Byla e2A-1434-163/2016
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės ir Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. D. ir N. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. D. ir N. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „DNB bankas“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti 2005-03-30 ieškovų su atsakove sudarytos Kreditavimo sutarties Nr. 4-195 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-03-30 ieškovai su atsakove sudarė Kreditavimo sutartį Nr.4-195, kurios sąlygos buvo keistos 2006-11-30 Susitarimu Nr.1, 2007-01-24 Susitarimu Nr.4-195/2, 2008-05-08 Susitarimu Nr.4-195/3, 2012-06-04 Susitarimu Nr.4-195/4 ir pagal sutarties sąlygas gavo iš banko 90 495,06 Eur kreditą sodo pastato unikalus numeris 4400-0520-8340, adresu ( - ) Palangos m. sav., statybai ir papildomai gavo 1 576,59 Eur pradelstų įsiskolinimų dengimui. 2005-03-31 Palangos m. notarų biuro notarė A. Bluškienė patvirtino hipotekos sandorį, reg. Nr.2-1657, hipotekos kodas hipotekos registre Nr.03120050002379, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais, pagal kurį ieškovai atsakovo naudai įkeitė 0,0800 ha žemės sklypą, unikalus numeris 2501-0009-0190 su 273 kv. m. sodo namu, unikalus numeris 4400-0520-8340 ir kitais statiniais, unikalus numeris 4400-0525-0955, esančius ( - ), Palangos m. sav. Visą paimtą kreditą ieškovai turėjo grąžinti bankui iki 2030-02-26, tačiau ieškovams vėluojant laiku mokėti bankui pagal pasirašytas sutartis, atsakovė raštais Nr.30.56-37/4308 ir Nr.30.56-37/5135 įspėjo ieškovus dėl galimo sutarties nutraukimo ir 2015-02-25 Sutartį nutraukė. 2015-05-13 Vilniaus miesto 14-ajame notarų biure buvo atliktas vykdomasis įrašas Nr.14-2164. Šiuo metu antstolė Vida Daugirdienė vykdo priverstinio turto realizavimo veiksmus vykdomojoje byloje 0004/15/00857. Ieškovai iš banko skolinosi gyvenamojo namo statybai, todėl ieškovų su banku sudarytai kredito sutarčiai turi būti taikomos vartojimo sutarčių sąlygos. Ieškovai su banku keletą kartų keitė kredito sutarties sąlygas, tačiau kai ieškovams atsirado sunkumų vykdyti su banku pasirašytą sutartį, bankas atsisakė svarstyti galimybę keisti sutarties sąlygas ir sutartį vienašališkai nutraukė.

5II.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  1. Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-23 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas byloje nustatė, kad bankas su ieškovais 2005-03-30 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 4-195, kurios pagrindu kredito gavėjams kaip bendraskoliams buvo suteiktas 90 495,06 Eur dydžio kreditas sodo pastato, adresu ( - ), Palanga, statybai, terminui iki – 2030-02-26 (sąlygos keistos ir papildytos 2006-11-30 Susitarimu Nr. 1, 2007-01-24 Susitarimu Nr. 4-4195/2, 2008-05-08 Susitarimu Nr. 4-195/3, 2012-06-04 Susitarimu Nr. 4-195/4, 2013-05-08 Susitarimu Nr. 4-195/5, kurie yra sudėtinė ir neatskiriama Kreditavimo sutarties dalis, toliau – Kreditavimo sutartis). Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo su statiniais, adresu ( - ), Palangos m., hipoteka. Ieškovų prašymu bankas ieškovams suteiktą kreditą keletą kartų restruktūrizavo, dėl ko papildomais 2006-11-30, 2007-01-24, 2008-05-08, 2012-06-04, 2013-05-08 Susitarimais buvo keičiamos Kreditavimo sutarties sąlygos, t.y. ieškovams suteiktos papildomo kredito dalys pradelstoms ieškovų įmokoms padengti, atidėtas negrąžinto kredito pradžios mokėjimo terminas, pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos, palūkanos. Ieškovai vėlavo vykdyti mokėjimus, dėl ko susidarius įsiskolinimui, bankas 2014-06-10 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus apie jų 1368,75 Eur pardelstą skolą (1120,80 Eur pradelstas kreditas, 246,92 Eur nesumokėta palūkanų, 1,03 Eur delspinigiai) bei paragino iki 2014-08-09 padengti susidariusį įsiskolinimą, įspėjant apie skolos negrąžinimo teisines pasekmes. Skola iki nustatyto termino padengta nebuvo, bankas pakartotinai 2014-08-13 raštu „Įspėjimas dėl kreditavimo sutarties sąlygų nutraukimo“ įspėjo ieškovus apie 3153,36 Eur pradelstą skolą (2077,44 Eur pradelstas kreditas, 1046,42 Eur nesumokėtos palūkanos, 29,50 Eur delspinigiai) bei nustatė terminą iki 2014-09-17 padengti įsiskolinimų, įspėjant, kad nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Dar kartą Bankas 2014-10-01 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus apie 1724,61 Eur įsiskolinimą Bankui (1 343,34 Eur pradelstas kreditas, 379,95 Eur nesumokėtos palūkanos, 1,32 Eur delspinigiai) ir nustatė terminą iki 2014-11-30 pradelstai skolai padengti. Skola padengta nebuvo, įsiskolinimas augo, bankas 2014-12-01 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ įspėjo ieškovus apie 3 466,40 Eur pradelstą skolą (2299,98 Eur padelstas kreditas, 1138,51 Eur nesumokėtos palūkanos, 27,91 Eur delspinigiai), nustatė papildomą terminą iki 2015-01-05 pradelstai skolai padengti ir įspėjo, kad nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. 2015-01-07 ieškovė N. D. paprašė nenutraukti Kreditavimo sutarties, nurodydama, kad pasižada iki 2015-02-01 padengti 3381 Eur skolą, tačiau 2015-02-02 buvo sumokėta 1000 Eur. Bankas elektroniniu paštu skubiai 2015-02-02 pranešė ieškovui A. D., kad vietoje žadėtų 3 381 Eur yra pervesta Bankui tik 1000 Eur, todėl įspėjo, kad jei artimiausiomis dienomis nebus sumokėta likusi skola, bankas nutrauks Kreditavimo sutartį. 2015-02-04 elektroniniu paštu ieškovas A. D. paprašė banką pratęsti terminą likusiai skolai padengti iki 2015-02-09, tačiau jokių mokėjimų bankui skolai padengti ieškovai nebepadarė. Bankas 2015-02-25 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Banko kaip ieškovų kreditoriaus naudai yra išduotas notarės R. Birutienės 2015-05-13 vykdomasis įrašas dėl 86 687,90 Eur skolos pagal Kreditavimo sutartį ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo.
  2. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad Kreditavimo sutartis (jų tekstą) ieškovė pasirašė ne abipusėmis derybomis pagrįstu šalių susitarimu, o prisijungimo prie sutarties būdu (CK 6.160 str. 2d.) bei nurodė, kad ieškovai įsipareigojo atsakovei sutartyje sulygtomis sąlygomis mokėti palūkanas už suteiktą kreditą. Ši sutartis buvo sudaryta iš bendrųjų ir specialiųjų sąlygų. Sudarius kreditavimo sutartį buvo galimybė keisti specialiąsias sutarties sąlygas ir šioje byloje ieškovams prašant, bankas ieškovams suteiktą kreditą keletą kartų restruktūrizavo. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl kredito suteikimo, su sutarties sąlygomis buvo susipažinę, tai patvirtina ieškovų parašai, ieškovai turėjo galimybę bet kuriuo metu nesutikti su atsakovės sąlygomis ir pasirinkti bet kurį kitą kredito paslaugų teikėją.
  3. Teismas nesutiko su ieškovų nuomone, kad sutarties vienašališkas nutraukimas buvo nepagrįstas, o griežtas sutarties nesilaikymas nesudaro pagrindo ją nutraukti vienašališkai. Teismas motyvavo tuo, kad Ieškovai kaip kredito gavėjai (bendraskoliai) įsipareigojo Kreditavimo sutartimi prisiimtus sutartinius įsipareigojimus vykdyti tinkamai pagal Kreditavimo sutarties sąlygas ir nustatytu laiku mokėti bankui kredito, palūkanų įmokas (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 4-5 p., bendrosios dalies 9-22 p.). Sutartis numatė, kad yra galimas vienašališkas sutarties nutraukimas kredito gavėjams nesilaikant sutarties sąlygų.
  4. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, kad jų kaip vartotojų interesai turėtų būti ypatingai saugomi ir ginami. Teismas motyvavo tuo, kad buvimas silpnesniąja sutarties šalimi nepašalina vartotojo įsipareigojimų vykdyti įsipareigojimus, numatytus sutartyje. Be to ieškovams ne kartą buvo restruktūrizuojamas įmokų mokėjimas, todėl teigti kad atsakovė neatsižvelgė į silpnesniąją kredito gavėjo padėtį, nėra pagrindo.
  5. Ieškovai nurodė, jog sutinka kad jie netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo įmokų bankui, tačiau nurodo, kad atsakovas nesiėmė visų galimų priemonių šalių sutartiniams santykiams išsaugoti, nepakankamai bendradarbiavo su ieškovais, tačiau teismas pažymėjo, kad papildomų susitarimų su ieškovais sudarymas, palengvino Kredito sutarties vykdymą, kadangi bankas atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovai dėl susiklosčiusios sudėtingos materialinės padėties, negali nustatytu terminu tinkamai vykdyti sutartį – mokėti kredito įmokas, palūkanas ir kitus privalomus mokėjimus. Teismas papildomai nurodė, kad ieškovai nuo pranešimų iš banko gavimo dienos (pirmas 2014-06-10 banko pranešimas) bei nuo paskutinės įmokos atlikimo 2015-02-02 turėjo galimybę siekti pagerinti savo finansinę padėtį ir mokėti kredito įmokas, palūkanas ir kitus privalomus mokėjimus, nors ir mažesnius, nei numatyta Kredito sutartyje bei mokėjimo grafike, tačiau neatliko jokių veiksmų, kad sumažintų esamą įsiskolinimą bankui.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį tenkinti visiškai.
  2. Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo Kredito sutarties sąlygų, kurių pagrindu Kredito sutartis buvo nutraukta, sąžiningumo aspektu (CK 6.188 str.), todėl tokiu būdu ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bet ir neatskleidė bylos esmės.
  3. Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovų mokėjimai pagal sutartį sutriko dėl objektyvių priežasčių ir ilgalaikėje perspektyvoje bankas galėjo sudaryti galimybę ieškovams papildomai suteikti galimybę sutartį išsaugoti ir vykdyti, o ne nutraukti. Sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi apie dešimt metų, nebuvo galima konstatuoti, kad atsakovas iš Kredito sutarties negavo to, ko tikėjosi.
  4. Taip pat turėtų būti atsižvelgtina į tai, kad ieškovai Kredito sutartyje teismo yra pripažinti vartotojais, kas turi sąlygoti didesnį atsižvelgimą į jų interesus ir pasekmes, kurias jiems sukelia Kredito sutarties nutraukimas. Apeliantai pažymi, kad ieškovams kiltų neigiamos pasekmės – jie netektų savo gyvenamojo būsto.
  5. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sutartį su ieškovais nutraukė dėl 2 466,40 Eur skolos. Be to bankui nustačius papildomą terminą iki 2015-01-05 pradelstai skolai padengti ir įspėjus, kad nepadengus skolos, Bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį, ieškovė N. D. raštu paprašė nenutraukti Kreditavimo sutarties ir sumokėjo 1 000 Eur. Ieškovai nurodo, kad nagrinėjama situacija buvo panaši į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-297/2012 situaciją.
  6. Atsakovė AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Juo nurodo, kad apeliantai įsipareigojo grąžinti atsakovei kredito sutartimi gautą kreditą sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka – kas mėnesį mokant atsakovei kredito dengimo ir palūkanų įmokas. Tačiau apeliantai šios pareigos nevykdė, tą pripažįsta. Apeliaciniame skunde dėstoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Kreditavimo sutarties Ieškovams nepavyko įvykdyti dėl Ieškovo sveikatos būklės, sumažėjusių pajamų, skyrybų proceso, tačiau šios aplinkybės teisės normų nenumatytos nei kaip nenugalimos jėgos aplinkybės, nei kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovai, sudarydami kredito sutartį, galėjo ir privalėjo numatyti ir įvertinti savo finansines galimybes įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ilgalaikėje perspektyvoje ir su tuo susijusias aplinkybes bei prisiimti pasekmes dėl sutarties nevykdymo. Aplinkybė, kad kreditorius pareikalauja skolininką vykdyti sutartį ir grąžinti skolą, nereiškia, kad yra pažeidžiamos vartotojų teisės. Jokie vartotojų teises ginantys įstatymai nenumato, kad vartotojas gali nevykyti sutarties vien dėl to, kad jis vartotojas. Atsakovė nurodo, kad pagal CK 6.881 str. įtvirtiną kreditavimo sutarties sampratą piniginių įmokų (grąžintino kredito ir palūkanų) mokėjimas kreditoriui yra esminė kredito gavėjo pareiga ir kreditavimo sutarties sąlyga, todėl įmokų kreditoriui sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka nemokėjimas vertintinas kaip esminis kreditavimo sutarties pažeidimas, kas ir numatyta Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 59 p. Bankas apie gręsiantį sutarties nutraukimą Ieškovus buvo keletą kartų raštiškai įspėjęs, Banko įspėjamuosius raštus Ieškovai pasirašytinai gavo, apie skolos negrąžinimo teisines pasekmes žinojo. Be to, svarbu pažymėti, kad Bankas nenutraukė Kreditavimo sutarties dėl vienos Ieškovų nesumokėtos įmokos, o sutartį nutraukė po Ieškovų ilgalaikio sistemingo kredito/palūkanų įmokų Bankui nemokėjimo, jiems pradelstos skolos nesumokėjus per raštiškai Banko nustatytus papildomus terminus prievolei įvykdyti.

9IV.

10Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
  4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes byloje, remdamasis byloje esančiais duomenimis, t.y. kad bankas su ieškovais 2005-03-30 sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 4-195, kurios pagrindu kredito gavėjams kaip bendraskoliams buvo suteiktas 90495,06 Eur dydžio kreditas sodo pastato, adresu ( - ), Palanga, statybai, terminui iki – 2030-02-26 (sąlygos keistos ir papildytos 2006-11-30 Susitarimu Nr. 1, 2007-01-24 Susitarimu Nr. 4-4195/2, 2008-05-08 Susitarimu Nr. 4-195/3, 2012-06-04 Susitarimu Nr. 4-195/4, 2013-05-08 Susitarimu Nr. 4-195/5, kurie yra sudėtinė ir neatskiriama Kreditavimo sutarties dalis, toliau – Kreditavimo sutartis). Kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovams priklausančio nekilnojamojo turto: žemės sklypo su statiniais, adresu ( - ), Palangos m., hipoteka. Ieškovų prašymu bankas ieškovams suteiktą kreditą keletą kartų restruktūrizavo, dėl ko papildomais 2006-11-30, 2007-01-24, 2008-05-08, 2012-06-04, 2013-05-08 Susitarimais buvo keičiamos Kreditavimo sutarties sąlygos, t.y. ieškovams suteiktos papildomo kredito dalys pradelstoms ieškovų įmokoms padengti, atidėtas negrąžinto kredito pradžios mokėjimo terminas, pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos, palūkanos. Ieškovai vėlavo vykdyti mokėjimus, dėl ko susidarius įsiskolinimui, bankas 2014-06-10 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus apie jų 1 368,75 Eur pradelstą skolą (1120,80 Eur pradelstas kreditas, 246,92 Eur nesumokėta palūkanų, 1,03 Eur delspinigiai) bei paragino iki 2014-08-09 padengti susidariusį įsiskolinimą, įspėjant apie skolos negrąžinimo teisines pasekmes. Skola iki nustatyto termino padengta nebuvo, bankas pakartotinai 2014-08-13 raštu „Įspėjimas dėl kreditavimo sutarties sąlygų nutraukimo“ įspėjo ieškovus apie 3 153,36 Eur pradelstą skolą (2 077,44 Eur pradelstas kreditas, 1 046,42 Eur nesumokėtos palūkanos, 29,50 Eur delspinigiai) bei nustatė terminą iki 2014-09-17 padengti įsiskolinimų, įspėjant, kad nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. Dar kartą Bankas 2014-10-01 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovus apie 1724,61 Eur įsiskolinimą Bankui (1 343,34 Eur pradelstas kreditas, 379,95 Eur nesumokėtos palūkanos, 1,32 Eur delspinigiai) ir nustatė terminą iki 2014-11-30 pradelstai skolai padengti. Skola padengta nebuvo, įsiskolinimas augo, bankas 2014-12-01 raštu „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ įspėjo ieškovus apie 3 466,40 Eur pradelstą skolą (2 299,98 Eur padelstas kreditas, 1 138,51 Eur nesumokėtos palūkanos, 27,91 Eur delspinigiai), nustatė papildomą terminą iki 2015-01-05 pradelstai skolai padengti ir įspėjo, kad nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį. 2015-01-07 ieškovė N. D. paprašė nenutraukti Kreditavimo sutarties, nurodydama, kad pasižada iki 2015-02-01 padengti 3 381 Eur skolą, tačiau 2015-02-02 buvo sumokėta 1 000 Eur. Bankas elektroniniu paštu skubiai 2015-02-02 pranešė ieškovui A. D., kad vietoje žadėtų 3 381 Eur yra pervesta Bankui tik 1 000 Eur, todėl įspėjo, kad jei artimiausiomis dienomis nebus sumokėta likusi skola, bankas nutrauks Kreditavimo sutartį. 2015-02-04 elektroniniu paštu ieškovas A. D. paprašė banką pratęsti terminą likusiai skolai padengti iki 2015-02-09, tačiau jokių mokėjimų bankui skolai padengti ieškovai nebepadarė. Bankas 2015-02-25 vienašališkai nutraukė Kreditavimo sutartį ir kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Banko kaip ieškovų kreditoriaus naudai yra išduotas notarės R. Birutienės 2015-05-13 vykdomasis įrašas dėl 86687,90 Eur skolos pagal Kreditavimo sutartį ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų išieškojimo.
  5. Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neanalizavo Kredito sutarties sąlygų, kurių pagrindu Kredito sutartis buvo nutraukta, sąžiningumo aspektu (CK 6.188 str.), todėl tokiu būdu ne tik nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bet ir neatskleidė bylos esmės.
  6. Visų pirma šiuo atveju sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 4-195. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. Nagrinėjamu atveju ieškovai įsipareigojo atsakovei sutartyje sulygtomis sąlygomis grąžinti suteiktą 90 495,06 Eur dydžio kreditą sodo pastato statybai iki 2030-02-26. Sąlygos keistos ir papildytos 2006-11-30 Susitarimu Nr. 1, 2007-01-24 Susitarimu Nr. 4-4195/2, 2008-05-08 Susitarimu Nr. 4-195/3, 2012-06-04 Susitarimu Nr. 4-195/4, 2013-05-08 Susitarimu Nr. 4-195/5, kurie yra sudėtinė ir neatskiriama Kreditavimo sutarties dalis, toliau – Kreditavimo sutartis. Taigi ši sutartis sudaryta iš bendrųjų ir specialiųjų sąlygų. Bendrosios sutarties sąlygos yra banko sąlygos, su kuriomis viena iš šalių turi sutikti, siekdama sudaryti kredito sutartį, o specialioji dalis yra taikoma prie geriausiai kredito vartotojo ir banko interesus ir poreikius atitinkančių aplinkybių – šias sąlygas nusistato abi šalys abipusių derybų būdu. Šioje byloje tiek ieškovai, tiek atsakovė derino specialiosios dalies sutarties sąlygas - kokiomis sąlygomis, kuriam terminui ieškovams gali būti suteikta paskola. CK 6.185 str. 2 d. nurodo, kad standartinės sąlygos (tos, kurios yra parengtos iš anksto ir nederinamos su šalimi iki sutarties sudarymo, tačiau dėl kurių niekas neapriboja kitos šalies teikti pasiūlymus) yra privalomos kitai šaliai, jeigu jai buvo sudaryta galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Taigi darytina išvada, kad ieškovai kreipėsi į atsakovę dėl kredito suteikimo, su sutarties sąlygomis buvo susipažinę, tai patvirtina apeliantų parašai, apeliantai turėjo galimybę bet kuriuo metu nesutikti su atsakovės sąlygomis ir pasirinkti bet kurį kitą kredito paslaugų teikėją.
  7. Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas netinkamai taikė vartotojų teisių gynimo institutą. Ieškovai nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jų, kaip vartotojų, interesai turėtų būti ypatingai saugomi ir ginami.
  8. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgus į tai, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu ieškovams buvo suteiktas kreditas sodo pastato statybai, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, o ne verslui plėtoti ir pan., tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovai – vartotojais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vartotojui suteikta papildoma įstatymo nustatyta apsauga nėra vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanta (CK 6.38 str., 6.59 str.) – išimtis, todėl nereiškia, kad vartotojai gali tam tikru mastu nevykdyti hipoteka užtikrintų prievolių ar naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdami nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-58/2012). Vartotojo teisinis statusas negali būti prielaida jam piktnaudžiauti savo teisėmis ir nevykdyti prisiimtų prievolių kreditoriui, todėl kreditoriui suteikimas teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieš terminą grąžinti visą likusią negrąžintą paskolą iš esmės yra teisėtas ir atitinka sąžiningumo ir teisingumo principus bei negali būti laikomas pažeidžiančiu šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Jei iš turimų įrodymų matyti, kad skolininkas sistemingai laiku nevykdo prievolių, o skolininko, nors ir saugomo vartotojams taikomų papildomų teisinių apsaugos mechanizmų, ir kreditoriaus teisių bei pareigų įgyvendinimo požiūriu pirmajam (skolininkui) netenka neproporcingai griežta prievolių vykdymo našta, teismas turi teisinį pagrindą tenkinti kreditoriaus pareiškimą nepaisydamas sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo fakto. Šiuo atveju įvertinus byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad apeliantai ilgą laiką netinkamai vykdė savo įsipareigojimus bankui, tai, kad bankas ilgą laiką geranoriškai įvertinęs apeliantų prašymus keitė sutarties sąlygas tam, kad nebūtų nutraukta Kreditavimo sutartis, kelis kartus įspėjo apeliantus apie sutarties nutraukimą, jei apeliantai ir toliau nevykdys savo įsipareigojimų bankui, tačiau apeliantams ir toliau turint pastovias ir pakankamas pajamas (kaip tai nurodo ir apeliaciniame skunde), jie vis vien vengė vykdyti įsipareigojimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo vienpusiškai ginti apeliantų kaip vartotojų interesus, kadangi tai prieštarautų pamatiniam sutarčių teisės principui – pacta sunt servanda (sutarčių reikia laikytis), ir šioje situacijoje tai vienareikšmiškai pažeistų atsakovės, kaip kredito sutarties šalies, interesus.
  9. Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas sutartį su ieškovais nutraukė dėl 2 466,40 Eur skolos. Be to bankui nustačius papildomą terminą iki 2015-01-05 pradelstai skolai padengti ir įspėjus, kad nepadengus skolos, bankas vienašališkai nutrauks Kreditavimo sutartį, ieškovė N. D. raštu paprašė nenutraukti Kreditavimo sutarties ir sumokėjo 1 000 Eur. Taigi nėra pagrindo konstatuoti esminio sutarties pažeidimo. Ieškovai nurodo, kad nagrinėjama situacija yra panaši į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-7-297/2012 situaciją.
  10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 str. 2 d. kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Bigbank, AS v. A. P. R., bylos Nr. 3K-3-114/2014). Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie, nors ir deklaruoja turintys geriausius ketinimus vykdyti sutartį, yra finansiškai pajėgūs tai padaryti, ir šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą atsakovei manyti, kad sutartis nebus tinkamai įvykdyta. Ieškovams iš esmės pažeidus sutartį, atsakovė nustatė jiems protingą papildomą terminą esminiams sutarties vykdymo trūkumams pašalinti ir informavo apie galimą vienašališką sutarties nutraukimą, todėl teismas pagrįstai sprendė, jog sutarties nutraukimas yra teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Priešinga išvada darytina atsakovės atžvilgiu vertinant jos pastangas siekiant suteikti galimybę ieškovams vykdyti sutartį jos nenutraukinat ir nesukeliant dar didesnių finansinių pasekmių. Šiuo atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė ieškovų prašymu ieškovams suteiktą kreditą keletą kartų restruktūrizavo, dėl ko papildomais 2006-11-30, 2007-01-24, 2008-05-08, 2012-06-04, 2013-05-08 Susitarimais buvo keičiamos Kreditavimo sutarties sąlygos, t.y. ieškovams suteiktos papildomo kredito dalys pradelstoms ieškovų įmokoms padengti, atidėtas negrąžinto kredito pradžios mokėjimo terminas, pakeisti tarpiniai kredito grąžinimo terminai ir sumos, palūkanos. Pagal 2013-05-08 Susitarimo dėl Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimo 1.2 p. ieškovams buvo atidėtas kredito mokėjimo terminas, kreditą pradedant mokėti nuo 2014-04-26, tačiau nustatyto dydžio įmokos mokamos nebuvo, ieškovai vėlavo vykdyti mokėjimus. 2014 m. ne kartą raginimais informavo ieškovus apie susidariusius įsiskolinimus bei ragino sumokėti skolą ir taip išvengti sutarties nutraukimo, o vienašališką sutarties nutraukimą panaudojo kaip ultima ratio priemonę, pagrįstai įsitikinęs, kad kredito gavėjai ir toliau negalės tinkamai sutartyje numatytais terminais vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir objektyviai nebebuvo galimybės išsaugoti sutartinių šalių santykių. Pažymėtina, kad ieškovai su atsakove sudarydami minėtus papildomus susitarimus pripažino, kad vėluoja vykdyti mokėjimus bankui pagal Kredito sutartį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors apeliantai teigia, kad sutartis nutraukta dėl 2 466,40 Eur įsiskolinimo, tačiau iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad apeliantų įsiskolinimas bankui siekia 86 687,90 Eur už visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo pagal Kreditavimo sutartį. todėl atsakovė įvertinusi tai, kad apeliantai yra nepajėgūs įvykdyti periodinių mokėjimų, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantai neturi galimybių grąžinti viso įsiskolinimo bankui. Taigi apeliantų argumentas, kad ieškovai iš esmės nepažeidė Kreditavimo sutarties, o atsakovė nepagrįstai nutraukė minėtą sutartį yra atmestinas, kadangi sutarties sąlygos pažeidimas – ne laiku ir nevisiškai padengiant periodinius mokėjimus pagal grafiką, jau yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį ir nebūtina, jog jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį.
  11. Apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovų mokėjimai pagal sutartį sutriko dėl objektyvių priežasčių ir ilgalaikėje perspektyvoje bankas galėjo sudaryti galimybę ieškovams papildomai suteikti galimybę sutartį išsaugoti ir vykdyti, o ne nutraukti. Sutartiniai santykiai tarp šalių tęsėsi apie dešimt metų, nebuvo galima konstatuoti, kad atsakovas iš Kredito sutarties negavo to, ko tikėjosi.
  12. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau – tai, kad apeliantai laisva valia įsipareigojo kredito davėjui ir sutiko su Kreditavimo sąlygomis, tai kad nėra pagrindo konstatuoti besąlyginio vartotojų teisių prioriteto šioje byloje, tai kad įvertinus priežastis, dėl kurių Kreditavimo sutartis buvo nutraukta, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų pozicija, kadangi atsakovė, sutikdama sudaryti papildomus susitarimus, apeliantams nevykdant esminės sutarties sąlygos – laiku mokėti įmokas, suteikė papildomai galimybių vykdyti Kredito sutartį ir taip išvengti vienašališko sutarties nutraukimo, elgėsi nesąžiningai. Atsakovė siekė palaikyti sutartinius santykius, tačiau apeliantai šia galimybe nepasinaudojo ir toliau delsė mokėti įmokas, t.y. atliko įmokas nereguliariai. Taigi apeliantų argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovai elgėsi sąžiningai su ieškovais, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi byloje pateikti duomenys leidžia daryti visiškai priešingą išvadą – bankas atsižvelgė į aplinkybę, jog ieškovai dėl susiklosčiusios sudėtingos materialinės padėties negali nustatytu terminu tinkamai vykdyti sutartį – mokėti kredito įmokas, palūkanas ir kitus privalomuosius mokėjimus, todėl kelis kartus keitė mokėjimo grafiką, tokiu būdu elgdamiesi sąžiningai ir rūpestingai.
  13. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei susiklosčiusias aplinkybes, tinkamai teikė materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantų nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
  1. Atsakovė pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apeliantų. Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas nagrinėti atsakovės prašymą.
  2. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsakovė pateikė prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi atsakovei priteistina 726 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme iš apeliantų.

12Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

13palikti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.

14Priteisti atsakovei AB DNB, j.a.k. ( - ), 726 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų, A. D., a.k. ( - ) ir N. D., a.k. ( - ) patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai