Byla 1A-14-382-2007

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus, teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei, Jūratei Dužinskienei, dalyvaujant prokurorėms Vaidai Pužauskienei, Alicijai Petkevičiūtei, gynėjui Osvaldui Martinkui, nuteistajam A. B., nukentėjusiųjų atstovui Gintautui Daugėlai, civilinio atsakovo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovui Sauliui Brazauskui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjo O. Martinkaus, civilinio atsakovo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovo adv. S. Brazausko ir civilinio atsakovo UADB ,,ERGO Lietuva" atstovo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-26 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. trejiems metams laisvės atėmimo, pagal BK 281 str. 5 d. ketveriems metams laisvės atėmimo.

3Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinus apėmimo būdu, nustatyta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

4Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

5Iš UADB ,,ERGO Lietuva“, įmonės kodas 110012799, priteista 40 000 litų neturtinės ir 9711,20 litų turtinės žalos atlyginimo S. G., 40 000 litų neturtinės žalos atlyginimo S. G., 30 000 litų neturtinės žalos atlyginimo S. G., 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo L. G., 1738 litai Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos.

6A. B. priteista S. G. 1180 litų, o S. G. 600 litų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8A. B. nuteistas už tai, kad ,,pažeidė teisės aktų numatytas specialiąsias elgesio taisykles ir dėl neatsargumo atėmė H. G. gyvybę, taip pat pažeidė transporto priemonės eksploatavimo taisykles dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus:

9būdamas UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ dokininku -mechanizatoriumi, 2004-11-05, apie 14.45 val., bendrovės teritorijoje, esančioje ( - ), darbo metu vairuodamas krautuvą ,,Linde“ H70D-02" Nr.44 be krovinio apie 5 km/val. greičiu ir matydamas, kad atliekami kelio remonto darbai, nesumažino krautuvo greičio ir iš dešinės pusės pravažiuodamas pro šalia darbų atlikimo vietos stovintį krautuvą ,,Gelh“, nesilaikė saugaus atstumo ir priekine kaire krautuvo dalimi trenkėsi į H. G., stovėjusį prie remontuojamos kelio dalies. H. G. nuo smūgio griuvo ant asfalto dangos ir patyrė sunkią galvos traumą su daugybiniu skeveldriniu kaukolės skliauto dešinės pusės ir pamato lūžimu galvos smegenų sumušimu, išsivysčius didelio laipsnio galvos smegenų pabrinkimui su smegenų kamieno įstrigimu. Nuo patirto galvos sužalojimo H. G. 2004-11-05, 22.39 val. Klaipėdos ligoninėje mirė. Partrenkęs H. G., A. B. iš įvykio vietos pasišalino. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė Dokininko - mechanizatoriaus instrukcijos Nr.1, patvirtintos 2004-07-12 UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ įsakymu Nr. 28, 21.47 punktą, nurodantį, kad ,,vairuotojas, važiuodamas pro sandėlių duris, praėjimus, laiptų nusileidimus, sukrautas krovinių rietuves, blogai matomose vietose greitį turi sumažinti iki 3 km/val.“, 21.50 punktą, nurodantį, kad ,,važiuodamas vairuotojas privalo laikytis saugios distancijos ir intervalų“, 21.61 punktą, nurodantį, kad ,,transportui važinėjant siaurais pravažiavimais tarp sandėlių ir krovinių važiuojant pro šalia stovintį transportą arba kitą sutinkamą kliūtį, o taip pat apsisukant vairuotojas privalo elgtis atsargiai ir sumažinti greitį tiek, kad būtų saugu važiuoti, palikti ne mažesnį kaip 1 metro tarpą tarp krautuvo išsikišusių dalių ir kliūčių“, 21.77.3 punktą, nurodantį, kad ,,avarijos ar nelaimingo atsitikimo metu vairuotojas privalo pranešti darbų vykdytojui ir vyr. mechanikui, be jo leidimo nekeisti įvykio aplinkybių“. Taip pat A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, 51 punktą, nurodantį, kad ,,eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis“, 53 punktą, nurodantį, kad ,,eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių“, 172 punktą, nurodantį, kad ,,vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę“, 173 punktą, nurodantį, kad ,,jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jei jis gali tai pastebėti ) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“, 269.1 punktą nurodantį, kad ,,įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs vairuotojas (eismo dalyvis) privalo pasilikti įvykio vietoje, imtis priemonių, kad būtų išsaugoti jo pėdsakai, užrašyti įvykį mačiusių liudytojų pavardės ir adresus“.

10Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-26 nuosprendį panaikinti ir A. B. išteisinti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis A. B. pažeidė KET 51, 53, 172, 173, 269.1 punktus bei Dokininko-mechanizatoriaus instrukcijos 21.47, 21.61, 21.77.3 punktus. Šių punktų pažeidimus teismas siejo su neva nustatytomis aplinkybėmis, kad A. B., vairuodamas krautuvą, nesumažino greičio (nuo 5 km/h iki 3 km/h), t.y. nepasirinko saugaus greičio bei nesilaikė saugaus atstumo. Bylos medžiaga nepatvirtina šių aplinkybių. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad autopakrautuvą jis vairavo 5 km/h greičiu ir šio greičio nesumažino iki 3 km/h, kaip nurodyta Dokininko-mechanizatoriaus instrukcijos 21.47 p. Byloje nustatyta, kad A. B. vairuojamas autopakrautuvas neturi greičio matavimo prietaiso (spidometro). Jo vairuojamo pakrautuvo greitis nebuvo nustatytas jokiu prietaisu bei jokio liudytojo parodymais. Pats A. B. parodė, kad autopakrautuvą vairavo maždaug 5 km/h greičiu, o prieš pat duobę, kurią tvarkė darbininkai, greitį dar sulėtino. Šie nuteistojo parodymai nėra paneigti jokiais įrodymais, todėl teismas nepagrįstai laikė esant įrodyta aplinkybę, kad A. B., vairuodamas pakrautuvą 5 km/h greičiu, kaip nurodyta pateiktame kaltinime, šio greičio nesumažino.

11Byloje nustatyta, kad tarpas tarp konteinerio ir duobės buvo 5 m pločio. Atėmus autopakrautuvo plotį - beveik 2 metrus, lieka apie 3 m pločio tarpas. Praktikoje yra priimta, kad minimalus saugus atstumas nuo kliūties yra 1 m, todėl A. B. vairuojamas pakrautuvas, važiuodamas ne mažesniu nei 1 m atstumu nuo duobės, nepažeidė saugaus atstumo laikymosi reikalavimo. Byloje nėra nustatytas tikslus atstumas nuo duobės iki A. B. vairuojamo autopakrautuvo. Byloje esanti įvykio vietos schema yra tik apytikrė, nes ji buvo sudaryta pagal atkurtą eismo modelį praėjus kelioms valandoms po įvykio, A. B. esant didelio susijaudinimo būsenos. Teismo posėdžio metu apklausus įvykio liudytojus nustatyta, kad nė vienas iš šešių darbininkų nematė paties įvykio ir negirdėjo atvažiuojančio autopakrautuvo, nes buvo užsiėmę darbais, prieš kliudydamas H. G., autopakrautuvas saugiai pravažiavo pro du darbininkus, dirbusius toje pačioje duobės pusėje kartu su žuvusiuoju, H. G. įvykio metu dirbo darbus (sausino duobę skuduru), nors darbo vieta nebuvo baigta aptverti. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad atstumas tarp duobės krašto ir pravažiuojančio autopakrautuvo buvo apie 1-1,5 metro, tikėtina (nėra paneigta), kad žuvusysis H. G., nematydamas ir negirdėdamas važiuojančio autopakrautuvo, dirbdamas, darė staigų judesį jo link, dėl ko galva atsitrenkė į pravažiuojantį pakrautuvą.

12Net jei ir būtų galima pripažinti, kad A. B. pažeidė saugaus eismo taisykles, dėl ko žuvo H. G., jo veika nepagrįstai kvalifikuota dar ir pagal BK 132 str. 3 d. Šiuo atveju yra dviejų normų konkurencija, kur BK 281 str. yra speciali norma, todėl A. B. veika turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 281 str. Analogiškai šią situaciją supranta ir Aukščiausiasis Teismas, kuris 2004-06-18 Senato Nutarimo Nr. 46 2 p. 2 d. nustatė, kad ,,Jei žmogaus gyvybė atimta dėl nusikalstamo pasitikėjimo ar nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 str.), veika kvalifikuojama pagal BK 132 str. kaip neatsargus gyvybės atėmimas arba atitinkamą specialią normą“. To paties nutarimo 29 p. 2 d. nustatyta, kad „Gyvybės atėmimas dėl neatsargumo pažeidus teisės aktais nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles kvalifikuojamas pagal BK 132 str. 3 d., kai kaltininko veikoje nėra požymių, numatytų kitoje specialioje normoje, kuri šį padarinį - neatsargų gyvybės atėmimą žmogui (žmonių žūtį, nukentėjusiojo mirtį) - laiko kvalifikuojamuoju požymiu“.

13Net jei ir būtų galima pripažinti, kad A. B. padarė jam inkriminuotą veiką, jam paskirta per griežta bausmė. Nepaisant to, kad A. B. savo kaltės nepripažino (teisine prasme), jis visiškai ir išsamiai aiškino įvykio aplinkybes ir tokiu būdu bandė prisidėti prie tiesos nustatymo. Teismas neatsižvelgė į visas įvykio aplinkybes ir į itin didelį paties nukentėjusiojo (žuvusiojo) neatsargumą. Teismo paskirtas įpareigojimas nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, yra nemotyvuotas ir netikslingas, ypač tokiam ilgam laikotarpiui.

14Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-26 nuosprendį pakeisti, pripažįstant civiliniams ieškovams S. G., S. G., S. G., L. G. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos teisę į ieškinių patenkinimą, o klausimus dėl jų dydžių perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalį, neįvertino šioje byloje pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžių, todėl nuosprendyje buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo.

15Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti pinigines sumas civiliniams ieškovams S. G., S. G., S. G., L. G. ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos tik iš UADB ,,ERGO Lietuva“. Teismas nevisapusiškai įvertino byloje esantį oficialų dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2004 m. gruodžio 7 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 01. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrimą, minėto dokumento 17 punkte buvo konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl dviejų priežasčių: 1) eismo taisyklių pažeidimo įmonės teritorijoje; 2) netinkamo darbo vietos įrengimo, neaptvėrimo ir nepaženklinimo signaliniais ženklais remontuojamos teritorijos dalies. Dėl pastarosios priežasties buvo atsakingas ne civilinis atsakovas UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“, sudariusi sutartį dėl bendrosios civilinės atsakomybės draudimo su UAB ,,ERGO Lietuva“, bet žuvusiojo H. G. darbdavys UAB ,,Stropa“, todėl civiliniai ieškiniai turėjo būti patenkinti priteisiant pinigines lėšas solidariai iš UAB ,,ERGO Lietuva“ ir UAB ,,Stropa“.

16Antra, teismas, patenkinęs S. G., S. G., S. G. ir L. G. civilinius ieškinius, neįrodė jiems priteistos neturtinės žalos dydžių, piniginės sumos, priteistos minėtiems civiliniams ieškovams dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra aiškiai per didelės. Nustatydamas jų dydžius, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į susiformavusią teismų praktiką. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-330/2006, kurioje buvo nustatyta, jog autoįvykio metu dėl atsakovo neatsargumo žuvo ieškovo vaikaitis, priteisė ieškovui 3000 litų neturtinę žalą. Be to, akivaizdu, jog didžiausią neturtinę žalą dėl H. G. mirties patyrė jo mažametis sūnus L. G.. Todėl, atsižvelgiant į jo atstovės pagal įstatymą S. G. prašomos jam priteisti neturtinės žalos dydį - 20000 litų, kitiems civiliniams ieškovams, t. y. žuvusio H. G. tėvams S. G. ir S. G. bei pačiai S. G., L. G. motinai, kurie patyrė mažesnę neturtinę žalą, atitinkamai turėjo būti priteistos mažesnės piniginės sumos jai atlyginti.

17Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-26 nuosprendžio dalį dėl nusikalstama veika padarytos žalos priteisimo iš civilinio atsakovo UADB ,,ERGO Lietuva“ pakeisti ir civilinius ieškinius UADB ,,ERGO Lietuva“ atmesti. Nurodo, kad teismo nuosprendžio minėta dalis yra nepagrįsta, priimta neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes, neištyrus ir neįvertinus įrodymų.

18Draudimo įmonės pareiga atsiranda tik atsitikus draudiminiam įvykiui, t.y. pareiga mokėti draudimo išmoką priklauso nuo draudiminio įvykio (CK 6.987 straipsnis, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-431/2000 m. A. P. v. AB ,,Lietuvos draudimas“). Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, CADT-2002) Nr. 008, kurių pagrindu yra sudaryta įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-660-101914, 3.2.10 punkte numatyta, kad, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudiminiais įvykiais nelaikomi tie atvejai, kai tretieji asmenys pareiškia pretenzijas dėl žalos, kurią draudėjas padarė valdydamas, naudodamasis arba disponuodamas visų rūšių motorinėmis sausumos, vandens ar oro transporto priemonėmis. Iš draudimo sutarties Nr. 710-660-101914 sąlygų matyti, kad draudėjas ir draudikas nebuvo susitarę dėl šios taisyklių sąlygos netaikymo. Todėl 2004 m. lapkričio 5 d. įvykis, kurio metu žala buvo padaryta valdant motorinę transporto priemonę - krautuvą „Linde“ H70D-02, nėra draudiminis. Tuo tarpu nesant draudiminio įvykio, draudikas neturi prievolės mokėti draudimo išmokų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-561/2000 m. UAB ,,Bahicar“ v. AB ,,Lietuvos draudimas“).

19Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, CADT-2002) Nr. 008 2.3 punktas numato, kad draudėjo veikla, galinti būti draudiminio įvykio priežastimi, arba draudėjui priklausantys objektai, dėl kurių savybių gali įvykti draudiminiai įvykiai, kiekvienu atveju yra nurodomi civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise). Tai yra vadinamoji ,,apdraustoji rizika“. Įvykiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su apdraustąja rizika, nelaikomi draudiminiais. Draudimo liudijime Nr. 710-660-101914 nurodyta apdraustoji rizika yra draudėjo civilinė atsakomybė dėl biuro ir įmonės teritorijos, esančios ( - ), eksploatacijos, remiantis draudimo sutarties sąlygų 4.1 - 4.4 punktais. Draudėjo civilinė atsakomybė dėl bet kokios kitos veiklos vykdymo draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 nėra apdrausta. Kadangi draudimo sutarties sąlygų 4. l - 4.4 punktuose nėra nustatyta, kad draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 yra apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl motorinių transporto priemonių (įskaitant ir krautuvus) valdymo ar eksploatavimo, 2004 m. lapkričio 5 d. eismo įvykis nėra draudiminis. Kaip minėta, nesant draudiminio įvykio, nėra ir draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką.

20Iki draudimo sutarties Nr. 710-660-101914 įsigaliojimo, t. y. laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio 15 d. iki 2003 m. lapkričio 14 d., galiojusia įmonės veiklos civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. 710-660-101224 draudėjui buvo suteikta platesnė draudimo apsauga nei ta, kuri suteikta draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914. Draudimo sutarties Nr. 710-660-101224 sąlygų 2.3 punkte buvo aiškiai numatyta, kad draudimo sutartimi apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl įmonės teritorijoje esančių dviejų krautuvų konteineriams (KALMAR), dviejų portalinių kranų, vieno portalinio - mobiliojo krano, dvylikos dyzelinių vilkikų (TERBERG), penkiolikos rokerinių treilerių, šešių konteinerių šasi, trijų automobilių pakrovimo platformų ir trijų mobiliųjų automobilių pakrovimo platformų eksploatacijos. Tačiau, sudarant draudimo sutartį Nr. 710-660-101914, draudimo apsaugos apimtis draudėjo pageidavimu buvo susiaurinta, iš apdraustosios rizikos, be kita ko, eliminuojant draudėjo civilinę atsakomybę dėl motorinių transporto priemonių eksploatacijos. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas turi teisę pasirinkti draudimo apsaugos apimtį nustatančias sąlygas. Draudimo apsauga galioja tik sutartomis sąlygomis, todėl, jei įvykis neatitinka sutarties sąlygų, draudimo išmoka nemokama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-315/2006 G. E. v. UAB DK ,,PZU Lietuva“). Žalos padarymo eksploatuojant motorines transporto priemones rizika draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 nebuvo apdrausta, todėl draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmokos, nes tokia rizika nepatenka į šios konkrečios draudimo sutarties dalyką.

21Išdėstyti argumentai teismui buvo nurodyti dar 2006 m. liepos 25 d. civilinio atsakovo UADB ,,ERGO Lietuva“ atsiliepime dėl įtraukimo civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-595-201/2006, kuris registruotu laišku Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo išsiųstas 2006 m. liepos 27 d. (Tarnybiniam paštui pateiktų registruotų laiškų sąrašas, įrašo Nr. 20). Nepaisydamas to, pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus visiškai neatsižvelgė, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą nepagrįstai priteisdamas iš civilinio atsakovo UADB ,,ERGO Lietuva“.

22Visiškai patenkindamas pareikštus civilinius ieškinius, pirmosios instancijos teismas priteisė per dideles sumas neturtinės žalos atlyginimui. CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į tai, kad žalą padariusio A. B. kaltė pasireiškė neatsargumu. Teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į paties nukentėjusio asmens - H. G.- didelį neatsargumą.

232004 m. gruodžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17 punkte yra konstatuotos dvi 2004 m. lapkričio 5 d. nelaimingo atsitikimo priežastys, būtent eismo taisyklių pažeidimas įmonės teritorijoje bei netinkamas darbo vietos įrengimas, neaptvėrimas ir nepaženklinimas signaliniais ženklais remontuojamos teritorijos dalies, tuo buvo pažeistas ,,Saugos ir sveikatos taisyklių statyboje DT 5-00“, patvirtintų LR vyriausiojo darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, 10 punktas.

24Įvykio metu kelio remonto darbus vykdžiusios UAB ,,Stropa“ darbininkai ne tik nebuvo aptvėrę darbo vietos, bet ir, pažeisdami Kelių eismo taisyklių reikalavimus, joje pastatę UAB ,,Stropa“ priklausantį mini krautuvą. Kelių eismo taisyklių 50 - 52 straipsniai numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai (aptarti šių taisyklių 1 priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, numatyti šiose taisyklėse ir kitose šalyje galiojančiuose norminiuose eismo reguliavimo aktuose. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Be to, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių. Siekdami išvengti nuostolingų padarinių ar juos sumažinti, eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (Kelių eismo taisyklių 53 - 54 straipsniai). Draudžiama savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančias technines priemones, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui (Kelių eismo taisyklių 55 straipsnis). Tuo tarpu įvykio vietoje UAB ,,Stropa“ darbininkų pastatytas mini krautuvas buvo be pritvirtinto Įspėjamojo ženklo Nr. 106 ,,Darbai“ ir nukreipiamojo ženklo dėl kliūties apvažiavimo pusės, sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams ir ribojo matomumą tiek H. G., tiek A. B..

25Kaip patvirtinta byloje esančiais įrodymais, įvykio metu H. G. dirbo darbus (skuduru sausino duobę), nepaisydamas, kad darbo vieta dar nebuvo aptverta. Toks atsargumo taisyklių ignoravimas daugiausia lėmė nelaimingą atsitikimą (iš įvykio schemos matyti, kad ne A. B. įvažiavo į remontuojamą teritoriją, bet H. G. sąmoningai ar nesąmoningai (nežinodamas remontuojamos teritorijos ribų) staiga išėjo iš remontuojamos teritorijos į transporto eismui skirtą kelią, tuo sukeldamas avarinę situaciją, dėl ko žuvo), o tai yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos teismai, nagrinėdami reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-35/2006 Z. /. v. UAB „Rejona“ ir J. B.; 2006 m. balandžio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-180/2006 R. G., E. G. Ir D. G. v. UAB „Statreksas“; 2006 m. liepos 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-296/2006 N. Č. ir E. Č. v. AB „Kasyba“).

26Nuteistasis ir jo gynėjas prašo gynėjo ir UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ apeliacinius skundus tenkinti, o dėl civilinio atsakovo UAB ,,ERGO Lietuva“ atstovo apeliacinio skundą nuomonės nepareiškė.

27Civilinio atsakovo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovas prašo nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių priteisimo panaikinti ir, pripažįstant civiliniams ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

28Prokurorė prašo nuteistojo gynėjo ir UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovo apeliacinius skundus atmesti, o civilinio atsakovo UAB ,,ERGO Lietuva“ atstovo apeliacinį skundą tenkinti ir civilinius ieškinius priteisti iš UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“.

29Nukentėjusiųjų atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.

30UAB ,,ERGO Lietuva“ apeliacinis skundas tenkinamas. Kiti apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

31Dėl A. B. kaltės ir veikos kvalifikavimo.

32

33A. B. UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ dirba dokininku – mechanizatoriumi. Tam reikalingos specialios žinios ir pažymėjimas, kad asmuo gali dirbti tą darbą. A. B. turėjo atitinkamą kvalifikaciją ir pažymėjimą. Jo saugų darbą reguliuoja lokalinis teisės aktas - UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ vadovybės 2004 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 28 patvirtinta ,,Dokininko-mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1“. Minėtos instrukcijos 21.50 punktas įpareigoja, kad ,,važiuodamas vairuotojas turi laikytis saugios distancijos ir intervalų“, 21.61 punktas įpareigoja, kad ,,transportui važinėjant siaurais pravažiavimais tarp sandėlių ir krovinių, važiuojant pro šalia stovintį transportą arba kitą sutiktą kliūtį, o taip pat apsisukant, vairuotojas turi elgtis atsargiai ir sumažinti greitį tiek, kad būtų saugu važiuoti; palikti ne mažesnį kaip 1 m tarpą tarp krautuvo (vilkiko) išsikišusių dalių ir kliūčių“. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad A. B. nesilaikė minėtų Instrukcijos reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje jis parodė, kad dirbančius UAB ,,Stropa“ darbininkus matė maždaug iš 100 metrų. Darbininkai vilkėjo ryškia apranga. Kaip jis nutrenkė H. G., pasakyti negali, nes važiuojant pro dirbančius minėtos bendrovės darbininkus, matomumą jam ribojo krautuvo konstrukcija. Taigi, esant tokiai situacijai, E. B. nesivadovavo nurodytais Instrukcijos punktais ir tai buvo pagrindinė priežastis, dėl ko mirtinai buvo traumuotas H. G.. Šiuo atveju tai, kad UAB ,,Stropa“darbininkai pradėjo darbus neaptvėrę darbo vietos signaline juosta, įtakos kilusioms pasekmėms neturėjo, nes, kaip jau minėta, E. B. parodė, kad dirbančius darbininkus jis matė būdamas už 100 metrų iki įvykio vietos.

34Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad A. B. pažeidė ir jau minėtos Instrukcijos 21.47 punktą, nurodantį, kad ,,vairuotojas, važiuodamas pro sandėlių duris, praėjimus, laiptų nusileidimus, sukrautas krovinių rietuves, blogai matomose vietose greitį turi sumažinti iki 3 km/h“ ir 21.77.3 punktą, nurodantį, kad ,,avarijos ar nelaimingo atsitikimo metu vairuotojas privalo pranešti darbų vykdytojui ir vyr. mechanikui, be jo leidimo nekeisti įvykio aplinkybių“. Šių ,,Dokininko-mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1“ punktų pažeidimai A. B. inkriminuoti nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. B. parodė, kad jis važiavo apie 3 km/h greičiu. Analogiškas aplinkybes apeliaciniame skunde nurodo ir nuteistojo gynėjas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kokiu greičiu važiavo A. B. vairuojamas krautuvas ,,Linde“. Esant minėtoms aplinkybėms Instrukcijos 21.47 punktas inkriminuotas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ krovos darbų organizatoriumi. Iš įvykio vietos A. B. nuvažiavo ne savo valia. Jam buvo pasakyta patraukti krautuvą. Kas davė tokį nurodymą, neatsimena. Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio metu jis dirbo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ dokininkų-mechanizatorių pamainos brigadininku. Po įvykio jis davė nurodymą A. B. atlikti krovos darbus, todėl A. B. iš įvykio vietos nuvažiavo. Taigi A. B. iš įvykio vietos apsitraukė ne savo valia ir minėtos Instrukcijos 21.77.3 punkto reikalavimų nepažeidė, be to, net jei išbūtų galima pripažinti, kad toks pažeidimas buvo, tai jis jokios įtakos kilusioms pasekmėms neturėjo

35Jau minėta, kad A. B. savo darbe privalėjo vadovautis lokaliniu teisės aktu-,,Dokininko-mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 1“. Instrukcija iš esmės atkartoja daugelį Kelių eismo taisyklių, tarp jų ir 53, 172, 173, punktų reikalavimus. A. B. pažeidė minėto lokalinio teisės akto reikalavimus ir dėl to buvo mirtinai traumuotas H. G.. Esant tokioms aplinkybėms jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 132 str. 3 d. Papildomai A. B. veiką kvalifikuoti pagal BK 281 str. 5 d. nėra jokio teisinio pagrindo ir pirmosios instancijos teismas tai padarė nepagrįstai. A. B. nepadarė veikos, turinčios BK 281 str. 5 d. požymių, todėl pagal BK 281 str. 5 d. jis išteisintinas.

36Dėl civilinių ieškinių.

37Nepagrįsti UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovo apeliacinio skundo argumentai, kad civiliniams ieškovams S. G., S. G., S. G., L. G. ir Valstybinei ligonių kasai prie SAM pripažintina teisė į ieškinių patenkinimą, o klausimai dėl jų dydžio perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. numatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamojoje byloje jokio išimtinio atvejo nėra. Byloje išspręstas A. B. kaltės klausimas, nustatyti civilinių ieškinių dydžius galima ir be papildomos medžiagos. Civilinio atsakovo atstovas savo reikalavimus motyvuoja tuo, kad ieškiniai turi būti priteisiami ir iš UAB ,,Stropa“, nes ,,Nelaimingo atsitikimo darbe akto“ (t. 1, b. l. 17-18) 17.2 punkte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi buvo ir ,,netinkamas darbo vietos įrengimas, neaptvėrimas ir nepaženklinimas signaliniais ženklais remontuojamos teritorijos dalies“. Šis apeliacinio skundo motyvas nepagrįstas. Jau minėta, kad pagrindine priežastimi, dėl ko žuvo H. G., yra tai, kad A. B., dirbantis UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ dokininku - mechanizatoriumi, vairuodamas krautuvą ,,Linde“, pažeidė ,,Dokininko-mechanizatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 1“ anksčiau nurodytų punktų reikalavimus ir mirtinai traumavo H. G.. Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi šiuo atveju kaltais A. B. veiksmais padarytą žalą turi atlyginti UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“.

38Pirmosios instancijos teismas žalą priteisė iš UADB ,,ERGO Lietuva“, motyvuodamas tuo, kad UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ su UADB ,,ERGO Lietuva“ yra sudariusi sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo. Draudimo įmonės pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik atsitikus draudiminiam įvykiui. Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 008, kurių pagrindu yra sudaryta įmonių veiklos civilinės atsakomybės draudimo sutartis Nr. 710-660-101914, 3.2.10 punkte numatyta, kad, jeigu civilinės atsakomybės draudimo sutartyje nėra aiškiai nustatyta kitaip, draudiminiais įvykiais nelaikomi tie atvejai, kai tretieji asmenys pareiškia pretenzijas dėl žalos, kurią draudėjas padarė valdydamas, naudodamasis arba disponuodamas visų rūšių motorinėmis sausumos, vandens ar oro transporto priemonėmis. Iš draudimo sutarties Nr. 710-660-101914 sąlygų matyti, kad draudėjas ir draudikas nebuvo susitarę dėl šios taisyklių sąlygos netaikymo. Todėl 2004 m. lapkričio 5 d. įvykis, kurio metu žala buvo padaryta valdant motorinę transporto priemonę - krautuvą „Linde“ H70D-02, nėra draudiminis. Nesant draudiminio įvykio, draudikas neturi prievolės mokėti draudimo išmokų.

39Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, CADT-2002) Nr. 008 2.3 punktas numato, kad draudėjo veikla, galinti būti draudiminio įvykio priežastimi, arba draudėjui priklausantys objektai, dėl kurių savybių gali įvykti draudiminiai įvykiai, kiekvienu atveju yra nurodomi civilinės atsakomybės draudimo liudijime (polise). Tai yra vadinamoji apdraustoji rizika. Įvykiai, kurie nėra tiesiogiai susiję su apdraustąja rizika, nelaikomi draudiminiais. Draudimo liudijime Nr. 710-660-101914 nurodyta apdraustoji rizika yra draudėjo civilinė atsakomybė dėl biuro ir įmonės teritorijos, esančios ( - ), eksploatacijos, remiantis draudimo sutarties sąlygų 4.1 - 4.4 punktais. Draudėjo civilinė atsakomybė dėl bet kokios kitos veiklos vykdymo draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 nėra apdrausta. Kadangi draudimo sutarties sąlygų 4. l - 4.4 punktuose nėra nustatyta, kad draudimo sutartimi Nr. 710-660-101914 yra apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl motorinių transporto priemonių (įskaitant ir krautuvus) valdymo ar eksploatavimo, 2004 m. lapkričio 5 d. įvykis nėra draudiminis. Esant išdėstytų aplinkybių visumai civiliniai ieškiniai priteistini iš UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“.

40Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo S. G. dydžio apeliantai neginčija. UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovo apeliacinio skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio pagrįsta. Priteisdamas neturtinę žalą S. G., S. G., S. G., pirmosios instancijos teismas neįvertino A. B. padarytos veikos pavojingumo, neatsargios A. B. kaltės, besiformuojančios teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Akivaizdu, kad civiliniai ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, neigiamas emocijas. Nustatyti, kuris civilinis ieškovas patyrė didesnius išgyvenimus bei kuriam jų padaryta didesnė turtinė žala, faktiškai nėra galimybės. Nustatyta, kad civiliniai ieškovai gyvena šeimoje, todėl darytina išvada, kad dėl H. G. jie išgyveno vienodai. Formuojasi teismų praktika, kad tyčinio nužudymo bylose neturtinė žalos priteisimas, įvertinus CK 6.250 str. 2 d. numatytus kriterijus, svyruoja nuo 100000 iki 150000 litų. E. B. padarė neatsargų nusikaltimą. Įvertinus visa tai bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijais S. G., S. G., S. G., L. G. priteistina po 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., kolegija

Nutarė

42Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį kuria iš UADB ,,ERGO Lietuva“ S. G. priteista 9711,20 litų turtinės bei 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteista 40000 litų neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteista 30000 litų neturtinės žalos atlyginimo, L. G. priteista 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 1738 litai, panaikinti ir iš UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ S. G. priteisti 9711,20 litų turtinės bei 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, S. G. priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo, L. G. priteisti 20000 litų neturtinės žalos atlyginimo ir Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 1738 litus.

43Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį, kuria A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. panaikinti ir priimti nuosprendį A. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

44Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. nuostatų taikymo.

45Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias... 4. Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas dvejiems... 5. Iš UADB ,,ERGO Lietuva“, įmonės kodas 110012799, priteista 40 000 litų... 6.A. B. priteista S. G. 1180 litų,... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. A. B. nuteistas už tai, kad ,,pažeidė teisės aktų... 9. būdamas UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ dokininku -mechanizatoriumi,... 10. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės... 11. Byloje nustatyta, kad tarpas tarp konteinerio ir duobės buvo 5 m pločio.... 12. Net jei ir būtų galima pripažinti, kad A. B. pažeidė... 13. Net jei ir būtų galima pripažinti, kad A. B. padarė... 14. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“... 15. Pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė priteisti... 16. Antra, teismas, patenkinęs S. G., S.... 17. Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ atstovas prašo... 18. Draudimo įmonės pareiga atsiranda tik atsitikus draudiminiam įvykiui, t.y.... 19. Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, CADT-2002) Nr. 008... 20. Iki draudimo sutarties Nr. 710-660-101914 įsigaliojimo, t. y. laikotarpiu nuo... 21. Išdėstyti argumentai teismui buvo nurodyti dar 2006 m. liepos 25 d. civilinio... 22. Visiškai patenkindamas pareikštus civilinius ieškinius, pirmosios... 23. 2004 m. gruodžio 7 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 01 17 punkte yra... 24. Įvykio metu kelio remonto darbus vykdžiusios UAB ,,Stropa“ darbininkai ne... 25. Kaip patvirtinta byloje esančiais įrodymais, įvykio metu H.... 26. Nuteistasis ir jo gynėjas prašo gynėjo ir UAB ,,Klaipėdos terminalo... 27. Civilinio atsakovo UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovas prašo... 28. Prokurorė prašo nuteistojo gynėjo ir UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“... 29. Nukentėjusiųjų atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.... 30. UAB ,,ERGO Lietuva“ apeliacinis skundas tenkinamas. Kiti apeliaciniai skundai... 31. Dėl A. B. kaltės ir veikos kvalifikavimo.... 32. ... 33. A. B. UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ dirba dokininku... 34. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad A.... 35. Jau minėta, kad A. B. savo darbe privalėjo vadovautis... 36. Dėl civilinių ieškinių.... 37. Nepagrįsti UAB ,,Klaipėdos terminalo grupė“ atstovo apeliacinio skundo... 38. Pirmosios instancijos teismas žalą priteisė iš UADB ,,ERGO Lietuva“,... 39. Civilinės atsakomybės draudimo taisyklių (ERGO Lietuva, CADT-2002) Nr. 008... 40. Civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo S. G.... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., kolegija... 42. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį... 43. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio dalį,... 44. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d.... 45. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....