Byla A-556-1727-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės, sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei, dalyvaujant pareiškėjui D. D., atsakovo atstovams Astai Bajorienei, Pauliui Čelkiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl išvados ir įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir materialinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 8) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2006 m. sausio 23 d. išvadą Nr. l nepagrįsta bei negaliojančia. Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti atsakovo Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2006 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. P-46, kuriuo jis buvo atleistas iš užimamų pareigų, ir grąžinti į Tarnybos valstybės tarnautojo Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (lygis A, kategorija 7) pareigas bei priteisti iš Tarnybos dėl priverstinių pravaikštų patirtą materialinę žalą, t. y. tarnybinį atlyginimą nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. birželio 14 d. jis pradėjo eiti Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas. 2005 m. vasario l d. Tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į vertinimo komisijos siūlymą, pasirašė įsakymą dėl perkėlimo į žemesnes, t. y. Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (A lygis, 7 kategorija) pareigas. Pastarąjį direktoriaus sprendimą jis apskundė kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Po Tarnybos direktoriaus įsakymo apskundimo teismui, Tarnybos direktorius V. Bakasėnas išreiškė akivaizdų nepasitenkinimą dėl to, o iš Tarnybos direktoriaus pavaduotojo P. Čelkio pareiškėjas ne kartą sulaukė tiesioginių grasinimų atleisti iš pareigų. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėja A. Bajorienė, tiesiogiai vadovavusi kelis mėnesius iki valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo, ne kartą sakė, jog pareiškėjo darbu yra patenkinta, kad jis pareigas atlieka gerai. Tačiau likus keletui dienų iki valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo A. Bajorienė nuomonę pakeitė, nes, pareiškėjo nuomone, sužinojo apie tai, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo

62005 m. lapkričio 4 d. sprendimą jis apskundė apeliacine tvarka, o Tarnybos direktoriaus pavaduotojas P. Čelkis liepė vertinti jį nepatenkinamai, siekiant atleisti iš užimamų pareigų. 2005 m. gruodžio 15 d. A. Bajorienė, būdama tiesiogine vadove vos kelis mėnesius, pareiškėją įvertino nepatenkinamai, surašydama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje abstrakčias, nepagrįstas, nemotyvuotas, neatitinkančias tikrovės, išgalvotas priežastis. Pareiškėjas taip pat manė, kad vertinimo komisijos nariai buvo akivaizdžiai šališki. Teigė, kad vertinant jo kompetenciją negalima būtų neatsižvelgti ir į A. Bajorienės bei E. Veligoraitės (jo vadovių) kompetencijos ir kvalifikacijos atitiktį užimamoms pareigoms. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Tarnybos direktoriaus 2004 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-165 sudaryta Komisija, kurios pirmininku buvo Tarnybos direktoriaus pavaduotojas P. Čelkis, neturėdama konkrečių argumentų bei faktinių įrodymų, remdamasi abstrakčiomis aplinkybėmis, kurios buvo paminėtos vertinimo išvadoje, pastarajai pritarė ir pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinamai bei pasiūlė sprendimą – atleisti iš užimamų pareigų, surašydama 2006 m. sausio 23 d. valstybės tarnautojų vertinimo komisijos išvadą Nr. l (toliau – ir Komisijos išvada). Pareiškėjas teigė, kad Komisijos posėdis vyko nesilaikant Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės

72002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės), nuostatų bei pažeidžiant 13, 15 punktų reikalavimus, t. y. Komisija neįvertino gebėjimų, būtinų valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, ir nenustatė, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal vertinimo kriterijus. Be to, Komisijos posėdyje dalyvavo tiesioginė vadovė – A. Bajorienė, kuri, atsižvelgdama į situaciją dėl asmeninio nusistatymo, galėjo nusišalinti. Komisijos išvadoje pateiktas vertinimas bei siūlomas sprendimas, pareiškėjo manymu, neatitiko pagrindinių valstybės tarnybos principų bei valstybės tarnybos valdymo teisinių pagrindų, kadangi pagal priežastis, poveikį ir pasekmes neatitiko valstybės tarnybos valdymą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų siekiamų tikslų (atimama galimybė valstybės tarnautojui mokytis, kelti kvalifikaciją, tobulėti ir pan.).

8Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21-23) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinta laikantis atitinkamų teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad skunde nurodomi pareiškėjo teiginiai, jog tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos įvertinimas yra šališkas, sąlygotas išankstinės nuomonės, yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės, nes A. Bajorienė po pokalbių su skyriaus valstybės tarnautojais, tarp jų ir pareiškėju, surašė išvadas, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal kiekvieną vertinimo kriterijų – valstybės tarnautojo veiklos krūvį, veiklos kokybę, atliekamų užduočių sudėtingumą, turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti ir bendravimo įgūdžius vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pagal keturis vertinimo kriterijus pareiškėjo veikla buvo įvertinta nepatenkinamai, o pagal vieną (valstybės tarnautojo atliekamų užduočių sudėtingumas) - gerai. Tai dar kartą įrodo tiesioginio vadovo objektyvumą. Atsakovas pažymėjo, kad 2006 m. sausio 23 d. Komisijos posėdyje vertinimo komisijos nario teisėmis dalyvavo Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Mokymo ir vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas L. Sabaliauskas, kuris uždavė klausimų pareiškėjui, siekdamas išsiaiškinti, ar teisingai tiesioginis vadovas įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą. Atsakovas akcentavo, kad Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas pritarė ir balsavo už vertinimo komisijos pirmininko pasiūlymą atleisti pareiškėją iš užimamų pareigų. Atsakovas taip pat nurodė, kad Komisija įvertino pareiškėjo tiesioginio vadovo išvadą, išklausė pokalbio metu vertinamąjį bei pasinaudojo Taisyklių 16 punkto suteikta teise tiesioginiam vadovui išsamiau apibūdinti valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, taip pat pateikė jam klausimų, susijusių su valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatais, bei išklausė vertinamojo nuomonę. Tai įrodo pridedamas prie bylos Komisijos posėdžio garso įrašas.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu (b. l. 158 – 162) pareiškėjo skundą patenkino - panaikino Komisijos 2006 m. sausio 23 d. išvadą Nr. 1 ir Tarnybos direktoriaus įsakymą Nr. P-46 ir grąžino pareiškėją į Tarnybos valstybės tarnautojo Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto (lygis A, kategorija 7) pareigas. Teismas priteisė iš atsakovo pareiškėjui 28 190,67 Lt neišmokėto darbo užmokesčio nuo Tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. P-46 „Dėl D. D. atleidimo iš pareigų“ iki Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. I-3835-14 nagrinėjimo dienos, t. y. iki

122007 m. gruodžio 10 d.

13Teismas konstatavo, kad ginčo santykį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – ir VTĮ), Taisyklės. Teismas taip pat rėmėsi Vyriausiojo administracinio teismo

142007 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-144/2007 ir 2006 m. gruodžio 4 d. nutartimi Nr. A6-2160/2006. Teismas nustatė, kad Vyriausiasis administracinis teismas

152007 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. A8-144/2007 konstatavo, kad Komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvada vertinti pareiškėjo veiklą nepatenkinamai ir atsakovo 2005 m. vasario 1 d. įsakymas

16Nr. P-39 dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose buvo teisėti ir pagrįsti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 d.). Teismas pažymėjo, kad sprendimas minėtą įsakymą ir išvadas pripažinti pagrįstomis buvo priimtas ir įsiteisėjo 2007 m. vasario 9 d. Pareiškėjas skundą dėl Komisijos išvados bei įsakymo pateikė 2005 m. vasario 24 d. Antrą kartą Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai įvertino 2006 m. sausio 23 d. Tarnybos direktoriaus įsakymas atleisti pareiškėją iš pareigų remiantis tuo, kad jo tarnybinė veikla du kartus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai, buvo priimtas 2006 m. sausio 24 d. Teismas padarė išvadą, kad priimant įsakymą Nr. P-46 dviejų galiojančių pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai vertinančių Komisijos išvadų nebuvo, todėl buvo pažeistas VTĮ 22 straipsnio 19 dalies l punktas. Teismas, vadovaudamasis VTĮ 22 straipsnio l, 2 dalimis, Taisyklių 5, 9, 13 punktais, konstatavo, kad vertinant pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, tarnybinę veiklą, minėtuose teisės aktuose nustatytų procedūrų buvo laikytasi. Teismas pažymėjo, kad tiesioginis vadovas vertina visų kalendorinių metų valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Vertinimo komisija, vertindama valstybės tarnautoją, remiasi tiesioginio vadovo pateikta tarnybinės veiklos vertinimo išvada. A. Bajorienė tiesiogine pareiškėjo vadove vertinimo laikotarpiu buvo keletą mėnesių. Iki tol jam vadovavo E. Veligoraitė. A. Bajorienė, vertindama pareiškėją, atsižvelgė į E. Veligoraitės pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos apžvalgą. Teismo nuomone, A. Bajorienės atliktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą negalima laikyti visiškai teisingu ir pagrįstu. Tarnybinės veiklos apžvalgoje pateikti labai abstraktūs paaiškinimai apie pareiškėjo atliktų darbų kokybę ir sugebėjimą laiku ir tinkamai atlikti pavedimus. Teismas pažymėjo, kad teismui nepateiktos kaip įrodymai konkrečios pastabos dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos kokybės ar konkretūs atliktų projektų vertinimų trūkumai. Nėra nurodyta, kad tam tikrai užduočiai atlikti būtų skirtas terminas, kurį pareiškėjas būtų praleidęs. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo veiklos nepatenkinamas vertinimas buvo grindžiamas ne tik netinkama jo veiklos kokybe, bet ir nedideliu darbo krūviu, nepatenkinamais bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiais, tačiau byloje nėra duomenų, kokį darbo krūvį turėjo kiti skyriaus, kuriame dirbo pareiškėjas, tarnautojai, kas iš kitų institucijų konkrečiai skundėsi dėl pareiškėjo darbo. Teismo teigimu, negalima tvirtinti, kad pareiškėjo darbo krūvis buvo mažesnis nei kitų darbuotojų arba kad jam pavesti atlikti darbai buvo atliekami pernelyg ilgai. Teismas taip pat nurodė, kad tam, jog įvertinti pareiškėjo visų kalendorinių metų tarnybinę veiklą nepatenkinamai, Komisijos posėdžio metu turėjo būti užduodama daugiau klausimų, susijusių su jo tiesioginių funkcijų vykdymu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas eiti Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas pradėjo 2005 m. vasario 1 d. Kiekviena pareigybė turi savo specifiką, todėl tam, kad laiku ir kokybiškai būtų atliktos naujos tarnybinės pareigos, būtini įgūdžiai ir praktika. Vertindami pareiškėją tiek Komisija, tiek tiesioginiai vadovai privalėjo į tai atsižvelgti. VTĮ X skyrius reglamentuoja valstybės tarnautojų mokymąsi ir kvalifikacijos tobulinimą. Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, teismas padarė išvadą, kad Komisijos išvada yra nepagrįsta, Tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 24 d. įsakymas Nr. P-46 priimtas nesilaikant VTĮ imperatyvių nuostatų, todėl yra teisinis pagrindas jį naikinti kaip neteisėtą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas pateikė prašymą dėl materialinės žalos atlyginimo ir darbo užmokestis už pareiškėjo nurodytą laikotarpį apskaičiuotas teisingai.

17III.

18Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 166 – 170) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybės tarnybą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į šioje srityje suformuotą teismų praktiką, netyrė kai kurių byloje esančių įrodymų bei nevisapusiškai ištyrė ir įvertino kitus byloje surinktus įrodymus.

202. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. P-46 buvo priimtas pažeidžiant VTĮ 22 straipsnio 19 dalies l punktą. Toks aiškinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktų teisėtumo prezumpcijai (Konstitucinio Teismo

212004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006 m. gruodžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-2160/2006 pasiūlius, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 24 d. nutartimi sustabdė bylą, kurioje yra priimtas skundžiamas sprendimas, iki įsiteisės sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2940-17/2006 tarp tų pačių šalių dėl pirmojo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo nepatenkinamai, kadangi sprendimas turėjo esminę įtaką nagrinėjamai bylai.

223. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-144/2007 pirmoji Tarnybos Komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvada Nr. 7 vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą nepatenkinamai buvo pripažinta pagrįsta ir teisėta, ginčijamas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. P-46 buvo priimtas du kartus iš eilės pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinus nepatenkinamai, t. y. nepažeidus VTĮ 22 straipsnio 19 dalies l punkto reikalavimų.

234. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato tiesioginiam vadovui, vadovavusiam vertinamam valstybės tarnautojui ne visą vertinimo laikotarpį, jokių apribojimų vertinti jam pavaldų valstybės tarnautoją bei jokių įpareigojimų, išskyrus įpareigojimą, suformuluotą Taisyklių 6 punkte, kad prieš surašant motyvuotą išvadą turi būti pravestas valstybės tarnautojo ir tiesioginio vadovo pokalbis, skirtas aptarti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatams.

245. Atsižvelgiant į tai, kad A. Bajorienė tiesioginė pareiškėjo vadovė buvo ne visą vertinimo laikotarpį, ji paprašė likusį vertinimo laikotarpį pareiškėjui tiesiogiai vadovavusią Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjos pavaduotoją E. Veligoraitę pateikti pareiškėjo tarnybinės veiklos 2005 m. apžvalgą bei pakvietė E. Veligoraitę dalyvauti

252005 m. gruodžio 14 d. vykusiame pokalbyje, skirtame aptarti pareiškėjo tarnybinės veiklos rezultatus.

266. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo darbo trūkumus, tačiau teismas jų netyrė, o apsiribojo Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nutarties citatomis. VTĮ bei jo pagrindu priimti poįstatyminiai teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą, neįpareigoja tiesioginio vadovo rinkti rašytinių įrodymų, išsamiai pagrindžiančių vertinimo išvados teiginius, kaip ir neįpareigoja vertinimo komisijos posėdžio metu reikalauti nepatenkinamą vertinimą pagrindžiančių rašytinių įrodymų ir juos tirti, todėl ir teismui atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai vertintini ne kaip sudarantys pagrindą vertinti valstybės tarnautoją nepatenkinamai, bet kaip iliustruojantys vertinimo pagrįstumą.

277. Atsakovas remiasi Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. sprendimu administracinėje byloje A16-945/2006, 2006 m. vasario 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-750/2006, 2005 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11 -1420/2005.

288. Pažymi, kad pateikti papildomus (be vertinimo išvados) rašytinius įrodymus, pagrindžiančius nepatenkinamus bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, yra pakankamai sudėtinga dėl pačio vertinimo kriterijaus specifikos, todėl mano, jog šio kriterijaus vertinimo pagrįstumą įrodo tiesioginio vadovo vertinimo išvados teiginiai bei E. Veligoraitės paaiškinimai teismo posėdžio metu.

299. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal VTĮ bei Taisykles teisiškai reikšmingas yra ne tarpinis atskirų vertinimo kriterijų vertinimas, bet galutinis valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas. Tokią nuostatą suponuoja ir tai, kad visi vertinimo kriterijai yra tarpusavyje susiję.

3010. Komisija privalo ne savarankiškai iš naujo įvertinti valstybės tarnautoją, o tik patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas nebuvo šališkas vertindamas jam pavaldų valstybės tarnautoją ir ar jo padarytos išvados nėra nepagrįstos.

3111. Teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje proceso šalims suteiktą teisę dalyvauti tiriant įrodymus. Prašo ištirti teismo neištirtą Komisijos posėdžio garso įrašą, iš kurio matyti, jog pareiškėjui buvo užduoti pakankamai bendro pobūdžio klausimai iš Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatą, bei klausimas apie Europos Sąjungos teisės aktų struktūrą.

3212. Nei teisės aktais, nei byloje esančiais įrodymais neparemta teismo išvada, kad galėjo būti pasiūlyta tobulinti pareiškėjo kvalifikaciją, kadangi pareiškėjas iki jo perkėlimo į Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas pusantrų metų ėjo aukštesnes - Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas.

33Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 178-181) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti.

34Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, remdamasis Konstitucinio Teismo

352004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, neteisingai interpretavo išaiškinimą ir supainiojo ginčo objektą. Konstitucinis Teismas pasisako apie įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų galiojimą bei atitikimą Konstitucijai ir tai negalėtų būti prilyginama Komisijos išvadai, kuri remiantis teisės doktrina nėra nei įstatymas, nei poįstatyminis teisės aktas. Pažymi, kad atsakovas nepateikė naujų įrodymų, todėl teiginys dėl byloje esančių įrodymų neištyrimo nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovo abejonės dėl teismo kompetencijos tiriant byloje esančius rašytinius įrodymus prieštarauja ABTĮ 57 straipsnyje įtirtintai nuostatai. Teigia, kad atsakovas nepagrįstai remiasi kitais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais administracinėse bylose pagal panašų ginčo objektą, kadangi kiekvienai administracinei bylai turint savo specifiką taikyti sprendimus priimtus kitose administracinėse bylose šiam konkrečiam ginčui spręsti nėra teisinio pagrindo. Pažymi, kad tarnybinės veiklos vertinimo metu nė vienas iš Komisijos narių neuždavė klausimų, susijusių su tiesioginio vadovo išvadoje išdėstytais argumentais, t. y. nepatikrino ir neišsiaiškino išvados teiginių pagrįstumo. Atkreipia dėmesį, kad teismas nustatė faktinius duomenis remiantis garso įrodymu ir apie tai pažymėjo savo sprendime. O be pareiškėjo žinios padarytas garso įrašas, vertinant tik jį, o ne visų komisijoje vertinamų valstybės tarnautojų, tik įrodo atsakovo išankstinį neigiamą nusistatymą jo atžvilgiu. Atsakovo teiginys, jog „pareiškėjui buvo užduoti pakankamai bendro pobūdžio klausimai iš Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių visuomenės sveikatą, bei klausimas apie Europos Sąjungos teisės aktų struktūrą“, patvirtina, kad Komisija nesiaiškino tiesioginio vadovo atlikto vertinimo pagrįstumo ir nešališkumo.

36Teisėjų kolegija

konstatuoja:

37IV.

38Valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2006 m. sausio 23 d., patikrinusi Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, padarė išvadą, kad pareiškėjas D. D. vertintinas nepatenkinamai ir pasiūlyta jį atleisti iš užimamų pareigų (b.l. 12). Kaip matyti iš 2006 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. P – 46 tokia išvada, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, atsakovui buvo pagrindas atleisti D. D. iš valstybės tarnybos, todėl, tikrinant teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, pirma, pasisakytina pirminių teisės aktų, suponavusių 2006 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. P - 46 priėmimą, atžvilgiu (b.l. 19).

39Tarnybinės veiklos vertinimo santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnis bei Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (nagrinėjamoje administracinėje byloje nutarimo redakcija galiojusi nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki 2006 m. rugpjūčio 30 d.) patvirtinta Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo tvarka ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.

40Taisyklių 9 punkte numatyta, kad jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai, personalo tarnyba išvados kopiją pateikia atitinkamai vertinimo komisijai. Tokiu atveju prasideda valstybės tarnautojo vertinimo procedūra, susidedanti iš vertinimo komisijai pateiktos išvados nagrinėjimo ir pokalbio tarp valstybės tarnautojo ir vertinimo komisijos narių, skirto įvertinti gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Vertindama išvadą vertinimo komisija turi nustatyti, ar tiesioginis vadovas teisingai įvertino valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą pagal vertinimo kriterijus (Taisyklių 13, 15 p.).

41Taigi ir šiuo atveju Komisija turėjo atlikti tarnybinės veiklos vertinimo išvados patikrinimą, t .y . nustatyti, ar atliktas vertinimas buvo teisingas, o pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinėje byloje surinktus duomenis, patikrinti, ar skundžiamos komisijos išvados pagrįstos.

42Administracinėje byloje esanti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada patvirtina, kad atliekant D. D. vertinimą buvo laikytasi nustatytų Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų (b.l. 9-11).

43Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pažymėta apie D. D. nedidelį veiklos krūvį, lyginant su kitiems skyriaus valstybės tarnautojams tenkantį veiklos krūvį, apie teisės aktuose, raštų projektuose dideliais kiekiais dažnai paliekamas smulkias klaidas, taip pat sprendimų projektuose paliekamas smulkias klaidas, dažnai keliamus klausimus, kurie pagal atitinkamą užduoties specifiką pareiškėjui, kaip teisininkui, neturėtų kilti, nereagavimą arba neadekvačiai priešišką reagavimą dėl pareiškėjo darbo kokybės, motyvuotų pastabų. Šios ir kitos aplinkybės ir nulėmė negatyvų valstybės tarnautojo veiklos vertinimą.

44Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai. Tačiau Komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos išvados (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750/2006; procesinio sprendimo kategorija 16.3).

45Esamų ir analizuojamų faktinių duomenų visumoje nėra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti apie pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu tekusį mažesnį veiklos krūvį, lyginant su kitais to paties skyriaus tarnautojams tenkantį veiklos krūvį. Teisėjų kolegijos nuomone, siekiant pagal šį kriterijų tarnautojo veiklą vertinti nepatenkinamai vis dėl to turėtų būti aiškiai ir tiksliai atspindėtas darbo krūvių skirtumas (pavyzdžiui, atlikta lyginamoji rašytinio pobūdžio analizė), iš ko būtų galima spręsti, kad vertinamajam tenka akivaizdžiai mažesnis veiklos krūvis, palyginus su kitais to paties skyriaus tarnautojais arba tarnautojais iš kito skyriaus, atliekančiais panašaus pobūdžio funkcijas.

46Vertinant veiklos kokybę ir tvirtinant apie dažnai pasitaikančias klaidas, iškilus ginčui, turėtų būti prie bylos pridėti teisės aktų, raštų, sprendimų projektai, leidžiantys patvirtinti daromų teiginių pagrįstumą ir įvertinti padarytų klaidų reikšmę, bei jau pataisyti patvirtinti teisės aktai, sprendimai, išsiųsti raštai. Tokiu keliu būtų galima nustatyti, kiek galutinis teisės aktas, sprendimas, raštas buvo pakoreguotas ar iš esmės pakeistas ir, ar iš tikro tuo aspektu vertinamojo kvalifikacija galėtų būti laikoma neatitinkanti keliamų reikalavimų.

47Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje teiginys apie pareiškėjui kylančius klausimus, kurie pagal atitinkamos užduoties specifiką kaip teisininkui neturėtų kilti – nėra pagrindas tvirtinti apie nesugebėjimą panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms įgyvendinti. Tai abstraktaus pobūdžio teiginys. Pažymėtina, kad teisėkūros procesas yra pakankamai sudėtingas, kurio metu net smulkiausios detalės ar kylantys klausimai gali turėti įtakos priimant sprendimus pagal patvirtintą teisės aktą, sprendimą.

48Atliekamų užduočių sudėtingumo įvertinimas svarbus atliekant bendrą valstybės tarnautojo vertinimą, tačiau užduočių sudėtingumui neturėtų būti taikomi vertinimai „labai gerai“, „gerai“, „nepatenkinamai“, kadangi jis neatspindi asmeninių vertinamojo savybių ir gebėjimų bei jo veiklos rezultatų. Pažymėtina, kad ir teisės aktai nenumato konkretaus įvertinimo pagal kiekvieną kriterijų. Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato bendrą tarnybinės veiklos įvertinimą, o Taisyklių 6 punktas, kad tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo veiklą apibūdina pagal kiekvieną iš vertinimo kriterijų ir įrašo jos (tarnybinės veiklos) įvertinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-750/2006; procesinio sprendimo kategorija 16.3).

49Vadinasi, teisėjų kolegijos nuomone, iškilus ginčui dėl tarnybinės veiklos įvertinimo išvados pagrįstumo, turi būti pateikta Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje išvardintų faktinių duomenų visuma, suponuojančių nuomonę dėl vertinamojo veiklos krūvio, veiklos kokybės, atliekamų užduočių sudėtingumo, gebėjimo panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, valstybės tarnautojo bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžių vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, t. y. dėl visų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909. Priešingu atveju valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumas paneigiamas, nes nėra pašalinama abejonė dėl galimai subjektyvios pozicijos išdėstymo atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą, taip siekiant jį pažeminti pareigose arba, esant papildomų sąlygų, apskritai atleisti iš valstybės tarnybos. Šioje administracinėje byloje nekeliančių dviprasmybių įrodymų visumos, kurios pagrindu būtų galima pripažinti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą pagrįsta, nėra pateikta ir pirmosios instancijos teismo konkliuzija dėl Komisijos išvados nepagrįstumo pripažintina teisinga.

50Aptariamo reikalavimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmą kartą nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

512006 m. gruodžio 4 d. nutartyje buvo pažymėta apie būtinumą surinkti daug naujų įrodymų svarstant Komisijos išvados pagrįstumą, tačiau iš esmės kitų papildomų įrodymų, pagrindžiančių nepatenkinamą pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, veiklos vertinimą, negauta. Po bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui pridėtos E. Spudulytės,

52E. Veligoraitės tarnybinės veiklos apžvalgos nei paneigia, nei patvirtina Komisijos 2006 m. sausio 23 d. išvados (b.l. 139-140). D. D. tarnybinės veiklos vertinimo 2004 m. gruodžio 15 d. išvada ir Valstybės tarnautojų vertinimo komisijos 2005 m. sausio 31 d. išvada Nr. 7 – ne šios bylos nagrinėjimo dalykas (b.l. 122-124, 141-143). Taigi, dėl išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad pareiškėjo D. D. reikalavimas dėl Komisijos išvados panaikinimo pagrįstas.

53Dėl reikalavimo panaikinti 2006 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. P-46, grąžinti pareiškėją į pareigas ir priteisti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką.

54Atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 bei atsižvelgdamas į Komisijos 2006 m. sausio 23 d. išvadą atleido D. D. iš valstybės tarnybos.

55Atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnyje, kuriame numatyta, jog valstybės tarnautojas iš pareigų gali būti atleistas inter alia, kai vertinimo komisija du kartus iš eilės valstybės tarnautoją įvertino nepatenkinamai ir siūlo atleisti iš pareigų arba kai, įvertinus pakaitinio valstybės tarnautojo, priimto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinę veiklą, priimamas sprendimas jį atleisti iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 1 d. 10 p.). D. D. atleistas iš valstybės tarnybos būtent už tai, kad du kartus iš eilės įvertintas nepatenkinamai. Tačiau šis atleidimo pagrindas pripažintinas nepagrįstu jau vien dėl to, jog Komisijos išvada dėl nepatenkinamo pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo įvertinimo, pirmiau, šioje nutartyje išdėstytais motyvais, laikytina nepagrįsta. Be to, net ir tuo atveju, jei (hipotetiškai) nepatenkinamas tarnybinės veiklos įvertinimas būtų buvęs paliktas nepanaikintu, atleidimas atsakovo nurodomu pagrindu nebūtų buvęs teisėtu, nes sprendimas dėl pirmosios Komisijos nepatenkinamo vertinimo išvados įsiteisėjo tik

562007 m. vasario 9 d. Tuo tarpu šioje byloje skundžiamas įsakymas dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų (kai vertinimo komisija du kartus iš eilės valstybės tarnautoją įvertino nepatenkinamai) priimtas 2006 m. sausio 24 d., t. y. dar negaliojant pirmai nepatenkinamo vertinimo išvadai. O tai reiškia, jog ir šis pareiškėjo reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas visiškai argumentuotai.

57Panaikinus įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, turi būti atstatyta iki tol buvusi faktinė padėtis, t. y. D. D. grąžintinas į Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir personalo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei jam išmokėtinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

58Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

60Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas D. D. (toliau – ir pareiškėjas) skundu... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2004 m. birželio 14 d. jis pradėjo eiti Tarnybos... 6. 2005 m. lapkričio 4 d. sprendimą jis apskundė apeliacine tvarka, o Tarnybos... 7. 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (toliau – ir Taisyklės), nuostatų... 8. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 21-23) prašė skundą atmesti kaip... 9. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinta laikantis... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu... 12. 2007 m. gruodžio 10 d.... 13. Teismas konstatavo, kad ginčo santykį reglamentuoja Valstybės tarnybos... 14. 2007 m. vasario 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-144/2007 ir 2006... 15. 2007 m. vasario 9 d. nutartyje Nr. A8-144/2007 konstatavo, kad Komisijos 2005... 16. Nr. P-39 dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose buvo teisėti ir pagrįsti... 17. III.... 18. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 166 – 170) prašo panaikinti Vilniaus... 19. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė valstybės tarnybą... 20. 2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčijamas Tarnybos direktoriaus... 21. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos... 22. 3. Kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d.... 23. 4. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojantys... 24. 5. Atsižvelgiant į tai, kad A. Bajorienė tiesioginė pareiškėjo vadovė... 25. 2005 m. gruodžio 14 d. vykusiame pokalbyje, skirtame aptarti pareiškėjo... 26. 6. Teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo... 27. 7. Atsakovas remiasi Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d.... 28. 8. Pažymi, kad pateikti papildomus (be vertinimo išvados) rašytinius... 29. 9. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal VTĮ bei Taisykles teisiškai... 30. 10. Komisija privalo ne savarankiškai iš naujo įvertinti valstybės... 31. 11. Teismas pažeidė ABTĮ 53 straipsnyje proceso šalims suteiktą teisę... 32. 12. Nei teisės aktais, nei byloje esančiais įrodymais neparemta teismo... 33. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 178-181) prašo... 34. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas, remdamasis Konstitucinio Teismo... 35. 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, neteisingai interpretavo išaiškinimą ir... 36. Teisėjų kolegija... 37. IV.... 38. Valstybės tarnautojų vertinimo komisija 2006 m. sausio 23 d., patikrinusi... 39. Tarnybinės veiklos vertinimo santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos... 40. Taisyklių 9 punkte numatyta, kad jeigu tiesioginis vadovas valstybės... 41. Taigi ir šiuo atveju Komisija turėjo atlikti tarnybinės veiklos vertinimo... 42. Administracinėje byloje esanti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo... 43. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pažymėta apie D.... 44. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą... 45. Esamų ir analizuojamų faktinių duomenų visumoje nėra surinkta pakankamai... 46. Vertinant veiklos kokybę ir tvirtinant apie dažnai pasitaikančias klaidas,... 47. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje teiginys apie pareiškėjui kylančius... 48. Atliekamų užduočių sudėtingumo įvertinimas svarbus atliekant bendrą... 49. Vadinasi, teisėjų kolegijos nuomone, iškilus ginčui dėl tarnybinės... 50. Aptariamo reikalavimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmą... 51. 2006 m. gruodžio 4 d. nutartyje buvo pažymėta apie būtinumą surinkti daug... 52. E. Veligoraitės tarnybinės veiklos apžvalgos nei paneigia, nei patvirtina... 53. Dėl reikalavimo panaikinti 2006 m. sausio 24 d. įsakymą Nr. P-46, grąžinti... 54. Atsakovas, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies... 55. Atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai įtvirtinti Valstybės tarnybos... 56. 2007 m. vasario 9 d. Tuo tarpu šioje byloje skundžiamas įsakymas dėl... 57. Panaikinus įsakymą dėl pareiškėjo atleidimo iš pareigų, turi būti... 58. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 59. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimą... 60. Nutartis neskundžiama....