Byla A-438-884-14
Dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ „Pušynas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (t. I, b. l. 1–10), patikslintu skundu (t. II, b. l. 67–77), prašydamas:

51) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio ministerija) 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (19.2-52)-3-6784;

62) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio ministras) 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-915 ir 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. 4-920;

73) įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau – ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Agentūra) nedelsiant parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui pagal 2011 m. balandžio 20 d. mokėjimo prašymą Nr. MP012 dėl 244 891,46 Lt išlaidų kompensavimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 127 punkte;

84) įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui dėl pagal mokėjimo prašymą Nr. MP011 visų neapmokėtų 63 014,28 Lt išlaidų kompensavimo, kaip tai numatyta Taisyklių 127 punkte;

95) įpareigoti Ūkio ministeriją pagal VšĮ „Pušynas“ 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą Nr. SD‑206(3.6.) priimti sprendimą pakeisti finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 (toliau – ir Sutartis) skirto finansavimo apimtimi, sudarant papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, dalyje dėl pilno pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo.

10Pareiškėjas nesutiko su Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (19.2‑52)‑3-6784, nes jis neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, t. y. nebuvo pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais), pakankamai motyvuotas ir pagrįstas įrodymais (neaišku, kokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis remiantis yra apskaičiuotos konkrečios sumos ir kokios konkrečiai išlaidos bei kokiu pagrindu yra pripažintos netinkamomis finansuoti), nenurodyta, kokiu teisiniu pagrindu mažos vertės ir skubos tvarka organizuotiems pirkimams yra taikoma Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 straipsnio 1 dalis.

11Pažymėjo, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. lapkričio 23 d. siūlyme Ūkio ministerijai nurodė, kad kartu su mokėjimo prašymais Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010 deklaruotos ir apmokėtos netinkamos finansuoti išlaidos dėl vejos atstatymo darbų, betoninių trinkelių grindinio įrengimo, antstato (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, elektros, lubų) įrengimo darbų, dėl ko buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintų Vykdomų pagal Lietuvos 2007‑2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių (toliau – ir Atitikties taisyklės) 8.1 punktas, projekto finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktas. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlyme pateikta išvada apie išlaidų netinkamumą nėra pagrįsta faktiniais duomenimis, o patirtos išlaidos yra būtinos projekto įvykdymui, yra numatytos sutartyje, t. y. visos išlaidos yra susijusios su projekto įgyvendinimu, pagrįstos mokėjimo dokumentais.

12Pareiškėjas nurodė, kad prieš pradėdamas vykdyti viešąjį rekonstrukcijos darbų pirkimą jis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė rekonstrukcijos darbų techninį projektą. Dėl techniniame projekte numatytų darbų apimties ir jų tinkamumo finansuoti projekto lėšomis VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pastabų nepateikė ir leido numatyta darbų apimtimi vykdyti viešąjį rekonstrukcijos darbų pirkimą. Vejos ir betoninių trinkelių įrengimo darbai buvo būtini atstatant statybų metu sudarkytą aplinką, kiti būtini darbai, t. y. antstato vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vidaus elektros, vidaus lubų įrengimas, buvo atlikti renovuojant visam pastatui bendras senas inžinerines sistemas ir atstatant vidaus apdailą. Visi darbai yra atlikti pagal VPĮ pagrindu sudarytą sutartį, sąmatą ir techninį projektą. Visos patirtos išlaidos, kurios yra nurodytos mokėjimo prašymuose Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010, yra būtinos projekto vykdymui ir yra numatytos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje (sutarties priedai Nr. 1, 2). UAB „Verslo projektavimo centras“ 2011 m. sausio 7 d. raštu pateikė rekomendaciją, kad siekiant pasiekti projekte numatytų rezultatų yra būtina įvertinti kompleksinę pastatų renovacijos galimybę. Pareiškėjo nuomone, išlaidos, patirtos rekonstruojant antstatą (mokėjimo prašymas Nr. MP011), yra tinkamos finansuoti, nes buvo būtinos siekiant tinkamai įgyvendinti projektą, kadangi antstatas savo konstrukcija yra neatsiejamai susijęs su visu pastatu, nerekonstravus antstato, nebūtų pasiektas viso pastato energetinis efektyvumas.

13Pareiškėjas pabrėžė, jog visi gauti pasiūlymai buvo atplėšti ir įvertinti, niekas iš potencialių tiekėjų pretenzijų nepareiškė. Vykdydamas skubos tvarka mažos vertės pirkimus pareiškėjas iš esmės laikėsi juos reglamentuojančių VPĮ nuostatų. Ginčas kilo dėl to, kad paslaugų teikimo sutartys 2009 m. gegužės 5 d. Nr. 090505, 2009 m. gruodžio 29 d. Nr. 48/09, 2009 m. gruodžio 29 d. Nr. S-49/09 buvo sudarytos skubos tvarka. Nurodė, jog faktiškai 25 procentų finansinės korekcijos taikymas yra paremtas Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštu, kuriame nėra analizuojama įvardinamų pažeidimų sudėtis, sunkumas ar sukeltos pasekmės. Pažymėjo, kad neigiamų pasekmių nekilo, priešingai, įvykdžius viešuosius pirkimus buvo iš esmės sutaupytos projektui skirtos lėšos, nebuvo pažeisti tiekėjų interesai, buvo pasiekti viešųjų pirkimų tikslai.

14Atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu prašė Viešųjų pirkimų tarnybos patikrinti tik vieną pirkimą (projekto rengimo), nes kiti du pirkimai buvo vykdomi vėliau. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad perkančioji organizacija apie supaprastintą pirkimą gali neskelbti, jeigu yra bent viena iš VPĮ 92 straipsnio 3–7 dalyse nurodytų sąlygų, t. y. neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina skubiai įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, kai atliekami mažos vertės pirkimai perkančiosios organizacijos nustatytais atvejais. Viešųjų pirkimų tarnyba, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Ūkio ministerija neįsigilino į skubos būtinumo aplinkybes (rekonstrukcijai įvykdyti buvo mažai laiko).

15Pareiškėjas pažymėjo, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Ūkio ministerija neatsižvelgia į tai, kad pagal Europos Komisijos parengtų Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairių COCOF 07/0037/03-ES (toliau – ir Gairės) 21 punktą yra būtina atsižvelgti į pastabą Nr. 3, kurioje yra nurodyta, kad tam tikrais atvejais dėl susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, dėl labai mažos ekonominės svarbos, kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai nėra suinteresuoti sudaryti sutartį, tokiu atveju poveikis pagrindinėms laisvėms turėtų būti vertinamas, kaip nepakankamas ir finansinės pataisos neturi būti atliekamos. Pareiškėjo nuomone, pirkimų skuba buvo iš esmės būtina, pagrįsta ir teisėta bei pasiteisino, nes iki 2011 m. balandžio 15 d. pavyko atlikti rekonstrukcijos darbus, kurie buvo numatyti iki šio termino, visuomenės interesai nenukentėjo, t. y. visuomenei reabilitacijos ir poilsio paslaugų teikimas nebuvo nutrauktas, įstaiga turėjo galimybę surinkti pajamų ir skubiai organizuojant viešuosius pirkimus pavyko užtikrinti sklandų projekto įgyvendinimą ir sutaupyti 1 171 971,53 Lt iš visų skirtų lėšų. Manė, kad nėra pagrindo 25 procentų dydžio finansinei pataisai ir pareiga grąžinti gautą ir panaudotą paramą galioja ne bet kokiam viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimui, o tik tokiam, kuris turi itin didelę ekonominę svarbą.

16Nurodė, jog Ūkio ministras 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 pripažino 258 606,54 Lt išlaidas netinkamomis finansuoti, tačiau tokia teisė Taisyklių 126, 198 punktuose jam nėra suteikta. Iš mokėjimo prašymų priedų yra matyti, kad didžiąją dalį išlaidų VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra buvo pripažinusi. Be to, skundžiamame įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka, jis priimtas neatsižvelgus į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymo pagrįstumą, įsakyme nepateikiama pažeidimo esmė, nepagrįstos konkrečios nurodytos sumos faktiniais konkrečiais duomenimis, todėl įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijos) 12 punkto, VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Manė, kad priimant skundžiamą įsakymą nebuvo pakankamai įvertinas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymo pagrįstumas.

17Pabrėžė, kad mokėjimo prašymas Nr. MP012 buvo pateiktas 2011 m. balandžio 20 d., t. y. iki skundžiamų įsakymų priėmimo. Mokėjimo prašymo 244 891,46 Lt išlaidų suma viršija ginčo išlaidų, kurios apmokėtos ir kurių tinkamumas finansuoti ginčijamas. Šis mokėjimo prašymas privalėjo būti įvykdytas dar iki skundžiamų Ūkio ministro 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymų priėmimo, o priimant minėtus įsakymus, kol galutinai nėra išspręstas ginčas dėl išlaidų tinkamumo, turėjo būti taikomas Taisyklių 198.3 punktas. Teigė, kad nepagrįstai yra vilkinamas visų išlaidų apmokėjimas ir pagal mokėjimo prašymus Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010.

18Pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 127 punktu ir nurodė, jog 2011 m. balandžio 20 d. pareiškėjas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai pateikė mokėjimo prašymą Nr. MP012, prie prašymo pridėjo įrodymus apie darbų atlikimą bei jų priėmimą ir kitus reikalingus dokumentus (Taisyklių 120, 121 p.), tačiau iki šiol nesulaukė išlaidų kompensavimo. Ūkio ministerija 2012 m. sausio 13 d. raštu patvirtino, kad mokėjimo prašymas Nr. MP012 yra pateiktas, tik dėl skundžiamų 2011 m. gruodžio 14 d. Ūkio ministro įsakymų nėra vykdomas.

19Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Ūkio ministerijos prašė įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą paskyrus kitus ekspertus išanalizuoti objekto situaciją vietoje, įvertinti pateiktus faktus ir parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui, tačiau dėl šio prašymo Ūkio ministerija skundžiamame 2011 m. gruodžio 19 d. rašte nepasisakė. Prašymuose Nr. MP007, Nr. MP010 nepripažintos vejos plotų atnaujinimo/atstatymo 28 237,33 Lt išlaidos buvo įtrauktos į mokėjimo prašymą Nr. MP011 ir pagal šį mokėjimo prašymą jos bei 34 776,95 Lt antstato rekonstrukcijos išlaidos, iš viso – 63 014,28 Lt nebuvo apmokėtos, nes tai išlaidų daliai nebuvo parengta paraiška asignavimų valdytojui, todėl išnagrinėjus ginčą ir nusprendus, kad šios išlaidos yra kompensuotinos, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra yra įpareigotina parengti bei pateikti paraišką asignavimų valdytojui dėl pagal mokėjimo prašymą Nr. MP011 visų neapmokėtų 63 014,28 Lt išlaidų kompensavimo (Taisyklių 127 p.).

20Pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. pirmą kartą pateikė Ūkio ministerijai ir VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai prašymą dėl sutarties pakeitimo Taisyklių 170.1, 170.5, 170.6 ir finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S‑VP3‑3.4‑ŪM‑03‑V‑01-025 bendrųjų sąlygų 10.4.1, 10.4.5, 10.4.6 punktų pagrindu, todėl Ūkio ministerijos nuomonė, išdėstyta įvairiuose raštuose dar iki paties prašymo pareiškimo, reikšmės neturi.

21Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 patvirtintų Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklės) 64–66 punktais, Taisyklių 198 punktu, pareiškėjas pažymėjo, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2011 m. lapkričio 23 d. rašte nurodyta, jog 2009 m. pažeidimas buvo įtartas 2011 m. kovo 29 d., o tyrimas atliktas 2011 m. lapkričio 23 d. surašius siūlymą Ūkio ministerijai, t. y. iš esmės viršijus terminus. Manė, kad tyrimas turėjo būti nutrauktas ir Ūkio ministro įsakymai Taisyklių 198 punkto pagrindu negalėjo būti priimti, nes praėjo iš esmės didelis laiko tarpas nuo pažeidimo įtarimo.

22Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b. l. 118-124) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

23Paaiškino, jog pareiškėjas pasirašydamas finansavimo sutartį įsipareigojo naudoti skirtas projekto finansavimo lėšas tik su projekto įgyvendinimu susijusioms tinkamoms išlaidoms apmokėti (finansavimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.3 p.). Netinkamų ir netinkamomis pripažintų projekto išlaidų apmokėjimą įsipareigojo užtikrinti pareiškėjas (finansavimo sutarties specialiųjų sąlygų 2.4 p.). Pabrėžė, jog pareiškėjas skunde pats nurodė, kad visos prašytos išlaidos pagal mokėjimo prašymus Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP008, Nr. MP009 yra jam išmokėtos, pagal mokėjimo prašymus Nr. MP007, Nr. MP010, Nr. MP011 tinkamomis finansuoti pripažintos išlaidos yra išmokėtos, o mokėjimo prašymas Nr. MP012 buvo pateiktas 2011 m. balandžio 26 d. ir nėra apmokėtas iki šiol. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą ir, vadovaudamasi Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 63.2 punktu, tyrimo laikotarpiui sustabdė mokėjimo prašymo Nr. MP012 nagrinėjimą.

24Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė patikslintą pirkimų planą Nr. 2, kurio tikrinimo procedūros metu nustatyta, kad šio pirkimų plano 2, 4, 5 eilutėse nurodytų objektų pirkimai atlikti 2009 metais apklausos būdu (pasirašytos pirkimų sutartys) pagal pareiškėjo pirkimų taisyklių 125 punktą. Pareiškėjo mažos vertės Viešojo pirkimo komisija apklausą raštu vykdo, kai prekių ir paslaugų pirkimo vertė yra nuo 45 tūkst. Lt be PVM, bet ne daugiau kaip 100 tūkst. Lt be PVM. Šių paslaugų pirkimų sutarčių bendra suma be PVM yra 122 569,59 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, jog galėjo būti pažeisti viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nauji įtarimai dėl pažeidimo buvo prijungti prie pradėto tyrimo ir, vadovaujantis Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių 68 punktu, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R4-14546(13.3.33) kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl išvados. Todėl pažeidimo tyrimo terminas buvo pratęstas iki Viešųjų pirkimų tarnybos išvados pateikimo plius 3 darbo dienos (Metodinių rekomendacijų 10 p.). Viešųjų pirkimų tarnybos 2011 m. lapkričio 5 d. raštą Nr. 4S-4112 VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra gavo 2011 m. lapkričio 7 d. ir 2011 m. lapkričio 9 d. surašė pažeidimo tyrimo išvadą, bei 2011 m. lapkričio 23 d. raštu Nr. R4‑18352(13.1.5), vadovaudamasi Taisyklių 197.2 punktu, pateikė siūlymą Ūkio ministerijai.

25Atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad mokėjimo prašymuose Nr. MP005, Nr. MP006, Nr. MP007, Nr. MP008, Nr. MP009, Nr. MP010 buvo deklaruotos ir apmokėtos netinkamos finansuoti išlaidos, susiję su vejos atstatymo darbų, betoninių trinkelių grindinio įrengimo, antstato vandentiekio, antstato nuotekų šalinimo, antstato šildymo, antstato vidaus elektros, antstato vidaus lubų įrengimo darbais. Mokėjimo prašymuose Nr. MP007, Nr. MP010, Nr. MP011 buvo deklaruotos netinkamos finansuoti išlaidos, susiję su vejos plotų atnaujinimu bei antstato vidaus apdailos darbais. Detalūs tinkamų/netinkamų finansuoti išlaidų paskaičiavimai pateikiami 2011 m. liepos 26 d. statybų eksperto išvados lape bei 2011 m. lapkričio 9 d. vidaus kokybės kontrolieriaus paskaičiavimuose, nurodant, kokios išlaidos buvo deklaruotos kuriuose mokėjimo prašymuose bei ar jos buvo apmokėtos. Pareiškėjas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros prašymu neatskyrė ir nedeklaravo, kurios vejos atstatymo išlaidos yra susiję su pastato fasadų su cokolio ir/arba pamatų šiltinimu, todėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros ekspertas vadovavosi 2009 metų techninio projekto architektūrine–statybine dalimi, kurios aiškinamajame rašte numatyta projekte nenumatyti sklypo tvarkymo darbai, išskyrus atstatymą. Ekspertas pagal turimus duomenis preliminariai nustatė 626 kv. m vejos atstatymo tinkamų išlaidų, apie tai pareiškėjas buvo informuotas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros 2010 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. R4-805(13.3.33-96). 2011 m. kovo 29 d. atlikus patikrą vietoje ir vizualiai apžiūrėjus objektą nustatyta, kad vejos atnaujinimo darbai atlikti didesne apimtimi nei tinkamos finansuoti pagal finansavimo sutarties sąlygas išlaidos, todėl įvertinta, kad tinkamomis gali būti pripažinti 366,03 kv. m vejos atstatymo darbų bei 248,66 kv. m betoninių trinkelių grindinio įrengimo darbų. Vidaus įrengimo darbų negalima finansuoti priemonės finansavimo lėšomis, todėl eksperto išvadoje nurodyti antstato vidaus įrengimo darbai pripažinti netinkamais finansuoti darbais. Pabrėžė, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra pagal jai priskirtas funkcijas nekontroliuoja, ką projekto vykdytojai perka papildomai, ir neturi teisės uždrausti pirkti papildomus, ne projekto lėšomis finansuojamus darbus.

26Atsakovas dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė egzistavus įvykiams, nepriklausomiems nuo jo, dėl kurių skubiai reikėjo įsigyti paslaugų. Pareiškėjo projektas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. 4-328, kuriame buvo numatyta projekto veiklų pradžia 2009 m. birželio 1 d., projekto veiklų įgyvendinimo trukmė – 12 mėnesių. Nuo to laiko pareiškėjas galėjo pradėti vykdyti paruošiamuosius projekto vykdymo darbus (vykdyti viešuosius pirkimus). Už tinkamą viešųjų pirkimų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija.

27Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nebuvo pretenzijų dėl viešųjų pirkimų ir nurodė, jog nepaskelbiant apie vykdomą pirkimą suinteresuoti asmenys apie jį nežino ir nėra galimybės pareikšti galimas pretenzijas. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo pritaikytas Gairių 2 dalies 21 punktas ir finansinis pažeidimo poveikis apskaičiuotas pagal projekto vykdytojo Nr. MP002 deklaruotas išlaidas pagal 2009 m. gegužės 5 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 090505, ir sudaro 29 000 Lt; Nr. MP012 deklaruotas išlaidas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. 48/09, 3 987,50 Lt; Nr. MP012 deklaruotas išlaidas pagal 2009 m. gruodžio 29 d. sutartį Nr. S-49/09, 4089,80 Lt. Pažeidimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjui buvo išmokėta 187 514,96 Lt netinkamų finansuoti išlaidų, todėl buvo pasiūlyta Ūkio ministerijai priimti Taisyklių 197.2 punkte numatytą sprendimą – pareikalauti sumažinti projekto finansavimą ir pareikalauti grąžinti su pažeidimu susijusią sumokėtų lėšų dalį. Kol nėra užbaigtas galutinio mokėjimo prašymo Nr. MP012 vertinimas, negalima teigti, kad visos jame deklaruotos išlaidos yra tinkamos finansuoti.

28Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. VIII, b. l. 98-104) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

29Paaiškino, jog Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštas Nr. (19.2-52)-3-6784 nėra individualus administracinis aktas, o tik informacinio pobūdžio raštas, kuriame Ūkio ministerija informavo pareiškėją, kad priėmė skundžiamą sprendimą.

30Pabrėžė, kad Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais yra nustatyta prievolė pasirinkti Taisyklių 168.2 punkte nustatytą projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimą kaip būdą (sutarties šalims pasirašant susitarimą dėl sutarties pakeitimo, o ne kokiu nors kitu būdu), o ne prievolė Ūkio ministerijai Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais priimti sprendimą dėl sutarties pakeitimo pareiškėjo nurodytomis sąlygomis. Vadovaujantis Taisyklių 174 punktu, sprendimą dėl projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimo Taisyklių 170 punkte numatytais atvejais priima Ūkio ministerija ir/ar kita valstybės institucija, atsižvelgdamos į įgyvendinančiosios institucijos išvadą ir/ar pasiūlymus. Pagal Taisyklių 175 punktą, jeigu projekto vykdytojo prašymas pakeisti sutartį atmetamas, įgyvendinančioji institucija išdėsto atmetimo motyvus informaciniame laiške. Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas nepažeidus Taisyklių 198 punkte nustatyto 15 darbo dienų termino. Ūkio ministerija gavo pasiūlymą 2011 m. lapkričio 23 d., o sprendimas buvo priimtas 2011 m. gruodžio 14 d., todėl Taisyklių 198 punkte nustatytas 15 darbo dienų terminas nebuvo pažeistas.

31Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir kitų teisės aktų nuostatų, kadangi sprendime yra nurodyta apskundimo tvarka, o administracinio akto pagrindimas nebūtinai turėjo būti nurodytas pačiame sprendime. Administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A3-750/2004, Nr. A556-633/2008, Nr. A14-1757/2005).

32Pabrėžė, kad Taisyklių 126 punktas nustato tik apie ką turi būti informuojamas projekto vykdytojas, o ne nustato kompetenciją priimti sprendimą dėl išlaidų tinkamumo finansuoti. Pagal Finansinės paramos, išmokėtos ir/arba panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (toliau – ir Finansinės paramos, išmokėtos ir/arba panaudotos pažeidžiant teisės aktus, grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklės), 9.3 punktą sprendime grąžinti neteisėtai išmokėtas ir/arba panaudotas lėšas nurodoma pripažinta netinkama finansuoti ir grąžintina suma pagal visus projekto finansavimo šaltinius. Pažymėjo, jog Ūkio ministerija, atsižvelgdama į VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros pasiūlymą, pagrįstai pripažino skundžiamame sprendime nurodytą netinkamą finansuoti ir grąžintiną sumą. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007‑2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklės), 15.3 punktu, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama Taisyklių 15.1 punkte nurodytą viešųjų pirkimų kontrolę ir nustačiusi VPĮ pažeidimus, vertinimo kopijas teikia įgyvendinančiajai institucijai, Ūkio ministerijai ir/ar kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš Europos Sąjungos fondų lėšų ūkio sektorius.

33Nurodė, jog pagal sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punktą atskirais atvejais (dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti pateikiant ir vertinant paraišką dėl projekto finansavimo) projekto įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas sutarties bendrųjų sąlygų 10 punkte reglamentuota tvarka, tačiau bendras projekto įgyvendinimo laikotarpis negali viršyti 36 mėnesių, o, vadovaujantis vadovaujančiosios institucijos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos aiškinimu ir susiformavusia praktika, projekto įgyvendinimo laikotarpis skaičiuotinas nuo sutarties pasirašymo dienos, t. y. nuo 2009 m. balandžio 29 d. Pažymėjo, jog pareiškėjas projekto įgyvendinimo terminą pagrįstai galėjo tikėtis pratęsti net iki 2012 m. balandžio 28 d., todėl pareiškėjas nepagrįstai vykdė pirkimus skubos tvarka. Pabrėžė, jog pareiškėjo projekto įgyvendinimas, kai buvo nustatyti su šio projekto įgyvendinimu susiję pažeidimai, negali būti svarbesnis už atsakovų ginamą viešąjį interesą, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis projekto finansavimo ir administravimo sutarčių sąlygų, kad nebūtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos ir/ar Europos Sąjungos teisės aktai ir dėl to neatsirastų ar galėtų atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir/ar Europos Sąjungos biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių gali atsirasti todėl, kad Europos Komisijai atlikus pareiškėjo projekto auditą ir nustačius pažeidimus, pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos Europos Sąjungos lėšos turės būti kompensuotos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

34Atsakovas nurodė, kad jis priėmė sprendimą pritarti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros siūlymui sumažinti projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, bet neišmokėtai projektui skirto finansavimo sumai – 25 procentų, t. y. 258 606,54 Lt. Nustatytam pažeidimui proporcingas finansinis poveikis apskaičiuotas vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 26 punkte nurodytomis Gairėmis, kuriose numatytos korekcijos sudaro galimybę įvertinti pažeistų Europos Sąjungos finansinės paramos naudojimo taisyklių svarbą ir nustatyto neatitikimo mastą. Gairių 21 punkto rekomenduojama pataisa – 25 procentai neteisėtai sudarytos sutarties sumos, kai sutartis sudaryta be tinkamo konkurso, dėl to pažeidžiamas skaidrumo principas. Gairių 3 pastabos b punkte nurodyta, jog, ar būsimoji sutartis gali būti reikšminga kitose valstybėse narėse esantiems ūkio subjektams, sprendžia pačios perkančiosios organizacijos. Europos Komisijos nuomone, šis pareiškėjo sprendimas turi būti pagrįstas konkrečių sutarties sudarymo aplinkybių vertinimu, tačiau tokio pagrindimo, kodėl kitose valstybėse narėse esantys ūkio subjektai nėra suinteresuoti sudaryti sutartis (dėl kurių pareiškėjas organizavo pirkimus skubos tvarka), pareiškėjas nenurodė.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu (t. VIII, b. l. 190-203) administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštą Nr. (19.2-52)-3-6784 „Dėl projekto Nr. VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025“ nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

36Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-66/2013, šį skundą iš dalies tenkino: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo VšĮ „Pušynas“ reikalavimas įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S‑VP3‑3.4‑ŪM‑03‑V‑01-025 buvo atmestas kaip nepagrįstas, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

37II.

38Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (IX t., b. l. 94‑99) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

39Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas tik dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Ūkio ministeriją pagal VšĮ „Pušynas“ 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą Nr. SD-206(3.6) priimti sprendimą pakeisti 2009 m. balandžio 29 d. finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, t. y. skirto finansavimo apimtyje sudaryti papildomą susitarimą dėl sutarties pakeitimo dalyje dėl viso pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo.

40Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pirmą kartą dėl Sutarties pakeitimo kreipėsi tik 2011 m. gruodžio 1 d., tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad su iš esmės analogiškais prašymais jis į Ūkio ministeriją buvo kreipęsis ir anksčiau (III t., b. l. 90, 88–89), tik juose reikalavimas buvo formuluojamas ne kaip prašymas pakeisti Sutartį, o sutaupytas lėšas leisti panaudoti papildomiems VšĮ „Pušynas“ renovacijos darbams atlikti. Tuo tarpu Ūkio ministerija pareiškėjui net keturis kartus (2011 m. liepos 21 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-3870, 2011 m. vasario 22 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-998, 2010 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-6960 ir 2010 m. spalio 20 d. raštu Nr. (19.2-52)-3-S9S2; VIII t., b. l. 131, 132, 133, 134) buvo išaiškinusi tokio lėšų panaudojimo negalimumą.

41Teismas nurodė, kad projektų finansavimo ir administravimo sutarčių pakeitimą reglamentuoja Taisyklių 167–1791 punktai. Taisyklių 170 punktas nustato atvejus, kada projekto finansavimo ir administravimo sutartis turi būti keičiama sutarties šalims pasirašant papildomą susitarimą. Teismas, sistemiškai įvertinęs Taisyklių 167–1791 punktų nuostatas, padarė išvadą, kad Taisyklių 170 punktas imperatyviai nurodo tik sutarties pakeitimo būdą, t. y., kokiais atvejais sutarties pakeitimas privalo būti įforminamas pasirašant papildomą susitarimą, tačiau neįtvirtina pareigos šiame punkte išvardintais atvejais besąlygiškai pritarti sutarties pakeitimui ir ją pakeisti. Pareiškėjo nurodoma Taisyklių 174 punkto nuostata, kad sutarties keitimui paprastai pritariama, jeigu nustatoma, jog pakeitus sutartį projektas galėtų duoti tiek pat arba daugiau socialinės ir (ar) ekonominės naudos, taip pat geriau prisidėtų prie veiksmų programos tikslų siekimo, teismo vertinimu, taip pat neįpareigoja Ūkio ministerijos būtinai pakeisti sutartį. Taigi kiekvienu atveju Ūkio ministerija priimą sprendimą tik įvertinusi prašymo dėl sutarties pakeitimo aplinkybes.

42Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl Sutarties pakeitimo kreipėsi tik į Ūkio ministeriją. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad prašymą dėl Sutarties pakeitimo būtų gavusi ir Agentūra. Teismo posėdžio metu pareiškėjo advokato nurodytas 2011 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. SD-207(3.6), teismo vertinimu, negali būti traktuojamas kaip prašymas dėl Sutarties pakeitimo, kadangi pastarajame pateikta tik pretenzija Agentūrai dėl nustatytų pažeidimų, tačiau nėra net užsimenama apie norą pakeisti Sutartį, sudarant papildomą susitarimą, dalyje dėl viso pastatų komplekso (ūkio dalies, gydyklų) renovavimo (t. II, b. l. 45). Taigi, jei, pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo atsiradusios aplinkybės, nurodytos Taisyklių 170 punkte, jis privalėjo kreiptis į Agentūrą, kaip tai nustatyta Taisyklių 171 punkte, tačiau, kaip minėta, to nepadarė, todėl Agentūra nepateikė galimo Sutarties pakeitimo vertinimo, kaip tai numato Taisyklių 172 punktas. Tačiau teismas taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į Taisyklių 174 punkto nuostatas, galutinį sprendimą dėl sutarties keitimo priima ministerija (šiuo atveju Ūkio ministerija), o Agentūros vertinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Ūkio ministerija, nuspręsdama netenkinti pareiškėjo prašymo, neturėjo ir todėl nevertino Agentūros išvadų šiuo klausimu, nelaikytina esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą Ūkio ministerijos sprendimą nekeisti Sutarties pagal pareiškėjo prašymą pripažinti negaliojančiu, juolab, kad, kaip matyti iš Taisyklių 173 punkto, Ūkio ministerija pati gali inicijuoti projekto finansavimo ir administravimo sutarties keitimą.

43Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme, pateiktame Ūkio ministerijai, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja Taisyklių 170.5 punkte nurodyta aplinkybė, t. y., kad keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Sutartį Projekto objektas buvo VšĮ „Pušynas“ I ir II korpusų renovacija, todėl tai, jog pareiškėjas nori taip pat renovuoti ir VšĮ „Pušynas“ gydyklas bei ūkio dalies patalpas iš esmės reiškia naują Projekto objektą, kuriam pareiškėjas turėtų prašyti papildomo / naujo finansavimo.

44Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Ūkio ministerija neprivalėjo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl Sutarties pakeitimo, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

45III.

46Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (IX t., b. l. 105–111), kuriuo prašo šį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą Ūkio ministeriją pakeisti Sutartį (t. y. skirto finansavimo apimtyje sudaryti papildomą susitarimą dėl visiško pastatų komplekso renovavimo) tenkinti.

47Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsnį, pakeitė VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros procesinę padėtį iš atsakovo į trečiąjį suinteresuotą asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nesutiko keisti Agentūros procesinės padėties, teismas bylą turėjo išnagrinėti pagal jos esamą procesinę padėtį. Teismas negalėjo pakeisti Agentūros procesinės padėties ir dėl to, kad skundžiamame sprendime buvo nagrinėjamas Agentūros pareigų, numatytų Taisyklių 172 punkte, nevykdymas. Be to, Sutartis yra trišalė, t. y. viena iš šalių yra Agentūra, todėl, nagrinėjant reikalavimą dėl Sutarties pakeitimo, Agentūra turėjo procese dalyvauti kaip atsakovas.

48Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2013 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-66/2013 išaiškino, jog iš Taisyklių 170 punkto nuostatų matyti, kad šis punktas, esant tam tikroms sąlygoms, įpareigoja pakeisti sutartį pasirašant papildomą susitarimą, o Taisyklių 174 punktas numato tokių sprendimų priėmimo tvarką. Toks aukštesnės instancijos teismo aiškinimas buvo privalomas pirmosios instancijos teismui, tačiau šis juo nesivadovavo. Taigi, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, Taisyklių 170 punkte yra įtvirtinta imperatyvi taisyklė, jog sutartis turi būti pakeista (teisinių santykių modifikavimo būdas), jeigu nustatoma bent viena iš šio punkto papunkčiuose nurodytų sąlygų.

49Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklių 172 punkto pažeidimas laikytinas neesminiu pažeidimu sprendžiant dėl atsakovo Ūkio ministerijos pareigos tinkamo vykdymo pagal Taisyklių 170 punktą. Teigia, kad ginčo atveju Sutartis yra trišalė, todėl Agentūra (įgyvendinančioji institucija) privalėjo atlikti visus Taisyklių 172 punkte imperatyviai numatytus veiksmus. Agentūra atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nenurodė nė vieno nesutikimo su minėto skundo reikalavimu pakeisti Sutartį argumento, o rezoliucinėje atsiliepimo dalyje pažymėjo, kad dėl šio reikalavimo pagal kompetenciją nepasisako. Be to, Agentūra tik paskutinėje proceso stadijoje nurodė, kad neva negavo pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. rašto Nr. SD-206(3.6) (tokios aplinkybės savo atsiliepime nenurodė). Šis raštas, priešingai nei konstatavo teismas, yra ne pretenzija, o prašymas dėl sutarties pakeitimo. Aplinkybę, kad minėtą raštą Agentūra gavo, patvirtina tai, jog ant jo nurodyti du adresatai, t. y. Ūkio ministerija ir Agentūra, taip pat kita bylos medžiaga.

50Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neva neįrodė, kad egzistuoja Taisyklių 170.5 punkte nurodyta aplinkybė, t. y., kad keičiasi projekto veiklos ir (ar) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams, nes pagal Sutartį Projekto objektas buvo pareiškėjo I ir II korpusų renovacija, o gydyklų ir ūkinės dalies renovacija iš esmės reiškia neva naują Projekto objektą, kuriam pareiškėjas neva turėtų prašyti papildomo/naujo finansavimo. Šiuo aspektu pareiškėjas pažymi, kad byloje esantis VĮ Registrų centro išrašas iš nekilnojamojo turto registro patvirtina, jog VšĮ „Pušynas“ reabilitacijos centras nėra suskirstytas korpusais. Byloje pateikta fotomedžiaga įrodo, kad reabilitacijos centro pastatas yra vientisas, t. y. sujungtas savo konstrukcijomis. Tokią aplinkybę patvirtina ir UAB „Verslo projektavimo centras“ 2011 m. sausio 7 d. raštas, kuriame nurodyta, kad, siekiant pasiekti projekte numatytų rezultatų, yra būtina įvertinti kompleksinę pastatų renovacijos galimybę, nes dalis komplekso nerenovuotų patalpų, kurios yra tiesiogiai sujungtos su renovuota dalimi sudaro net 23 proc., dėl ko šilumos nuostoliai per nerenovuotas patalpas neleis pasiekti energijos vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių. Nuo šio rašto surašymo dienos atsirado būtinybė keisti projekto veiklos ir techninius sprendimus, kurie turės esminę įtaką projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams (Taisyklių 170.5 punktas). Pradedant Projektą nebuvo įmanoma numatyti, kad statybos darbų ir medžiagų kainos rinkoje pasikeis ir darbų eigoje atsiras viso reabilitacijos centro rekonstrukcijos galimybė (kaip buvo numatyta iš pradžių). Be to, Sutarties pakeitimas būtų naudingas ir valstybei, nes būtų renovuojamas viešosios paskirties objektas; būtų tikslingai, pagrįstai ir racionaliai įsisavintos tam tikslui jau skirtos lėšos; juo labiau, kad lėšos pastatų komplekso renovacijai jau skirtos, o papildomo finansavimo neprašoma.

51Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė ne vien tik Taisyklių 170.5 punkte nurodytos aplinkybės egzistavimą, bet Taisyklių 170.1, 170.5 ir 170.6 punktų bei Sutarties 10.4.1, 10.4.5 ir 10.4.6 punktų nuostatas.

52Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IX t., b. l. 121–125) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

53Teigia, kad priešingai negu apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas, Vilniaus apygardos administracinis teismas, pakeisdamas Agentūros procesinę padėtį į trečiąjį suinteresuotą asmenį nesant pareiškėjo sutikimo, nepažeidė jokių procesinių teisės normų.

54Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje neaiškino Taisyklių 170 punkto nuostatų, kaip klaidingai tvirtina pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismas grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui šioje dalyje ne dėl to, kad neva Vilniaus apygardos administracinis teismas neteisingai aiškino Taisyklių 170 punkto nuostatas, bet todėl, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje buvo nemotyvuotas.

55Teigia, kad įstatymams nenustatant pareigos ir nesant Ūkio ministerijos savanoriškam įsipareigojimui sudaryti sutartį, Ūkio ministerija vadovaudamasi sutarties laisvės principu neprivalo atsižvelgti į pareiškėjo prašymą pakeisti sutartį. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Ūkio ministeriją priimti sprendimą pakeisti Sutartį prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio 2 daliai, kuri nustato, jog draudžiama versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį.

56Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Sutartis buvo pasirašyta ne dėl viso pastatų komplekso renovavimo, o tik dėl I ir II korpuso, todėl faktinė aplinkybė, kad pastatas yra vientisas, neturi jokios reikšmės. Pats Pareiškėjas nurodo, kad galimybė renovuoti visą pastatą atsirado, nes statybos darbų ir medžiagų kainos sumažėjo, t. y. įgyvendinęs Projektą ir pagal Sutartį renovavęs pastato I ir II korpusus, Pareiškėjas nutarė priversti Ūkio ministeriją pakeisti Sutartį ir sutaupytomis lėšomis renovuoti Sutartyje nenumatytus objektus (ūkio dalį, gydyklas). Nors pareiškėjas teigia, kad „šilumos nuostoliai per renovuotas patalpas neleis pasiekti energijos vartojimo audite nustatytų energetinių rodiklių“, tačiau šiuo metu Projektas jau yra įgyvendintas, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo nurodyti rodikliai yra nepasiekti. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, nustačius, jog Taisyklių 170.5 punkte nurodyta aplinkybė neegzistuoja, yra nereikšmingi.

57Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IX t., b. l. 118–120) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

58Agentūra nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šalių procesinę padėtį nustatė teisingai. ABTĮ 54 straipsnyje numatytas pareiškėjo sutikimas netinkamos šalies pakeitimui apima tik tuos atvejus, kai procese pakeičiamas atsakovas. Šioje byloje reikalavimai keliami tik Ūkio ministerijai, todėl Agentūra pagrįstai pripažinta trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

59Teigia, kad Sutartis turėtų būti aiškinama sistemiškai, o ne ištraukiant iš konteksto atskirus jos punktus. Sutartis buvo pasirašyta dėl I ir II korpuso renovavimo. Būtent šių darbų išlaidų kompensavimui buvo numatyta skirti finansavimą iki Sutartyje nustatyto dydžio. Pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą pakeisti Sutartį, nes neva „keičiasi Projekto veiklos ir (arba) techniniai sprendimai, turintys esminę įtaką Projekto apimčiai, tikslams ir uždaviniams“ (Sutarties bendrųjų sąlygų 10.4.5 punktas), tačiau iš tikrųjų pareiškėjas neprašo keisti Projekto veiklų, susijusių su I ir II korpuso renovavimo, ar I ir II korpuso renovavimo techninių sprendimų. Pareiškėjas siekia gauti finansavimą naujam objektui, t. y. gydykloms ir ūkio dalies patalpoms.

60Nurodo, kad yra gavusi pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. raštus Nr. SD-206(3.6) ir Nr. SD 207(3.6), tačiau šie raštai nebuvo prašymai dėl Sutartyje numatyto finansuoti projekto veiklų pakeitimo ar techninių sprendimų pakeitimo. Šie raštai buvo dėl naujo finansavimo naujam objektui – gydyklų ir pagalbinių patalpų renovavimo darbams, kurie nebuvo Sutarties dalykas. Taigi negalima pakeisti to, dėl ko nebuvo susitarta Sutartyje. Papildomo finansavimo skyrimą reglamentuoja Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 106–107 punktai. Akivaizdu, kad papildomas naujų objektų finansavimas negalimas tiesiog pakeičiant sutartis. Priešingu atveju atliktos administracinės atitikties, tinkamumo finansuoti bei naudos ir kokybės (jei taikoma) vertinimo procedūros netektų prasmės.

61Teisėjų kolegija

konstatuoja:

62IV.

63Šioje bylos stadijoje yra nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. (19.2-52)-3-6784 dalies, kuria buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. prašymą pakeisti Finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. trišalę sutartį Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025, sudarytą tarp pareiškėjo (Projekto vykdytojas), Agentūros (Lietuvos verslo paramos agentūra – Įgyvendinančioji institucija) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (Ministerijos).

64Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu teikė atsakovui pasiūlymą minėtą sutartį pakeisti, sutaupytų lėšų sąskaita (1171971,53Lt), padidinant joje numatytų darbų apimtį – renovuojant ir likusias nerenovuotas komplekso patalpas.

65Atsakovas atsisakymą tenkinti šį pareiškėjo prašymą grindė tuo, kad pareiškėjas analogiškus prašymus yra teikęs anksčiau, į kuriuos jam neigiamai buvo atsakyta 2011 m. liepos 21 d.; 2011 m. vasario 22 d.; 2010 m. gruodžio 8 d. ir 2010 m. spalio 20 d. raštais, kuriuose anksčiau išsakytos tuo klausimu neigiamos pozicijos nekeičia. Be to nurodė, kad tenkindama Agentūros 2011 m. lapkričio 23 d. teikimą dėl pareiškėjo padarytų pažeidimą, Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 14 d. priėmė įsakymus Nr. 4-915 ir Nr. 4-920, kuriais nusprendė sumažinti pagal sutartį numatyto projekto finansavimą, o dalį netinkamai panaudotų lėšų – 187514,96 Lt, susigrąžinti iš pareiškėjo.

66Byloje taip pat nustatyta, kad Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. 4-915 buvo priimtas remiantis Taisyklių 198.2 punktu, konstatavus, jog pareiškėjas pažeidė atitinkamus 2009 m. balandžio 29 d. trišalės sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 reikalavimus (t.2 b. l. 53-55). Pareiškėjas dėl šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo šioje byloje buvo inicijavęs teisminį ginčą, kurį išnagrinėjus buvo konstatuota, kad šis įsakymas yra teisėtas, o pareiškėjo skundas šioje dalyje nepagrįstas (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį).

67Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį „Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.“

68Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 konstatuoti juridinę reikšmę turintys faktai bei jų teisinio įvertinimo rezultatai, yra iš naujo nebeįrodinėtinos aplinkybės, kuriomis galima remtis, sprendžiant kitus ginčus, kilusius tarp tų pačių asmenų.

69Projekto finansavimo ir administravimo sutarčių keitimo klausimai yra reglamentuoti Taisyklių 167-179-1 straipsniuose.

70Taisyklių 168 punkte nustatyta, kad projekto finansavimo ir administravimo sutarties pakeitimai gali būti atliekami 3 būdais: projekto vykdytojui raštu informavus įgyvendinančiąją instituciją apie pakeitimus šių Taisyklių 169 punkte nurodytais atvejais ir tvarka; sutarties šalims pasirašant susitarimą dėl sutarties pakeitimo; ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai arba įgyvendinančiajai institucijai vienašališkai priėmus sprendimą šių Taisyklių 179 punkte numatytais atvejais.

71Pagal Taisyklių 179.1. punktą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija (įgyvendinančioji institucija - šių Taisyklių 179.3 punkte nurodytu atveju) turi teisę vienašališku sprendimu pakeisti sutartį, kai ministerija ir (ar) kita valstybės institucija priima sprendimą sumažinti, sustabdyti arba nutraukti projekto finansavimą ir (ar) nutraukti projekto finansavimo ir administravimo sutartį, ir (ar) pareikalauti grąžinti išmokėtas lėšas ar jų dalį (sprendimus dėl lėšų grąžinimo priima įgyvendinančioji institucija, jeigu jos vadovas yra asignavimų valdytojas) dėl to, kad nesilaikoma projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų.

72Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad iš esmės analogiškos taisyklės, reglamentuojančios sutarties keitimo tvarką ir sąlygas, yra įtvirtintos ir byloje nagrinėjamos Finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 bendrųjų sąlygų 10 punkte (t.1 b. l. 28-29).

73Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisė ministerijai vienašališkai pakeisti projekto finansavimo ir administravimo sutartį atsiranda, kai yra nesilaikoma projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų.

74Viena iš poveikio priemonių, už padarytus projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatų pažeidimus, yra numatyta Taisyklių 198.2. punkte, kuriuo remiantis ministerija ir (ar) kita valstybės institucija gali sumažinti projekto finansavimą ir (ar) pareikalauti grąžinti sumokėtų lėšų dalį.

75Minėta, kad Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Finansavimo ir administravimo 2009 m. balandžio 29 d. sutarties Nr. S-VP3-3.4-ŪM-03-V-01-025 reikalavimus bei remdamasi Taisyklių 198.2. punktu nusprendė sumažinti pagal šią sutartį numatyto projekto finansavimą ir dalį netinkamai panaudotų lėšų – 187514,96 Lt, susigrąžinti iš pareiškėjo.

76Apibendrinus minėtą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915 konstatavus pareiškėjo padarytus pažeidimus bei nusprendus atitinkamai sumažinti sutarties finansavimą, atsirado prielaidos bei sąlygos taikyti Taisyklių 179.1. punkto nuostatas, suteikiančias teisę atsakovui vienašališku sprendimu pakeisti sutarties sąlygas taip, kad jos blogintų pareiškėjo padėtį.

77Ir priešingai, minėtos aplinkybės nesudarė teisinių prielaidų ir sąlygų taikyti Taisyklių 170 punkto nuostatų, nes pareiškėjas, 2011 m. gruodžio 1 d. teikdamas prašymą atsakovui dėl sutarties pakeitimo, juo siekė ne tik kad išlaikyti pradinį sutarties finansavimo lygį, bet ir praplėsti projekto darbų apimtį, ją išplečiant ūkio dalies ir gydyklų pastatų renovavimo darbais, t.y., šiuo sutarties pakeitimu siekė pagerinti sau sutarties sąlygas. Toks pareiškėjo reikalavimų tenkinimas savo ruožtu taip pat reikštų, kad yra išvengiama atsakomybės už sutarties pažeidimą bei atimama teisė iš atsakovo už tai taikyti poveikio priemones, kurių taikymą numato teisės aktai, reglamentuojantys atsakovo veiklą. Dėl šių priežasčių nebetenka teisinės reikšmės ir tie pareiškėjo argumentai, kuriais teigiama, kad egzistavo prielaidos bei sąlygos sutarties keitimui pagal Taisyklių 170 punkto nuostatas.

78Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl sutarties pakeitimo jo prašomu būdu, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, atitinkantį šių teisinių santykių reglamentavimą.

79Byloje nenustatyta ir esminių procesinių įstatymo pažeidimų galėjusių sudaryti sąlygas priimti byloje neteisingą sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.).

80Šiuo atveju apelianto nurodomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 54 straipsnio pažeidimas, kai pirmosios instancijos teismas Agentūros statusą iš atsakovo pakeitė į trečiojo suinteresuoto asmens, nėra priskiriamas prie pažeidimų sudarančių besąlyginę vadą panaikinti teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 2 d.), be to, dėl šio pažeidimo nebuvo neteisingai išspręsta ir pati byla. Visa tai lemia, kad šis pažeidimas neįtakojo pareiškėjo procesinių teisių.

81Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

82Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

83Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo, viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“, apeliacinį skundą atmesti.

84Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 5. 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir Ūkio... 6. 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro (toliau – ir Ūkio... 7. 3) įpareigoti viešąją įstaigą Lietuvos verslo paramos agentūrą (toliau... 8. 4) įpareigoti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrą parengti bei pateikti... 9. 5) įpareigoti Ūkio ministeriją pagal VšĮ „Pušynas“ 2011 m. gruodžio... 10. Pareiškėjas nesutiko su Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimu... 11. Pažymėjo, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m. lapkričio 23... 12. Pareiškėjas nurodė, kad prieš pradėdamas vykdyti viešąjį... 13. Pareiškėjas pabrėžė, jog visi gauti pasiūlymai buvo atplėšti ir... 14. Atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2011 m.... 15. Pareiškėjas pažymėjo, jog VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, Ūkio... 16. Nurodė, jog Ūkio ministras 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915... 17. Pabrėžė, kad mokėjimo prašymas Nr. MP012 buvo pateiktas 2011 m. balandžio... 18. Pareiškėjas rėmėsi Taisyklių 127 punktu ir nurodė, jog 2011 m. balandžio... 19. Pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. raštu Ūkio ministerijos prašė... 20. Pažymėjo, jog pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. pirmą kartą pateikė... 21. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu... 22. Atsakovas VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra atsiliepimu į pareiškėjo... 23. Paaiškino, jog pareiškėjas pasirašydamas finansavimo sutartį įsipareigojo... 24. Nurodė, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. pateikė patikslintą... 25. Atlikus įtariamo pažeidimo tyrimą buvo nustatyta, kad mokėjimo prašymuose... 26. Atsakovas dėl viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų... 27. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad nebuvo pretenzijų dėl viešųjų... 28. Atsakovas Lietuvos Respublikos ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo... 29. Paaiškino, jog Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 19 d. raštas Nr.... 30. Pabrėžė, kad Taisyklių 170 punkte nurodytais atvejais yra nustatyta... 31. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ... 32. Pabrėžė, kad Taisyklių 126 punktas nustato tik apie ką turi būti... 33. Nurodė, jog pagal sutarties specialiųjų sąlygų 3.3 punktą atskirais... 34. Atsakovas nurodė, kad jis priėmė sprendimą pritarti VšĮ Lietuvos verslo... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu... 36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo... 37. II.... 38. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 28 d. sprendimu (IX... 39. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje yra... 40. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pirmą kartą dėl... 41. Teismas nurodė, kad projektų finansavimo ir administravimo sutarčių... 42. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl Sutarties pakeitimo... 43. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme, pateiktame Ūkio... 44. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Ūkio... 45. III.... 46. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013... 47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą... 49. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Taisyklių 172 punkto... 50. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog... 51. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė... 52. Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (IX... 53. Teigia, kad priešingai negu apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėjas,... 54. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje... 55. Teigia, kad įstatymams nenustatant pareigos ir nesant Ūkio ministerijos... 56. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Sutartis buvo... 57. Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra... 58. Agentūra nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šalių procesinę padėtį... 59. Teigia, kad Sutartis turėtų būti aiškinama sistemiškai, o ne ištraukiant... 60. Nurodo, kad yra gavusi pareiškėjo 2011 m. gruodžio 1 d. raštus Nr.... 61. Teisėjų kolegija... 62. IV.... 63. Šioje bylos stadijoje yra nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos... 64. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 1 d. prašymu teikė... 65. Atsakovas atsisakymą tenkinti šį pareiškėjo prašymą grindė tuo, kad... 66. Byloje taip pat nustatyta, kad Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 14 d.... 67. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58... 68. Šis teisinis reguliavimas lemia, kad Ūkio ministerijos 2011 m. gruodžio 14... 69. Projekto finansavimo ir administravimo sutarčių keitimo klausimai yra... 70. Taisyklių 168 punkte nustatyta, kad projekto finansavimo ir administravimo... 71. Pagal Taisyklių 179.1. punktą ministerija ir (ar) kita valstybės institucija... 72. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad iš esmės analogiškos taisyklės,... 73. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad teisė ministerijai... 74. Viena iš poveikio priemonių, už padarytus projekto finansavimo ir... 75. Minėta, kad Ūkio ministerija 2011 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 4-915... 76. Apibendrinus minėtą teisinį reglamentavimą bei faktines bylos aplinkybes... 77. Ir priešingai, minėtos aplinkybės nesudarė teisinių prielaidų ir sąlygų... 78. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas,... 79. Byloje nenustatyta ir esminių procesinių įstatymo pažeidimų galėjusių... 80. Šiuo atveju apelianto nurodomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 54... 81. Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra... 82. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 83. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimą... 84. Nutartis neskundžiama....