Byla A-556-59-07

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

2Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei, dalyvaujant pareiškėjui J. L., pareiškėjo atstovui advokatui Stasiui Šedbarui, atsakovo atstovams Daliai Amšejienei, Raimondui Meršaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. L. skundą atsakovui Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-7) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2005 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 05-V2-907, kuriuo atsisakyta pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine, esančios ( - ), projektui ir įpareigoti atsakovą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – ir atsakovas) per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pritarti pateiktam nurodyto statinio projektui.

6Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,9900 ha bendro ploto miško paskirties žemės sklypas, esantis ( - ). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-027-01/04 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad šiame žemės sklype buvo sodybos priklausinys - pirtis. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti teisę į pirties atstatymą. Įsiteisėjus teismo sprendimui buvo parengtas atstatomos pirties su priestatu (daržine) projektas. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 127.9 punktu, pritarti šiam projektui atsisako, motyvuodamas tuo, kad už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytose vietose gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv.m bendro ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų asmeninio naudojimo pirtį be rūsio, o pagal pareiškėjo pateiktą projektą pirties su priestatu aukštis ir plotas viršija nustatytas normas, be to, nepateiktas teritorijų planavimo dokumentas. Pareiškėjo nuomone, tokie atsakovo argumentai nepagrįsti. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą asmuo turi teisę paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose atstatyti statinius buvusiose sodybose, nekeičiant užstatymo linijos. Pirtis su priestatu pagal statinio projektą bus statoma ant išlikusių pamatų liekanų ir jos užstatymo linija bei plotas negali būti nei didesni, nei mažesni negu buvusios pirties, todėl įstatymo reikalavimai nėra pažeidžiami. Pareiškėjo teigimu, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12d. nutarimo Nr. 343 127.9 punkto nuostatos, kuriomis vadovaujasi atsakovas, reglamentuoja atvejus, kai statomi nauji statiniai esamose sodybose, tačiau netaikomos statinio atstatymui buvusioje vietoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, nors Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos reglamentuoja ribojimus statyti statinius saugomose teritorijose, tačiau pati statyba yra vykdoma vadovaujantis kitais statybos normatyviniais dokumentais. Atsakovas, spręsdamas pareiškėjo pateikto projekto derinimo klausimą, turėtų vadovautis specialiomis teisės normomis - aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ bei 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Dl-708 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“. Pareiškėjo parengtas projektas šių teisės aktų reikalavimus atitinka. STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ privalomojo priedo 2.1.4 punkte nustatyta, kad nesudėtingu statiniu yra laikoma daržinė žemės ūkio ir miškų ūkio paskirčių ne miško žemėje, kurios užimamas plotas ne didesnis kaip 80 kv.m, aukštis ne didesnis kaip 8,5 m. Pagal projektą pirties su priestatu - daržine aukštis yra 6,5 m., o plotas — 34,50 kv.m. ir leistinų ribų neviršija. Pažymėtina, kad Saugomų teritorijų įstatymas jokių apribojimų atstatomos pirties ar daržinės aukščiui iš vis nenumato (įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Dėl teritorijų planavimo dokumento pateikimo pareiškėjas nurodė, kad STR 1.05.06:2005 ,,Statinio projektavimas“ 41 punkte yra nustatyti dokumentai, sudarantys supaprastintą projektą. Jokie teritorijų planavimo dokumentai į supaprastinto projekto dokumentų sudėtį neįeina ir kartu su šiuo projektu nepateikiami.

7Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 11-12) prašė jį atmesti.

8Atsakovas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio, reglamentuojančio paviršinio vandens telkinių apsaugą, 3 dalies 4 punktas draudžia keisti esamą užstatymo liniją rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose ir apibrėžia draudimą keisti statinių išdėstymo liniją tam tikro objekto atžvilgiu. Pirties, kaip statinio saugomoje teritorijoje plotą, reglamentuoja šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalis, todėl tiek esamoje, tiek ir buvusioje sodyboje pirtis prie vandens telkinio negali būti statoma didesnė kaip 25 kv.m. bendrojo ploto (kartu su priklausiniais) ir aukštesnė kaip 4 metrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ 127.9 punktas vandens telkinių apsaugos zonose draudžia statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, ūkininko ūkio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos šlaito briaunos. Šis reikalavimas pareiškėjo atveju irgi taikytinas, kadangi išvardinti nauji statiniai leidžiami statyti tik daug didesniu atstumu nuo vandens telkinio kranto. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo argumentai, jog nurodytos normos taikytinos naujai statomam, o ne buvusiam statiniui, neteisingi, nes prieštarauja Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje įtvirtintai naujo statinio statybos sąvokai. Atsakovas pabrėžė, kad Saugomų teritorijų įstatymo nuostatos yra aukštesnės galios nei pareiškėjo skunde minimi statybos techniniai reglamentai.

9II.

10Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b. l. 25- 27) pareiškėjo skundą atmetė.

11Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 6 straipsnio l dalies l punktu, atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant ir pripažįstant statinį tinkamu naudoti, privaloma vadovautis ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punktą paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų, arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose. To paties įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad esamose sodybose už pakrantės apsaugos juostos ribų, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose, gali būti statoma tik po vieną ne didesnio kaip 25 kv.m bendrojo ploto su priklausiniais ir ne aukštesnę kaip 4 metrų (aukštis skaičiuojamas nuo užstatomo sodybos ploto žemės paviršiaus vidurkio) asmeninio naudojimo pirtį be rūsio. Kitų statinių dydžiai nustatomi apsaugos reglamentuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ XXIX skyriuje nustačiusi vandens telkinių apsaugos juostas bei zonas, 127.9 punkte įtvirtino taisyklę, kad mažesniu kaip 100 metrų iki vandens telkimo kranto linijos arba 50 metrų nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje) esamose sodybose gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtuvė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv.m, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija. Įvertinęs išvardintas teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, kad esamose sodybose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, nekeičiant užstatymo linijos (išskyrus teritorijų planavimo dokumentuose numatytus atvejus), galima statyti (atstatyti) pirtį, kaip nesudėtingą statinį, kurios plotas su priklausiniais yra ne didesnis kaip 25 kv.m, o aukštis - ne daugiau kaip 4 metrai, jeigu projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija. Teismas, remdamasis bylos medžiaga (prijungtos bylos I6K-463/2004, b.l. 16-17, 25, 27-31) nustatęs, kad pareiškėjo projektuojamas statinys nurodytų reikalavimų neatitinka, jo skundą pripažino nepagrįstu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodoma teisės norma - STR 1.01.07:2002 6.2 punktas, gamtosauginių reikalavimų statinio statybai (atstatymui) nepaneigia, o tik atkartoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nesudėtingo statinio sąvoką, tikslu tokio pobūdžio statiniams taikyti supaprastintą projekto parengimo ir statinio statybos bei jos įteisinimo tvarką (STR 1.01.07:2002 12 punktas).

12III.

13Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31-35) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismas netiksliai citavo teisės aktų, kuriais vadovavosi priimdamas sprendimą, ištraukas, dėl ko buvo iškreipta įstatymų leidėjo valia ir priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas.

152. Saugomų teritorijų įstatymo 3 ir 6 dalyje įtvirtintos dvi skirtingos teisinės situacijos: 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintas draudimas taikomas atliekant statinio, esančio esamose ar buvusiose sodybose, rekonstrukciją ar perstatymą, kas prilyginama buvusių statinių atstatymui buvusiose sodybose, nurodant, jog šiais atvejais yra draudžiama keisti esamą užstatymo liniją, o 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas draudimas taikomas statant naujus statinius esamose sodybose, tai yra ten, kur paprastai jau būna keletas statinių (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir pan.) ir norima papildomai pasistatyti pirtį asmeniniam naudojimui.

163. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 punkte yra įtvirtintas bendro pobūdžio draudimas naujai statomus pastatus statyti arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų - nuo terasos šlaito briaunos (bet visais atvejais - potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Jau esamose sodybose leidžiama statyti ar rekonstruoti gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, numatant vieno iš priklausinių - pirties - dydžio apribojimus. Nutarime nepasisakoma dėl buvusiose sodybose atstatomų statinių dydžio.

174. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ne tik faktinių bylos aplinkybių, bet ir neatsižvelgė į įstatymų leidėjo sumodeliuotas dvi skirtingas teisines situacijas: esama sodyba ir buvusi sodyba bei naujai statomi ir atstatomi buvę statiniai.

185. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-027-01/04 buvo nustatytas juridinis faktas, kad pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo sodybos priklausinys - pirtis. Šiuo metu yra išlikusios tik minėto statinio liekanos. Jokių kitų statinių minėtame žemės sklype nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju kalbama apie buvusią, o ne esamą sodybą ir todėl negali būti taikomi norminiai teisės aktai, reglamentuojantys statinių statybą ar rekonstrukciją esamose sodybose. Nagrinėjamu atveju projektuojamas ir rengiamas buvusio statinio atstatymas buvusioje sodyboje.

196. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad rengdamas statinio projektą jis vadovavausi ne tik Saugomų teritorijų įstatymu, Statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, bet ir aplinkos ministro patvirtintomis Statybos techninių reglamentų nuostatomis – 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, 1999 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 310 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“.

207. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi norminių aktų nuostatomis, numatančiomis aukščio ir bendro ploto reikalavimus esamose sodybose naujai statomiems ar rekonstruojamiems priklausiniams - pirtims. Pareiškėjo suprojektuotame pastate asmeninio naudojimo pirtis kartu su priklausiniais (tambūru, WC/dušu) teužima 18,89 kv. m bendro ploto (aukštis 3,3 m), o tai bet kuriuo atveju neviršija 25 kv.m. ploto (iki 4 m aukščio), numatyto naujai statomiems ar rekonstruojamiems statiniams esamose sodybose. Likusi suprojektuoto pastato dalis - priestatas/daržinė - taip pat neviršija nei buvusio statinio užstatymo linijos, kaip tai numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte, nei STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ privalomojo priedo 2.1.4 punkte įtvirtintų reikalavimų, jog nesudėtingu statiniu yra laikoma daržinė žemės ūkio ir miškų ūkio paskirčių ne miško žemėje, kurios užimamas plotas ne didesnis kaip 80 kv.m. aukštis ne didesnis kaip 8,5 metrų.

218. Taip pat atkreipia dėmesį į STR 1.01.09:2003, numatančiame statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį, pateiktas sąvokas. Šio reglamento 5.31 punkte priestatas apibrėžiamas kaip prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo „šiltų“ atitvarų išorinėje pusėje. Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą. Priestato statyba priskiriama naujo statinio statybai, jei jo visų aukštų, taip pat rūsio (pusrūsio), antstatų, pastogės patalpų plotų suma didesnė kaip 10 procentų už tokiu pat būdu apskaičiuotą statinio, prie kurio jis pristatomas, plotų sumą (STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“). Pareiškėjo projektuojamos pirties priestato - daržinės bendras plotas yra 15,61 k.m (aukštis 6,5 m), kas sudaro daugiau nei 10 procentų statinio, prie kurio pristatomas priestatas, šiuo atveju pirties, plotų sumos, todėl vadovaujantis minėtų reglamentų nuostatomis pirties priestatą - daržinę galima traktuoti kaip atskirą statinį. Dėl šios priežasties pagrįstai galima daryti išvadą, jog pareiškėjo pateiktame tvirtinti projekte atsispindi du savarankiški statiniai, kurių kiekvieno dydis ir aukštis neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, tačiau bendrai paėmus ir nekeičia esamos užstatymo linijos, kaip tai numatyta Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

22Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 40) nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Be argumentų dėl pareiškėjo reikalavimo nepagrįstumo, išdėstytų paaiškinimuose pirmosios instancijos teismui, atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginys, kad „šiuo metu yra išlikusios tik minėto statinio liekanos“, neatitinka tikrovės. Teigia, kad realiai stovi savavališkai pradėtas statyti statinys (2002 m. gegužės 29 d. Aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo patikrinimo aktas). Be to, pareiškėjas sumaišė „priklausinio“ ir „patalpų“ apibrėžimus teigdamas, kad pirties priklausiniai yra tambūras, WC/dušas. Atsakovo teigimu, tai – patalpos. Pagal STR 1.14.01:1999 ,,Patalpų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 dalį: patalpa - pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Pagal STR 1.01.09:2003 ,,Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.32 dalį: priklausiniai - savarankiški statiniui tarnauti skirti kiti statiniai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su statiniu. Dviejų ir daugiau statinių sujungimas nedaro nė vieno iš tokių statinių kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, būdingų priklausiniams. Tai papildomai patvirtina, kad pirties su priklausiniu bendrasis plotas yra didesnis, nei leidžiama. Pareiškėjas, minėdamas priestatą – daržinę pagal STR 1.01.09:2003 kaip naują, atskirą statinį neatkreipia dėmesio į tai, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas nustatė juridinį faktą tik dėl vieno buvusio statinio pirties. Apie sklype buvusį antrą statinį - daržinę jokiuose dokumentuose neminima.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Pareiškėjas J. L. pagal numatytą projektą siekia atstatyti pirtį su priestatu nuosavybės teise priklausančiame miško ūkio paskirties žemės sklype, esančiame ( - ) (administracinė byla I6k-463/2004 b.l. 10).

26Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2005 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 05-V2-907 atsisakyta pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine projektui miško ūkio paskirties žemės sklype. J. L. su tokiu sprendimu nesutinka. Prašo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą pritarti pateiktam nurodyto statinio projektui.

27Taigi administracinės bylos nagrinėjimo objektas galimos statybos privačioje miško ūkio paskirties žemėje.

28Atsakovas atsisakė pritarti pirties su daržine projektui vadovaudamasis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalimi, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks atsisakymo pritarti projektui teisinis pagrindas nėra pagrįstas. Pagal byloje surinktą medžiagą matyti, kad atstatymą ketinama pradėti buvusioje sodyboje. Teisės akto leidėjas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje vartoja sąvoką „esamose sodybose“, kuri naudojantis lingvistiniu teisės aiškinimo metodu interpretuotina, kaip esamuoju laiku esanti sodyba (sodyba - žemė apie namus su visais trobesiais – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kompiuterinis variantas). Bet kaip jau minėta pareiškėjas siekia atstatymo žemės sklype, kuriame nėra jokių trobesių (b.l. 33). Vadinasi, Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje esantys apribojimai ir suvaržymai taikytini tik atliekant statybos darbus esamose sodybose, bet nėra skirti vietovei be statinių, todėl šiuo požiūriu skundžiamas sprendimas negali būti pripažintas teisėtu. Bet, ar Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento užimta pozicija dėl atsisakymo pritarti projektui savo esme yra visiškai neteisinga, ar turėtų išlikti nepakitusi kitų teisinių argumentų pagrindu, šiuo metu galimybės atsakyti į iškeltą klausimą nėra. Tokį teiginį lemia toliau dėstomi motyvai.

29J. L. nuosavybės teise priklausantis miško ūkio paskirties žemės sklypas patenka į paviršinio vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną (administracinė byla I6k-463/2004 b.l. 10), ką pripažino ir pats pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje įstatymų leidėjas statybai įveda tam tikrus ribojimus inter alia ir draudimą keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose, išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose (Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p.). Ši teisės norma, teisėjų kolegijos nuomone, suteikia teisę rekonstruoti ar perstatyti statinius esamose ir buvusiose sodybose, tačiau neatliekant jokios korekcijos esamoje užstatymo linijoje. Tokia užstatymo linija suprantama kaip ketinamo rekonstruoti ar perstatyti statinio riba, negalinti būti pažeista vyksiančios rekonstrukcijos ar perstatymo metu.

30Prie administracinės bylos pareiškėjas pridėjo J. L. žemės sklypo skersinį profilį (atkreiptinas dėmesys, kad šiame dokumente fiksuojama ne pirtis su daržine, o gyvenamasis namas), Statinių išdėstymo planą, bet iš išvardintų dokumentų nėra galimybės spręsti, ar siekiamos atstatyti pirties su priestatu - daržine užstatymo linija sutaps su buvusios pirties užstatymo linija, t. y. nėra pateikta faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, ar siekiamas atstatyti statinys savo ribomis visiškai sutaps su buvusios pirties ribomis.

31Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai aiškindamas Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnį, priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsakovo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus sprendimas naikintinas ir ši institucija įpareigotina pakartotinai įvertinti pirties su daržine projektą ir atsakymą dėl pritarimo ar nepritarimo šiam dokumentui pateikti pareiškėjui J. L. per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

32Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

33J. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

34Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

35Panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus 2005 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 05-V2-907, kuriuo atsisakyta pritarti atstatomos pirties su priestatu - daržine, esančios ( - ), projektui ir įpareigoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentą per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakartotinai įvertinti pirties su priestatu - daržine projektą ir atsakymą pateikti pareiškėjui J. L.

36Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas J. L. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 5-7) kreipėsi... 6. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,9900 ha bendro... 7. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 11-12) prašė jį... 8. Atsakovas nurodė, kad Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio,... 9. II.... 10. Kauno apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimu (b.... 11. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 6 straipsnio l dalies l... 12. III.... 13. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 31-35) prašo panaikinti Kauno... 14. 1. Pirmosios instancijos teismas netiksliai citavo teisės aktų, kuriais... 15. 2. Saugomų teritorijų įstatymo 3 ir 6 dalyje įtvirtintos dvi skirtingos... 16. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343... 17. 4. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino ne tik faktinių... 18. 5. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje... 19. 6. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad rengdamas statinio... 20. 7. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi norminių aktų nuostatomis,... 21. 8. Taip pat atkreipia dėmesį į STR 1.01.09:2003, numatančiame statinių... 22. Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 40) nurodo,... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Pareiškėjas J. L. pagal numatytą projektą siekia atstatyti pirtį su... 26. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir... 27. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo objektas galimos statybos privačioje... 28. Atsakovas atsisakė pritarti pirties su daržine projektui vadovaudamasis... 29. J. L. nuosavybės teise priklausantis miško ūkio paskirties žemės sklypas... 30. Prie administracinės bylos pareiškėjas pridėjo J. L. žemės sklypo... 31. Dėl išdėstytų argumentų darytina išvada, kad pirmosios instancijos... 32. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies... 33. J. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 34. Kauno apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimą... 35. Panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai... 36. Sprendimas neskundžiamas....