Byla T-793-817/2019
Dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant D. S. B., dalyvaujant prokurorui Š. Š., asmens, kurio atžvilgiu taikoma priverčiamoji medicinos prievartos priemonė, E. D. gynėjai advokatei K. S. – B., Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ atstovei N. Z.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos E. D., asmens kodas ( - ) gyvenančiai ( - ), panaikinimo.

3Teismas

Nustatė

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartimi E. D. pripažinta padarius įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, ir jai taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ R..

5Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. sausio 10 d. ir 2018 m. birželio 27 d. nutartimis E. D. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ R., taikymas buvo pratęstas.

6Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi E. D. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas VšĮ R. bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal būsimą gyvenamą vietą – ( - ), ir gydymas pratęstas.

7Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ teikimas dėl E. D. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nutraukimo. Teikime nurodoma, kad E. D. VŠĮ N. stebima ir gydoma nuo 2019 m. sausio 2 d. Stebimuoju laikotarpiu E. D. laikėsi vidaus tvarkos režimo, nustatytų reikalavimų nepažeidė, konfliktinių situacijų nestebima. Pacientė ( - ) lankėsi reguliariai, gydymui 1 kartą per mėnesį leidžiamas pailginto veikimo neuroleptikas (( - )). Nurodyta, kad E. D. 2012 m. liepos 22 d. buvo diagnozuota nediferericijuota šizofrenija, dėl neadekvataus elgesio gydyta VŠĮ R.. Klinikoje buvo stebėta disforiška nuotaika, priešiškumas, neprognozuojamas elgesys, nenuoseklus, išvedžiojantis mąstymas, nusilpęs dėmesys. 2019 m. birželio 3 d. ir 2019 m. birželio 10 d. E. D. atliktas psichologinis ištyrimas, kurio metu nustatyti elgesio ir kontakto ypatumai: prasmingam verbaliniam kontaktui pilnai prieinama, pokalbyje dalyvauja, tačiau vangiai atsako į pateiktus klausimus, kartais daro ilgokas pauzes, elgesys adekvatus. Nusiskundimų psichine sveikata šiuo metu neturi, psichologinių problemų neakcentuoja. Pažymi, kad padeda vaistai, tapusi daug ramesnė. Mąstymo ir kognityvinių procesų eiga nenuosekli, sulėtėjusio tempo. Sąvokų supratimas ir palyginimas dažnai paralogiški. Samprotavimai nepilnai adekvatūs, kartais ambivalentiški su rezonavimo atspalviu. Asociaciniai ryšiai silpni, trūkinėjantys, sudaromi pagal nutolusias, painias asociacijas. Mąstymas daugiaplanis, inertiškas, žemo produktyvumo, dažnai prarandantis kryptį. Pagal latentinius požymius išryškėjo procesiniam susirgimui būdingi mąstymo turinio ir formos sutrikimai. Dėmesio koncentracija pakankama. Dėmesio apimtis, perkėlimas ir paskirstymas normos ribose. Stebima nežymi dėmesio astenizacija. Informacijos įsiminimo, išsaugojimo ir atgaminimo atmintyje procesai nesutrikę. Emocinės reakcijos paviršutiniškos, vangios, nepilnai adekvačios dirgikliui. Emocinio atsako trukmė šiek tiek uždelsta. Nerimo ir depresiškumo požymių šiuo metu nėra. Afektinio labilumo, slopinamo pykčio, opozicinių tendencijų požymių nestebėta. Emocijų ir impulsų kontrolė patenkinama. Asmenybės struktūroje vyrauja introversiški šizoidiniai bruožai, nesaugumas, nebrandžios emocijos. Savęs suvokimas fragmentiškas. Savęs vertinime kiek stokoja adekvatumo. Pasitenkinimo ieško fantazijose, o ne realybėje, traukiasi į savo vidinį uždarą pasaulį. Susiaurėjęs interesų spektras. Nepilnai adekvatūs socialiniai komunikavimo įgūdžiai. Apsunkinti tarpasmeniniai santykiai. Išreikštos socialinio atsiribojimo tendencijos. Šiuo metu E. D. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, ji gyvena su sūnumi, padeda mamai. Psichologinio tyrimo išvada konstatuota, kad yra mąstymo patologija, būdinga procesinio susirgimo simptomatikai. Motyvacinės, valios ir emocinės sferos pažeidimai. 2019 m. birželio 14 d. gydytojų komisijos išvada – E. D. serga nediferencijuota šizofrenija, rekomenduojama E. D. priverstinį gydymą nutraukti.

8Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ atstovė N. Z. teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

9Teismo posėdžio metu E. D. gynėja advokatė K. S. – B., teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.

10Teismo posėdžio metu prokuroras Š. Š. prašė E. D. taikomą priverčiamąją medicinos prievartos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsti.

11Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Naujininkų poliklinika“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės nutraukimo netenkintinas

12Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko ir ji taikoma tol, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichinė būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo. Teismas išnagrinėja ir išsprendžia priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo klausimus pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą, įvertinta du kriterijus: asmens psichinę sveikatą ir jo socialinį pavojingumą.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad E. D. VšĮ N. stebima ir gydoma nuo 2019 m. sausio 2 d., ji serga nediferencijuota šizofrenija. Kaip teisme nurodė gydytoja psichiatrė N. Z., šizofrenija yra neišgydoma liga. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad E. D. pasveiko. Todėl šiuo atveju sprendžiant priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar pagerėjo E. D. psichinė būklė ir išnyko jo pavojingumas. VšĮ „N.“ ambulatorinio priverstinio gydymo akte pažymėta, kad stebimuoju laikotarpiu E. D. laikėsi vidaus tvarkos režimo, nustatytų reikalavimų nepažeidė, konfliktinių situacijų nestebima, pacientė Psichikos sveikatos centre lankėsi reguliariai, jai gydymui 1 kartą per mėnesį leidžiamas pailginto veikimo neuroleptikas (( - )). Vis tik priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis E. D. taikyta dar pakankamai trumpą laiką – kiek daugiau nei pusę metų, Ambulatorinio priverstinio gydymo akte nurodoma, jog E. D. savo ligai nekritiška, galvoja, kad yra sveika, jos mąstymas neproduktyvus, ribotas, asmenybės struktūroje vyrauja introversiški šizoidiniai bruožai, nesaugumas, nebrandžios emocijos, fragmentiškas savęs suvokimas, adekvatumo savęs vertinime stoka, yra išreikštos socialinio atsiribojimo tendencijos, jai nustatyti motyvacinės, valios ir emocinės sferos pažeidimai, kas kelia abejonių dėl realaus E. D. pasiryžimo bei galimybių gydytis savarankiškai, netaikant jai priverstinio pobūdžio priemonių. Be to, nors VšĮ „N.“ psichikos sveikatos cento komisija siūlo nutraukti E. D. priverstinio pobūdžio medicinos priemonių taikymą, tačiau kartu nurodo, kad jau vien dalyvavimas teismo posėdyje gali pabloginti E. D. psichikos sveikatos būklę.

14Įvertinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ atstovės išdėstytus argumentus, teismas neturi pagrindo sutikti su gydytojų konsultacinės komisijos išvada dėl priverstinio ambulatorinio gydymo nutraukimo. Nors dabartinė E. D. būklė yra stabili, iš byloje pateiktų duomenų nėra pagrindo konstatuoti, kad E. D. sveikatos būklė yra tiek pagerėjusi, kad ji suvoktų gydymosi tikslingumą ir galėtų gydytis savarankiškai, todėl yra rizika, kad netaikant priverstinio gydymo, E. D. gali savanoriškai nesigydyti, nesilaikyti gydymo režimo ir jo psichinė būklė pablogėti. Atsižvelgiant į tai, siekiant išlaikyti kuo stabilesnę E. D. psichinę būklę, tikslinga pratęsti E. D. priverčiamųjų medicinos priemonių – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą ir dar kurį laiką stebėti E. D. gydymąsi bei jos būklę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstinas, o Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ teikimas atmestinas.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsniu 3 dalies 1 ir 2 punktais, 440 straipsniu,

Nutarė

16Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „N.“ teikimą atmesti.

17Pratęsti E. D., asmens kodas ( - ) taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

18Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą .

Proceso dalyviai