Byla 2S-1413-781/2013

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ž. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4427-868/2013 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Ž. P. dėl vaikų išlaikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, įkeldinimo į bendrai statytą gyvenamąjį namą, ir atsakovo Ž. P. priešieškinį ieškovei J. G. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su juo nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė J. G. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Ž. P. (toliau - Atsakovas) dviejų vaikų G. M. P. ir B. L. P. išlaikymą kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 1 250 Lt kiekvienam, kas sudaro 2 500 Lt nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis disponuoti nepilnamečių vaikų motinai; priteisti iš Atsakovo nepilnamečių vaikų naudai išlaikymo įsiskolinimą 10 000 Lt už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d.; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su motina, Ieškove; įpareigoti Atsakovą netrukdyti Ieškovei ir jos vaikams naudotis namu bei jį valdyti ir įkeldinti ją su vaikais į namą bei perduoti namo raktus.

4Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti nepilnamečių vaikų - dukros G. M. P. ir sūnaus B. L. P. gyvenamąją vietą su juo.

52012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš Atsakovo nepilnamečiams G. M. P. ir B. L. P. laikiną išlaikymą kiekvienam po 800 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, nustatęs, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys Ieškovė.

62012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas Atsakovo reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikė laikinąją apsaugos priemonę - nustatė Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikiną tvarką, t. y. kad Atsakovas pasiima vaikus iš jų motinos J. G. gyvenamosios vietos kas antrą penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val., kiekvieną trečiadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai tos pačios dienos 20.00 val. Laikina bendravimo su vaikais tvarka buvo nustatyta iki bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje pagal Atsakovo priešieškinį.

7Atsakovas vėliau pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/12 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones - kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti laikiną Atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią Atsakovas paima vaikus bei B. L. P. iš VšĮ Paramos vaikams centras, kur vaikus pristato motina J. G.: kas antrą penktadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. į jos gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 val.; kiekvieną trečiadienį 16.00 val. ir grąžina vaikus motinai J. G. į jos gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Teismas 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartimi šį Atsakovo prašymą atmetė.

8Atsakovas 2013 m. kovo 26 d. pateikė teismui dar vieną prašymą, prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1739-868/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones taikant šias laikinąsias apsaugos priemones – kol bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti G. M. P. ir B. L. P. gyvenamąją vietą su Atsakovu bei nustatyti naują laikiną Ieškovės J. G. bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią Ieškovė paima vaikus G. M. P. bei B. L. P. iš jų buvimo vietos: kas antrą penktadienį 16.00 valandą ir grąžina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 valandą; kiekvieną trečiadienį 16.00 valandą ir grąžina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios dienos 20.00 valandą.

9Atsakovas Ž. P. teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nurodė, jog Ieškovė nevykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties, kuria nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su Ieškove bei nustatyta laikina Atsakovo bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka. 2013 m. sausio 29 d. antstolio R. V. akte aprašomas Ieškovės elgesys vykdant teismo nutartį dėl bendravimo tvarkos. Vėlesni aktai patvirtina, kad Ieškovė piktybiškai nevykdo teismo patvirtintos laikinos bendravimo tvarkos ir tai matyti pateiktos chronologinės lentelės, kurioje aprašoma kiekviena diena ir kaip tą dieną Atsakovui pavyko bendrauti su vaikais. Tai fiksuota ir daugelyje antstolio aktų. Ieškovės nesutikimas dėl Atsakovo ir vaikų teisės bendrauti yra užfiksuotas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymoje. Taip pat Atsakovas nurodo, kad Ieškovė nesugeba tinkamai rūpintis vaikais, nepilnamečių vaikų akivaizdoje daro nusikalstamas veikas, nesirūpina vaikų medicinine priežiūra. Taip pat nurodo papildomą aplinkybę, jog Ieškovė savo nepilnametės dukros G. M. P. auginimo ir auklėjimo pareigą yra patikėjusi savo seseriai, kurios santykiai su Atsakovu taip pat yra komplikuoti.

10Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame nurodė, kad su prašymu nesutinka. Vertindama Atsakovo motyvą dėl nuolatinio gyvenamosios vietos keitimo, Ieškovė pažymėjo, kad tai vyksta dėl Atsakovo neteisėto ir priešingo vaikų interesams elgesio, dėl ko Ieškovė su vaikais negali gyventi ( - ). Taip pat pažymi, jog nustatant Atsakovui bendravimo su vaikais tvarką, teismo nutartyje nurodyta, jog Atsakovas paima vaikus iš jų buvimo vietos. Taigi priimtoje teismo nutartyje nėra nustatyta privaloma sąlyga vaikus paimti iš jų gyvenamosios vietos, todėl vaikų buvimas pas senelius, ar kitoje vietoje, nėra kliūtimi Atsakovui bendrauti su jais. Argumentas dėl kliūčių Atsakovui bendrauti su vaikais sudarymo yra nepagrįstas, nes neatitinka tikrovės. Ieškovė nesudaro jokių kliūčių Atsakovui bendrauti su vaikais ne tik teismo nustatytu laiku ir laikantis nustatytos tvarkos, bet ir kitu metu. Atsakovo argumentai dėl Ieškovės nusikalstamų veikų darymo, neteisėto elgesio, nesirūpinimo vaikais, agresyvaus jos elgesio neatitinka tikrovės. Paneigiant Atsakovo teiginius apie tariamą Ieškovės agresyvų elgesį, veiksmų ir poelgių neadekvatumą, ji pirmiausia pažymėjo, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 26 d. sprendime yra konstatuota, jog teismas nenustatė Ieškovės neadekvataus elgesio su vaikais atvejo, agresijos ar kitokio netinkamo elgesio. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Ieškovės elgesys su vaikais tiek po sprendimo, tiek po 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties priėmimo būtų pasikeitęs kaip kad nurodoma prašyme.

11Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikdama savo poziciją dėl Atsakovo prašymo nurodė, jog Ieškovė pareikštu ieškiniu siekia nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, o Atsakovas reiškia priešingus reikalavimus, ketindamas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo, byloje skirta kompleksinė teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizė, tai vaikų gyvenamosios vietos nustatymas yra ginčo dalykas, kuris bus išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Prie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pridėti priedai tik patvirtina abiejų šalių tarpusavio konfliktą, nenorą ieškoti kompromisinio susitarimo dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant. Taip pat nurodė, kad Atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, nėra pagrįstas.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Atsakovas prašyme išsamiai nurodė bei detalizavo, kokiu būdu ir kokiais veiksmais Ieškovė nevykdo teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties. Kartu su prašymu pateikti antstolio R. V. aktai bei faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas leido teismui susidaryti nuomonę, jog tarp šalių yra kilusi didžiulė įtampa, pasipriešinimas vienas kitam, dėl ko yra daroma neigiama įtaka šalių nepilnamečiams vaikams, taip pat pažymėjo, jog nesant tarp šalių susitarimo, tinkamas 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties vykdymas gali tapti neįmanomu. Teismas laikė nepagrįstais Atsakovo argumentus, kad dėl Ieškovės neadekvataus elgesio ir nesirūpinimo nepilnamečiais vaikais, būtų pagrindas keisti 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Priežasčių, dėl kurių Ieškovė negalėtų auginti vaikų, ar duomenų, kad Ieškovė darytų žalą nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams ir vaikai negalėtų gyventi su Ieškove, byloje nėra. Nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tarp šalių yra kilę itin konfliktiški santykiai ne tik dėl vaikų gyvenamosios vietos, bet ir dėl kitų klausimų, susijusių su pačių šalių gyvenamosiomis vietomis, tad teismas nelaikė šių argumentų prielaidomis keisti 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, kadangi, kaip jau išaiškino Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 26 d. sprendime, Atsakovo teiginius dėl Ieškovės sveikatos būklės paneigia teismo sprendime nustatytos aplinkybės, jog nuo 2004 metų Ieškovė dėl psichikos sutrikimų į medikus nesikreipė ir nesigydė, todėl medicininių dokumentų apie jos dabartinę psichikos būklę nėra. Byloje nėra įrodymų apie Ieškovės elgesį, sudarantį pagrindą laikyti, jog ji nevykdo ar negalinti vykdyti savo motinos pareigų nepilnamečiams vaikams, taip pat nenustatyta vaikų nepriežiūros faktų. Taip pat teismas pažymėjo, jog teismo nutartis, kuria nustatyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, yra privaloma Ieškovei ir ji tinkamai gali būti įgyvendinta tik aktyviais tiek Ieškovės, tiek Atsakovo veiksmais. Nurodė, kad Atsakovas, manydamas, jog yra nevykdoma 2012 m. rugpjūčio 31 d. teismo nutartis, gali pasinaudoti įstatymo jam suteikta teise imtis aktyvių veiksmų dėl nutarties nevykdymo.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

15Atskiruoju skundu Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, patenkinti Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki bus priimtas teismo sprendimas, nustatyti G. M. P. ir B. L. P. gyvenamąją vietą su juo bei nustatyti naują laikiną Ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią Ieškovė paima vaikus G. M. P. bei B. L. P. iš jų buvimo vietos: kas antrą penktadienį 16.00 valandą ir grąžina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios savaitės sekmadienį 20.00 valandą; kiekvieną trečiadienį 16.00 valandą ir grąžina vaikus tėvui Ž. P. tos pačios dienos 20.00 valandą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog priežasčių, dėl kurių Ieškovė negalėtų auginti vaikų, ar duomenų, kad Ieškovė darytų žalą nepilnamečių vaikų teisėms ir interesams ir vaikai negalėtų gyventi su Ieškove, byloje nėra. Atsakovas pateikė daugiau kaip 20 priedų, kuriuose buvo fiksuotas Ieškovės elgesys, susijęs su vaikais ir kurie leidžia daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų teisės ir interesai. Pažymėjo, kad Ieškovė vaikų akivaizdoje daro nusikaltimus. Tai nuolatiniai Ieškovės barniai vaikų akivaizdoje, atsisakymas ar nesugebėjimas suteikti reikiamą psichologinę atmosferą, vaiko menkinimas. Nurodė, kad Ieškovė neduoda susitikinėti su vaikais, tokiu būdu nevykdo teismo nutarties. Pažymėjo, kad jis pateikė pakankamai įrodymų, liudijančių apie sūnaus raidos sutrikimą, Ieškovė gi šitą faktą ignoruoja ir į medikus nesikreipia. Nurodė, kad Ieškovei dar 2004 m. diagnozuotas psichikos sutrikimas. Anot Atsakovo, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad vaikai buvo ir yra atskirti vienas nuo kito ir nuo savo tėvų. Jaunesnysis sūnus yra paliktas gyventi Šilalėje, pas Ieškovės tėvus, o dukrą augina Ieškovės sesuo Vilniuje.

16Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį nepakeistą. Nurodė, kad Atsakovas nepateikė įrodymų, jog Ieškovė sudaro kliūtis teismo nustatytu laiku bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad Atsakovo pasirodymas ir bandymas juos išvežti iš gyvenamosios vietos, sukeldavo vaikams stresą, nenorą bendrauti su tėvu. Priversti vaikus bendrauti su Atsakovu, Ieškovė negali. Atsakovas aklai siekia tik nutarties vykdymo, bet visiškai nesistengia šalinti bendravimo kliūtis. Taip pat pažymėjo, kad nepilnametis sūnus ambulatoriškai yra gydomas Medicinos diagnostikos centre, sveikatos sutrikimų, dėl kurių jam reikalingas gydymas, nėra konstatuota. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad Ieškovė neteikia vaikams būtinos medicininės pagalbos yra nepagrįstas. Atsakovas dirbtinai bando sudaryti apie Ieškovę įspūdį kaip apie asmenį, turintį psichikos sutrikimų, nes joks dokumentas nepatvirtina tokios išvados. Tačiau net ir pripažinus Ieškovei turint tokių sutrikimų, ši aplinkybė nėra kliūtis vaikams gyventi su Ieškove. Šiuo metu Ieškovė su vaikais gyvena Dominikonų g. 14-4, Vilniuje, jie turi pastovią gyvenamąją vietą. Tuo tarpu Atsakovas pats nėra pateikęs teismui duomenų apie jo gyvenamąją vietą. Esant tokioms aplinkybėms, anot Ieškovės, Atsakovo atskirasis skundas turėtų būti atmestas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Atskirasis skundas netenkintinas.

19Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

20Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino Atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nenustatė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos su Atsakovu bei jo prašomos bendravimo tvarkos.

21Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika taip pat orientuoja teismus nagrinėjant bylą vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Laikinųjų apsaugos priemonių skyrimas susietas su vertinamosiomis sąlygomis, kurias teismas kiekvienu individualiu atveju turi įvertinti atsižvelgdamas į prioritetinius vaiko interesus. Todėl skiriant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

22Nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis Atsakovas faktiškai siekia pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, t. y. ją nustatyti su juo, o ne su Ieškove. Spręsdamas klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos, nors ir laikinos, nustatymo, teismas turi įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystimuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Pagal CPK 144-148 straipsnius teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti ir vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus iš esmės išspręsti ieškinio reikalavimai. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismas tik tikrina, ar yra pagrindas šias priemones pritaikyti iki teismo sprendimo priėmimo. Pareikštų reikalavimų pagrįstumas bus sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės, išklausus šalių paaiškinimus bei visapusiškai įvertinus visus į bylą pateiktus įrodymus.

23Iš byloje esančių gimimo liudijimų Nr. 593238 ir Nr. 592212 matyti, kad Ieškovė ir Atsakovas turi du mažamečius vaikus – G. M. P. (gim. duomenys neskelbtini) ir B. L. P. (gim. duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 5). Pažymėtina, kad nepilnamečiai vaikai šiuo metu nuolat gyvena su Ieškove. Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, apeliacinės instancijos teismas turi atsižvelgti į jų ryšį su kiekvienu iš tėvų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012 m. kovo 8 d. surašytame buities tyrimo akte nurodyta, kad G. M. su mama jaučiasi gerai, jos skaito knygas, o važiuoti pas tėvą ji nenori, kadangi jis ją apgavo – nusivežė ne pas močiutę, o pas Ievą (b. l. 48). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2013 m. birželio 23 d. rašte dėl ekspertizės nurodyta, kad vaikai slėpėsi nuo tėvo, jaunesnysis vaikas glaustėsi prie mamos (b. l. 166). Taigi, iš šių pateiktų dokumentų matomas glaudus vaikų ir motinos emocinis ryšis, jų pasitikėjimas ja. Tuo tarpu ryšis su tėvu yra nutrūkęs, vaikai nėra prie jo pripratę. Kardinaliai pakeitus vaikų gyvenamąją aplinką, palikus juos be nuolatinio kontakto su mama, tikėtina, kad nepilnamečių vaikų psichinė būklė dar labiau pablogės, tai sukels jiems stiprius emocinius išgyvenimus. Taip pat neaišku, ar vaikai gyvens tik su Atsakovu, ar juos sups dar ir svetimi žmonės. Šioje situacija teismas atsižvelgia į vaikų amžių – Ieškovės ir Atsakovo dukrai yra 9 ir sūnui – 5 metai. Tokio amžiaus vaikams ypač reikalingas motinos dėmesys, nenutrūkstamas ryšys su ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuota nuostata, kad mažamečiam vaikui ypač reikalinga motinos globa, todėl motina, esant kitoms tėvų sąlygoms vienodoms, turi pirmenybės teisę vaiką auklėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2000).

24Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Atsakovas byloje nepateikė jokių objektyvių duomenų, liudijančių apie Ieškovės motiniškų pareigų neatlikimą, nesirūpinimą vaikais ir jų nepriežiūrą, apie tai, kad jos sukurta aplinka netenkina vaikų poreikių, kelia jiems grėsmę, neatitinka reikalavimų sveikų vaikų normaliam vystimuisi. Atsakovo tam tikros abejonės dėl vaikų aplinkos, kurioje vaikai gyvena, negali būti objektyvus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti laikinąją vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra medicininių dokumentų apie Ieškovės dabartinę psichikos būklę. Pati savaime aplinkybė, kad Ieškovė turėjo psichikos sutrikimų, negali būti pagrindas keisti vaikų gyvenamąją vietą, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta Ieškovės neigiama įtaka vaikų teisėms ir interesams.

25Atsakovas į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius Ieškovės 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarties nevykdymą dėl nuolatinės neapykantos tarp šalių egzistavimo (b. l. 30-36, 41). Šiuo atveju pažymėtina, jog negalima šalių tarpusavio santykių sudėtingumą perkelti nepilnamečiams vaikams. Visų pirma, Ieškovė su Atsakovu turi išnaudoti visas galimybes pasiekti kompromisą vykdant minėtą nutartį, o nepavykus tai padaryti, Atsakovas turėtų ieškoti teisinių priemonių, kaip užtikrinti 2012 m. rugpjūčio 31 d. vykdymą, bet ne iš karto prašyti pakeisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su juo.

26Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta, nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to, apsaugo prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

28Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

29Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė rašytinio proceso... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovė J. G. (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti... 4. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti... 5. 2012 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas taikė... 6. 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi teismas Atsakovo reikalavimo įvykdymui... 7. Atsakovas vėliau pateikė prašymą, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3... 8. Atsakovas 2013 m. kovo 26 d. pateikė teismui dar vieną prašymą, prašydamas... 9. Atsakovas Ž. P. teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 10. Ieškovė pateikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos... 11. Institucija, teikianti išvadą byloje - Vaiko teisių apsaugos skyrius... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi Atsakovo... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 15. Atskiruoju skundu Atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Atskirasis skundas netenkintinas.... 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 20. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas... 21. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis),... 22. Nagrinėjamoje byloje prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis... 23. Iš byloje esančių gimimo liudijimų Nr. 593238 ir Nr. 592212 matyti, kad... 24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Atsakovas... 25. Atsakovas į bylą yra pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius... 26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus,... 27. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė... 28. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1... 29. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartį palikti...