Byla 2A-2/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, sekretoriaujant Ilonai Kovger, Galinai Lavrinovič, dalyvaujant atsakovo AB SEB banko atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui, atsakovo G. K. atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų akcinės bendrovės SEB banko (ankstesnis pavadinimas AB SEB Vilniaus bankas) ir G. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-629-524/2006 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Švytūnas“ procesinių teisių perėmėjo ieškovo UAB „Skaldos paviršius“ ieškinį atsakovams akcinei bendrovei SEB bankui, G. K., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei Turto bankui dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Švytūnas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra ieškovas UAB „Skaldos paviršius“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti, atsakovams AB SEB Vilniaus bankui (dabartinis pavadinimas AB SEB bankas), G. K., trečiajam asmeniui AB Turto bankui, prašydamas priteisti iš atsakovų solidariai 84 886,28 Lt žalos atlyginimą bei turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Švytūnas“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratorius, tikrindamas administruojamos įmonės veiklą, nustatė, kad Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. birželio 4 d. nurodymu AB SEB Vilniaus bankas buvo įpareigotas nutraukti bet kokį pinigų išdavimą ir pervedimą iš UAB „Švytūnas“ atsiskaitomųjų sąskaitų, tačiau AB SEB Vilniaus bankas jam pateikto nurodymo nevykdė ir per laikotarpį nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iš UAB „Švytūnas“ atsiskaitomosios sąskaitos UAB „Švytūnas“ direktoriui G. K. nepagrįstai išmokėjo 84 886,28 Lt. Ieškovo nuomone, už atsiradusią žalą atsakovai yra atsakingi solidariai.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui BUAB „Švytūnas“ iš atsakovų G. K. ir AB SEB Vilniaus banko solidariai 84 886,28 Lt žalos atlyginimą ir po 250 Lt advokato pagalbai apmokėti, priteisė iš atsakovų G. K. ir AB SEB Vilniaus banko po 1 273,29 Lt žyminio mokesčio bei 46,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą valstybei.

7Teismas konstatavo, kad UAB „Švytūnas“ buvo padaryta žala, nes įmonė negavo pinigų, kuriuos atsakovas AB SEB Vilniaus bankas išdavė atsakovui G. K.. Teismas nurodė, kad įmonė neteko 84 886,28 Lt, kurie buvo jos sąskaitoje, todėl darytina išvada, kad žala įmonei pasireiškė tiesioginiais nuostoliais. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, jog UAB „Švytūnas“ negalėjo būti padaryta žala, nes šiuos pinigus būtų nurašiusi įmonės kreditorė – Klaipėdos apskrities VMI neginčo tvarka, todėl žala padaryta Valstybinei mokesčių inspekcijai, o ne įmonei. Teismas pažymėjo, kad skolos yra viena iš įmonės turto sudedamųjų dalių ir už jų padengimą yra atsakinga įmonė savo turtu, be to, įvertintina tai, kad vienas iš juridinių asmenų pasibaigimo pagrindų yra juridinio asmens likvidavimas dėl bankroto. Teismas nurodė, kad išanalizavus į bylą pateiktus įrodymus dėl ieškovo turto vertės bankroto bylos iškėlimo dienai, darytina išvada, kad VMI kreditorinis reikalavimas buvo vienas iš pagrindų iškelti UAB „Švytūnas“ bankroto bylą ir per bankroto procedūrą ją likviduoti. Teismas pažymėjo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą ir paskyrus administratorių, jis atstovauja visų kreditorių interesams, todėl atsakovo pozicija dėl netinkamo ieškovo yra teisiškai nepagrįsta.

8Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo G. K. atžvilgiu turi būti sprendžiamas deliktinės atsakomybės klausimas, nes žala įmonei buvo padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais ir dėl to turi būti įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas pažymėjo, kad analizuojant atsakovo veiką atkreiptinas dėmesys į susiklosčiusio teisinio santykio specifiką. Nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas G. K. nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. buvo UAB „Švytūnas“ direktoriumi ir pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio redakciją įmonės vadovas buvo vienasmenis valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1203/2001 teismams yra išaiškinta, kad po 1998 m. balandžio 17 d. atsiradusiems akcinių bendrovių administracijos vadovų žalos, padarytos bendrovei, santykiams taikytinos akcinių bendrovių įstatymo, CK normos, o darbo teisinius santykius reglamentuojančios normos netaikytinos, nes iš esmės direktoriaus ir įmonės teisiniai santykiai yra pavedimo. Teismas nurodė, kad atsakovui G. K. nepateikus įrodymų, kad jis ginčo sumą išleido įmonės interesais, darytina išvada, kad jis veikė neteisėtai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodytą bendrą pareigą veikti įmonės interesais. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovo G. K. paaiškinimas patvirtina, kad jis siekė veikti priešingai įmonės interesams, tačiau analizuojant priežastinį ryšį tarp atsiradusių pasekmių ir atsakovo veiklos, darytina išvada, kad priežastinis ryšys tarp atsiradusių pasekmių yra ne tik atsakovo G. K. veiksmai, bet ir atsakovo banko veiksmai, nes jei bankas nebūtų padaręs klaidos, atsakovas G. K. ginčo sumos nebūtų gavęs, o jei atsakovas G. K. būtų ginčo sumą išleidęs įmonės interesais, banko klaida nebūtų susijusi priežastiniu ryšiu su padaryta žala. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovo G. K. veiksmai buvo susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis ir dėl to iš jo priteistinas žalos atlyginimas ieškovui.

9Teismas nurodė, kad atsakovo G. K. pozicija dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo nutrauktoje civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 yra nepagrįsta, išnagrinėtoje civilinėje byloje ieškovas buvo nurodęs kitas faktines aplinkybes, t. y. tai, kad atsakovas G. K. neatsiskaitė įmonei už gautus iš kitų asmenų 947 113, 03 Lt, tuo tarpu nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas yra kitas - solidarioji atsakomybė su banku.

10Teismas konstatavo, kad atsakovo banko veikloje yra ir deliktinės, ir sutartinės civilinės atsakomybės požymių ir nurodė, kad ieškovas įrodė, jog atsakovo veikoje buvo CK 6.256 straipsnyje išvardyti pagrindai sutartinei atsakomybei atsirasti. Teismas pažymėjo, kad atsakovas bankas pripažino faktą, jog 2004 m. birželio 7 d. – 2004 m. birželio 9 d. UAB „Švytūnas“ buvo banko klientas ir turėjo šiame banke atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau įmonės kreditoriui nurodė, kad įmonė banke sąskaitų neturi, atsakovas iš esmės neginčija, jog padarė klaidą ir jo įrodinėjamos aplinkybės dėl raštų gavimo datos šios klaidos buvimo nepaneigia, nes bylos medžiaga patvirtina, kad VMI 2004 m. birželio 7 d. buvo atsakyta, jog ši įmonė sąskaitų neturi. Dėl šių aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovas nevykdė kliento aptarnavimo sutarties. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. gruodžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1345/2000 išaiškino, jog bankui, kaip specializuotai kredito įstaigai, keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Teismas nurodė, kad VMI pranešimas patvirtina, jog užklausime buvo nurodytas ne tik įmonės kodas, bet ir pavadinimas, todėl bankas, kaip specializuota kredito įmonė, juridinio asmens paiešką galėjo vykdyti ir remiantis kitu juridinio asmens požymiu – pavadinimu. Teismo nuomone, paminėtas sutartinės civilinės atsakomybės pagrindas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis ieškovui, nes jei atsakovas būtų radęs ieškovo banko sąskaitą, įmonė ginčo suma būtų sumažinusi savo kreditorinį reikalavimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovo banko veikoje yra ir deliktinės civilinės atsakomybės požymių, susijusių priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis pasekmėmis. Teismas nurodė, kad kadangi ieškovas – įmonės administratorius – atstovauja ir kreditorių interesams, analizuotina banko deliktinė atsakomybė valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojusi Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnio redakcija įpareigojo visas kredito įstaigas pateikti mokesčių administratoriui informaciją apie visas juridinių asmenų sąskaitas per 3 darbo dienas, o atsakovas bankas, remiantis bylos medžiaga šios pareigos neįvykdė, nors pagal jam keliamus aukštus profesinius reikalavimus privalėjo įvykdyti ir dėl šio neveikimo VMI 2004 m. birželio 4 d. nurodymas buvo įvykdytas ne per 3 dienas, o atsiuntus vėlesnį 2004 m. birželio 15 d. nurodymą, t. y. po to, kai ginčo suma buvo išduota atsakovui G. K..

11Teismas nurodė, kad žalos atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovų solidariai, kadangi CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

12III.

13Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

14Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo AB SEB banko priteistas žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovui AB SEB bankui atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-917/2003 ir 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1345/2000, kadangi nagrinėjamoje byloje ir nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Dėl to teismas netinkamai taikė CPK 4 straipsnį ir tai turėjo įtakos sprendimo byloje priėmimui.
  2. Teismo išvada, kad bankas padarė bendrovei materialinę žalą, yra nepagrįsta. Tarp banko ir G. K. veiksmų bendrininkavimo santykių nėra, bankas negali atsakyti už G. K. veiksmus. Priežastinis ryšys tarp banko neįvykdyto Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nurodymo bankui ir bendrovės administracijos vadovo G. K. veiksmų, pasireiškusių bendrovės lėšų pasisavinimu, yra bendro pobūdžio ir negali būti aiškinamas plečiamai.
  3. Teismas nepagrįstai plečiamai aiškino Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nuostatas ir taikė jas banko atžvilgiu. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 punktas numato ieškinius dėl pripažinimo negaliojančiais tų sandorių, kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriaus, tačiau nagrinėjamoje byloje kalba apie tokius sandorius neina ir bankas nėra tokių sandorių šalis. Taip pat pažymėtina, kad nėra teisinio pagrindo plečiamai aiškinti ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 14 punkto dėl kreditorių interesų gynimo.

15Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo G. K. priteistas žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti, o laikant, kad byla nenutrauktina – ieškinį atsakovui G. K. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje ir Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006, kurioje ieškovas UAB „Švytūnas“ ieškinio G. K. atžvilgiu atsisakė, ieškinio pagrindas nėra tas pats. Teismas, motyvuodamas abiejų bylų ieškinio pagrindų netapatumą nurodė tik vieną motyvą - atsakomybės formos skirtumą, tačiau ieškinio pagrindą sudaro ne atsakomybės forma, o atsakomybės rūšis. Abiejų ieškinių dalykas ir pagrindas G. K. atžvilgiu buvo identiškas, todėl pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas G. K. atžvilgiu privalėjo bylą nutraukti. Pažymėjo, kad G. K. įmonės atžvilgiu nėra skolininkas, todėl jo kaltė nepreziumuojama, o ją privalo įrodyti ieškovas, todėl teismas nepagrįstai kaltės įrodinėjimo naštą perkėlė atsakovui.
  2. G. K. pinigus iš banko paėmė teisėtai ir pagrįstai, kadangi nežinojo apie VMI įpareigojimus bankui. Teismas sprendime nenurodė motyvų, kurie pagrįstų G. K. ir banko bendrus ir vieningus veiksmus, dėl kurių atsirado žala įmonei, todėl laikytina, kad tokie veiksmai neįrodyti, ir jie negali būti pagrindu solidariajai atsakomybei taikyti. Įmonei žala atsirado dėl banko neteisėto pinigų išmokėjimo.
  3. Teismas privalėjo stabdyti bylą kol bus išnagrinėtos baudžiamosios bylos, kuriose yra aiškinamos pinigų plovimo per UAB „Švytūnas“ aplinkybės, kas leidžia teigti, kad VMI patikrinimo akte nurodytos įmonės gautos pajamos iš viso nebuvo gautos ir negali būti laikomos įmonės lėšomis. Toks prašymas teismui buvo pateiktas, tačiau teismas nepagrįstai jį atmetė.
  4. Teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis asmenis, kuriems pareikšti įtarimai minėtose baudžiamosiose bylose.

16Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Švytūnas“ nurodo, kad su atsakovų apeliaciniais skundais nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

17Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi nutarė pakeisti ieškovą BUAB „Švytūnas“ procesinių jo teisių perėmėju ieškovu UAB „Skaldos paviršius“.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo G. K. apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimas pakeistinas.

20Dėl byloje nustatytų turinčių reikšmę aplinkybių

21Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB „Švytūnas“ buvo iškelta bankroto bylą. Bankroto administratorius, tikrindamas administruojamos įmonės veiklą, nustatė, kad Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas 2004 m. birželio 4 d. nurodymu Nr. N36-30, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 15 punktu, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu (mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir mokėti mokesčiai), nurodė AB SEB Vilniaus bankui nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš UAB „Švytūnas“ atsiskaitomųjų sąskaitų, esančių kredito įstaigoje. AB SEB Vilniaus bankas jam pateikto nurodymo neįvykdė. Laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iš UAB „Švytūnas“ atsiskaitomosios sąskaitos UAB „Švytūnas“ direktoriui G. K. buvo išmokėta 84 380 Lt. Tuo pačiu bankas už lėšų išgryninimą paėmė iš UAB „Švytūnas“ 506,28 Lt komisinį mokestį. Padaryta UAB „Švytūnas“ nuostolių suma yra 84 886,28 Lt.

22Dėl atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo

23Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo argumentus.

24Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Jeigu teismo taikoma solidarioji atsakomybė, tai teismas turi argumentuoti, kodėl netaikoma dalinė atsakomybė.

25Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Jeigu dėl tokių veiksmų pagal įstatymą atsako keli subjektai, tai teismas privalo įtraukti į bylą visus atsakingus asmenis ir spręsti jų atsakomybės dydžio klausimus, priklausomai nuo atliktų veiksmų ir sukeltų pasekmių, nors žalą patyręs asmuo, reikšdamas ieškinio reikalavimą, būtų nurodęs ne visus žalą padariusius ir prie to prisidėjusius asmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L., V. L. v. Z. S. ir kt., byla Nr. 3K-3-764/2003).

26Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovams dėl solidaraus padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių atsakovų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis). Šios taisyklės išimtis nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje ir 6.279 straipsnio 1 dalyje - bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

27Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007; teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. L. ir kt. v. VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-156/2005).

28Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Dalinei atsakomybei pagrįsti turi būti protingas pagrindas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. valstybės įmonė Registrų centras ir kt., byla Nr. 3K-3-295/2006).

29Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. ir kt. v. Lietuvos Respublika ir kt., byla Nr. 3K-3-518/2006). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. DNSB „Medvėgalis“ ir kt., byla Nr. 3K-7-345/2007). Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti įvertinta deliktinės atsakomybės apimtis, kurią sudaro pirmiau nurodytos ir kitos konkrečioje situacijoje reikšmingos aplinkybės. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai pasekmių atžvilgiu; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus.

30Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio teismo išaiškinimais (ratione materiae) žemesniųjų instancijų teismai turi vadovautis ne a priori, o tais atvejais, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos ir teismo nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės (ratio decidendi) yra analogiškos.

32Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gruodžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-1345/2000, kadangi bylų aplinkybės skirtingos, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta nutartimi, priėmė sprendimą nepagrįstai nagrinėjamoje byloje suabsoliutindamas banko atsakomybę.

33Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir taiko teisės normas, tai teismas daro ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes siedamas su taikytina teisės norma.

34Dėl šių argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 4 straipsnį ir tai turėjo įtakos sprendimo byloje priėmimui.

35Dėl žalą įmonei padariusių asmenų

36Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog bankas padarė įmonei materialinę žalą. Banką būtų galima laikyti padariusiu žalą bendrovei, jei bankas bendrovės pinigus būtų pervedęs ar kitaip perleidęs tretiesiems asmenims arba būtų sudaręs sąlygas tretiesiems asmenims gauti bendrovės pinigus be teisėto pagrindo. Bylos duomenys patvirtina, kad tokios pasekmės nekilo dėl banko neteisėto veikimo arba neveikimo. Pinigus iš bendrovės sąskaitos gavo bendrovės administracijos vadovas, kuris pagal savo statusą turėjo teisę disponuoti bendrovės lėšomis. Bankas nei tyčia, nei dėl neatsargumo savo veiksmais nedarė įtakos tam, kad įmonės vadovas G. K. bendrovės pinigus pasisavintų. Nėra banko ir G. K. bendrininkavimo ar kokių nors kitų suderintų veiksmų. Įmonės administracijos vadovas, išgryninęs pinigus, t.y. iš sąskaitos paėmęs grynus pinigus, privalėjo juos panaudoti bendrovės ūkinės-komercinės veiklos tikslams, bendrovės prievolių vykdymui. Bankas tam jokių kliūčių nedarė. Tas faktas, jog G. K. paimtus iš sąskaitos pinigus pasisavino, yra pačios bendrovės, kaip privataus juridinio asmens, problema, kurią bendrovė gali spręsti reikalaudama, kad būtent bendrovės administracijos vadovas atlygintų bendrovei padarytą žalą. Veiksmų ryšys tarp banko neįvykdyto Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo nutraukti pinigų išmokėjimą ir pervedimą iš sąskaitos dėl mokesčių mokėtojo neleidimo patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, nukreipto prieš bendrovę bankui, ir bendrovės administracijos vadovo veiksmų, pasireiškusių bendrovės lėšų pasisavinimu, yra bendro pobūdžio, negali būti aiškinamas bei taikomas plečiamai ir negali būti laikomas priežastiniu ryšiu. Civilinė atsakomybė, kaip turtinė prievolė, gali atsirasti tik esant įstatyme nustatytų jos atsiradimo sąlygų visumai: žalai, neteisėtiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Banko bei įmonės administracijos veiksmai nėra bendri ir iš banko veiksmų tiesiogiai neatsirado bendrovės administracijos vadovo neteisėti veiksmai ir jais sukelta žala bendrovei. Banko kaltė dėl Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nurodymo nevykdymo nėra kaltė įmonei dėl padarytos žalos. Žala įmonei padaryta tik tiesioginiais įmonės administracijos vadovo G. K. veiksmais.

37Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai bei plečiamai aiškino ir taikė CK 6.6, 6.247 straipsnius, todėl teismas banko atžvilgiu priėmė nepagrįstą sprendimą.

38Dėl kreditoriaus interesų gynimo

39Ieškinys bankui dėl žalos atlyginimo bendrovei siejamas su aplinkybe, jog bankas neįvykdė ne paties ieškovo, o jo kreditoriaus nurodymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nurodymas bankui buvo duotas ne bendrovės interesais, bet VMI interesais ir nukreiptas prieš bendrovę kaip sankcija (pinigų išdavimo ir pervedimo nutraukimas) bendrovei. Sankcijos priežastis buvo tai, kad bendrovė neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. VMI turėjo teisę taikyti sankcijas bankui dėl nurodymo nevykdymo pagal Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas. Tokios teisės VMI neperdavė ir negalėjo perleisti kitam asmeniui, nes ji neatskiriama nuo VMI asmens. VMI minėta teise nepasinaudojo. VMI siekė patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Nurodymas nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą buvo ne tikslas, o priemonė tikslui pasiekti. Bankas VMI pateikė bendrovės pinigų judėjimą patvirtinančių dokumentų kopijas (2004 m. birželio 16 d. banko lydraštis Nr.0400209), tokiu būdu sudarydamas galimybę VMI pasiekti Telšių apskrities aplinkybės mokesčių inspekcijos direktoriaus 2004 m. birželio 4 d. nurodyme išdėstytą tikslą. Pažymėtina tai, kad VMI išieškojimo nevykdė ir nepateikė bankui vykdyti dokumentų dėl išieškojimo. VMI bankui nebuvo ir nėra pateikusi sprendimo priverstinai išieškoti mokesčio mokėtojo mokestinę nepriemoką. Minėtame nurodyme nebuvo keliamas toks klausimas.

40Nesant VMI sprendimo nurašyti, išieškoti nepriemokas ir nepateikus tokio sprendimo vykdyti bankui, nėra pagrindo ir negalima teigti, kad bankas padarė VMI žalą dėl VMI negalėjimo išieškoti iš bendrovės nepriemokas.

41Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys atsakovui AB SEB bankui yra nepagrįstas ir atmestinas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

42Dėl atsakovo G. K. apeliacinio skundo

43Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo G. K. apeliacinio skundo argumentų.

44Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB“ Švytūnas“ buvo iškelta bankroto byla, įmonė įgijo bankrutuojančios statusą ir įmonei taikomas Įmonių bankroto įstatymas. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnį įmonės administratorius valdo, naudoja, disponuoja įmonės turtu šio įstatymo nustatyta tvarka, gina visų kreditorių interesus. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui, todėl administratorius turi teisę ginčyti sandorius visais CK nustatytais pagrindais.

45Nagrinėjamoje byloje įmonės administratorius 2005 m. rugsėjo 22 d. pareiškė ieškinį dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d., atlyginimo. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepraleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

46Bylos duomenys patvirtina, kad AB SEB Vilniaus bankas UAB „Švytūnas“ direktoriui G. K. laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. iš UAB „Švytūnas“ sąskaitos išdavė 84 380 Lt grynųjų pinigų ir buvo mokėtas 506,28 Lt komisinis mokestis. Atsakovas G. K., tuo metu būdamas UAB „Švytūnas“ direktoriumi, pagal CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalo įrodyti, kad šią pinigų sumą išleido įmonės interesais. Bylos duomenys patvirtina, kad G. K. neįrodė, kad paimtus iš sąskaitos pinigus panaudojo įmonės tikslams bei interesams. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonei buvo padaryta žala, nes įmonė tų pinigų negavo. Žala(nuostoliai) civilinėje teisėje aiškinami pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam ir pasireiškia to objekto ekonominės vertės sumažėjimu. Žala yra dviejų rūšių, t.y. tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Šiuo atveju įmonė neteko 84 886,28 Lt, kurie buvo jos sąskaitoje, todėl darytina išvada, kad žala įmonei pasireiškė tiesioginiais nuostoliais. Nepagrįsta atsakovų pozicija, jog UAB „Švytūnas“ negalėjo būti padaryta žala, nes šiuos pinigus būtų nurašiusi įmonės kreditorius VMI ne ginčo tvarka, todėl žala padaryta VMI, o ne įmonei.

47Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina G. K. deliktinę atsakomybę, žalos įmonei padarymą tiesioginiais neteisėtais atsakovo G. K. veiksmais. Pateiktais į bylą įrodymais įrodytos atsakovo G. K. visos civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.245 straipsnio 4 dalyje, 6.246-6.249 straipsniuose. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Ji atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Veika yra laikoma neteisėta, kai asmuo pažeidžia teisinę pareigą. Pagal bylos duomenis darytina išvada, jog yra įrodyta G. K. neteisėta veika UAB „Švytūnas“ atžvilgiu, įrodytas priežastinis ryšys tarp G. K. neteisėtų veiksmų ir šiais veiksmais UAB „Švytūnas“ padarytos žalos.

48Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas G. K. nuo 2004 m. birželio 7 d. iki 2004 m. birželio 9 d. buvo UAB „Švytūnas“ direktorius. Pagal tuo metu galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį įmonės vadovas buvo vienasmenis valdymo organas, atsakantis už bendrovės veiklos organizavimą. Įrodinėjimo našta apie paimtų iš įmonės pinigų tinkamą panaudojimą įmonės interesais tenka pinigus paėmusios buvusiam įmonės vadovui G. K..

49Atsakovui G. K. nepateikus įrodymų, kad jis ginčo sumą išleido įmonės interesais, darytina išvada, kad jis veikė neteisėtai, pažeisdamas Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje nurodytą bendrą pareigą veikti įmonės interesais, ir padarė įmonei žalą.

50Bylos duomenys patvirtina, kad G. K. atsakomybė yra dalinė, bet ne solidari. Pagal bylos duomenis darytina išvada, kad tik atsakovo G. K. veiksmai tiesiogiai buvo susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis žalos pasekmėmis, todėl tik iš jo priteistinas žalos atlyginimas ieškovui. Bylos duomenys patvirtina bendrų veiksmų bei kitų aplinkybių bei pagrindų solidariajai atsakomybei nebuvimą.

51Nepagrįsti atsakovo G. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl nagrinėjamos bylos nutraukimo, ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo nutrauktoje Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 ir nagrinėjamoje byloje, nes nagrinėjamoje byloje yra kitas ieškinio pagrindas ir dalykas, kitos šalys nei nutrauktoje byloje. Ieškinio faktinis pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t.y. ieškinio dalyką. Nutrauktoje civilinėje byloje ieškovas nurodė kitas faktines aplinkybes, t.y. tai, kad atsakovas G. K. neatsiskaitė įmonei už gautus iš kitų asmenų 947 113, 03 Lt. Nagrinėjamoje byloje faktinis ieškinio pagrindas yra kitas, t.y. G. K. paėmimas iš įmonės sąskaitos 84 380 Lt ir jų nepanaudojimas įmonės interesais. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-177-370/2006 esantis UAB „Švytūnas“ kreditorių susirinkimo 2006 m. sausio 13 d. protokolas Nr. 4 patvirtina, kad kreditorių susirinkimas nutarė nutraukti pradėtą civilinę bylą Nr. 2-1021-370/2005 ir su 947 113,03 Lt civiliniu ieškiniu Telšių apskrities VMI prisijungti prie baudžiamosios bylos Nr. 06-1-07004. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 17 d. nutartyje, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-177-370/2006 nurodyta, kad iš bylos medžiagos matyti, kad reikalaujamų nuostolių pagrįstumo vertinimas yra susijęs su trečiojo asmens inicijuotos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo rezultatais, atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė reikalavimus ginti per baudžiamąjį procesą, todėl ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja viešajam interesui ir imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis minėta baudžiamoji byla nėra išnagrinėta. Nurodyti bei kiti bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje ir nutrauktoje byloje ieškinio pagrindas, dalykas ir šalys nėra tapatūs.

52Nepagrįsti atsakovo G. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl kitų asmenų įtraukimo į nagrinėjamą bylą.

53Kiti atsakovo G. K. apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

54Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas G. K. savo veiksmais padarė ieškovui 84 886,28 Lt žalą, atsakovo G. K. atsakomybė yra dalinė bei nėra solidari ir tik atsakovas G. K. turi prievolę atlyginti ieškovui 84 886,28 Lt žalą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas.

55Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo G. K. apeliacinis skundas atmestinas ir Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimas pakeistinas, suformuluojant sprendimo rezoliucinę dalį ir ieškinį tenkinant iš dalies, priteisiant ieškovui BUAB „Švytūnas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra UAB „Skaldos paviršius“, 84 886,28 Lt žalos atlyginimą, ieškinį atsakovui AB SEB bankui atmetant ir išsprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo G. K. ieškovui BUAB „Švytūnas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra ieškovas UAB „Skaldos paviršius“, 500 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 2 546 Lt žyminio mokesčio.

58Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovo UAB „Skaldos paviršius“ ir atsakovo G. K. į valstybės biudžetą po 20 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 87 straipsniu sprendžia, kad atsakovui AB SEB bankui gražintinas sumokėtas 2546 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir atsakovui G. K. gražintinas sumokėtas 2 546 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą.

60Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

61Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo revoliucinę dalį suformuluoti taip:

62„Ieškinį tenkinti iš dalies.

63Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Švytūnas“, kurios procesinių teisių perėmėjas yra ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Skaldos paviršius“, 84 886,28 Lt (aštuoniasdešimt keturis tūkstančiius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus dvidešimt aštuonis centus) žalos atlyginimo ir 500 Lt (penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

64Priteisti iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 2 546 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio ir 93,20 Lt (devyniasdešimt tris litus dvidešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

65Ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui atmesti“.

66Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skaldos paviršius“ į valstybės biudžetą 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

67Priteisti iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 20 Lt (dvidešimt litų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

68Grąžinti atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui 2 546 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

69Grąžinti atsakovui G. K. 2 546 Lt (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt šešis litus) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas BUAB „Švytūnas“, kurio procesinių teisių perėmėjas yra... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas konstatavo, kad UAB „Švytūnas“ buvo padaryta žala, nes įmonė... 8. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo G. K. atžvilgiu... 9. Teismas nurodė, kad atsakovo G. K. pozicija dėl ieškinio dalyko ir pagrindo... 10. Teismas konstatavo, kad atsakovo banko veikloje yra ir deliktinės, ir... 11. Teismas nurodė, kad žalos atlyginimas ieškovui priteistinas iš atsakovų... 12. III.... 13. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai... 14. Apeliaciniu skundu atsakovas AB SEB bankas prašo apeliacinės instancijos... 15. Apeliaciniu skundu atsakovas G. K. prašo apeliacinės instancijos teismą... 16. Atsiliepime į apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Švytūnas“ nurodo, kad... 17. Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. vasario 29 d. nutartimi nutarė pakeisti... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atsakovo AB SEB banko apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo G. K.... 20. Dėl byloje nustatytų turinčių reikšmę aplinkybių... 21. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB... 22. Dėl atsakovo AB SEB banko apeliacinio skundo... 23. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo AB SEB banko apeliacinio... 24. Paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai... 25. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą... 26. Ieškovui pareiškus ieškinį atsakovams dėl solidaraus padarytos turtinės... 27. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų... 28. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių... 29. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala,... 30. Dėl kasacinio teismo praktikos taikymo... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kasacinio teismo... 32. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai... 33. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, vykdydamas teisingumą, aiškina ir... 34. Dėl šių argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Dėl žalą įmonei padariusių asmenų... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 37. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai bei... 38. Dėl kreditoriaus interesų gynimo... 39. Ieškinys bankui dėl žalos atlyginimo bendrovei siejamas su aplinkybe, jog... 40. Nesant VMI sprendimo nurašyti, išieškoti nepriemokas ir nepateikus tokio... 41. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys atsakovui... 42. Dėl atsakovo G. K. apeliacinio skundo... 43. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais atsakovo G. K. apeliacinio skundo... 44. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. gruodžio 17 d. nutartimi UAB“... 45. Nagrinėjamoje byloje įmonės administratorius 2005 m. rugsėjo 22 d.... 46. Bylos duomenys patvirtina, kad AB SEB Vilniaus bankas UAB „Švytūnas“... 47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenys patvirtina G. K. deliktinę... 48. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovas G. K. nuo 2004 m.... 49. Atsakovui G. K. nepateikus įrodymų, kad jis ginčo sumą išleido įmonės... 50. Bylos duomenys patvirtina, kad G. K. atsakomybė yra dalinė, bet ne solidari.... 51. Nepagrįsti atsakovo G. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl nagrinėjamos... 52. Nepagrįsti atsakovo G. K. apeliacinio skundo teiginiai dėl kitų asmenų... 53. Kiti atsakovo G. K. apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės... 54. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas G. K.... 55. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo AB SEB banko... 56. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, sprendžia, kad... 57. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad... 58. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 92, 93, 96 straipsniais, sprendžia,... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 8... 60. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 61. Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pakeisti ir... 62. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 63. Priteisti iš atsakovo G. K. ieškovui bankrutavusiai uždarajai akcinei... 64. Priteisti iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 2 546 Lt (du... 65. Ieškinį atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui atmesti“.... 66. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Skaldos paviršius“... 67. Priteisti iš atsakovo G. K. į valstybės biudžetą 20 Lt (dvidešimt litų)... 68. Grąžinti atsakovui akcinei bendrovei SEB bankui 2 546 Lt (du tūkstančius... 69. Grąžinti atsakovui G. K. 2 546 Lt (du tūkstančius penkis šimtus...