Byla 2-245-560/2016

Dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei, dalyvaujant ieškovės atstovei adv. B. S., atsakovo atstovui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

2Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-3), kurį patikslinusi (t. 1, b. l. 82, t. 2, b. l. 75-77) teismo prašė pripažinti tarp jos ir atsakovo AB bankas Snoras 2011-06-29 sudarytą indėlio sertifikato sutartį negaliojančia, priteisti iš atsakovo 2 754 Lt nuostolių, 2 000 Lt neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, jog 2011 m. birželio 29 d. su AB banku Snoras sudarė Indėlio sertifikato sutartį (toliau – Sutartį) 7 239 Lt sumai. Sutarties 3 ir 3.6 punktuose buvo įtvirtinta, kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, o neprofesionaliųjų klientų kategorijai priskirtiems klientams taikomas aukščiausias investuotojų interesų apsaugos lygis. AB bankui Snoras iškėlus bankroto bylą paaiškėjo, kad lėšos pagal indėlio sertifikatą nėra apdraustos. Taip buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ji buvo suklaidinta. Nurodo, jog ieškovė be to patyrė nuostolius, nes negalėdama susimokėti už šilumą bei buto komunalines paslaugas, ji skolinosi pinigus pagal skolos sutartis: 2012-10-10 – 2 000 Lt, 2013-04-05 – 754 Lt ir ieškovė patirtus nuostolius vertina 9 993 Lt, iš jų indėlio sertifikato suma 7 239 Lt ir skolinti pinigai – 2 754 Lt. Teigia, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovei 2012 metais užkirtus kelią atgauti santaupas draudimo išmokų pagrindu, ieškovė patyrė didelę moralinę žalą – patyrė dvasinius išgyvenimus, per teismus prarasta sveikata, kankina nemiga, prarastas gyvenimo džiaugsmas.

4Atsakovo atstovas prašo civilinę bylą nutraukti, kadangi visi ieškovės reikalavimai jau buvo nagrinėti teismuose ir dėl jų yra priimti atitinkami sprendimai.

5Trečiasis asmuo atsiliepimu prašo šią bylą nutraukti arba palikti ieškinio reikalavimus nenagrinėtais. Nurodo, jog atsižvelgiant į LAT 2015-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 pateiktus išaiškinimus, atsakovas trečiajam asmeniui perdavė duomenis, reikalingus indėlių draudimo išmokoms išmokėti už ieškovės įsigytą Banko indėlio sertifikatą, o trečiasis asmuo išmokėjo indėlių draudimo išmoką už minėtą indėlių sertifikatą, t.y. pervedė lėšas draudimo išmokų mokėjimo agentui AB SEB bankui, kuriame ieškovė turi teisę atsiimti indėlių draudimo išmoką už indėlio sertifikatą.

6Ieškinys dalyje netenkinamas, kitoje dalyje byla nutraukiama.

7Ši civilinė byla pirmąja instancija nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs šią bylą, 2012-07-02 nutartimi ieškovės ieškinį patenkino iš dalies: pripažino negaliojančia ieškovės ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudarytą Indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S 008858 dėl 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikė tarp šalių restituciją ir pripažino ieškovės sumokėtą 7 239 Lt sumą ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS; kitą ieškinio dalį atmetė.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo BAB banko SNORAS atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 10 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį.

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovės V. M. M. ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta negaliojančia ieškovės ir atsakovo BAB banko SNORAS 2011 m. birželio 29 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. S 008858 dėl 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo, taikyta tarp šalių restitucija ir ieškovės sumokėta 7 239 Lt suma pripažinta ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke SNORAS, ieškovės naudai iš atsakovo BAB banko SNORAS priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas išmokant iš atsakovo administravimui skirtų lėšų, ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Kitą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties dalį teismas paliko nepakeistą. Kasacinis teismas šios nutarties dalyje „Dėl kasacinio nagrinėjimo šioje byloje objekto“ padarė išvadą, kad „pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuria dalis ieškinio atmesta (apskritai atmesti atsakovui Lietuvos bankui pareikšti reikalavimai, o iš atsakovui BAB bankas SNORAS pareikštų reikalavimų atmesti reikalavimai priteisti neturtinę žalą bei nuostolius), nebuvo apskųstos atskiruoju skundu ir peržiūrėtos apeliacine tvarka. Dėl to konstatuotina, kad kasacija dėl pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties dalies, kuria dalis ieškinio atmesta, yra negalima (CPK 341 straipsnis) ir nurodyta nutarties dalis nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka objektas“. Tai reiškia, jog Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutarties dalis, kuria ieškovės reikalavimai atsakovui dėl neturtinės žalos bei nuostolių priteisimo yra įsiteisėjusi, byloje dalyvavo tos pačios šalys, ieškovė reiškė reikalavimą tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko. CPK 293 str. 3 p. yra numatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kadangi ieškovės reiškiamas reikalavimas atsakovui dėl 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo yra išnagrinėtas ir atmestas minėta Vilniaus apygardos teismo 2012-07-02 nutartimi, ši nutartis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra įsiteisėjusi, teismas sprendžia, jog yra pagrindas bylą šioje dalyje nutraukti.

10Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 754 Lt nuostolių, kurie atsirado dėl to, jog ji, negalėdama susimokėti už šilumą bei buto komunalines paslaugas, skolinosi pinigus pagal skolos sutartis: 2012-10-10 pasiskolino 2 000 Lt, 2013-04-05 pasiskolino 754 Lt. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės V. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras ir N. H. C. dėl žalos atlyginimo (civ. byla Nr. 2A-181-407/2015), ir 2015-02-10 priėmė nutartį, kuria ieškovės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, jog byloje „ieškovė V. M. M. prašė priteisti iš atsakovų BAB banko Snoras ir N. H. C. solidariai 6 754 Lt dydžio žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės teigimu, įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarčiai, atsakovai BAB bankas Snoras ir bankroto administratorius N. H. C. turėjo ją įvykdyti, tačiau neįvykdė, tokiu būdu pažeisdami CPK 18 straipsnį ir 644 straipsnio 4 punktą. Pasak ieškovės, toks atsakovų elgesys traktuotinas kaip viešas piktnaudžiavimas proceso teisėmis ir neteisėtas ieškovės nuosavybės užvaldymas. Atsakovams nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties, ieškovei nebuvo grąžinta 7 239 Lt suma. Neatgavusi piniginių lėšų, ieškovė negalėjo sumokėti už buto komunalines paslaugas, todėl pasiskolino 2 754 Lt sumą, ir ši suma laikytina ieškovės patirta turtine žala, taip pat patyrė 4 000 Lt neturtinę žalą“. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu šį ieškovės ieškinį atmetė, sprendimas yra įsiteisėjęs. Kadangi šioje byloje ieškovė reiškė tą patį reikalavimą dėl 2 754 Lt pasiskolintos sumos priteisimo iš atsakovo, dėl šio jos reikalavimo, minėta, jau yra priimtas teismo sprendimas, kuris yra įsiteisėjęs, todėl teismas mato pagrindą ir šioje dalyje bylą nutraukti (CPK 293 str. 3 p.).

11Kaip jau buvo nurodyta, ši byla pirmąja instancija nagrinėjama antrą kartą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. birželio 28 d. nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovės V. M. M. ieškinys patenkintas iš dalies, pripažinta negaliojančia ieškovės ir atsakovo BAB banko Snoras 2011 m. birželio 29 d. sudaryta indėlio sertifikato įsigijimo sutartis Nr. S 008858 dėl 7 239 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo, taikyta tarp šalių restitucija ir ieškovės sumokėta 7 239 Lt suma pripažinta ieškovės lėšomis jos mokėjimo sąskaitoje BAB banke Snoras, ieškovės naudai iš atsakovo BAB banko Snoras priteista 300 Lt bylinėjimosi išlaidų, jas išmokant iš atsakovo administravimui skirtų lėšų ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš šio ieškovės reikalavimo matyti, jog jos siekis reiškiant tokį reikalavimą buvo tas, kad jai būtų išmokėta indėlio suma, apdrausta indėlių draudimu. Kaip matyti iš trečiojo asmens kartu su atsiliepimu pateikta Pažyma dėl draudimo išmoką už BAB banko Snoras indėlio sertifikatą (t. 2, b. l. 103), ieškovei yra paskaičiuota indėlių draudimo išmoka už BAB banko Snoras turėtą indėlio sertifikatą – 2 117,92 Eur, kurią ji turi teisę bet kada pasiimti. Taigi faktiškai ieškovės reikalavimas yra patenkintas iki sprendimo byloje priėmimo ir šioje dalyje ieškinys atmetamas dėl to, kad bylos nagrinėjimo eigoje ieškovės reikalavimas faktiškai buvo patenkintas.

12CPK 93 str. 1 d. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Šiuo atveju byla dalyje dėl dviejų ieškovės pareikštų reikalavimų buvo nutraukta CPK 293 str. 3 p. pagrindu, t.y. dėl to, kad jau yra įsiteisėję teismo sprendimai, priimti dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl ieškovės elgesys žinant šią situaciją ir toliau tęsiant bylinėjimąsi negali būti laikomas tinkamu CPK 93 str. 4 d. prasme, be to negalima laikyti jog sprendimas buvo priimtas ieškovės naudai. Likusioje dalyje ieškovės ieškinys buvo atmestas dėl to, jog ieškovės reikalavimas yra patenkintas iki sprendimo byloje priėmimo. Šiuo atveju ieškovės reikalavimas iš esmės buvo patenkintas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, todėl teismas sprendžia, jog ieškovė turi teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Ieškovė pateikė du mokėjimo advokatui dokumentus –500 Lt pinigų priėmimo kvitą, išduotą 2012-05-21 (t. 1, b. l. 80a) ir 300 Lt pinigų priėmimo kvitą, išduota 2013-10-30 (t. 2, b. l. 30). Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė pateikė Pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 138,96 Eur. Teismas, vadovaudamasis „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 nuostatomis, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį, į tai, jog pati ieškovė ne kartą tikslino ieškinio reikalavimus, juos papildė, taip pat į tai, kad jos ieškinys atmestas dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu jos patikslintu ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo iš esmės patenkinti, sprendžia, jog už advokato pagalba jai atlyginama 50 procentų jos turėtų išlaidų – 116,00 Eur (500+300=800/2=400/3,4528). Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nėra priteisiamos, kadangi jos nebuvo būtinos - ieškovė apie jai paskaičiuotą draudimo išmoką už BAB banko Snoras turėtą indėlio sertifikatą jau žinojo iki paskirto teismo posėdžio, todėl vykti advokatui į teismo posėdį, siekiant nedidinti bylinėjimosi išlaidų, nebuvo būtina. Kadangi ginčas faktiškai kilo dėl AB banko „Snoras“ anksčiau vykdytų veiksmų ir šių veiksmų pasėkoje dėl teisės taikymo, laikytina, kad priteistas bylinėjimosi išlaidas turi atlyginti BAB bankas „Snoras“ iš administravimo lėšų.

13Vadovaudamasis CPK 290-292 str., ĮBĮ 26 str. 5 d., teismas

Nutarė

14Ieškovės V. M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškinį dalyje dėl tarp ieškovės ir atsakovo AB bankas Snoras 2011-06-29 sudarytos indėlio sertifikato sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti.

15Bylą dalyse dėl 2 754 Lt nuostolių ir 2 000 Lt neturtinės žalos priteisimo ieškovės V. M. M. naudai iš atsakovo BAB banko Snoras nutraukti.

16Priteisti iš atsakovo BAB banko Snoras ieškovės V. M. M. naudai 116,00 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

17Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.