Byla 2S-138-280/2015

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. K. ir M. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-7658-223/2014 pagal pareiškėjų J. K. ir M. K. pareiškimą, suinteresuotiems asmenims UAB „Swedbank lizingas“, AB „Swedbank“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, BUAB „Lyduva“, UAB „Lietuvos dujų tiekimas“, AB „Lesto“, UAB „Mikrovisatos servisas“, Panevėžio apskrities VPK, antstoliams I. E., Andriui Bespalovui, V. Ž., S. R., UAB „G4S Lietuva“, dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

3pareiškėjai J. K. ir M. K. pateikė teismui pareiškimą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti UAB „Verslo konsultavimo biuras“ bei pavirtinti 1 000 Lt piniginių lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turės teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti. Pareiškėjai nurodė, kad jų nemokumą nulėmė būsto paskola paimta iš AB Swedbank namo įsigijimui, kuris jau yra parduotas antstolių. Pagal 2007 metais gaunamas pajamas buvo reali galimybė grąžinti bankui kreditą, tačiau prasidėjus pasaulinei krizei tas atsiliepė ir Lietuvoje. Pareiškėjams priklausiusi UAB "Lyduva", į/k 147294848, bankrutavo Panevėžio apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi iškėlus bankroto bylą. Pareiškėjų pajamos labai sumažėjo, nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų bankui, todėl buvo realizuotas įkeistas turtas ir skoliniai įsipareigojimai išieškomi iš kito turto. Ypatingai didelis kreditorinis reikalavimas susidarė dėl J. K. pasirašytų laidavimo sutarčių už bankrutavusią bendrovę UAB „Lyduva". Bendrovės veikla buvo automobilių pervežimas ir ji su UAB Swedbank lizingu" buvo pasirašiusi laidavimo sutartis. 2009 metais UAB „Lyduva" bankrutavo, po jos turto realizavimo, skola liko 2 003 629,43 Lt kas nulėmė jų nemokumą. Šiuo metu jokio nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų neturi. M. K. dirba UAB „Jomidė" ir gauna neatskaičius mokesčių 250 Lt. J. K. dirba UAB „Jomidė" ir gauna neatskaičius mokesčių 250 Lt. Šiuo metu skolos kreditoriams sudaro: UAB „Swedbank lizingas“ J. K. – 2 003 629,43 Lt; AB Swedbank M. K. ir J. K. - 85 367,66 EUR (atitikmuo litais – 294 757,46 Lt); Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui - J. K. 627 Lt ir M. K. 430 Lt; Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM M. K. - 312,36 Lt; UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ solidariai M. K. ir J. K. - 11 696,48 Lt; AB „Lesto“ J. K. - 195,19 Lt; UAB „G4S Lietuva“ J. K. - 393,91 Lt; BUAB „Lyduva“ J. K. – 116 359 Lt. Jiems skolingų asmenų nėra.

4Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjų J. K. ir M. K. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino, atsisakė iškelti J. K. ir M. K. fizinio asmens bankroto bylą, priteisė iš pareiškėjų J. K. ir M. K. po 52,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai turi žalingų įpročių, t.y. nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartiniais lošimais ir t.t., dėl kurių jie būtų tapę nemokūs, priklausomų ligų registre neregistruoti, pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nutrauktas fizinio asmens bankroto procesas ar praėję 10 metų laikotarpis nuo fizinio asmens bankroto pabaigos, pareiškėjai J. K. teismo nuosprendžiu paskirta 18 750 Lt bauda negalėjo sukelti pareiškėjos nemokumo. Teismas pažymėjo, kad fizinio asmens bankroto paskirtis yra atkurti tik sąžiningo fizinio asmens mokumą, todėl vertinti asmens gebėjimą vykdyti prisiimtas prievoles būtina itin atidžiai. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai pateikdami teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė teismui visų duomenų apie gaunamas pajamas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjams pragyvenimui reikalinga 1 500 Lt dydžio suma mėnesiui, be to, išlaidos bankroto administratoriui sudarys 1 000 Lt, pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus, o pareiškėja dar studijuoja, tačiau iki kreipimosi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo abu pareiškėjai dirbo UAB „Jomidė“ ir gaudavo po 250 Lt darbo užmokestį, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai slėpė savo tikrąsias pajamas, be to, nedėjo jokių pastangų susirasti geriau apmokamam darbui. Teismas vertino, kad išdėstytos aplinkybės, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjai yra visiškai nemokūs, o jų finansinė būklė yra kritinė, todėl pareiškimo netenkino.

5Pareiškėjai J. K. ir M. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų pareiškimą tenkinti ir iškelti pareiškėjams fizinio asmens bankroto bylą. Apeliantai nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino tik vieną kreditorinį reikalavimą – 18 750 Lt baudą, nors pareiškėjų skola viršija du milijonus litų. Nors teismas pažymi, kad bankroto byla keliama tik sąžiningiems nemokumą patyrusiems asmenims, tačiau bylą kelti atsisako motyvuodamas, jog pareiškėjai neįrodė nemokumo būklės. Atskirajame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai įvertino pareiškėjų nemokumo būklę, nes vien Swedbank grupės kreditoriams pareiškėjai yra skolingi 2 003 629,43 Lt ir 294 757,46 Lt, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad nemokumo būklė nėra įrodyta. Kadangi kitų pagrindų atsisakyti kelti bankroto bylą nebuvo nurodyta, teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, kuri naikintina ir priimtinas naujas sprendimas.

6Suinteresuotas asmuo UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepimu prašo J. K. ir M. K. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime pažymima, kad fizinio asmens bankroto byla pareiškėjams neiškelta dėl to, kad teismas nustatė pareiškėjų nesąžiningumą. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai vertino ir detaliai pasisakė skundžiamoje nutartyje apie pareiškėjų gaunamas pajamas bei tokių pajamų priežastis iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir po jo pateikimo. Be to, pareiškėjų nesąžiningumo faktas nėra kvestionuojamas atskirajame skunde, ginčijamas tik su mokumo nustatymu susijęs teismo argumentas, todėl atskirasis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

7Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-27 nutartį palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai yra nesąžiningi. Be to, J. K. nėra išnykęs teistumas, todėl pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 4 p. jai negali būti keliama bankroto byla.

8Atskirasis skundas netenkintinas, Panevėžio m. apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 1, 2 punktais atsisakyta iškelti apeliantams bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas teigiant, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl fizinio asmens bankroto bylos neiškėlimo. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjai neįrodė savo nemokumo būklės, nurodo, jog jų skola viršija 25 minimalias mėnesines algas, todėl įsiskolinimas atitinka nemokumo kriterijų. Pažymėtina, kad FABĮ paskirtis yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai jo kreditorių reikalavimų patenkinimas užtikrinamas nepažeidžiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui būtina nustatyti ne tik fizinio asmens nemokumo faktą, bet ir įvertinti, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatytų pagrindų, kuriems esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą.

11FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. yra nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Taigi įstatymas labai aiškiai nurodo, kad fizinių asmenų bankroto procese reikia vadovautis šiais kriterijais: procesas gali būti taikomas tik sąžiningiems asmenis; turi būti išlaikyta tiek asmens, tiek jo kreditorių interesų pusiausvyra, t.y. nė vienos iš šalių interesai negali būti neproporcingi kitos šalies interesų atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teisme padaryta išvada, kad pareiškėjai, kurie teikė nepilnus duomenis apie gaunamas pajamas, iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo nurodė uždirbantys 500 Lt, neieškojo geriau apmokamo darbo, neatitinka sąžiningų fizinių asmenų apibrėžimo, numatyto FABĮ 1 str. 1 d. Anksčiau UAB „Jomidė“ M. K. mokėjo šiek tiek didesnius darbo užmokesčius, kurie dėl nežinomų priežasčių ne didinami, o mažinami. Atskirajame skunde nėra pateikta argumentų dėl šios nutartyje padarytos išvados nepagrįstumo ar neteisingumo, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su šia išvada, plačiau nebepasisako.

12Pažymėtina, kad apeliantai yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie negali dirbti dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių, dėl ko negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, gauti pajamų, taip pat nėra jokių duomenų, jog jie būtų užsiregistravę darbo biržoje, taigi bankroto bylos iškėlimas, kai pareiškėjai be svarbių priežasčių nededa pastangų mažinti susidariusius įsiskolinimus, pažeistų pareiškėjų kreditorių teises ir interesus. Pagal jų užimamas pareigas pajamos objektyviai neadekvačios. Kadangi pareiškėjų darbdavys yra susijęs giminystės ryšiais, tai yra pagrindas teigti, kad pareiškėjai dirbtinai mažina ir nurodo netikras savo pajamas. Nustačius pareiškėjų nesąžiningumą, konstatuotina, kad bankroto bylos iškėlimas pareiškėjams prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė iškelti bankroto bylą pareiškėjams.

13Atskirajame skunde apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas nemokumą, nepagrįstai paminėjo tik vieną kreditorinį reikalavimą – 18 750 Lt baudą, paskirtą pareiškėjai baudžiamojoje byloje, nors pareiškėjų įsiskolinimas viršija 2 mln. litų. Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, kad FABĮ 5 str. 8 d. 4 p. numato, jog fiziniam asmeniui bankroto byla negali būti keliama, jei paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus. Pareiškėja J. K. buvo nuteista pagal BK 222 str. (T. 1, b. l. 68-84), teistumas neišnykęs, todėl teismas aiškinosi aplinkybę, ar minėtu nuosprendžiu paskirta bauda lėmė pareiškėjų nemokumą. Nustatęs, jog ši skola yra mažesnė nei nemokumo riba, teismas konstatavo, kad šis pagrindas atsisakyti kelti bankroto bylą neegzistuoja. Dėl šios priežasties apeliantai nepagrįstai teigia, kad nustatant jų nemokumą, buvo įvertintas tik vienas kreditorinis įsipareigojimas. Tačiau nuosprendžiu nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad pareiškėjai anksčiau elgėsi nesąžiningai, o tuo pačiu nepaneigia jų nesąžiningumo nurodant šiuo metu gaunamų pajamų dydį.

14Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas ir pagrįstai pripažino pareiškėjus neatitinkant sąžiningų fizinių asmenų, kurių mokumo atkūrimui gali būti keliama bankroto byla, reikalavimų. Skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

Nutarė

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai