Byla 2A-813-372/2013
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje P. K. ir AB ,,Šiaulių energija“

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdančios per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą ir atsakovo UAB „Šiaulių būstas“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2394-883/2013 pagal ieškovo Estijos draudimo bendrovės Seesam Insurance AS ieškinį atsakovui UAB ,,Šiaulių būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje P. K. ir AB ,,Šiaulių energija“.

3Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovė Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą vykdanti per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB ,,Šiaulių būstas“ 3554,00 Lt žalos atlyginimą.

6Ieškinyje nurodė, kad UADB „Seesam Lietuva“ ir P. K. 2010-01-27 sudarė Būsto ir gyventojų turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas butas ( - ). Minėtas butas 2010 m. gruodžio 27 d. aplietas iš namo palėpėje esančių nerakinamų patalpų, nes nenustatyti asmenys jose paliko atsuktą šildymo sistemos vamzdyno nuorinimo ventilį ir išsiliejęs didelis kiekis vandens prasiskverbė į butą. Draudėjui išmokėjus 3554 Lt draudimo išmoką už apgadintų lubų ir grindų remontą, ieškovas subrogacijos pagrindu prašo priteisti šią sumą iš atsakovo UAB ,,Šiaulių būstas“, kuris Šiaulių miesto savivaldybės valdybos 2002 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 99 „Dėl daugiabučio namo patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų priežiūros administratoriaus patvirtinimo ir skyrimo“ yra atsakingas už namo (duomenys neskrlbtini), bendrosios nuosavybės objektų administravimą. Ieškovo teigimu, atsakovo neteisėti veiksmai, kaip pagrindas žalai atlyginti, pasireiškė pareigos užtikrinti saugų bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų naudojimą, taip pat tinkamą bendrojo naudojimo patalpų priežiūrą pažeidimu; būtent dėl atsakovo UAB „Šiaulių būstas“ neteisėto neveikimo draudėjui buvo padaryta žala. UAB „Šiaulių būstas“ nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad asmenims būtų apribota galimybė patekti į palėpės patalpas ir jose atlikti savavališkus veiksmus (sukinėti šildymo sistemos ventilius), kurie lėmė žalos atsiradimą. Ieškovo nuomone, užtikrinus ribotą patekimą į palėpės, kurioje įrengti šildymo sistemos įrenginiai, patalpas (pavyzdžiui, įrengus užraktą ir raktą turint tik atsakovo įgaliotiems asmenims), šiuo konkrečiu atveju žalos nebūtų padaryta arba ją sukelti būtų ženkliai sudėtingiau.

7Atsakovas UAB ,,Šiaulių būstas“ atsiliepime į pareikštą ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Teigė, kad ieškinyje nurodomo draudiminio įvykio metu daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas teikė AB „Šiaulių energija“, kuri ir buvo atsakinga už tinkamą minėtų sistemų, įskaitant ir namo palėpėje esantį šildymo sistemos vamzdyno nuorinimo ventilį, funkcionavimą. Mano, jog AB „Šiaulių energija“, galimai netinkamai prižiūrėjo namo ( - ) šildymo sistemą, nes tai patvirtina 2010 m. gruodžio 27 d. defektiniame akte nurodomų žalos atsiradimo priežasčių įvardijimas. Teigė, kad ieškovas iš esmės neatliko jokių veiksmų, siekiant įvertinti realias buto užpylimo priežastis, o tik pasirėmė suinteresuoto trečiojo asmens vienašališkai be jokių papildomų įrodymų surašytu defektiniu aktu. Nesutiko su ieškovo teiginiu, jog namo administratorius neužtikrino riboto patekimo į namo bendrojo naudojimo patalpas, nes vadovaujantis LR CK 4.82 str. nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė - techninė ir kitokia įranga. Tokiu atveju name esanti palėpė yra namo bendrojo naudojimo objektas, kurio savininkai – visi namo bendraturčiai, kurie turi teisę priimti sprendimus dėl jiems priklausančio turto valdymo, naudojimo. Teigė, kad atsakovas neprivalėjo riboti namo bendraturčių galimybės patekti į namo palėpę, nes bet kurių kitų trečiųjų asmenų patekimas į palėpę yra apribotas namo laiptinės kodine spyna, kuri užtikrina bendrųjų naudojimo patalpų saugumą. Pažymėjo, kad iš ieškovo pateiktų draudžiamojo įvykio aplinkybių akivaizdu, kad butas aplietas ne dėl pastato įrenginių konstrukcijų sugriuvimo ar kitokių trūkumų, o galimai dėl trečiųjų asmenų veiksmų, atsukusių namo šilumos įrenginių nuorinimo ventilį. Tokiu atveju pagal LR CK 6.253 str. 1 d. civilinė atsakomybė turi būti netaikoma, arba asmuo visiškai ar iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, nes žala atsirado dėl trečiojo asmens veiksmų. Taip pat teigė, kad pagal AB „Šiaulių energija“ 2011-02-03 raštą vandens nuotėkis galėjo įvykti dėl tyčinio ventilio atsukimo, tačiau ieškovas nesiėmė jokių priemonių, kurios būtų galėjusios padėti surasti tikruosius kaltininkus, t. y. asmenis, atsukusius ventilį.

8Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje AB „Šiaulių energija“ su ieškiniu sutiko. Paaiškino, kad AB „Šiaulių energija“ nuo 2010 m. rugsėjo mėnesio nevykdo namo( - ), šildymo sistemos priežiūros, todėl negali atsakyti už 4 butui padarytą žalą.

9Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje P. K. nurodė, kad jo nuomone, žalą atlyginti turi šildymo sistemos priežiūrą atlikusi AB „Šiaulių energija“.

10II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados

11Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui Estijos draudimo bendrovei Seesam Insurance AS, veiklą vykdančiai per Seesam Insurance AS Lietuvos filialą iš atsakovo UAB „Šiaulių būstas“ 1777 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1777 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-02-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1121 Lt bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

12Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar dėl atsiradusios žalos yra kaltas daugiabučio namo administratorius atsakovas UAB „Šiaulių būstas“.

13Teismas, įvertinęs AB „Šiaulių energija“ 2011-02-03 rašto turinį, sprendė, kad gyvenamo namo šildymo sistemos techninę priežiūrą draudiminio įvykio metu vykdė šilumos tiekėjas trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyti jokie šildymo sistemos įrenginių avariniai gedimai. AB „Šiaulių energija“, informuodama ieškovą apie įvykio aplinkybes, draudikui siųstame rašte nurodė, kad vandens nuotėkis galėjo įvykti dėl tyčinio ventilio atsukimo, taip pat nurodė, kad palėpė nerakinama.

14Daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrosios nuosavybės objektų administravimas ir priežiūra buvo perduotas atsakovui UAB „Šiaulių būstas“. Būdamas pastato valdytoju, pagal LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 144.9. punktą privalo užtikrinti pastato teritorijoje ir patalpose šilumos tiekėjui priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų, taip pat vykdyti teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo 22, 23 punktai) nustatytus šilumos įrenginių apsaugos reikalavimus (Taisyklių 144.10 punktas). Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes teismas padarė išvadą, kad atsakovas, būdamas daugiabučio namo ( - ) administratoriumi, neužtikrino namo bendrojo naudojimo patalpose (palėpėje) esančios šildymo sistemos įrenginių apsaugos, todėl atsakovui UAB „Šiaulių būstas“ kyla prievolė atlyginti buto apliejimu padarytą žalą.

15Teismas, įvertines pateiktas buto fotonuotraukas po įvykio, pateiktos lokalinės sąmatos turinį, sprendė, kad pateikta sąmata atitinka darbų apimtį, reikalingą padariniams po buto apliejimo vandeniu, pašalinti. Atsakovo atstovas su buto remonto sąmata nesutiko, nurodė, kad nėra įvertintas buto nusidėvėjimas, tačiau neteikė jokių įrodymų savo keliamiems argumentams pagrįsti, o tik teikė samprotavimus, kuriuos teismas pripažino nepagrįstais jokiais įrodymais (LR CPK 178 str.). Atsakovui nepateikus įrodymų apie kitokią patalpų remonto vertę, teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai patvirtina prašomos priteisti žalos dydį.

16Nagrinėjamu atveju šalys pripažino, kad žala padaryta dėl trečiųjų asmenų kaltės: nenustatyti asmenys paliko neužsuktą nuorinimo ventilį. Duomenų, kad buvo bandoma nustatyti galimai kaltus trečiuosius asmenis, byloje nėra. Teismas sprendė, kad tiksli apliejimo priežastis nebuvo nustatyta, nes nėra įvykio aplinkybių ištyrimą fiksuojančių įrodymų. Namo ( - ) laiptinės durys yra su koduota spyna, todėl teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad pašalinių asmenų patekimas į laiptinę ir į palėpę yra apribotas, tačiau į palėpę be jokių apribojimų galėjo patekti visi laiptinės gyventojai ir bendrasavininkiai, kurie pagal minėtas Šilumos teikimo ir vartojimo taisykles būtent ir turi pareigą tinkamai saugoti, prižiūrėti ne tik savo butuose esančius įrenginius, bet ir bendrose patalpose esančius šilumos įrenginius. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad žalos atsiradimą sąlygojo ne vien tik tai, jog administratorius neužtikrino palėpėje esančių šilumos įrenginių apsaugos neužrakindamas palėpės patalpų, tačiau ir nenustatytų asmenų, palikusių atsuktą nuorinimo ventilį, veiksmai, kurie buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, sprendė, kad yra pagrindas priteistinos žalos dydį mažinti ir priteisti iš atsakovo pusę reikalaujamo žalos atlyginimo – 1777 Lt.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18Apeliaciniu skundu ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

19Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Atsakovas 2013 m. gegužės 2 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pripažino, kad namo, esančio ( - ), palėpės patalpose įrengti potencialiai pavojingi įrenginiai (Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo 3 str.). Potencialiai pavojingi įrenginiai yra didesnio pavojaus šaltinis, kurio valdytojas ar asmuo, kurio veikla susijusi su didesnio pavojaus šaltinių eksploatavimu, už padarytą žalą atsako pagal CK 6.270 straipsnį. Nevertinęs atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybės taikymo klausimo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, todėl nepagrįstai per pusę sumažino priteistinos žalos atlyginimą. Ieškovo nuomone, šiuo atveju CK 6.253 str. 4 d. nuostata netaikoma, nes atsakovo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakomybė atsiranda be kaltės.
  2. Teismas nepasisakė ir dėl atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų su trūkumais valdytojo, atsakomybės (CK 6.266 str.). Šiuo atveju žala atsirado dėl atsakovo valdomos palėpės „kitokių trūkumų“ CK 6.266 str. 1 d. prasme, nes palėpės patalpos buvo nerakinamos, jose galėjo (nors tai turėjo būti draudžiama) lankytis pašaliniai asmenys. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ėmėsi adekvačių priemonių apriboti trečiųjų asmenų galimybes patekti į palėpės patalpas.
  3. Teismas nepagrįstai iš dalies atleido atsakovą nuo atsakomybės, nes atsakovas neįrodė, kad jis nėra atsakinga už trečiųjų asmenų veiksmais padarytą žalą. Atsakovas neįrodė, kad užliejimo priežastis nepriklausė nuo atsakovo elgesio. Akivaizdu, kad jei palėpės patalpos būtų užrakintos, pašaliniai tretieji asmenys netgi nebūtų turėję galimybės atsukti nuorinimo ventilio arba tokia galimybė būtų ženkliai apsunkinta. Tačiau atsakovas užrakto neįrengė.

20Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių būstas“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-10 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

21Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

  1. Teismas neįvertino LR Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos teikimo ir vartojimo taisyklių 138.9 punkte numatytos analogiškos šildymo sistemų prižiūrėtojo (AB „Šiaulių energija“) pareigos, prižiūrėti ir užtikrinti šilumos įrenginių apsaugą ir atlyginti žalą. Jokios informacijos apie bet kokią sutartį, kurioje būtų numatytos mažesnės prižiūrėtojo atsakomybės apimtys byloje nėra. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“ turėjo analogiškas pareigas kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai, kurie teismo sprendimu buvo pripažinti atsakingais už atsiradusią žalą. Teismas privalėjo tinkamai įvertinti Taisyklių nuostatas, kad analogiškas pareigas užtikrinti šilumos įrenginių apsaugą turėjo ir prižiūrėtojas bei turėjo atitinkamai sumažinti arba apskritai panaikinti atsakovo atsakomybę. AB „Šiaulių energija“ yra subjektas, atlygintinai teikiantis šildymo sistemų priežiūros paslaugas, t.y. tiesiogiai savo veiksmais daro įtaką namo šildymo sistemų funkcionavimui, jas reguliuoja, remontuoja, keičia, atnaujina ir kita. Trečiajam asmeniui, kaip savo srities specialistui, turėjo būti keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, negu administratoriui ar vartotojams.
  2. Įrengdamas laiptinės duris su koduota spyna, atsakovas tinkamai užtikrino, kad į patalpas patektų tik gyventojai ir bendrasavininkai, tokiu būdu iš esmės ir įgyvendino Taisyklėse numatytą pareigą užtikrinti šildymo įrenginių apsaugą. Papildomai apriboti patekimą į palėpės patalpas atsakovas neturėjo teisės, kadangi jos yra bendro naudojimo objektas ir visų bendrasavininkių nuosavybė. Atsakovo nuomone, AB „Šiaulių energija“ turėjo imtis priemonių dėl ventilio apsaugos, nes iš namo bendraturčių gaudavo mokesčius už sistemų priežiūros paslaugas. Teismas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes mažindamas atsakovo atsakomybės dalį nuo jos visiškai atleidžiant LR CK 6.253 str. pagrindu arba žalos dydį sumažinant.

22Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių būstas“ prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra neteisėtas, nepagrįstas svariais teisiniais argumentais, o tik ieškovo daromomis prielaidomis, siekiant visą Seesam Insurance išmokėtą draudimo išmoką išieškoti tik iš atsakovo, ignoruojant kitų civilinių teisinių santykių subjektų atsakomybę, yra neteisėtas, o teismo sprendimas mažinti atsakovui tenkantį žalos dydį yra pagrįstas ir teisingas.

23Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė AB „Šiaulių energija“ neteisėti veiksmai, t. y. kokias teisės aktuose ar sutartyse nustatytas pareigas ir kokiais veiksmais jas pažeidė. Žalos priežastis buvo ne nuorinimo ventilio techniniai trūkumai, o bendrojo naudojimo patalpų, kurias valdo ir už kurias yra atsakinga atsakovas, trūkumai. Atsakovas būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir neįrengdamas užrakto, prisiėmė visą su tuo susijusią riziką - taigi, įsipareigojo atlyginti žalą net jei ji atsirastų atsitiktinai.

24IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

25teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliaciniai skundai atmestini.

27Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius, ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovo neveikimas, suteikiant galimybę patekti į palėpę nenustatytiems asmenims. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas iš viso kada nors palėpę buvo rakinęs. Teigdamas, kad jis neturi teisės drausti gyventojams patekti į jiems priklausančias bendro naudojimo patalpas, atsakovas tuo pačiu neįrodė, kad jis kokiu nors būdu išaiškino jiems pareigą patalpas rakinti. Buto užliejimo metu galiojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 patvirtintų Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių 72 punkto nuostata, kad palėpės turi būti užrakintos, o raktai laikomi prieinamoje vietoje, iš kurios juos galima paimti bet kuriuo paros metu. Taigi, atsakovas visiškai nepagrįstai teigia, kad jis padarė absoliučiai viską, kas nuo jo priklauso, užtikrinant namo palėpės saugumą – užkirto kelią pašaliniams asmenims, nepriklausomai nuo jų teisės patekti į ją, nevaržomai prieiti prie šildymo vamzdyno ir jį reguliuoti. Jei atsakovas būtų nustatęs tvarką, pagal kurią pašalinis asmuo negalėtų patekti į palėpę, būtų pagrindo neabejotinai nustatyti, kas į ją pateko ir tuo pačiu savo veiksmais padarė žalą vienam iš namo bendraturčių.

29Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus nustato 2002 m. liepos 1 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka” (toliau – Reglamentas). Reglamento 27 punkte įtvirtinta, kad namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį – namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinę namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus ir pan.

302001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 6.1 punkte nustatyta, kad administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo.

31Nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui atsirado dėl to, kad buvo paliktas neužsuktas nuorinimo ventilis ir iš vamzdyno tekantis vanduo užliejo butą. Kaip matyti iš visuotinio butų savininkų susirinkimo protokolo, 2010-07-07 gyventojai nutarė nutraukti sutartį su AB „Šiaulių energija“ dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros ir sudaryti sutartį su AB „City service“ (1 t., b. l. 111). Taigi, iš esmės dėl atsakovo kaltės žalos padarymo momentu nebuvo visiškai išspręstas klausimas dėl šių sistemų priežiūros, t. y. neįvykdytas namo gyventojų pavedimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad faktiškai namo šildymo sistemos priežiūrą vykdė trečiasis asmuo AB „Šiaulių energija“, kuris gaudavo atlygį už techninį aptarnavimą. Trečiojo asmens teisės ir pareigos yra nustatytos LR Energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. I-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse. Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tokia sutartis buvo sudaryta su kuo nors kitu, išskyrus trečiąjį asmenį AB „Šiaulių energija“. Taigi, žala atsirado dėl dviejų subjektų – namo administratoriaus ir šilumos tiekimo priežiūrą vykdančio trečiojo asmens nerūpestingumo. Pareiga ką nors garantuoti turi būti vykdoma intensyviai. Tuo tarpu atsakovas nepakankamai aktyviai užtikrino, kad pašaliniai asmenys nepatektų į palėpę, o trečiasis asmuo neužtikrino, kad į palėpę patekę asmenys neturėtų galimybės reguliuoti šildymo sistemą be trečiojo asmens priežiūros. Ieškovas nereiškia reikalavimų AB „Šiaulių energija“. Įvertinus šias aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino reikalaujamos priteisti iš atsakovo žalos dydį. Nekartodamas teismo sprendimo argumentų dėl žalos dydžio sumažinimo, teismas sutinka su jo padarytomis išvadomis.

32Teismas negali pripažinti pagrįstu ieškovo argumento, kad atsakovas turi atsakyti kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas CK 6.270 straipsnio pagrindu. Byloje nenustatyta, kad palėpėje buvo įrengtas potencialiai pavojingas įrenginys, o būtent šią aplinkybę ir privalėjo įrodyti ieškovas.

33Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliacinių skundų motyvais jį keisti nėra pagrindo.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

35Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovė Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS, Lietuvoje veiklą... 6. Ieškinyje nurodė, kad UADB „Seesam Lietuva“ ir P. K. 2010-01-27 sudarė... 7. Atsakovas UAB ,,Šiaulių būstas“ atsiliepime į pareikštą ieškinį su... 8. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje... 9. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje... 10. II. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados... 11. Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 10 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar dėl... 13. Teismas, įvertinęs AB „Šiaulių energija“ 2011-02-03 rašto turinį,... 14. Daugiabučio namo, esančio ( - ), bendrosios nuosavybės objektų... 15. Teismas, įvertines pateiktas buto fotonuotraukas po įvykio, pateiktos... 16. Nagrinėjamu atveju šalys pripažino, kad žala padaryta dėl trečiųjų... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 18. Apeliaciniu skundu ieškovas Estijos draudimo bendrovė Seesam Insurance AS... 19. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
  1. Atsakovas... 20. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Šiaulių būstas“ prašo panaikinti... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
    1. Teismas... 22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas UAB „Šiaulių... 23. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas Estijos draudimo... 24. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 25. teisiniai argumentai ir išvados... 26. Apeliaciniai skundai atmestini.... 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 28. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo... 29. Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus... 30. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603... 31. Nustatyta, kad žala trečiajam asmeniui atsirado dėl to, kad buvo paliktas... 32. Teismas negali pripažinti pagrįstu ieškovo argumento, kad atsakovas turi... 33. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 35. Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 10 d. sprendimą palikti...