Byla A-248-120-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Loretai Česnavičienei, dalyvaujant pareiškėjui R. K., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities viršininko administracijai dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Marijampolės apskrities viršininko 2005 m. lapkričio 16 d. sprendimo Nr.39/2005-332 ir 2005 m. lapkričio 22 d. įsakymo Nr.ŽV-666 dalis, kuriomis yra apskaičiuota 5742 Lt vertė už 1,45 ha išperkamos žemės, esančios Virbalio mieste, į kurią pareiškėjui atkurta nuosavybė teisė, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis).

5Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamais aktais nustatyta išperkamos žemės vertė yra per maža ir toks atlyginimo būdas prieštarauja teisės aktams. Atsakovas privalėjo apskaičiuoti žemės vertę, atsižvelgdamas į realią išperkamo turto ir perduodamo kito turto vertę atlyginimo metu bei vadovautis Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr.1243. Šis nutarimas numato, jog vieno žemės sklypo aro vidutinė vertė miestuose, kuriuose gyvena iki 10 rūkstančių gyventojų yra 288 Lt, o skaičiuojant vertę, dar taikomas 1,6 koeficientas. Kadangi Virbalio mieste gyvena iki 10 tūkstančių gyventojų, todėl išperkamo pareiškėjo žemės sklypo vertė turėjo būti kompensuota po 288 Lt už vieną arą, o įvertinant taikomą koeficientą, - po 460,80 Lt. Tokiu atveju viso sklypo vertė sudarytų 66816 Lt.

6Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

7Atsakovas nurodė, kad valstybės išperkamos žemės, į kurią atkuriama nuosavybės teisė, atlyginant valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), vertė skaičiuojama, vadovaujantis ne Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr.1243, bet Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr.1671 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Virbalio mieste 1 ha išperkamos žemės vidutinė vertė yra 1320 Lt. Žemės sklypams, esantiems miestuose, kuriuose yra iki 10 rūkstančių gyventojų, taip pat ir Virbalio miestui, taikomas koeficientas 3 teritorijos socialiniam - gamybiniam potencialui įvertinti. Tokiu būdu pareiškėjo valdytos žemės 1 ha vertė - 3960 Lt, o 1,45 ha vertė - 5742 Lt.

8II.

9Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10Teismas nurodė, kad, apskaičiuojant žemės, miško ir vandens telkinių, priskirtų pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą valstybės išperkamiems žemei, miškui ir vandens telkiniams, vertę, vertė skaičiuojama, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr.1671 patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika. Virbalio miestas, kuriame buvo pareiškėjo žemės sklypas, iki 1940 metų priklausė buvusiai Vilkaviškio apskričiai, kurioje 1 ha išperkamos žemės vidutinė vertė yra 1320 Lt. Byloje nėra jokių duomenų, kad buvusi pareiškėjo žemė buvo naudota ne žemės ūkio paskirčiai. Todėl pareiškėjo valdytą žemės sklypą nėra jokio pagrindo priskirti kitos paskirties žemei. Žemės sklypams, esantiems miestuose, kuriuose yra iki 10 tūkstančių gyventojų, taip pat ir Virbalio mieste, taikomas koeficientas 3 teritorijos socialiniam - gamybiniam potencialui įvertinti. Tokiu būdu pareiškėjo valdytos 1,60 ha žemės išperkamoji vertė - 6336 Lt, o valdytos žemės 1 ha vertė 3960 Lt. Kadangi pareiškėjas, pasirinkdamas nuosavybės teisių atkūrimo būdus, pageidavo už 0,15 ha suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Jonavos mieste, o už 1,45 ha kompensuoti valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis), todėl kompensacija vertybiniais popieriais paskaičiuota ir nustatytas jos dydis 5742 Lt. Teismas nurodė, kad sprendimuose dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kompensuojant vertybiniais popieriais, įrašoma nominali išperkamos žemės vertė. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, perduodamas piliečiams akcijas, nominalią vertę indeksuoja 1,6 indeksu. Indeksavus pareiškėjui perduodamų akcijų vertę, tai sudarytų 9187,20 Lt. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytas Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr.1243 šiuo atveju netaikytinas, nes šis nutarimas reglamentuoja žemės sklypo 1 aro vidutinės vertės apskaičiavimą tik tuo atveju, kai pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai. Pareiškėjas, pasirinkdamas nuosavybės teisių atkūrimo būdus, neatsisakė sklypo individualiai statybai. Dėl tų pačių motyvų šiuo atveju netaikytinas ir Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimas Nr.730.

11III.

12Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą patenkinti.

13Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, jog kai valstybė atlygina piliečiams už nekilnojamąjį turtą, kuris pagal šį įstatymą negrąžinamas natūra, laikomasi negrąžinamo turto ir vietoje jo perduodamo kito turto, kuriuo atlyginama už valstybės išperkamą turtą, lygiavertiškumo principo, o 3 dalis numato, jog vertė apskaičiuojama Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 94 punktas numato, kad už valstybės išperkamą žemę pinigais atlyginama, laikantis Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimu Nr.730 numatytos tvarkos. Vyriausybės 2000 m. birželio 27 d. nutarimo Nr.730 2.3 punktas numato, kad atlyginimo pinigais dydis, kai piliečiai atsisako jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai mieste, apskaičiuojamas pagal Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimą Nr.1243. Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr.1243 2.5 punktas numato, jog vieno žemės sklypo aro vidutinė vertė miestuose, kuriuose gyvena iki 10 tūkstančių gyventojų - 288 Lt. Skaičiuojant vertę, taikomas 1,6 koeficientas. Kadangi Virbalio mieste gyvena iki 10 tūkstančių gyventojų, todėl pareiškėjui turėtų būti kompensuota po 288 Lt už vieną arą, o įvertinant koeficientą, - po 460,80 Lt. Visa kompensuojamoji vertė turėtų sudaryti 66816 Lt. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, jog jo 1,6 ha žemės sklypas yra ne miesto teritorijoje ir jog sklypo vertė skaičiuotina kaip žemės ūkio paskirties žemei. Pareiškėjo tėvas nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 1,6 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus gatvėje, Virbalio mieste, Vilkaviškio rajone. Šis faktas buvo nustatytas dar Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1996 m. lapkričio 11 d. sprendimu. Be to, Kauno apygardos teismo 2004 m. gruodžio 28 d. sprendimu Marijampolės apskrities viršininko administracija buvo įpareigota atkurti nuosavybės teises pareiškėjui į 1,6 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus gatvėje, Virbalio mieste. Pastarojoje byloje teismas nustatė aplinkybę, kad atsakovo argumentas dėl ginčo žemės buvimo Virbalio miesto laukų teritorijoje, yra nepagrįstas, ir ši aplinkybė nebegali būti neigiama kitose bylose. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.1671 nuostatas. Pagal šio nutarimo 2 punktą nėra galimybių paskaičiuoti pareiškėjui atlygintino turto vertę. Be to, teismo nurodytas koeficientas ir apskaičiavimo tvarka taikytina kaimo vietovėje esantiems žemės sklypams, kai tuo tarpu ginčo žemė yra mieste. Pareiškėjas nurodo, kad, net ir taikant šiam atvejui Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimą Nr.1671, turi būti taikomas koeficientas 12, bet ne 3 ( šio nutarimo 5 priedo III dalies 10 punktas).

14Apeliacinės instancijos tesimo posėdyje apeliantas prašė apeliacinį skundą tenkinti, pakartodamas argumentus, išdėstytus apeliaciniame skunde.

15Teisėjų kolegija

konstatuoja:

16IV.

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Byloje nustatyta, kad dalis žemės, į kurią nuosavybės teises atkurti pretenduoja pareiškėjas, yra valstybės išperkama žemė. Tokia žemė natūra negrąžinama ir už ją atlyginama įstatyme numatytais būdais. Atlyginimą už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą nustato Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnis. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad atlyginant už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą atlyginimas (perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio vertė, mokamų pinigų suma, išduodamų vertybinių popierių skaičius) apskaičiuojamas ir perduodamos nuosavybėn žemės, miško, vandens telkinio lygiavertiškumas nustatomas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką.

19Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika (1 punktas) ir Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika (toliau- ir Metodika) (3 punktas). Nutarimo 4.2.1 punktu nustatyta, kad Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika taikoma, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais. Būtent ši Metodika ir buvo taikoma, apskaičiuojant valstybės išperkamos žemės, už kurią pareiškėjas pageidauja gauti atlyginimą akcijomis, vertę. Pareiškėjo nurodomas Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr.1243 taikomas tik nustatant žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinę vertę. Pareiškėjas šių sąlygų neatitinka, todėl jam pagrįstai žemės vertė buvo skaičiuota pagal Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką. Taip pat pagrįstai buvo taikyta metodikos 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.1671 redakcija, kadangi nutarimo 4.1 punkte nustatyta, kad valstybės išperkamos žemės vertė, apskaičiuota pagal taikytą iki šio nutarimo įsigaliojimo tvarką, neperskaičiuojama ir taikoma skaičiuojant atlyginimo dydį piliečiams už valstybės išperkamą žemę, mišką, vandens telkinius visais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais atlyginimo būdais. Pareiškėjui žemės vertė iki 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.1671 įsigaliojimo dienos- 2002 m. spalio 26 d. apskaičiuota nebuvo, todėl ją skaičiuojant turėjo būti taikoma 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr.1671 redakcija.

20Metodikos 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad skaičiuojant valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės vertę atsižvelgiama į buvusią žemės paskirtį. Pareiškėjo atveju žemės vertė buvo apskaičiuota kaip žemės ūkio paskirties žemės. Pareiškėjas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad žemė, kurios vertė ginčijama, buvo naudota ne žemės ūkio paskirčiai. Skaičiuojant vertę buvo pritaikytas pataisos koeficientas teritorijos socialiniam- gamybiniam potencialui įvertinti- 3 (Metodikos 6.1.5 punktas). Apelianto nurodomas koeficientas 12 negalėjo būti taikomas, nes toks koeficientas numatytas Žemės įvertinimo metodikos 5 priede, o ši metodika apskaičiuojant žemės vertę pareiškėjui netaikytina (Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimo Nr.1243 2 punktas).

21Pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

22Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

23apeliacinį skundą atmesti.

24Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai