Byla 2S-2327-430/2018
Dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K., ir pagal atsakovės K. K. priešieškinį ieškovui P. K. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių pasekmių, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-284-467/2016 patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausta ieškovui P. K. išvežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos iki įsiteisės teismo sprendimas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1466-603/2016 patenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – ieškovas įpareigotas informuoti atsakovę elektroniniu paštu apie pasikeitimus, susijusius su P. K. ugdymu ir gydymu, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas, informuoti atsakovę dukrai susirgus. Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo. Ieškovas nurodė, kad prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. taikytą apsaugos priemonę dėl to, kad galėtų išsivežti dukrą atostogų į užsienį nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi taikytas priemones prašo panaikinti, kadangi atsakovė piktnaudžiauja šiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir jos yra perteklinės.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018 ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Nutarė leisti ieškovui laikinai išsivežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos teritorijos į užsienio valstybę nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., nustačius sąlygą, kad šalių nepilnametė dukra P. K. 2018 m. rugsėjo 1 d. turi būti grąžinta į Lietuvos Respubliką. Likusi ieškovo prašymo dalis atmesta. Teismas nutarė leisti nutartį vykdyti skubiai.
  1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovui 2017 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi buvo leista laikinai išsivežti dukrą į užsienį atostogų nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. spalio 26 d. nutartimi leista laikinai išsivežti dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latvijos Respubliką, Jūrmalos miestą, dalyvauti tarptautiniame choreografijos konkurse. Abu kartus ieškovas su dukra grįžo į Lietuvą ir jokių pažeidimų, vykdant nurodytas teismo nutartis, nenustatyta. Duomenų, kad atsakovas, išsivežęs nepilnametę šalių dukrą į užsienį nustatytam atostogų laikotarpiui, galėtų jos negrąžinti, byloje nėra, o atsakovės argumentai, kad ieškovas siekia išvežti dukrą su tikslu perduoti ją Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms, nėra pagrįstas.
  1. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie atsakovės nurodytas ieškovo psichikos sveikatos problemas, dėl kurių jis negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje patvirtino, jog vaiko teisių pažeidimų, ieškovui vykdant tėvo valdžią dukters atžvilgiu, nenustatyta, todėl pateiktam prašymui neprieštarauja. Atsakovė nurodė, kad ieškovas negali išvykti iš Lietuvos Respublikos, kadangi jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau nepateikė teismui įrodymų, kurie patvirtintų šias aplinkybes.
  1. Teismas pažymėjo, jog ieškovui suteiktas laikinas leidimas išvežti dukrą atostogų į užsienį nepažeis atsakovės teisių, nes atsakovė šiuo metu neturi teisės bendrauti ir matytis su dukra. 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi teismas panaikino 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką. 2017 m. gruodžio 13 d. teismas uždraudė atsakovei matytis su dukra, lankytis jos gyvenamojoje vietoje, ugdymo ir gydymo įstaigose.
  1. Teismo vertinimu, kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, tėvai pagal galimybes privalo užtikrinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet ir turiningą laisvalaikį, poilsį, todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui, draudimas išsivežti vaiką į užsienį, jo atostogų laikotarpiu, nepagrįstai ribotų vaiko teisę keliauti, judėti, pažinti pasaulį, kitas šalis, jų kultūrą, plėsti akiratį.
  1. Teismas nesutiko panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes šiuo metu atsakovės teisės savo nepilnametės dukters atžvilgiu yra maksimaliai apribotos, ir ši laikinoji apsaugos priemonė yra iš esmės vienintelė atsakovės galimybė sužinoti apie dukters sveikatos būklę ir jos ugdymą, o ieškovas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl teismas turėtų taikyti tokį ribojimą.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. I. K. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018, prašydama panaikinti nutartį, pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų išvadų civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018, nustatyti P. K. ir K. K. bendravimo tvarką neutralioje, saugioje nuo suinteresuotų asmenų – Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir ieškovo aplinkoje, t. y. Vilniaus apskrities A. M. viešojoje bibliotekoje ( - ), arba Lietuvos nacionalinėje M. M. bibliotekoje ( - ), ne mažiau nei dvi valandas per savaitę.
  1. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes Lietuvos Respublikos teismai formuoja neteisingą praktiką jos ir jos dukters P. K. atžvilgiu, neteisėtai atskyrė motiną nuo dukros, paskelbė atsakovę neveiksnia, netinkamai vertina ir ignoruoja atsakovės teikiamus įrodymus bei nepagrįstai tenkina ieškovo prašymus, o Valstybė, bendradarbiaudama su žiniasklaida, nepagrįstai išgalvojo aplinkybes apie tariamą jos psichikos ligą, siekia didinti atsakovės ir jos dukters atskirtį, siekia perduoti jos nepilnametę dukterį kitai valstybei. Apeliantės nuomone, skundžiama nutartis ir joje padarytos išvados tik patvirtina apeliantės nurodomas aplinkybes, jog valstybė skatina ieškovą išvežti dukrą į kitą valstybę ir yra grėsmė, jog ieškovas tinkamai nepasirūpins dukra, pateiks prašymą Norvergijos valstybei, kad ši spręstų P. K. teisių ir interesų klausimus.
  1. Apeliantė nurodė, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir dėl to, kad nutartyje nenurodomos sąlygos ir adresas, kuriuo ieškovas 3 mėnesiams išgabens dukrą, nežinant ar bus ieškovui suteikta reikiama pagalba spręsti socialinius klausimus, o pats ieškovas neturi tvirtų socialinių ryšių su Lietuva – pastovios darbo sutarties, pajamų ir pan., todėl yra grėsmė nepilnamečiam vaikui, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
  1. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).
  1. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3557-930/2018, kuria tenkintas iš dalies ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti ieškovui P. K. laikinai išsivežti nepilnametę dukrą P. K. iš Lietuvos Respublikos nuo 2018 m. birželio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
  1. Pažymėtina, kad apeliantė prie atskirojo skundo pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomų įrodymų. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau teismų praktika pripažįsta, jog šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, o pateikti 2017 m. gruodžio 4 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus pranešimas apie įtarimą, P. K. ir K. K. medicininiai dokumentai, procesinių sprendimų kopijos, 2014–2015 metų dokumentai, 2018 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus apygardos teisme gauti papildomi dokumentai, susiję su ikiteisminiu tyrimu, 2018 m. birželio 26 d. pareiškimas Darbo biržai, pažyma apie P. K. bedarbiu registravimo laikotarpį, antstolio faktinių aplinkybių, vykusių 2017 m. rugpjūčio 22 d. klinikoje „M.“, konstatavimo protokolas atsisakytini prijungti prie bylos kaip neturintys sąsajumo su nagrinėjamu atskiruoju skundu.
  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšys yra nustatytos CPK 145 straipsnio 1 dalyje, tačiau teismas gali taikyti ir tokias priemones, kurios yra nustatytos kituose įstatymuose, t. y. nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kartu pažymėtina, kad išimtiniais atvejais byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) ir specialiaisiais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principais, gali ad hoc (šiuo tikslu, šiuo atveju) pritaikyti originalaus pobūdžio apsaugos priemonę. Tokiu atveju teismas turi tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
  1. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodydama, kad šiuo atveju yra grėsmė, jog ieškovas tinkamai nepasirūpins jų dukra, atiduos ją Norvegijos valstybei, o Lietuvos valstybė, Lietuvos teismai ir žiniasklaida siekia ją atskirti nuo dukros, nes išgalvojo aplinkybes apie tariamą jos psichikos ligą, tinkamai nevertina jos nurodomų aplinkybių. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi panaikino 2017 m. gegužės 22 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną atsakovės bendravimo su vaiku tvarką, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartimi uždraudė atsakovei matytis su dukra, lankytis įstaigose, kuriose mergaitė yra ugdoma ir gydoma bei jos gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos nutartis paliko nepakeistas. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus pareiškimus dėl atsakovės K. K. pripažinimo neveiksnia tam tikroje srityje (civilinė byla Nr. e2YT-16134-566/2018) ir vaiko atskyrimo nuo motinos (civilinė byla Nr. e2-15077-558/2018), kurios šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu dar neišnagrinėtos.
  1. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio ir bylos medžiagos, apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas laikiną ginčo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimą teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose, atsižvelgė į kompetentingos institucijos išvadą, šalių interesų pusiausvyrą, prioritetą teikdamas būtent vaiko interesams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, jog siekiant, kad vaikas užaugtų visaverte asmenybe, tėvai pagal galimybes privalo užtikrinti ne tik būtinuosius vaiko poreikius, bet ir turiningą vaiko laisvalaikį, poilsį ir atostogas. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad, atsižvelgiant į užsitęsusį šalių santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą (byla nagrinėjama daugiau nei 4 metus), draudimas išsivežti vaiką į užsienį jo atostogų laikotarpiu nepagrįstai ribotų vaiko teisę keliauti, judėti, pažinti pasaulį, kitas šalis, jų kultūrą, plėsti akiratį. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisų apsaugos skyriaus pranešimas dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo skyrius neprieštaravo ieškovo pateiktam prašymui ir pažymėjo, jog neturi informacijos iš teisėsaugos, sveikatos priežiūros, ugdymo ir kitų institucijų ar trečiųjų asmenų dėl netinkamo tėvo valdžios vykdymo ar vykdymo priešingai vaiko interesams nepilnametės P. K. atžvilgiu. Šios išvados pagrįstumo atsakovė savo objektyviais įrodymais nepaneigė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas bandytų vaiką išsivežti gyventi užsienyje, kad atostogos užsienyje vaikui galėtų pakenkti, ar kad ieškovas galėtų pažeisti savo dukters teises ir interesus. Pažymėtina ir tai, kad ieškovui jau nebe pirmą kartą leidžiama laikinai išsivežti dukrą į užsienį atostogų. 2017 m. gegužės 29 d. teismo nutartimi ieškovui buvo leista laikinai išsivežti dukrą į Ispaniją nuo 2017 m. gegužės 31 d. iki 2017 m. birželio 20 d., 2017 m. spalio 26 d. nutartimi leista laikinai išsivežti dukrą iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Latvijos Respubliką, Jūrmalos miestą, dalyvauti tarptautiniame choreografijos konkurse. Abu kartus ieškovas su šalių dukra grįžo į Lietuvą ir jokių pažeidimų, vykdant nurodytas teismo nutartis, nenustatyta. Duomenų, kad šį kartą atsakovas, išsivežęs nepilnametę šalių dukrą į užsienį nustatytam konkrečiam atostogų laikotarpiui, galėtų jos negrąžinti, byloje nėra, o atsakovės nurodomi argumentai, kad ieškovas siekia išvežti dukrą tikslu perduoti ją Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijoms, nėra pagrįsti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinas šalių nepilnametės dukters išvykimas kartu su tėvu į užsienį atostogauti visiškai atitiktų vaiko interesus, jų nepažeistų, priešingai, tokia išvyka būtų stiprinamas tėvo ir dukters tarpusavio ryšys.
  1. Pažymėtina, kad skundžiama teismo nutartis yra vykdoma skubiai (t. y. skundas iš dalies jau nebeaktualus, nes ieškovas galėjo išvykti į užsienį su dukra nuo 2018 m. birželio 20 d.), o aplinkybės, kad, jeigu ieškovas negrąžins vaiko nurodytu laiku (2018 m. rugsėjo 1 d.), būtų pagrindas inicijuoti vaiko grąžinimą pagal 2003 m. lapkričio 27 d. Europos Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (dėl vaiko grobimo), t. y. šiuo atveju yra papildoma vaiko interesų apsaugos priemonė.
  1. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų išvadų. Atsakovei išaiškinama, kad apeliacinės instancijos teismas nėra institucija, atliekanti ikiteisminį tyrimą. Pažymėtina, kad pagal CPK 320, 338 straipsnius, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka apibrėžia pateiktas apeliacinis skundas (atskirasis skundas). Asmeniui, kuris turi pakankamą pagrindą tvirtinti, kad yra padarytas nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, įstatymai suteikia teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas – policiją, prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau šia teise reikia naudotis atsakingai.
  1. Skunde apeliantė prašo nustatyti jos ir dukros laikiną bendravimo tvarką neutralioje aplinkoje. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame (atskirajame (CPK 338 straipsnis)) skunde kelti naujus reikalavimus, tuo labiau reikalavimus, kurie nesusiję su atskirojo skundo dalyku. Apeliantei išaiškintina, kad ji turi teisę pateikti prašymą bylą nagrinėjančiam teismui.
  1. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skundo argumentus dėl grėsmės nepilnamečio vaiko interesams, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12atsakovės K. K. atskirojo skundo netenkinti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

14Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai