Byla A-2948-552/2017
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L. dėl sprendimo panaikinimo,

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Departamentas) prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1P-1578 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui J. L..

5Pareiškėjas paaiškino, kad, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus J. L. padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir kitas privalomas atsižvelgti aplinkybes, buvo priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Profesinė sąjunga 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1 P-1578 atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą minėtam pareigūnui, motyvuodama tuo, kad J. L. skirtina tarnybinė nuobauda – papeikimas, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Pareiškėjas rėmėsi Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – ir Statutas) 34 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad konkrečios tarnybinės nuobaudos rūšį parenka ir aplinkybes, nustatytas Statuto 37 straipsnio 1 dalyje, vertina Departamento generalinis direktorius. Pareiškėjas vadovavosi 2014 m. spalio 20 d. sudarytos Lietuvos Respublikos muitinės kolektyvinės sutarties Nr. 11B-1000/PV3-33 (toliau – ir Kolektyvinė sutartis) 27.3 punktu ir pabrėžė, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, o, nesutikdama su darbdavio paskirta tarnybine nuobauda, negali vien tuo pagrindu atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. L., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei sudarytai kolektyvinei sutarčiai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjas pabrėžė, kad nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Profesinės sąjungos 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. 1P-1578 nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą J. L. ketinama skirti dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje.

6Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsakovas paaiškino, kad, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, Profesinė sąjunga vadovavosi ne tik Profesinių sąjungų įstatymu, bet ir finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 33 punktu, kaip suteikiančiu teisę teikti siūlymus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Atsakovas paaiškino, kad Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, vadovaujasi savo veiklos principais ir įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius nuo neteisėtų darbdavio veiksmų bei įvertinusi darbdavio dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, taikomus profesinės sąjungos nariams palyginus su nepriklausančiais šiai organizacijai. Atsakovas nurodė, kad darbdavys net ir gavęs informaciją (Profesinės sąjungos 2014 m. lapkričio 14 d. raštas Nr.1P-616) apie neteisėtus ne profesinės sąjungos narės veiksmus, jos atžvilgiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros net nepradėjo, nors privalėjo tai padaryti (Taisyklių 6 p.). Atsakovo manymu, vertindamas ir priimdamas sprendimą dėl nusižengimo, parinkdamas drausminio poveikio priemones, darbdavys privalo atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes ir tarnybinį nusižengimą tiriančios komisijos išvadas, bei tinkamą teisės aktų taikymą. Atsižvelgęs į J. L. tarnybą muitinėje, darbo rezultatus, įvykio aplinkybes, atsakovas nurodė, kad šiuo atveju priimtas sprendimas skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovas darė išvadą, kad darbdavys ketina skirti J. L., Profesinės sąjungos nariui, išrinktam Ekonominių reikalų komiteto nariu, tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinęs tai, kad pareigūnas aktyviai dalyvauja profsąjunginėje veikloje, drąsiai reiškia nuomonę, principingas, nebijo pareikšti nuomonę ar kritiką darbdavio atžvilgiu, tarnybinės nuobaudos skyrimą vertino kaip poveikio priemonę jam ir persekiojimą už dalyvavimą profsąjunginėje veikloje.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir panaikino Profesinės sąjungos 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1P-1578 pateiktą atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriui J. L..

10Teismas rėmėsi Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, 42 straipsnio 1, 2 dalimis, Taisyklių 33 punktu, Profesinių sąjungų įstatymo 11 straipsniu, 13 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Kolektyvinės sutarties 27.1, 27.2, 27.3 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir darė išvadą, kad, viena vertus, Profesinės sąjungos įgalioti atstovai turėjo teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant J. L. tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimus, o gavusi išvadą dėl šio pareigūno tarnybinio patikrinimo Profesinė sąjunga per 2 darbo dienas turėjo teisę pateikti savo nuomonę dėl išvados pagrįstumo. Teismas pabrėžė, kad, gavusi Departamento prašymą duoti sutikimą šiam pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga nuobaudos skyrimo pagrįstumą turėjo įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės bei veiklos Profesinėje sąjungoje, dėl jo atstovavimo Profesinės sąjungos nariams.

11Teismas konstatavo, kad ginčijamame rašte Profesinė sąjunga išreiškia savo nuomonę dėl jo nario J. L. padarytos veikos, jo kvalifikavimo, teigdama, kad šiuo atveju priimtas sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai. Šiame rašte Profesinė sąjunga nepateikia jokių argumentų, duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad J. L. tarnybinė nuobauda skiriama dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Tokiu argumentu teismas nelaikė ir Profesinės sąjungos nurodytos aplinkybės, kad priklausydamas profesinei sąjungai pareigūnas tampa nesaugus ir pažeidžiamesnis kitų, nepriklausančių profesinei sąjungai, muitinės pareigūnų atžvilgiu, nes šis argumentas nepagrindžiamas jokiomis aplinkybėmis. Ginčijamame Profesinės sąjungos rašte nurodoma, jog nesutikimas skirti tarnybinę nuobaudą pareikštas todėl, kad taikomi dvigubi tarnybinės atsakomybės standartai. Teismas pažymėjo, kad tai savaime nereiškia, jog Departamentas, tirdamas šio pareigūno galimą tarnybinį nusižengimą, pažeidė jo ar jo atstovaujamos Profesinės sąjungos teises ir (arba) visuomeninį interesą turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją. Argumentų, kaip J. L. planuojama skirti tarnybinė nuobauda gali būti susijusi su jo naryste Profesinėje sąjungoje, atsakovas nepateikė ir atsiliepime.

12Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Teismas rėmėsi Statuto 3 straipsnio 7 dalimi, 17, 18 straipsniais, 33 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalimi, Muitinės įstatymo 7, 9 straipsniais ir pabrėžė, kad įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Departamento vadovui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 str. 2 d.), kad muitinės pareigūnai laikytųsi tarnybos drausmės ir jiems pavestas funkcijas vykdytų nenukrypdami nuo įstatymų reikalavimų.

13Teismas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1P-1578 nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės pareigūnui, kuris yra Profesinės sąjungos narys, ir taip sutrukdė Departamento vadovui įgyvendinti tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidė teisėtą šios institucijos interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą.

14III.

15Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą atmesti.

16Atsakovas sutinka, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti, kokios rūšies tarnybinė nuobauda atitinka padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau nurodo, kad profesinė sąjunga veikia įstatymų jai suteikta teise atstovauti ir ginti savo narius. Tokia teisė numatyta Profesinių sąjungų įstatyme, o pareikšti savo nuomonę dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo profesinė sąjunga gali bet kuriuo momentu ir laiku. Pareikšdama savo nuomonę apie tarnybinio patikrinimo atlikimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimą, Profesinė sąjunga vadovavosi jai teisės aktais suteiktomis teisėmis, t. y. Taisyklių 33 punktu. Atsakovas remiasi Taisyklių 26 punktu ir daro išvadą, kad dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir išvados pagrįstumo sprendžia įstaigos vadovas, vadovaudamasis savo vidiniais įsitikinimais, nes Taisyklėse nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis gali būti priimamas toks sprendimas. Atsakovas pažymi, kad Profesinė sąjunga tiek nesutikime, tiek atsiliepime nurodė faktus ir aplinkybes dėl, jos nuomone, profesinės sąjungos narių persekiojimo. Atsakovo manymu, teismas bylą nagrinėjo paviršutiniškai, nepasisakė dėl darbdavio veiksmų vertinant profesinės sąjungos nario ir nesančio profesinės sąjungos nariu neteisėtų veiksmų. Atsakovo teigimu, Departamentas, ginčydamas profesinės sąjungos nesutikimą, turėjo pateikti įrodymus, kad atsisakymas iš esmės pažeidžia jo, kaip darbdavio, interesus. Atsakovas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo interesus ir kaip tai susiję su konkrečiu asmeniu.

17Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

18Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Pareiškėjas remiasi Kolektyvinės sutarties 27.3 punktu ir pabrėžia, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. L., nenurodė nei vienos diskriminavimą dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje patvirtinančios aplinkybės ir prieštaraudama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei Kolektyvinei sutarčiai, vertino pačios tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybes muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV.

21Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą muitinės posto inspektoriui - profesinės sąjungos renkamo valdymo organo nariui - pagrįstumo ir teisėtumo.

22Byloje nustatyta, kad Muitinės departamente 2016 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus J. L. veiksmų. Atlikus tarnybinį patikrinimą pasiūlyta pripažinti, kad J. L. padarė tarnybinį nusižengimą bei skirti jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Kadangi J. L. yra profesinės sąjungos valdymo organo narys, tai Muitinės departamentas kreipėsi į Profesinę sąjungą, prašydamas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą šiam pareigūnui.

23Ginčijamu 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1P-1578 profesinė sąjunga atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. L., šį atsisakymą motyvuodama tuo, kad komisija netinkamai atliko tyrimą, darbdavys taiko dvigubus standartus dėl tarnybinės atsakomybės, nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, nevertino tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiklos profesinėje sąjungoje.

24Nesutikdamas su profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą jos nariui skirti tarnybinę nuobaudą, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu jo prašymą patenkino, konstatavęs, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas siekia trečiajam suinteresuotam asmeniui paskirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ar jo veiklos renkamame šios profesinės sąjungos organe, todėl atsakovas atsisakymu nepagrįstai suvaržė pareiškėjo teisę taikyti pareigūnui tarnybinę nuobaudą už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą.

25Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nepasisakė dėl profesinės sąjungos pateiktų įrodymų, taip Muitinės departamentui suteikdamas pranašumą byloje. Be to, tokiu būdu teismas profesinės sąjungos teisę duoti leidimą skirti drausminę nuobaudą padarė neveiksminga. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Muitinės departamentas neįrodė, jog ginčijamas atsisakymas pažeidė jo, kaip darbdavio, interesus. Atsakovas taip pat teigia, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, nesigilindamas į bylos esmę.

26Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas muitinės pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato muitinės pareigūnų priėmimo į tarnybą Lietuvos Respublikos muitinėje ir atleidimo iš jos tvarką, muitinės pareigūnų perkėlimą į kitas pareigas, tarnybinės veiklos vertinimą, skatinimą, atsakomybę, socialines garantijas, kitus jų statuso ypatumus.

27Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis Valstybės tarnybos įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Minėtos įstatymo normos 2 dalyje nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo straipsniai, kurie kaip išlyga taikomi statutiniams valstybės tarnautojams. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinta valstybės tarnautojų teisė būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais (Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 7 p.), tačiau šiuo įstatymu nėra nustatyta kokios garantijos valstybės tarnautojui – profesinės sąjungos nariui turi būti užtikrintos kai vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, sprendžia dėl tokio valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.

28Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams taikomas tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja šis Statutas (Statuto 1 str. 2 d.), darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai muitinės pareigūnams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Statuto 1 str. 3 d.). Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai turi teisę dalyvauti profesinių sąjungų veikloje. Statute nėra normų, kurios reguliuotų muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, garantijas dėl jų patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Todėl remiantis Statuto 1 straipsnio 3 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, sprendžiant dėl muitinės pareigūnų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, patraukimo tarnybinėn atsakomybėn, be kita ko, turi būti remiamasi ir Profesinių sąjungų įstatymu, kuriame nustatyti profesinių sąjungų veiklos pagrindai, jų teises ir atsakomybė santykiuose su darbdaviais, valstybinės valdžios ir valdymo organais, profesinėms sąjungoms ginant savo narių interesus.

29Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams, t. y. darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą, skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas. Profesinių sąjungų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio įstatymo taikymo ypatybės krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose gali būti nustatytos šių organizacijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Taigi bendrajame profesinių sąjungų veiklą reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinta nuostata statutinėje valstybės tarnyboje įstatymu nustatyti profesinių sąjungų veiklos ypatumus.

30Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme įtvirtintos nuostatos, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Be to, Statuto 16 straipsnio 3 dalyje numatyta muitinės pareigūnų profesinių sąjungų teisė Darbo kodekso nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Statuto 5 straipsnyje detaliai aptartos muitinėje veikiančių profesinių sąjungų teisės dalyvaujant Muitinės departamento statutinės komisijos, kuri vertina Muitinės departamento ir muitinės įstaigų pareigūnų tarnybinę veiklą ir teikia siūlymus dėl šių muitinės pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo, kvalifikacinių kategorijų suteikimo, pareiginės algos dydžio vienkartinių priedų jiems skyrimo, perkėlimo į aukštesnės arba žemesnės kategorijos pareigas ir atleidimo iš pareigų. Statuto 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Muitinės departamente ir (arba) muitinės įstaigoje veikia profesinė sąjunga, vienas statutinės komisijos narys (iš numatytų penkių) turi būti profesinės sąjungos įgaliotas atstovas. Jeigu profesinė sąjunga (profesinės sąjungos) nepaskiria savo atstovo, profesinių sąjungų atstovas į statutinės komisijos narius neskiriamas. Be to, Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Muitinės departamento statutinės komisijos posėdžius gali stebėti muitinėje veikiančių profesinių sąjungų, jų susivienijimų įgalioti atstovai, kurie nėra Muitinės departamento statutinės komisijos nariai. Kitų profesinių sąjungų veiklos ypatumų, išskyrus nurodytus Statuto 5 straipsnyje ir 16 straipsnio 3 dalyje, Statutas nenumato.

31Iš minėto įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas muitinės profesinių sąjungų veiklos ypatumų prasme tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje profesinėms sąjungoms suteikė stebėtojo teisę. Ši teisė nekeičia ir neišplečia profesinės sąjungos diskrecijos ribų vykdant Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatytą išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą funkciją. Apelianto nurodomas centrinio viešojo administravimo subjekto priimto poįstatyminio norminio teisės akto – Taisyklių 33 punktas, Profesinei sąjungai tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje nesuteikia ir negali suteikti daugiau teisių nei suteikia aukštesnės teisinės galios teisės aktas – įstatymas.

32Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą, profesinių sąjungų teisių reglamentavimą Europos teisės aktuose, taip pat į šiuo aspektu aktualią Lietuvos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, laikosi nuoseklios praktikos, kad teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti (neduoti) sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apsaugoti savo narius nuo diskriminacijos dėl narystės profesinėje sąjungoje. Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos narui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti Profesinės sąjungos tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004, 2012 m. birželio 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010, 2012 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012, 2013 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-535/2013, 2014 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-153/2014, 2015 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3430-520/2015 ir kt.).

33Minėtą teismų praktiką atitinkanti nuostata, įtvirtinta 2014 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos muitinės šakos kolektyvinėje sutartyje Nr. 11B-1000 (b. l. 18-27). Kolektyvinės sutarties 27.3 punkte nustatyta, kad, spręsdama, ar duoti sutikimą tarnybinei ar drausminei nuobaudai skirti, profesinė sąjunga įvertina nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

34Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, be kita ko, išaiškino, jog teismas, spręsdamas dėl profesinės sąjungos nesutikimo paskirti tarnybinę nuobaudą atitinkamam pareigūnui, turi užtikrinti viešosios valdžios institucijos, kaip darbdavio, ir jos darbuotojų interesų balansą. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, teismas gali panaikinti pareigūnams atstovaujančio organo atsisakymą duoti sutikimą paskirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos renkamojo organo nariui tik nustatęs, kad profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą iš esmės pažeidžia teisėtus valstybės institucijos interesus bei tai, jog tarnybinė nuobauda nėra skiriama dėl šio pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje.

35Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą ir ginčui reikšmingą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priešingai nei teigia apeliantas, pagrįstai nerevizavo numatytos skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimų kitais aspektais, išskyrus ginčui aktualų aspektą, ar atsakovas, atsisakydamas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, nustatė, kad pareiškėjas ketina skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje numatyta apimtimi, nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ištyrus ir įvertinus įrodymų visumą nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, kad atsakovas 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1P-1578 atsisakydamas duoti sutikimą Departamento vadovui skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą nepateikė jokių duomenų ir motyvų, jog Departamento vadovas ketina skirti pareigūnui J. L. tarnybinę nuobaudą dėl jo narystės ar veiklos Profesinėje sąjungoje.

36Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 25 d. įsakyme Nr. 1B-318 sudaryti komisiją tarnybiniam patikrinimui atlikti (b. l. 5) ir šios komisijos tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 13-18) aiškiai nurodyta, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas Muitinės departamento vadovui gavus Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 20 d. raštą Nr. (3.49)2V-6932 apie Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus J. L. veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos teisės aktų normos.

37Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Statuto 42 straipsnyje nurodyta, kad kai yra duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką nustato finansų ministras. Minėtą įstatymo normą įgyvendinantis poįstatyminis norminis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės. Pagal aptariamų Taisyklių 6 punktą Departamento vadovas, gavęs informaciją apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną paveda tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui, ar kitam pareigūnui (prireikus, gali būti sudaroma komisija) atlikti tarnybinį patikrinimą. Pagal Taisyklių 7 punktą, esant pagrindui manyti, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį gali būti paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, komisiją sudaryti būtina. Komisija iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudaroma ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po to, kai įstaigos vadovas gauna oficialią informaciją apie pareigūno tarnybinį nusižengimą. Komisija sudaroma įstaigos vadovo įsakymu.

38Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, gavusiam informaciją apie tai, kad muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nesuteikia teisės nepavesti atlikti tarnybinį patikrinimą, išskyrus Taisyklių 6 punkte numatytą atvejį, kai tarnybinis nusižengimas yra akivaizdus, taip pat Taisyklių 9-10 punkte nurodytus atvejus (tarnybinis patikrinimas jau buvo atliktas ir priimtas atitinkamas sprendimas; pareigūno veika buvo įvertinta ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu ir kt.). Priešingai, Statutas nustato, kad gavus duomenų apie muitinės pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas, o Statuto 42 straipsnio taikymo tvarką nustatančiose Taisyklėse yra nurodyti konkretūs terminai per kuriuos vadovas turi pavesti pradėti tarnybinį patikrinimą. Muitinės departamento vadovo 2016 m. balandžio 25 d. įsakyme Nr.1B-318 sudaryti komisiją nurodyta, kad šis administracinis aktas buvo priimtas vadovaujantis Statuto 42 straipsniu ir Taisyklių 6 bei 7 straipsniais, atsižvelgiant į Vilniaus teritorinės muitinės 2016 m. balandžio 20 d. rašte Nr. (3.49)2V-6932 pateiktą informaciją. Šiuo pagrindu Taisyklėse nustatyta tvarka buvo pradėtas ir atliktas tarnybinis patikrinimas, kurį atlikusi komisija tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, jog muitinės pareigūnas J. L. padarė tarnybinį nusižengimą.

39Atsakovo 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. 1P-1578 pateiktas atsisakymas duoti Departamento vadovui išankstinį sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą pareiškiant nuomonę, kad sprendimas skirti drausminę nuobaudą – papeikimą, neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, susijusiais su šio pareigūno naryste ir / ar konkrečia veikla Profesinėje sąjungoje. Tai, kad minėtame atsakovo atsisakyme nurodyta, jog pareigūnas J. L. drąsiai reiškia nuomonę, yra principingas, savaime nereiškia, kad nuobaudą jam siekiama skirti dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atsakovo argumentai dėl Profesinės sąjungos, kaip organizacijos, teisės gauti informaciją, būtiną savo veiklai ir savo narių atstovavimui ginant jų teises, galimus pažeidimus, nėra reikšmingai susiję su sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą nedavimo pagrįstumu. Atsakovo argumentai, siejami su 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 1P-616 ir nesančios Profesinės sąjungos nare pareigūnės atžvilgiu nepradėtos tarnybinio nusižengimo procedūros, neturi jokio ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ir / ar veikla Profesinėje sąjungoje, taip pat nėra pakankami spręsti dėl dvigubų tarnybinės atsakomybės standartų taikymo. Pabrėžtina, kad Profesinės sąjungos atsisakyme duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepakanka pareikšti nuomonę, kad pareigūnas yra persekiojamas dėl narystės Profesinėje sąjungoje. Atsisakymas duoti tokį sutikimą turi būti pagrįstas konkrečiais argumentais ir įrodymais, siejamais su darbuotojo, kuriam darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą ir prašo Profesinės sąjungos išankstinio sutikimo, naryste ir veikla profesinėje sąjungoje, atstovavimu profesinių sąjungų nariams. Vien tik deklaratyvūs, bendro pobūdžio teiginiai esą darbdavys ketina skirti tarnybinę nuobaudą darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje teismui paprastai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad profesinės sąjungos atstovaujamasis ir (arba) valdymo organas savo diskreciją duoti ar ne išankstinį sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo naudojo aiškiai klaidingai.

40Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Statuto nuostatas, Kolektyvinės sutarties 27.1-27.3 punktus, sprendime pagrįstai atribojo muitinės profesinės sąjungos dalyvavimo tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje stebėtojo teisėmis funkciją nuo sprendimo duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą funkcijos, nes šios funkcijos nėra tapačios. Atlikdama pirmąją funkciją muitinės Profesinė sąjunga gali pareikšti savo nuomonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados pagrįstumo, tačiau, priimdama sprendimą duoti ar neduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, Profesinė sąjunga tarnybinės nuobaudos pagrįstumą turi įvertinti tik tais aspektais, ar nuobauda nėra skiriama darbuotojui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl darbuotojo veiklos profesinėje sąjungoje.

41Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėjas byloje neįrodė, jog Profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą, iš esmės pažeidžia Departamento interesus. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme aiškiai išreiškė savo poziciją, kad atsakovo nepagrįstas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą profesinės sąjungos nariams, apriboja darbdavio teises operatyviai reaguoti į tarnybinius nusižengimus, sudaro galimybę muitinės pareigūnams trikdyti tarnybinę drausmę ir suponuoja situaciją, kai priklausymas profesinei sąjungai tampa pranašumu kitų, profesinei sąjungai nepriklausančių muitinės pareigūnų atžvilgiu. Šių savo teiginių pagrindimui, priešingai nei teigia apeliantas, pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, t. y. tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas tarnybinis nusižengimas, suteikiantis pagrindą skirti muitinės pareigūnui, kurio atžvilgiu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, tarnybinę nuobaudą, ir atsakovo 2016 m. birželio 17 d. raštą Nr. 1P-1578, kad atsakovas neteisėtai jam sudaro kliūtis užbaigti įstatyme numatytą tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą.

42Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Statuto 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama muitinės pareigūno tiesioginio vadovo arba pareigūną į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie muitinės pareigūno tarnybinį nusižengimą. Ši Statuto nuostata imperatyvi, įpareigojanti muitinės įstaigų kompetentingus vadovus gavus informaciją apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, pradėti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą, t. y. imtis įstatymu numatytų priemonių ir operatyviai bei veiksmingai reaguoti į kiekvieną muitinės pareigūno, nepriklausomai nuo jo užimamų pareigų, ar kitų aplinkybių, tarp jų narystės profesinėje sąjungoje, ar išrinkimo į muitinėje veikiančios profesinės sąjungos renkamuosius organus, galimai padarytą tarnybinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad statutiniams valstybės tarnautojams dėl jiems priskirtų funkcijų pobūdžio, statutinės tarnybos specifikos ypatumų keliami griežti tarnybinės drausmės reikalavimai. Įstatymu numatytas tarnybinės atsakomybės institutas yra priemonė Departamento generaliniam direktoriui teisės aktų nustatyta tvarka reaguoti (Statuto 34 str. 2 d.), kad muitinės pareigūnai laikytųsi įstatymų reikalavimų ir statutinės tarnybos drausmės. Neteisėtas atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo narys, trukdo Departamento vadovui užtikrinti jam įstatymų priskirtų personalo valdymo ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkcijų vykdymą siekiant įstatyme nustatytų tikslų, pažeidžia šios institucijos teisėtą interesą užtikrinti tarnybinę drausmę ir efektyvią muitinės veiklą (viešąjį interesą).

43Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką ir nagrinėjamoje byloje nėra faktinio bei teisinio pagrindo kurti naują precedentą.

44Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgus į tai, tenkinti atsakovo profesinės sąjungos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

45Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

46Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą atmesti.

47Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

48Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėdama administracinę... 3. I.... 4. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad, įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktą... 6. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga atsiliepimu į prašymą... 7. Atsakovas paaiškino, kad, pareikšdama savo nuomonę dėl tarnybinės... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu... 10. Teismas rėmėsi Statuto 16 straipsnio 3 dalimi, 42 straipsnio 1, 2 dalimis,... 11. Teismas konstatavo, kad ginčijamame rašte Profesinė sąjunga išreiškia... 12. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, jog... 13. Teismas darė išvadą, kad Profesinė sąjunga 2016 m. birželio 17 d. raštu... 14. III.... 15. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga apeliaciniu skundu prašo... 16. Atsakovas sutinka, kad Profesinė sąjunga įstatymo nėra įgaliota spręsti,... 17. Pareiškėjas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų... 18. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV.... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl profesinės sąjungos atsisakymo duoti... 22. Byloje nustatyta, kad Muitinės departamente 2016 m. balandžio 25 d. buvo... 23. Ginčijamu 2016 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1P-1578 profesinė sąjunga... 24. Nesutikdamas su profesinės sąjungos atsisakymu duoti sutikimą jos nariui... 25. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas... 26. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas muitinės... 27. Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis... 28. Statutas nustato, kad Valstybės tarnybos įstatymas muitinės pareigūnams... 29. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje... 30. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute profesinių sąjungų veiklos... 31. Iš minėto įstatymų nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų... 32. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 33. Minėtą teismų praktiką atitinkanti nuostata, įtvirtinta 2014 m. spalio 20... 34. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė... 35. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčui aktualų įstatymų... 36. Departamento generalinio direktoriaus 2016 m. birželio 25 d. įsakyme Nr.... 37. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 35 straipsnio 1 dalis nustato,... 38. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas vadovui, turinčiam teisę... 39. Atsakovo 2016 m. birželio 17 d. rašte Nr. 1P-1578 pateiktas atsisakymas duoti... 40. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Statuto nuostatas,... 41. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad... 42. Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už... 43. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai,... 44. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 45. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 46. Atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą... 47. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimą... 48. Nutartis neskundžiama....