinkybių, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, įrodinėti nereikia (LR CPK 182str.2p.). Šie įsiteisėję teismo sprendimai ir juose nustatytos aplinkybės yra privalomi visiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje (LR CPK 18str.). Todėl atsakovo argumentai, kad jis nesutinka su teismų įvertintomis aplinkybėmis dėl jam paskirtos nuobaudos dėl autoįvykio, susijusio su šiuo ginču, yra visai nereikšmingi, nevertintini ir neanalizuotini, nes priimtas Kauno apylinkės teismo nutarimas adm. teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-168-825/2013 yra įsiteisėjęs (b.l.43-52). Pats atsakovas net nesistengė įgyvendinti civilinio proceso tikslo, - atvykti į teismo posėdį, siekiant atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, o priešingai elgėsi, nepriimdamas teismo šaukimo (b.l.42). Tokie atsakovo veiksmai vertintini neigiamai ir kritiškai, o pats atsakovas turėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo atsikirtimų ir reikalavimų pagrindu, tačiau neįrodė (LR CPK 12str.,177str.,178str.). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų jo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Teismas pažymi, jog vadovaujantis rungimosi principu (CPK12 str.), šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Atsakovo atsiliepimo argumentai , kad ieškovas neįrodė, kad atsakovo pasišalinimas iš autoįvykio vietos tiesiogiai sąlygojo žalos atsiradimą, yra absurdiški ir nelogiški; nes ne pats atsakovo pasišalinimas sąlygojo žalos, padarytos G. A. sveikatai atsiradimą, bet pats autoįvykis, kuriame dalyvavo atsakovas, ką patvirtina ir įrodo priimti teismo sprendimai (b.l.43-47, 48-52). Ieškovas įrodė tiesioginį priežastinį ryšį, kad dėl atsakovo kaltės ir jo neteisėtų veiksmų, G. A. patyrė sveikatos sužalojimus (b.l.21), šio fakto neginčija ir pats atsakovas, nurodydamas, kad G. A. konstatuota galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu ir poodinė kraujosrūva dešinėje šlaunyje, kad jie padaryti traumos metu. Ieškovas išmokėjo 3146,93Lt dydžio draudimo išmoką G. A.. LR CK 6.251 str. 1 d. nurodoma, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Vadovaujantis LR CK 6.263 str. 1, 2 d., 6.280 str. 1 d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d. 4 p., LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" 59.4 p., ieškovas turi į atsakovą regreso teisę 3146,93 Lt sumai. Taigi, draudimo išmoka yra mokama vadovaujantis nustatytu žalos dydžiu, kurį patvirtina gydytojo eksperto išvada (b.l.21). Ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką tiesiogiai nukentėjusiajam asmeniui, atlygino realią žalą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti regreso 3146,93Lt sumai iš atsakovo ir šis ieškovo prašymas tenkintinas, nes pagrįstas ir įrodytas. Dėl kitų atsakovo argumentų teismas nepasisako, nes nagrinėjamam ginčui jie nėra teisiškai reikšmingi. Atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą bei išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad ieškovas įrodė reikalaujamos priteisti žalos dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu bei įrodytu, todėl tenkintinas visiškai. Iš atsakovo ieškovui priteistinas 3146,93 Lt , 5 % dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (TPVCAPDĮ 22 str. 1 d., CK 1.5 str. 4 d., 6.37 str. 2 d., 6.38 str., 6.210 str. 2 d., 6.280str.,6.263str.,2.51str.,6.245str.-6.249str., CPK 177 str., 178 str., 185 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 94,00 Lt žyminio mokesčio, 459,80 Lt išlaidų advokato pagalbai už ieškinio rengimą. Visos šios išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (b.l. 5, 7), todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 16,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.). Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str.,263str.-270 str., teismas

Nutarė

3Ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovo B. K. a.k. ( - ) buveinė ( - ), ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“, į.k. 110057869, buveinė Konstitucijos pr. 7, Vilniuje, atsiskaitomoji sąskaita Nr. ( - ), AB SEB bankas, banko kodas 70440, 3146,93 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus93 ct) žalos atlyginimą, 5 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3146,93 Lt) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 94,00 Lt (devyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 459,80 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus 80 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisti iš atsakovo B. K. a.k. ( - ) buveinė ( - ) 16,92Lt pašto išlaidų – valstybei. Ši suma turi būti įmokėta ir kvitas pristatytas teismui į LR Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM , įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ) „Swedbank“ AB bankas, kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai