Byla 2-84/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vevira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1565-39/2007 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revi“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Vevira“, Re. S. dėl skolos priteisimo ir pagal bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Revi“ ieškinį atsakovui R. S. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Vevira“, Re. S. , prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 270 000 Lt skolos ir atitinkamai 5 procentų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises.

4Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą tenkinti iš dalies, ieškovo BUAB „Revi“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovams UAB „Vevira“, Re. S. , nuosavybės teise priklausančių 270 000 Lt vertės nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų bei turtinių teisių, esančių pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, areštą; nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovų UAB „Vevira“ ir Re. S. nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovo UAB „Vevira“ atsiskaitomosiose sąskaitose ir atsakovės Re. S. bankų sąskaitose, neviršijant ieškinio sumos, t. y. 270 000 Lt; pavesti surasti ir aprašyti areštuotą atsakovų turtą nutartį vykdančiam antstoliui.

5Ieškovas BUAB „Revi“ 2005 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. , prašydamas priteisti iš atsakovo 888 221,22 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė sujungti civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Revi“ ieškinį atsakovams UAB „Vevira“, Re. S. dėl skolos išieškojimo su civiline byla pagal ieškovo BUAB „Revi“ ieškinį atsakovui R. S. dėl įmonei padarytos žalos išieškojimo į vieną civilinę bylą.

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą Nr. 06-1-00084-05 arba įsiteisės teismo nuosprendis ar nutartis nurodytoje baudžiamojoje byloje.

8Atsakovas UAB „Vevira“ 2007 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, kuriuo prašė atsakovo UAB „Vevira“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovą BUAB „Revi“ sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 28 139,18 Lt sumą; ieškovui BUAB „Revi“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą pinigų sumos atsakovo UAB „Vevira“ galimiems nuostoliams užtikrinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas UAB „Vevira“ nurodė, kad patiria nuostolius dėl piniginių lėšų arešto, t. y. minimaliais nuostoliais atsakovas laiko CK 6.210 straipsnio, 6.261 straipsnio pagrindu paskaičiuotas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo areštuotos 270 000 Lt sumos. Atsakovas taip pat nurodė, kad nežino kiek laiko užsitęs civilinės bylos nagrinėjimas ir kiek ilgai atsakovo piniginės lėšos bus areštuotos, todėl prašo užtikrinti jo nuostolius, susidariusius iki šio prašymo padavimo teismui dienos.

9Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 11 d. nutartimi nutarė atsakovo UAB „Vevira“ prašymą dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, atmesti. Teismas nurodė, kad įpareigojimas pareikalauti pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybę, jog ieškovas yra bankrutavusi įmonė, neturi turto ir negalėtų pervesti į teismo specialiąją sąskaitą 28 139,18 Lt sumos galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymu padarytų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto paskirtį – kompensuoti dėl ieškovo veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, atsakovų patirtus turtinius praradimus, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pareikalauti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teismas pažymėjo, jog, įpareigojus ieškovą užtikrinti galimus atsakovo nuostolius ir ieškovui neįmokėjus 28 139,18 Lt sumos, būtų panaikintas areštas žymiai didesnei areštuotų atsakovo piniginių lėšų sumai – 270 000 Lt, o tai būtų neproporcinga, be to, dėl to, jog ieškovas yra bankrutavusi, neturinti turto ir lėšų bendrovė, netektų ieškinio užtikrinimo, galėtų turėti neigiamos įtakos bendrovės kreditorių interesams.

10Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Vevira“ prašo apeliacinės instancijos teismą Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo UAB „Vevira“ nuostolių atlyginimo užtikrinimui įpareigoti ieškovą BUAB „Revi“ sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą 28 139,18 Lt sumą, o ieškovui BUAB „Revi“ per teismo nustatytą terminą neįvykdžius nustatyto įpareigojimo sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą pinigų sumos atsakovo UAB „Vevira“ galimiems nuostoliams užtikrinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismo išvada, kad aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutavusi įmonė, kuri neturi turto ir negalėtų pervesti į teismo specialiąją sąskaitą 28 139,18 Lt sumos galimiems atsakovo nuostoliams atlyginti, yra pagrindas netenkinti prašymo dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, yra nepagrįsta, kadangi prieštarauja teismų praktikai.
  2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, taip pat neatsižvelgė į proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus.
  3. Nesuprantama, kodėl teismas, atmesdamas prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, tai motyvavo nurodydamas nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo paskirtį – kompensuoti dėl ieškovo veiksmų, kurių pagrįstumas nepatvirtintas teismo sprendimu, atsakovų patirtus turtinius praradimus. Šis teismo motyvas kaip tik pagrindžia atsakovo pareikšto prašymo tenkinimo būtinybę.
  4. Nesuprantamas teismo motyvas, kad, pritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimą 28 139,18 Lt sumai, būtų panaikintas atsakovo piniginių lėšų areštas 270 000 Lt sumai ir tai būtų neproporcinga.
  5. Teismo išvada, kad atsakovo esamų nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas pažeistų ieškovo kreditorių interesus, yra nepagrįstas, kadangi tokia išvada paneigia atsakovo procesines galimybes gintis nuo reiškiamų reikalavimų, o ieškovo kreditorių interesai negali būti iškeliami aukščiau už atsakovo interesus.

11Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas BUAB „Revi“ nurodo, kad su atsakovo UAB „Vevira“ atskiruoju skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis panaikintina ir nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija (CPK 147 str. 1 d.). Įsiteisėjus sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovui taikymu, todėl taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo siekti ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyros, kad šios priemonės būtų proporcingos siekiamiems tikslams bei užtikrintų ir ieškovo, ir atsakovo teisių bei teisėtų turtinių interesų apsaugą. Dėl nurodytų priežasčių teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, kuriuos atsakovas gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovo ir atsakovo teisėtų interesų pusiausvyrą.

14Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad aplinkybė, jog ieškovas yra bankrutavusi įmonė, nėra pagrindas netenkinti atsakovo prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymai nedraudžia ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, taikyti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą ir neatleidžia tokio ieškovo nuo nuostolių, atsiradusių dėl ieškovo prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo, jeigu įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškinys atmestas. Įmonių bankroto įstatymas yra specialusis įstatymas ir CPK 147 straipsnio norma yra specialioji teisės norma. Ginčas šioje byloje nagrinėjamas pagal Civilinio proceso kodekso, bet ne pagal Įmonių bankroto įstatymo normas. CPK 17 straipsnyje įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas. Ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, netaikymas nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo vien dėl to, kad ieškovas yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė ir neturi pakankamai turto, reikštų CPK 17 straipsnyje įtvirtinto šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą ir toks procesas neatitiktų įstatymo nustatytų reikalavimų. Todėl ieškovui, kuris yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė, galimas specialiosios teisės normos, numatytos CPK 147 straipsnyje, taikymas.

15Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino ir nenustatė klausimo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo išsprendimui turinčių reikšmės aplinkybių – ar yra atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo galimybė, koks yra tokių nuostolių preliminarus dydis ir pan. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas BUAB „Revi“ neturi turto ir negalėtų sumokėti į teismo specialiąją sąskaitą nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo sumos, nėra pagrįsta pateiktais į bylą įrodymais, kadangi į bylą nepateikti įrodymai, patvirtinantys BUAB „Revi“ turto neturėjimą. Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnis reglamentuoja kreditorių susirinkimo teises ir 36 straipsnis reglamentuoja administravimo išlaidas. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 2 d.). Ieškovas BUAB „Revi“ nepateikė į bylą duomenų, o pirmosios instancijos teismas neaiškino, ar BUAB „Revi“ administravimo išlaidos gali būti panaudotos nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimui. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones yra areštuotos atsakovo UAB „Vevira“ piniginės lėšos, o Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi tenkino ieškovo BUAB „Revi“ prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 06-1-00084-05 ir civilinės bylos nagrinėjimas yra sustabdytas. Sprendžiant nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimą, turi reikšmę ir aplinkybės, ar atsakovas atliko bei atlieka teisėtus veiksmus galimiems nuostoliams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išvengti. Į bylą nepateikta įrodymų, kad šiuo metu atsakovas UAB „Vevira“ nevykdo įmonės įstatuose nurodytos veiklos ir kad tokiai veiklai vykdyti atsakovas neturi nekilnojamųjų bei kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių. Todėl reikšminga yra tai, ar ieškinio užtikrinimui gali būti taikomas atsakovo UAB „Vevira“ nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių areštas arba taikomos kitos laikinosios apsaugos priemonės vietoje piniginių lėšų arešto ir ar atsakovas UAB „Vevira“ įstatymo nustatyta tvarka gali pagrįstai kreiptis į teismą dėl arešto piniginėms lėšoms pakeitimo atsakovo nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių areštu arba kitomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ieškovo BUAB „Revi“ reikalavimams užtikrinti laikinosios apsaugos priemonės taikytos ir atsakovo UAB „Vevira“, ir atsakovės Re. S. turtui. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino ir nenustatė turinčių reikšmės klausimo išsprendimui bylos aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo išvados nėra pagrįstos, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis panaikintina ir klausimas dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

18Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai