Byla e2S-682-613/2019

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-145-1032/2019 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patikslintą ieškinį atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir A. S. dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų inžinerija“, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, T. S., R. P. (Jievaitienė), M. M., G. P., K. M., akcinė bendrovė „Luminor Bank“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 18 d. išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-31-170518-00135; panaikinti VTPSI 2017 m. rugsėjo 19 d. pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-20-170919-01082; panaikinti gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) (toliau – Ginčo namas) teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovę A. S. atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos lėšomis per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo nugriauti Ginčo namą ir sutvarkyti statybvietę; atsakovei A. S. nenugriovus Ginčo namo ir nesutvarkius statybvietės per teismo nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti Ginčo namą ir sutvarkyti statybvietę atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos lėšomis.

72.

8Atsakovės A. S. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, T. S. atstovė advokatė G. M. bei trečiojo asmens Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovės teismo posėdžio metu pateikė prašymą sustabdyti bylą, iki bus priimtas Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, atsižvelgiant į tai, kad numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai, turėsiantys įtakos teismo būsimam sprendimui.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, be kita ko, sustabdė civilinę bylą iki kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas.

124.

13Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra susijęs su žemės sklypui taikomų hidrometeorologijos stočių apsaugos zonos apribojimų galimu pažeidimu. Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame svarstyti Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projekte yra numatytos kitokios nei šiuo metu taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, pakeistas meteorologinių stebėjimo aikštelių apsaugos zonų dydis.

145.

15Teismas konstatavo, kad pagal įstatymo projektą ateityje numatomi teisės akto pokyčiai gali turėti įtakos ieškovės pareikšto ieškinio dėl atsakovės 2017 m. gegužės 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170518-00135 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo reikalavimų pagrįstumui. Galimai kompetentingoms valstybinėms institucijoms priėmus sprendimą dėl šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo pasikeitimo atsiras galimybė ginčą išspręsti taikiai.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

176.

18Atskiruoju skundu ieškovė VTPSI prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

196.1.

20Teismo vertinimu, numatomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio reguliavimo pokyčiai gali turėti įtakos VTPSI pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumui. Tačiau tokia bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu motyvacija akivaizdžiai grindžiama ne bylos nagrinėjimo negalimumu, o galbūt ateityje išnyksiančiu ieškinio tikslingumu ir prasmingumu, kas prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams.

216.2.

22Ieškovė byloje ginčija statybos leidimo teisėtumą ir reiškia reikalavimą pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Spręsdamas tokio pobūdžio reikalavimus teismas yra saistomas statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo ir turi įvertinti ginčijamo leidimo atitiktį viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybos santykius. Po ginčijamo statybos leidimo išdavimo atsiradę teisinio reguliavimo pokyčiai negali pakeisti išduoto leidimo teisinio vertinimo. Net, jeigu teismas mano, kad toks vertinimas būtų formalus ir neteisingas, jis negali tuo pagrindu sustabdyti bylą, kai nėra objektyvių kliūčių bylos nagrinėjimui.

236.3.

24Teismo sprendimas sustabdyti bylą iki kol bus priimtas ir įsigalios įstatymas ne tik prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams, bet ir pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, sudarytų sąlygas vilkinti procesą, kadangi įstatymų leidėjas nėra įpareigotas priimti ir paskelbti minėtą įstatymą, laiko atžvilgiu prognozuoti, kada toks įstatymas bus priimtas iš esmės neįmanoma, be to, neatmestina ir tai, kad šis įstatymas apskritai gali būti nepriimtas.

257.

26Atsakovė A. S. ir trečiasis asmuo T. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pagal planuojamą įstatyminį reglamentavimą gavus Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos leidimą teritorijoje, kurioje stovi atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamasis namas, statybą būtų galima vykdyti, todėl pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui nebeliktų pagrindo jam griauti. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos leidžia įteisinti net savavališkos statybos padarinius, todėl ieškovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju aktualus tik statybos leidimo išdavimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas, yra nepagrįsti.

278.

28Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad vien tik ta aplinkybė, kad teismas gali pripažinti negaliojančiu statybą leidžiantį dokumentą, dar savaime nereiškia, jog įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti statinį, yra vienintelė tokio statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pasekmė. Remiantis Statybos įstatymo 33 straipsniu, teismas turi įvertinti ir galimą teisinį reglamentavimą, galiosiantį teismo sprendimo priėmimo metu, o statinio griovimas yra kraštutinė priemonė, todėl teismo sprendimas sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus išspręstas pateikto teisės akto projekto priėmimo/atmetimo klausimas yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiant nustatyti bylai reikšmingas teisines aplinkybes ir pašalinti abejones dėl faktinių aplinkybių, sudarančių reikalavimo pagrindą.

29Teismas

konstatuoja:

30IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Atskirasis skundas netenkinamas

329.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

3410.

35Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą iki kol bus priimtas ir įsigalios Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, konstatavęs, kad pagal įstatymo projektą ateityje numatomi teisės akto pokyčiai gali turėti įtakos ieškovės pareikšto ieškinio dėl atsakovės 2017 m. gegužės 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento Nr. LSNS-31-170518-00135 panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo reikalavimų pagrįstumui.

3611.

37Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės teigdama, kad teismas tokį savo procesinį sprendimą grindžia ne bylos nagrinėjimo negalimumu, o galbūt ateityje išnyksiančiu ieškinio tikslingumu ir prasmingumu, kas prieštarauja civilinės bylos sustabdymo tikslams, teismas yra saistomas statybos leidimo išdavimo metu galiojusio teisinio reguliavimo ir turi įvertinti ginčijamo leidimo atitiktį viešosios teisės aktams, reglamentuojantiems statybos santykius, todėl nėra objektyvių kliūčių bylos nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

3812.

39Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK nustatyta teismo teisė (ne pareiga) sustabdyti civilinę bylą tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 dalis). Visais atvejais ši teismo diskrecijos teisė turi būti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo būtinumą pagal konkrečioje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, tačiau kartu nepažeidžiant koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių – tinkamą taikymą bei asmens teisės, kad bylą teismas išnagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laiką, realizavimą (CPK 2 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo požiūriu, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

4013.

41Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą, nustatęs, kad priėmus ir įsigaliojus minėtam įstatymui galbūt atsiras galimybė ginčą išspręsti taikiai, t. y. galbūt negriaunant atsakovės ir trečiojo asmens gyvenamojo namo ir leidžiant jį įsiteisinti įstatymų nustatyta tvarka. Nors ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ginčijamo statybos leidimo išdavimo pagrįstumą pagal jo išdavimo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir tam naujojo įstatymo priėmimas negali turėti jokios įtakos, tačiau ieškovė pareikštu ieškiniu ne tik ginčija išduoto statybos leidimo teisėtumą, bet ir reikalauja nugriauti Ginčo namą ir sutvarkyti statybvietę.

4214.

43Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statybos pagal galbūt neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (lot. kraštutinė, paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3-4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kol nėra išspręstas klausimas dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (ne)priėmimo, tol negalima daryti neabejotinos išvados, kad egzistuoja visos įstatymo nustatytos sąlygos ieškovės reikalavimui nugriauti Ginčo namą tenkinimui.

4415.

45Nors ieškovė savo atskirajame skunde nurodo, kad bylos sustabdymu yra pažeidžiami pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai, sudaromos sąlygas vilkinti procesą, kadangi įstatymų leidėjas nėra įpareigotas priimti ir paskelbti minėtą įstatymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso operatyvumas ir ekonomiškumas negali būti viršesni už teisingo bylos išnagrinėjimo principą ir paneigti bendrųjų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

4616.

47Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 4 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

49Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 7. 2.... 8. Atsakovės A. S. ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, be kita ko,... 12. 4.... 13. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys yra susijęs su žemės sklypui... 14. 5.... 15. Teismas konstatavo, kad pagal įstatymo projektą ateityje numatomi teisės... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 17. 6.... 18. Atskiruoju skundu ieškovė VTPSI prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės... 19. 6.1.... 20. Teismo vertinimu, numatomi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinio... 21. 6.2.... 22. Ieškovė byloje ginčija statybos leidimo teisėtumą ir reiškia reikalavimą... 23. 6.3.... 24. Teismo sprendimas sustabdyti bylą iki kol bus priimtas ir įsigalios... 25. 7.... 26. Atsakovė A. S. ir trečiasis asmuo T. S. pateikė atsiliepimą į ieškovės... 27. 8.... 28. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą... 29. Teismas... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 31. Atskirasis skundas netenkinamas... 32. 9.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 34. 10.... 35. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą... 36. 11.... 37. Ieškovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu iš esmės... 38. 12.... 39. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti objektyviai... 40. 13.... 41. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinę bylą, nustatęs, kad... 42. 14.... 43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad statybos pagal galbūt... 44. 15.... 45. Nors ieškovė savo atskirajame skunde nurodo, kad bylos sustabdymu yra... 46. 16.... 47. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad... 48. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339... 49. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 18 d....