Byla 2-2701/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus apygardos prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-7105-392/2011 pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, V. J., R. K., V. B., V. M., T. B., T. P., R. P., A. J., L. S., A. K., A. K., J. P., E. D., M. D., D. V., L. V., G. M., A. M., A. V., R. R., J. V., E. A. V., R. K., M. K., A. B., A. P., B. D., Z. D., V. Š., V. Š. dėl žemės sklypų gražinimo valstybei.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir jų pagrindu sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys.

5Atskiruoju skundu keliami klausimai, susiję su bylų teismingumo nustatymu.

6Vilniaus apygardos prokuratūra 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų bei sandorių panaikinimo, kuriuo prašė:

71. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 1082-41 ir 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/98-0471, sudarytą su V. J. dėl 600 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 411, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti V. J. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

82. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 21 d. įsakymą Nr. 1082-41 ir 1998 m. birželio 11 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1999 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 1309-41 ir 1999 m. gegužės 27 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/99-0634, sudaryta su R. K. dėl 600 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 415, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti R. K. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

93. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 1 d. įsakymą Nr. 604-01 „Dėl sodų pardavimo Vilniaus rajone" ir 2000 m. balandžio 21d. sutartį Nr. P41/2000-0214, sudarytą su V. B. dėl 680 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 501, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti V. B. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

104. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 3524-41 ir 1999 m. balandžio 13 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/99-0463, sudarytą su V. M. dėl 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 363, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti V. M. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

115. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio 10 d. įsakymą Nr. 1636-41, 1998 m. liepos 8 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/98-0527, sudarytą su B. T. dėl 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 364, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo ir 2008 m. liepos 14 d. T. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 2160 dalyje dėl 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 364, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", paveldėjimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti T. B. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

126. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr. 1502-41 ir 2005 m. birželio 7 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 335, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 1-4109), sudarytą su T. P.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti T. P. ir R. P. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

137. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 10 d. įsakymą Nr. 26-41, 2000 m. sausio 18 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P41/2001-0064, sudarytą su J. J. dėl 731 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 385, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo ir 2010 m. liepos 9 d. A. J. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-3651 dalyje dėl 731 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 385, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", paveldėjimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti A. J. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

148. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymą Nr. 3656-41 ir 2004 m. rugpjūčio 26 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. 7191), sudarytą su L. S. dėl 1200 kv. m ploto sodo sklypo Nr. 495, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pardavimo. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti L. S. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

159. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 2.3-50-41, 2004 m. vasario 24 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 485, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1680), sudarytą su A. K., ir 2008 m. vasario 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1313, sudarytą su J. P.. Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – įpareigoti A. K. grąžinti 186 Lt valstybei.

1610. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. 4500-41 ir m. lapkričio 5 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 483, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 10847), sudarytą su E. D.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti E. D. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

1711. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. 5400-41 ir 2004 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 383, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-508), sudaryta su D. V.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti D. V. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

1812. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 5910-41 ir m. sausio 16 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 328-1, kurio plotas 483 kv. m, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 607), sudarytą su G. M.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti G. M. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

1913. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. 2900-41, 2003 m. liepos 24 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 343, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 7029), sudarytą su A. V., ir 2003 m. spalio 8 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 10.352, sudarytą su R. R.. Taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – įpareigoti A. V. grąžinti 206 Lt valstybei.

2014. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 453-41 ir 2003 m. kovo 25 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 349, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-2699), sudarytą su J. V..

2115. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 3820-41 ir 2002 m. gruodžio 4 d. 528 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo Nr. 401, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo- pardavimo sutartį (registro Nr. 113680), sudarytą su R. K.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti R. K. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

2216. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 3 d. įsakymą Nr. 1561-41 ir m. rugsėjo 26 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 390, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-10842), sudarytą su A. B.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti A. B. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

2317. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 5316-41 ir m. sausio 8 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 442, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-143), sudarytą su B. D.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti B. D. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

2418. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 10308-(41-2-4) ir 2008 m. kovo 4 d. valstybinės žemės sklypo Nr. 433, esančio sodininkų bendrijoje „Žalesa-2", pirkimo-pardavimo sutartį (registro Nr. 1-1731), sudarytą su V. Š.. Taikyti restituciją natūrą – įpareigoti V. Š. grąžinti šį žemės sklypą valstybei.

25Nurodė, sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos sprendimu suteikti ir vėliau privatizuoti anksčiau paminėti sodo sklypai suteikti ir privatizuoti pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 str. 7 d. ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 str. 11 d., 10 str. 5 d. 2 p. nuostatas dėl valstybinės žemės sklypų suteikimo naudotis ir privatizavimo, galiojusias anksčiau išvardytiems asmenims suteikimo naudotis ir sodo sklypų sodininkų bendrijoje „Žalesa-2“ privatizavimo metu. Tokiais veiksmais buvo pažeistas valstybės ir viešasis interesas.

26II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

27Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ieškinį ir pareiškimą grąžino ieškovui. Nurodė, kad nė vieno ginčo sklypo kaina neviršija 100 000 litų ir ieškinio suma – 399 363 litai – susidaro tik sudėjus visų aštuoniolikos ginčo sklypų vertes. Konstatavo, kad rūšinio teismingumo nekeičia tai, kad vienoje byloje pareikšti keli savarankiški reikalavimai skirtingiems atsakovams, kurių bendra suma viršija 100 000 Lt, nors kiekvienas jų atskirai neviršija 100 000 Lt. Tokie ieškiniai yra teismingi apylinkių teismams, todėl pareiškimas yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui.

28III. Atskirojo skundo argumentai

29Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pagal ieškinio sumos skaičiavimo taisykles, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą (CPK 85 str. 1 d. 10 p.). Šios skaičiavimo tvarkos ir laikėsi ieškovas, paskaičiuodamas ieškinio sumą, kuri bet kokiu atveju yra didesnė nei CPK nustatyta rūšinio teismingumo riba, todėl ieškinys laikytinas teismingu Vilniaus apygardos kaip pirmosios instancijos teismui.
  2. CPK 136 str. 1 d. nuostata suteikia diskrecijos teisę ieškovui, formuluojant ieškinį, sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus. Paneigti šią teisę teismas galėtų tik ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atveju. Šiuo atveju, visų savarankiškų reikalavimų pagrindas iš esmės yra vienas – nėra įrodymų, kad žemės sklypai naudotojams suteikti ir naudotojų privatizuoti administracinių aktų pagrindu. Reiškiant ne vieną, o 18 ieškinių, būtų inicijuota 18 teismo procesų, todėl tai iš esmės padidintų tiek teismo, tiek prokuratūros darbo, procesinių dokumentų įteikimo ir kitokių resursų poreikį.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

31Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar apygardos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip jam neteismingą, nutaręs, jog ieškovas pareiškė reikalavimus, kurių kiekvienas atskirai turi būti nagrinėjamas apylinkės teisme. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), apeliacine tvarka nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios ieškinio priėmimo klausimą.

32Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (Konstitucijos 30 str.). Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

33Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Kitais atvejais, kai ieškinys neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir (arba) kai jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas skiria terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.).

34Bylos nagrinėjimo metu galiojusios proceso teisės normos nustatė, kad ieškovas turi teisę sujungti į vieną ieškinį kelis reikalavimus, tačiau tuo pačiu įtvirtina sąlygą – tie reikalavimai turi būti tarpusavyje susiję (CPK 136 str. 1 d.). Ieškinyje pareikštų reikalavimų sujungimo pagrindas gali būti ieškovo reiškiamų atsakovui savarankiškų reikalavimų daugetas arba atsakovų procesinis bendrininkavimas (CPK 43 str.). Tai reiškia, kad tuo atveju, kai byloje reiškiami keli turtiniai reikalavimai skirtingiems atsakovams, teismas turi įvertinti šių reikalavimų bei aplinkybių, kuriomis jie grindžiami, tarpusavio ryšį. Esant privalomam pasyviajam (atsakovų pusėje) bendrininkavimui, ieškovas iš esmės neturi galimybės pasirinkti, ar reikalavimus skirtingiems atsakovams reikšti viename ieškinyje, ar atskiruose ieškiniuose (CPK 43 str. 1 d. 1 p.). Todėl privalomo bendrininkavimo atveju, kai reiškiami tarpusavyje glaudžiai susiję turtinio pobūdžio reikalavimai, ieškinio teismingumą nulemia bendra ieškinio suma. Tuo tarpu, kai ieškovas pareiškė kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams, kurių pareiga atsakyti nėra bendra, jis gali laisvai pasirinkti procesinį gynybos būdą. Kiekvienas reikalavimas skirtingam atsakovui gali būti reiškiamas atskiroje byloje arba jie gali būti reiškiami visi kartu vienoje byloje, tačiau su sąlyga, kad tarp šių reikalavimų egzistuoja tamprus ryšys ir jie visi kartu bus išnagrinėti operatyviau ir ekonomiškiau negu juos nagrinėjant atskirose bylose (CPK 7 str., 136 str. 1 d.). Ieškovo teisė ieškinyje sujungti kelis reikalavimus nėra absoliuti. Kai ieškovas sujungia reikalavimus ir juos pareiškia keliems atsakovams, teismas, bylos iškėlimo stadijoje spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi teisę išskirti vieną ar kelis iš jų į atskirą bylą, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 str. 3 d.). Kai ieškovas vienu ieškiniu reiškia kelis autonomiškus reikalavimus, tik teismas turi teisę nuspręsti, ar ieškinyje pareikštus reikalavimus nagrinėti vienoje byloje, ar visgi juos išskirti į atskiras bylas. Teismas, esant fakultatyviam procesiniam bendrininkavimui, kiekvieno savarankiško materialinio teisinio reikalavimo priėmimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Kolegija pažymi, kad rūšinio teismingumo taisyklių nekeičia ieškovo pasirinkimas vienu ieškiniu reikšti kelis autonomiškus reikalavimus, kadangi ieškinio suma, jeigu tokiu ieškiniu reiškiami turtiniai reikalavimai, nustatoma pagal kiekvieną pareikštą reikalavimą, o ne jų bendrą sumą.

35Nagrinėjamoje byloje ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė reikalavimus atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, V. J., R. K., V. B., V. M., T. B., T. P., R. P., A. J., L. S., A. K., A. K., J. P., E. D., M. D., D. V., L. V., G. M., A. M., A. V., R. R., J. V., E. A. V., R. K., M. K., A. B., A. P., B. D., Z. D., V. Š., V. Š. dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į sklypus, panaikinimo, valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo. Apie procesinį dokumentą sprendžiama pagal jo turinį, o ne pavadinimą (CPK 115 str. 4 d.). Aplinkybė, kad ieškovas kelis reikalavimus skirtingiems atsakovams sujungė į vieną procesinį dokumentą ir jį padavė teismui, nereiškia, kad teismas neturi ex officio nustatyti procesinio bendrininkavimo tarp atsakovų formos, kadangi tai turi tiesioginės reikšmės teisingam teismingumo klausimo išsprendimui. Šiuo konkrečiu atveju iš ieškinio turinio matyti, kad viešąjį interesą ginantis prokuroras kiekvieną iš aštuoniolikos reikalavimų dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės atsakovams į sklypus, panaikinimo, valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo grindžia skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis (įrodinėja, kad turi būti panaikinti skirtingi Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į skirtingus sklypus) ir juos reiškia skirtingiems atsakovams. Taigi kiekvieno iš šių reikalavimų faktinis pagrindas yra skirtingas ir kiekvienas iš jų gali būti pareikštas pagal bendrąsias teismingumo taisykles. Iš esmės skirtingų ieškinių sujungimas į vieną procesinį dokumentą nekeičia bylos teismingumo. Tai, kad ieškovas yra viešąjį interesą ginantis prokuroras, kuris sujungė savarankiškus reikalavimus ir juos reiškia vienu procesiniu dokumentu, nesudaro pagrindo pagal civilinio proceso įstatymą daryti kitokią išvadą. Iš bylos duomenų matyti, kad nei vieno iš ginčo sklypų vidutinė rinkos vertė neviršija 100 000 Lt, t. y. sumos, kuri ieškinio padavimo metu galėjo nulemti bylos teismingumą apygardos teismui.

36Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Keisti ar naikinti teisėtos bei pagrįstos žemesnės instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

38Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškiniu ginčijami administraciniai aktai ir jų pagrindu sudarytos... 5. Atskiruoju skundu keliami klausimai, susiję su bylų teismingumo nustatymu.... 6. Vilniaus apygardos prokuratūra 2011 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į Vilniaus... 7. 1. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m.... 8. 2. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m.... 9. 3. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. kovo 1 d.... 10. 4. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m.... 11. 5. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. birželio... 12. 6. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. kovo 4 d. įsakymą Nr.... 13. 7. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. sausio 10... 14. 8. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymą... 15. 9. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. sausio 9 d. įsakymą Nr.... 16. 10. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymą... 17. 11. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 27 d. įsakymą... 18. 12. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 17 d.... 19. 13. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. birželio 3 d. įsakymą... 20. 14. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. vasario 5 d. įsakymą... 21. 15. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymą... 22. 16. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gegužės 3 d. įsakymą... 23. 17. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 3 d. įsakymą... 24. 18. Panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 27 d. įsakymą... 25. Nurodė, sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdybos sprendimu suteikti ir... 26. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 27. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti... 28. III. Atskirojo skundo argumentai... 29. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 31. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar apygardos teismas pagrįstai atsisakė... 32. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį... 33. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis... 34. Bylos nagrinėjimo metu galiojusios proceso teisės normos nustatė, kad... 35. Nagrinėjamoje byloje ieškovas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras,... 36. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio priėmimą... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 38. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą....