Byla 2A-220-340/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės, kolegijos teisėjų R.Gudžiūnienės, V.Volskienės, sekretoriaujant G.Glavackaitei,

2dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S.Radionovai,

3teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V.V. ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl pažeistų teisių gynimo, institucija teikianti išvadą byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

4Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti ieškovui teisę įsigyti nuosavybėn suteiktą jam 1992 m. sausio 6 d. Vilniaus rajono Nemenčinės miesto Tarybos sprendimu 800 kv.m žemės sklypą, esantį adresu ( - ), be aukciono tvarka ir sąlygomis, numatytomis nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1999 m. kovo 9 d. redakcijos, patvirtintos naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 2.4 punkte. Nurodė, kad 2004 m. sausio mėn. 26-28 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu sudaryti su ieškovu žemės sklypo, 1992 m. skirto individualaus gyvenamojo namo statybai, pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovo darbuotojai ieškovui paaiškino, kad jis turi padaryti žemės sklypo planą. Planas 2004-04-22 buvo suderintas su Vilniaus r. savivaldybės administracijos vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyriumi. Sudarius planą, ieškovas 2004-04-22 per savo įgaliotą asmenį M.B. kreipėsi į atsakovą su prašymu leisti išsipirkti šį žemės sklypą, tačiau atsakovas 2005-02-07 atsakymu informavo ieškovą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. atsakovas negali ieškovui parduoti šio žemės sklypo, kadangi pastarasis neįmokėjo įmokų. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos 2005-03-14 raštu pranešė ieškovui, kad pagal naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr.260, 2.3 punktą už suteiktą valstybinės žemės sklypą turėjo būti įmokėtos įmokos valstybės vienkartinėmis išmokomis ar pinigais iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21). Tokie atsakovo veiksmai prieštarauja pagrindiniams civilinės teisės principams, įtvirtintiems CK 1.2 str. Ieškovas teisę išpirkti jam suteiktą žemės sklypą įgijo ir kreipėsi į atsakovą bei ėmėsi kitų veiksmų, siekdamas įgyvendinti savo teisę, dar galiojant Vyriausybės nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1999-03-09 redakcijai, todėl pagal šiuo nutarimu patvirtintos naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 2.4 p. ieškovas turi teisę įsigyti suteiktą jam žemės sklypą be aukciono. Sprendžiant sklypo pardavimo bei mokėjimo už parduodamą sklypą klausimus, turėjo būti vadovaujamasi minėtos tvarkos 2.4 punktu, o iki 2004-11-18 galioję įstatymai ir teisės aktai teisės pirkti naudojamus žemės sklypus nesiejo su įmokų sumokėjimo momentu, Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. norma tai siejo tik su įmokų sumokėjimo faktu, bet ne su momentu, kada įmokos sumokėtos. Todėl ieškovas, padavęs prašymą pirkti žemės sklypą iki 2004-11-15 Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 patvirtintų taisyklių įsigaliojimo, turėjo teisę tuo metu galiojusia tvarka sumokėti įmoką ir baigti pirkimo procedūras pagal teisės aktų, galiojusių prašymo padavimo metu, redakciją.

6Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo įgalioto asmens M.B. prašymą leisti išsipirkti žemės sklypą ( - ), atsakovas gavo 2004-04-22. Tuo metu jau galiojusios naujos Žemės įstatymo redakcijos (įsigaliojo nuo 2004-02-21) 10 str. 5 d. 3 p. numatė, jog Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Atsakovas negalėjo ruošti pirkimo-pardavimo sutarties ginčo sklypui, nes buvo neįvykdytas vienas būtinų reikalavimų – už suteiktą žemės sklypą sumokėti įmokas, todėl prašė ieškinį atmesti.

7Valstybės institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad ieškovo reikalavimai nepagrįsti, nes ieškovas sklype, kuris buvo jam suteiktas individualiai namo statybai, įstatymų bei poįstatyminių aktų nustatyta tvarka ir terminais namo statybos nepradėjo, todėl laikytina, kad ieškovas jam suteikto sklypo pagal paskirtį nenaudojo, įstatymo nustatyta tvarka įmokų nesumokėjo.

8Vilniaus r. apylinkės teismas 2007-11-20 sprendimu ieškinį tenkino; pripažino ieškovui V.V. teisę įsigyti nuosavybėn suteiktą jam 1992 m. sausio 6 d. Vilniaus rajono Nemenčinės miesto Tarybos sprendimu 800 kv.m žemės sklypą, esantį ( - ), be aukciono, tvarka ir sąlygomis, numatytomis nutarimo „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 1999 m. kovo 9 d. redakcijos, patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai tvarkos 2.4 punktu; priteisė iš atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ieškovui V.V. 100 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovui Vilniaus rajono Nemenčinės miesto tarybos 19 šaukimo II sesijos 1992-01-06 nutarimu buvo skirtas 800 kv.m žemės sklypas individualaus gyvenamo namo statybai ( - ). Ieškovo įgaliotas asmuo 2004-04-22 raštu pateikė atsakovui prašymą leisti išsipirkti ginčo žemės sklypą kartu pateikdamas UAB „Sanora“ parengtą ginčo sklypo žemės sklypo 2004-04-22 suderintą planą. Ieškovas anksčiau, dar 2004 m. sausio mėnesį, žodžiu kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl žemės sklypo išpirkimo, jam buvo paaiškinta, jog pirma ieškovas turi užsakyti sklypo planą ir pateikti atsakovui, tačiau niekas nepaaiškino, kad reikia pateikti prašymą raštu, įmokėti įmokas ir t.t.; 2004-04-01 buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, nustatyta žemės sklypo vertė, kadastro duomenys, vidutinė rinkos vertė. Vėliau ieškovui pateikus prašymą raštu, atsakovo pranešimą, jog sklypas negali būti jam parduotas, ieškovas gavo tik 2005-02-07. Teismas konstatavo, jog Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. (2004-01-27 įstatymo Nr.IX-1983 redakcija, skelbta: Valstybės Žinios, 2004-02-21, Nr. 28, publikacijos Nr. 868) numato, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono esant dviem sąlygoms: a) jeigu įstatymo nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo vietovėse, b) jeigu už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos (pinigais ar valstybės vienkartinėmis įmokomis). Naudojamų valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarka nustatyta Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintose „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse“, kurių 2.4 p. (2003-12-23 redakcija, nutarimas Nr. 1649, įsigaliojo nuo 2003-12-28, galiojusi ieškovo prašymo padavimo dieną) numatė teisę ieškovui įsigyti jam suteiktą žemės sklypą, ir tos teisės įgyvendinimas pagal nutarimo nuostatas nėra siejamas su įmokų už žemės sklypą įmokėjimo data. Tik vėlesnėje minėto nutarimo redakcijoje, įsigaliojusioje 2004-11-18 numatyta, kad pagal šias taisykles asmenys gali įsigyti nuosavybėn individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktus sklypus, už kuriuos yra įmokėtos įmokos iki Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t.y. 2004-02-21. Teismas padarė išvadą, kad tik įsigaliojus šiai taisyklių redakcijai teisė išpirkti žemės sklypą tapo siejama su įmokų sumokėjimo momentu, o ankstesnės nutarimo bei Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. nuostatos minėtą teisę siejo tik su įmokų įmokėjimo faktu. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog atsakovas turėtų teisę įsigyti ginčo žemės sklypą, jei būtų įmokėjęs už jį įmokas iki 2004-02-21, ir padarė išvadą, jog ieškovas, padavęs prašymą leisti pirkti jam suteiktą individualiai statybai žemės sklypą iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimu Nr. 1442 patvirtintų taisyklių įsigaliojimo, turėjo teisę tuo metu galiojusių taisyklių nustatyta tvarka sumokėti įmoką ir baigti pirkimo procedūras pagal teisės aktų, galiojusių prašymo padavimo metu, redakciją.

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodo, jog vadovaujantis 2007-02-21 įsigaliojusio Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 10 str. 5 d. 3 p., priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, už žemės sklypą asmuo, pageidaujantis jį įsigyti ne aukciono tvarka, turėjo būti sumokėjęs dar iki žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos, 2004-02-21. Tuo tarpu ieškovas tik 2004-04-22 kreipėsi su prašymu dėl žemės sklypo išsipirkimo; todėl ieškovo teisė pirkti sklypą liko nerealizuota išimtinai dėl jo valios ir negalėjo būti pripažinta, kad atsakovas kokiu nors būdu pažeidė ieškovo teises. Nurodo, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad tik nuo Vyriausybės 2004-11-15 nutarimo Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ pakeitimo“ įsigaliojimo, 2004-11-18, buvo nustatytas terminas, iki kurio už individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktus sklypus turėjo būti sumokėtos įmokos. Pažymi, jog Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 yra poįstatyminis aktas, skirtas įgyvendinti Žemės įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą ir nuomą, nuostatas. Nurodo, jog teismas nenagrinėjo ir nevertino, jog asmens subjektinės teisės pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka atsiradimas siejamas ir su žemės sklypo naudojimu sprendime nurodytai paskirčiai.

10Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu sutiko.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus r. 1 apylinkės teismo 2007-11-20 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo skundą atmesti. Nurodo, jog teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai aiškino ir taikė įstatymus; atsakovas netinkamai aiškina Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. bei materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinių įstatymų galiojimą, civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus.

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).

14Byloje nustatyta, kad ieškovui Vilniaus rajono Nemenčinės miesto tarybos 19 šaukimo II sesijos 1992-01-06 nutarimu buvo skirtas 800 kv.m žemės sklypas individualaus gyvenamojo namo statybai ( - ). Esminis nagrinėjamos bylos momentas – kada ieškovas kreipėsi su dėl jam suteiktos žemės išpirkimo; tai yra fakto klausimas. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo išpirkimo žodžiu dar 2004 m. sausio mėnesį ir jam buvo paaiškinta, jog pirma ieškovas turi užsakyti sklypo planą ir pateikti atsakovui, tačiau niekas nepaaiškino, kad reikia pateikti prašymą raštu, įmokėti įmokas ir t.t. Tai patvirtino liudytojas M.B., ieškovo įgaliotinis, teismo posėdžio metu atsakovo atstovė Z.M. pripažino, kad dėl sklypo išpirkimo ieškovas kreipėsi 2004 m. sausio mėnesį žodžiu bei pažymėjo, kad tuo metu dirbusi darbuotoja viską paaiškindavo žodžiu (2007-11-12 teismo posėdžio protokolas, b.l. 136); be to, tai netiesiogiai patvirtina ir kadastrinių matavimų bylos dokumentai, iš kurių matyti, kad jau 2004-04-01 buvo parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas, nustatyta valstybės parduodamo, nuomojamo arba perduodamo neatlygintinai piliečių nuosavybės ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės sklypo vertė, nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, apskaičiuota ir ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas nepateikė jokių argumentų, paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes, apeliaciniame skunde atsakovas tokių aplinkybių taip pat nenurodė, tiesiog konstatavo, kad ieškovas raštu kreipėsi dėl žemės sklypo išpirkimo 2004-04-22. Todėl laikant, kad ieškovas 2004 m. sausio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo išpirkimo, kolegija sutinka su teismo nuomone, kad ieškovui turi būti taikomos tuo metu galiojusios teisės aktų nuostatos. Apelianto argumentas, kad ieškovo ir atsakovo santykiams dėl suteikto žemės sklypo išpirkimo tvarkos taikytinos 2007-02-21 įsigaliojusio Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. nuostatos, yra teisiškai nepagrįstas ir atmestinas.

15Aptariama Žemės įstatymo norma (10 str. 5 d. 3 p.) numato, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse ir už šiuos žemės sklypus nustatyta tvarka įmokėtos įmokos pinigais ar valstybės vienkartinėmis išmokomis. Ankstesnės Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo redakcijos 24 str. numatė, kad valstybinė žemė perleidžiama privatinėn nuosavybėn miestų (rajonų) valdybos įstatymų ir Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi tiek ankstesnė Žemės įstatymo redakcija, tiek ir po 2004-01-27 šio įstatymo redakcijos įsigaliojimo naudojamų valstybinių žemės sklypų pardavimo tvarką reglamentavo 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės bei Mokėjimo už perkamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus taisyklės nesiejo teisę išpirkti suteiktą žemės sklypą be aukciono su įmokos sumokėjimu. Būtent šių taisyklių galiojimo metu ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu parduoti jam suteiktą individualaus gyvenamojo namo statybai žemės sklypą ir jomis turėjo būti vadovaujamasi, sprendžiant sklypo pardavimo klausimą bei mokėjimo už parduodamą sklypą tvarkos klausimą. Tik 2004-11-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 (įsigaliojo nuo 2004-11-18) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.3 punkte buvo įtvirtinta nuostata, kad pagal šias taisykles asmenys gali įgyti nuosavybėn individualių gyvenamųjų namų statybai suteiktus žemės sklypus, už kuriuos yra įmokėtos įmokos iki Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004-02-21). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įstatymų ir poįstatyminių aktų normų analize ir sutinka su teismo išvada, kad ieškovo kreipimosi į atsakovą dėl savo teisės išpirkti jam suteiktą žemės sklypą realizavimo metu galioję teisės aktai teisės pirkti naudojamus (arba individualiai statybai suteiktus) žemės sklypus nesiejo su įmokų sumokėjimo momentu. Todėl ieškovas, padavęs prašymą pirkti žemės sklypą iki Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. normos ir 2004-11-15 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1442 patvirtintų taisyklių įsigaliojimo, turėjo teisę tuo metu galiojusių taisyklių nustatyta tvarka sumokėti įmoką ir baigti pirkimo procedūras pagal teisės aktų, galiojusių prašymo padavimo metu, redakciją.

16Apeliantas savo skunde taip pat nurodė, kad asmens subjektinės teisės pirkti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka atsiradimas siejamas ir su žemės sklypo naudojimu sprendime nurodytai paskirčiai, o teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino, tuo tarpu byloje yra duomenų, kad sklypas nebuvo užstatytas, t.y. nebuvo panaudotas pagal paskirtį. Tačiau apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str.). Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Bylos nagrinėjimo metu apeliantas savo atsiliepime šių faktinių aplinkybių nenurodė (b.l. 35-36), neteikė teismui įrodymų ir pan., todėl kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tirti apelianto paminėtas faktines aplinkybes savo iniciatyva, o apeliacinio skundo paminėtas argumentas atmestinas.

17Kolegija taip pat nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentais. Tarnyba sutiko su apelianto skundo argumentu, kad ieškovo ir atsakovo santykiams dėl suteikto žemės sklypo tvarkos taikytinos Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) pakeitimo“ redakcija įsigaliojusi nuo 2004-11-18, pabrėžė, kad paminėtos normos sukūrė nuostatą, kad valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie suteikti iki tam tikros datos (iki 1992 m. vasario 7 d. – miestuose; iki 1992 m. kovo 15 d. – kitose vietovėse ir iki 2004 m. vasario 21 d. už šią žemė buvo sumokėta). Tačiau tarnyba savo atsiliepime kaip ir apeliantas nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo išvados apie ieškovo kreipimosi dėl savo teisės realizavimo momentą, tiesiog konstatavo, kad ieškovas V.V. kreipėsi su prašymu dėl žemės išsipirkimo 2004-04-22, po Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 3 p. įsigaliojimo 2004-02-21. Kaip jau buvo paminėta, laikant, kad ieškovas 2004 m. sausio mėnesį kreipėsi į atsakovą dėl žemės sklypo išpirkimo, ieškovui turi būti taikomos tuo metu galiojusios Žemės įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatos. Taigi Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsiliepimo argumentas, neva pirmosios instancijos teismas aiškino, kad teisė išpirkti be aukciono suteiktus žemės sklypus tapo siejama su valstybės vienkartinių išmokų ar pinigų įmokėjimu tik įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui Nr. 1442 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 pakeitimo“ nuo 2004-11-18, atmestinas – teismo aiškinimas susijęs su kreipimosi dėl teisės realizavimo momentu 2004 m. sausio mėnesį. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas, atsisakydamas parduoti ieškovui žemės sklypą pagal jo paduotą prašymą, nepagrįstai apribojo ieškovo teises, tuo pažeidė ieškovo teisę pirkti žemės sklypą, o ši teisė liko nerealizuota dėl atsakovo kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ją apgynė, tenkindamas ieškinį.

18Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

19Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

Nutarė

20Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei S.Radionovai,... 3. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities... 4. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 5. ieškovas kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti... 6. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo įgalioto asmens M.B.... 7. Valstybės institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 8. Vilniaus r. apylinkės teismas 2007-11-20 sprendimu ieškinį tenkino;... 9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Vilniaus r. apylinkės teismo 2007-11-20... 10. Išvadą teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus r. 1 apylinkės... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 14. Byloje nustatyta, kad ieškovui Vilniaus rajono Nemenčinės miesto tarybos 19... 15. Aptariama Žemės įstatymo norma (10 str. 5 d. 3 p.) numato, kad valstybinės... 16. Apeliantas savo skunde taip pat nurodė, kad asmens subjektinės teisės pirkti... 17. Kolegija taip pat nesutinka su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės... 18. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų,... 19. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str.,... 20. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti...