Byla 2A-44-510/2013

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Ramūno Mitkaus (pranešėjas) ir Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rimantos I. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1910-199/2012 pagal ieškovės Rimantos I. U. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, A. D., J. P., M. P., J. P., UAB „Avirtus“, tretieji asmenys V. M., R. M., I. A. P., I. D., A. D., atstovaujamas jo įstatyminės atstovės A. D., D. U., Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J. R., valstybės institucijos išvadai duoti VĮ Registrų centras, Vyriausybės atstovas Kauno apskrityje, dėl vilkinimo atkurti nuosavybės teises į žemę, administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu, neturtinės žalos priteisimo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė Rimanta I. U. patikslintame ieškinyje (8 t., b. l. 86–92) nurodė, kad 1991 metais ieškovės tėvas M. D. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Žemėtvarkos tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ieškovės senelės A. D. 1353 kv. m žemės sklypą, šiuo metu esantį adresu: ( - ). Ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00093-06 metu nustatyta, kad M. D. prašymas buvo paduotas 1991 m. gruodžio 3 d. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesugebėjo nustatyti, kas ir kada suklastojo ieškovės tėvo M. D. parašą ant šio prašymo, kas ir kada pasisavino 1991 m. gruodžio 3 d. kartu su prašymu pateiktus A. D. dokumentus, įrodančius iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 1353 kv. m žemės sklypo buvimo vietą, M. D. giminystės ryšį su jo motina A. D. ir ieškovės giminystės ryšį su tėvu M. D. įrodančius dokumentus, 1994 metais pateiktą M. D. mirties liudijimą, 2000 metais pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 1353 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį ( - ), todėl ieškovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį ( - ), 1940 m. adresas: ( - ). Juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į A. D. 1353 kv. m ploto žemės sklypą, nacionalizuotą 1940 metais. Aplinkybes, patvirtinančias prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtina: 1) 2000-09-20 Kauno apskrities archyvo pažymėjimas Nr. D-131, esantis A. D. žemės byloje Nr. 3208, kuriame nurodoma, kad 1936 m. A. D. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 902 kv. m žemės; 2) 1940-04-27 Ipotekos pirmykštis išrašas, rejestro Nr. 517, esantis A. D. žemės byloje Nr. 3208, kuriame nurodoma, kad A. D. su A. K. lygiomis dalimis įsigijo 554 kv. m; 3) 1940 m. Kauno notaro J. D. aktų knygos Nr. 93 akto pirmasis išrašas, esantis A. K. žemės byloje Nr. 1200, iš kurio matyti, kad A. D. su A. K. lygiomis dalimis įsigijo 348 kv. m žemės. Faktiškai 1940 m. A. D. prie nuo 1936 m. turėtų 902 kv. m žemės papildomai įsigijo 277 kv. m ir 174 kv. m žemės ir 1940 metais nuosavybės teise faktiškai valdė 1353 kv. m žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neteisėtai vilkina klausimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę išsprendimą. Nuo pat 1991 metų nebuvo jokių teisinių kliūčių atkurti nuosavybės teises į ieškovės senelės turėtą žemės. 2004-05-05 Kauno AVA rašte Nr. 11-250/1.2-395 teigiama, kad statinys ( - ) statomas privačios nuosavybės teise valdomos žemės sklype, kurį iki 1940 metų nuosavybės teise valdė J. Č., J. Č. ir P. B.. Tai neatitinkantys tikrovės teiginiai. 2001 metais Kauno miesto žemėtvarkos specialistai neteisingai kartografavo J. Č. (ar Č.) ir A. Č. neva iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių žemės sklypų vietas. Iki 1940 metų Kauno AVA rašte Nr. l 1-250/1.2-395 minimi asmenys neturėjo žemės šioje vietoje. Ieškovo senelė A. D. 1936 m. buvo vienintelė 902 kv. m žemės sklypo savininkė, o 1940 m. ji kartu su A. K. papildomai nusipirko 554 kv. m (po 277 kv. m) ir 348 kv. m (po 174 kv. m) žemės. A. D. iki nacionalizacijos priklausiusi 1353 kv. m ploto žemė yra toje vietoje, kur tebestovi 1936 metais statytas namas. Žemė buvo išdalinta kitiems asmenims. 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 4138 nuosavybės teisės buvo atkurtos J. P., perduodant neatlygintinai 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 4139 nuosavybės teisės buvo atkurtos A. D., perduodant neatlygintinai 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ). 2002-11-08 dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimtas Kauno apskrities viršininko pavaduotojo įsakymas Nr. 02-01-6269. Naujas žemės sklypas buvo suformuotas Kauno miesto savivaldybės valdybai priėmus 2002-04-09 sprendimą Nr. 315, kuriuo buvo patvirtintas 1200 kv. m žemės sklypo ( - ) detalusis planas. Kauno apskrities viršininko 2001-05-15 įsakymu Nr. 02-01-3559 buvo nustatytos 477 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), dalys bendraturčiams L. D., V. M., R. M., I. A. P. ir ieškovei. 2002-11-08 sprendimais perduoti neatlygintinai nauji žemės sklypai A. D. nuosavybės teisėmis valdyto žemės sklypo vietoje. 2002-04-09 Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 315 taip pat yra neteisėtas ir naikintinas, nes šiuo sprendimu buvo nusavinta ieškovei grąžintinos žemės dalis ir pažeistas draudimas parduoti žemę, kol į ją neatkurtos nuosavybės teisės. Be to, šiuo sprendimu be jokio teisinio pagrindo sumažintas 477 kv. m žemės sklypas, adresu ( - ). Tik 2011 m. ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2010-01-14 buvo priimtas, bet ieškovei neįteiktas atsisakymas atkurti nuosavybės teises į A. D. žemę. Formuojant žemės sklypą, esantį Kaune, Savanorių pr. 267, nebuvo gautas ieškovės, kaip pastato, esančio ( - ), bendraturtės, sutikimas dėl sklypo ribų nustatymo. 2003-12-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyrius išdavė statybos leidimą statytojui UAB „Avirtus“ ir statybos rangovui UAB „Atolas“, kurio pagrindu ant A. D. priklausiusios žemės buvo pradėta komercinės paskirties pastato statyba. Šis leidimas turi būti panaikintas, nes išduotas grubiai pažeidžiant Statybos įstatymo nuostatas, pagal kurias, išduodant leidimą statybai ir statybos sąlygų sąvadą, negali būti pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ieškovei neteisėtais veiksmais padaryta ir neturtinė žala, kurią ieškovė vertiną 40 000 Lt. Ši žala pasireiškė tuo, kad žemė negrąžinama iki šiol (nors praėjo jau beveik 20 metų), ant jos buvo vykdomos statybos. 0,12 ha dalis ieškovės senelei priklausiusio 0,1353 ha ploto žemės sklypo, šiuo metu esanti ( - ), kuri buvo suteikta J. P. ir A. D., 2003-02-27 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduota M. P. ir J. P. už 100 000 Lt. Ši sutartis pripažintina negaliojančia, nes prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai. Ieškovė prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį ( - ), 1940 m. adresas: ( - ); pripažinti atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimą – vilkinimą atkurti nuosavybės teises į A. D. nuosavybės teisėmis iki žemės nacionalizacijos valdytą 1353 kv. m žemės sklypą neteisėtu; įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises M. D., mirusio 1993-12-03, vardu į A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 1353 kv. m ploto žemės sklypą, esantį ( - ), ir ( - ); panaikinti 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 4138; 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 4139; panaikinti 2002-04-09 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 315 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti 2003-12-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 526-6-NS361-237; panaikinti 2000-01-12 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-121; panaikinti 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6269; 2001-05-15; panaikinti Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3559; pripažinti negaliojančia 2003-02-27 0,12 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą Kauno 6-ąjame notarų biure, registro Nr. 2247, tarp atsakovų pardavėjų J. P., A. D. ir pirkėjų M. P. ir J. P. bei taikyti dvišalę restituciją; įpareigoti atsakovą statytoją UAB „Avirtus“ nugriauti pastatytą statinį adresu ( - ); priteisti ieškovės naudai solidariai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu nusprendė bylos dalį dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukti; ieškovės prašymą dėl LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo atmesti bei taikyti šį terminą administracinių aktų atžvilgiu; ieškovės ieškinio bei patikslinto ieškinio dalis dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM įpareigojimo per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. D., mirusio 1993-12-03, vardu į A. D. nuosavybės teise iki 1940 metų nacionalizacijos valdytą žemės sklypo dalį dėl 451 kv. m žemės sklypo ( - ), šiuo metu ( - ), palikti nenagrinėtą; kitą ieškinio bei patikslinto ieškinio dalį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovui UAB „Avirtus“ 7000 Lt, M. P. bei J. P. 1000 Lt lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 500 Lt, atsakovei J. P. 1500 Lt už advokatų teisinę pagalbą.

7Teismas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą sprendime nurodė, kad jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas. Pagal iki 1940 metų galiojusio ( - ) valsčiuje Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1679–1690 straipsnius, turtas negali būti parduodamas pagal užpardavimo sutartį, šiuo atveju jis turėjo būti perduotas tik sudarius pirkimo–pardavimo sutartį. Negalima nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, jog A. D. iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 1353 kv. m žemės sklypą, buvusį ( - ). Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti per Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytus terminus ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. D. turėtą iki 1940 metų žemę pateikė ieškovės tėvas M. D. 1991-12-03 ir R. D. 2000-11-01, ieškovės I. U. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra, nėra kitų duomenų apie jos pateiktą prašymą. Nėra duomenų ir apie jos prašymo praradimą. Tačiau R. D. savo 2000-11-01 prašyme nurodė ieškovę kaip asmenį, turintį teisę į A. D. turėtos žemės susigražinimą pagal LR piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą. Iš ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 20-2-00093-06 esančios Kauno miesto VPK kriminalinės policijos Kriminalinių tyrimų tarnybos specialisto išvados 2008-01-10 Nr. ISI 1613 matyti, kad 1991-12-03 M. D. prašymas pateiktas Kauno miesto valdybai dėl nuosavybės teisių atkūrimo pasirašytas ne M. D., t. y. ant prašymo ne M. D. parašas. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008-08-29 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą padaryta išvada, kad tai M. D. vardu surašytas prašymas, kuris nebuvo jo pasirašytas, prašymas pateiktas iki 2000 metų. Nėra duomenų, kad koks nors pareigūnas suklastotų šį parašą, be to, nėra duomenų, kad būtų priimtas sprendimas pagal šį prašymą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui, asmuo, suklastojęs parašą, nenustatytas. Kad būtų suklastotas 1991-12-03 M. D. prašymo turinys, įrodymų nėra. Ieškovės prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę nėra pateikto pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio tvarką bei terminus, bei pagal piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, įrodymų, kad būtų pateiktas toks ieškovės prašymas bei būtų prarastas, dingęs, taip pat nėra. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalis, su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus pateikia iki 2003 m. gruodžio 31 d. šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Jeigu ir būtų nustatytas A. D. nuosavybės valdymo faktas žemės sklypui 1353 kv. m ( - ), toks dokumentas, t. y. sprendimas, turėtų būti paduotas iki 2003-12-31 Kauno miesto valdybai arba KAVA, jos Žemėtvarkos skyriui, arba šiuo metu Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, nes pagal šį įstatymą dokumentai turi būti pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje numatytoms institucijoms, arba turėtų būti pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, kurio ieškovė nepateikė. Ieškovė praleido LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą bei jo neprašė atnaujinti. Atmestinas ieškovės argumentas neva juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti termino atnaujinti šioje byloje nereikia. Ieškovės prašymas nustatyti tokį faktą patvirtina tą aplinkybę, kad trūksta dokumentų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m žemės sklypą ( - ) apskrityje. Ieškovės argumentas, kad ji nepraleido termino, prieštarauja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, 10 straipsnio 1, 4,5 dalims, nes sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat priskirtinas prie dokumentų, įrodančių nuosavybės valdymo faktą. Ieškovė praleido LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą iki 2001-12-31 prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, taip pat iki 2003-12-31 pateikti dokumentams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, t. y. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tarp jų ir sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o atnaujinti termino neprašė. Ieškovės reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį ( - ), šiuo metu ( - ), negali būti tenkintinas dviem pagrindais, t. y. kaip nesukeliantis ieškovei teisinių pasekmių bei kaip neįrodytas, todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina.

8Teismas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Kauno apskrities viršininko administracijos neveikimą – vilkinimą atkurti nuosavybės teises neteisėtu sprendime nurodė, kad iš A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje bei baudžiamojoje byloje Nr. 20-2-00093-06, esančių įrodymų negalima daryti išvados, kad būtent KAVA Žemėtvarkos skyriaus darbuotojai arba Kauno miesto valdybos darbuotojai suklastojo ieškovės tėvo M. D. parašą, bei kad pradangino ieškovės prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės teisų atkūrimo procesas į A. D. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtą žemę vyko, tačiau jo negalima baigti dėl ginčo, kilusio dėl turėto žemės sklypo ploto bei vietos. Nuosavybės teisės buvo atkurtinos pagal paduotus M. D., R. D. prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. D. nuosavybės teise iki 1940 metų turėtą žemę, t. y. R. D. į 0,0226 ha, o M. D. į 0,0225 ha, tačiau ieškovė nesutiko su šiuo žemės plotu bei vieta. Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja dėl to, kad A. D. iki 1940 metų ( - ), nuosavybės teise valdė 451 kv. m žemės sklypą, į kurį atkurtinos nuosavybės teisės, tačiau dėl vykstančių teismo procesų negali baigti nuosavybės teisių atkūrimo proceso. Todėl negalima daryti išvados, kad KAVA (šiuo metu Nacionalinė žemės tarnyba) vilkino nuosavybės teisių atkūrimą.

9Teismas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. D. vardu į A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 1353 kv. m ploto žemės sklypą sprendime nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad toks žemės sklypas nuosavybės teise priklausė A. D.. Ji valdė nuosavybės teise ( - ) buvusį 451 kv. m žemės sklypą. Byloje bei jos prieduose nėra duomenų, kad pati ieškovė kreiptųsi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminus su prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Nuosavybės atkūrimo procedūra į A. D. nuosavybės teise turėtą 451 kv. m žemės sklypą nėra baigta, o Nacionalinė žemės tarnyba dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą 451 kv. m žemę neprieštarauja. Ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪB atkurti nuosavybės teises į A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 451 kv. m žemės sklypą paliktinas nenagrinėtas, nes pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 17 ir 18 straipsnius, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises nagrinėja ir sprendimus priima šiuose straipsniuose nurodytos institucijos, o teismine tvarka šių sprendimų teisėtumas tikrinamas tik tai kilus ginčui, o kita šio reikalavimo dalis dėl nuosavybės teisės į 1353 kv. m žemės sklypą atkūrimo atmestina.

10Teismas dėl ieškinio reikalavimų panaikinti administracinius aktus sprendime nurodė, kad aplinkybė, jog A. D. 451 kv. m žemės sklypas buvo adresu ( - ) valsčiuje, tai patvirtina atlikta žemės sklypų formavimo pertvarkymo ekspertizė. Atmestinas ieškovės argumentas, neva J. Č. negalėjo būti Č. ir P. B. kaimynas ir kad jie iki 1940 metų neturėjo nuosavybės teise žemės sklypo ( - ), vėliau pavadintu ( - ) apskrityje, kad nuosavybės teisės atkurtos asmenims, kurie nuosavybės teisių neturėjo, bei atkurtos du kartus. Žemės sklypas, esantis ( - ), buvo iki 1940 metų nacionalizacijos buvusių žemės savininkų J. Č., A. Č. ir P. B. žemėje, tai patvirtina atlikta žemės sklypų formavimo bei pertvarkymo ekspertizė. Negalima sutikti su ieškovės argumentu, kad ieškovės senelei A. D. nuosavybės teise priklausęs iki 1940 metų žemės sklypas yra ( - ) suformuoto žemės sklypo ribose. Kauno apskrities viršininko 2001-05-15 įsakymas Nr. 02-01-3559 taip pat nepažeidžia ieškovės teisių bei teisėtų interesų, nes adresu ( - ), ieškovei dovanojimo sutartimi yra padovanota tik 1/6 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), kitiems namo bendraturčiams, esant jų prašymams bei susitarimui, pagal priklausančias namo dalis suformavus 477 kv. m žemės sklypą, suteiktos šio žemės sklypo dalys, o tai neprieštarauja LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Administraciniai aktai nepažeidžia galiojančių įstatymų imperatyvių normų, nepažeidžia ieškovės teisių bei įstatymais saugomų interesų. Be to, atsakovai prašo taikyti LR administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovė sužinojo arba turėjo sužinoti apie 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 4138, 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko sprendimą Nr. 4139, 2002-04-09 Kauno miesto valdybos sprendimą Nr. 315, 2003-12-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus išduotą statybos leidimą Nr. 526-6-NS361-237, 2000-01-12 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-121, 2002-11-08 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-6269, 2001-05-15 Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-01-3559 laikotarpiu tarp 2004-05-05 iki 2004-05-12, t. y. kai gavo atsakymus iš KAVA į 2004-03-25 skundą. Ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą administracinių subjektų aktams apskųsti, juos apskundė praėjus Administracinių bylų teisenos 33 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Kauno apygardos administraciniam teismui 2004-10-20 ieškovė pateikė prašymą dėl skundžiamų administracinių aktų praleisto termino atnaujinimo. Iš bylos aplinkybių negalima daryti išvados, jog KAVA ir Kauno miesto savivaldybės administracija slėpė nuo ieškovės minėtus aktus, be to, detalaus plano aptarimas buvo viešas. Atsižvelgiant į iširtus įrodymus, ieškovės 2004-10-20 prašymas dėl termino atnaujinimo netenkintinas.

11Teismas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį bei taikyti restituciją nurodė, kad 2003-02-27 J. P., A. D. M. P. bei J. P. Kauno 6-ajame notarų biure sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią J. P. ir A. D. pardavė, o M. P. ir J. P. nupirko jungtinės nuosavybės teise iš kiekvieno pardavėjo, t. y. po 600 kv. m, žemės sklypo, esančio ( - ), už 100 000 Lt. Ieškovės senelės A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytas 451 kv. m žemės sklypas į suformuoto 1200 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), bei minėta pirkimo–pradavimo sutartimi parduoto M. ir J. P. ribas neįėjo. Nenustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartis prieštarautų imperatyvioms teisės normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai. Be to, nepaneigta M. ir J. P. sąžiningumo prezumpcija.

12Teismas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Avirtus“ nugriauti pastatytą statinį, adresu ( - ), nurodė, kad ieškovės senelės A. D. iki 1940 metų nuosavybės teise valdytas žemės sklypas neįeina į žemės sklypą, esantį ( - ), ant kurio yra pastatytas prašomas nugriauti pastatas, be to, žemės sklypas nepriklausė nuosavybės teise ir nepriklauso nei ieškovės senelei D. D., nei M. D., nei R. D., nei ieškovei. Prašomas nugriauti statinys nėra savavališka statyba, jis yra pastatytas pagal išduotus statybos dokumentus.

13Teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą sprendime nurodė, kad baudžiamoji byla Nr. 20-2-00093-06 yra nutraukta, nors ir konstatuota, kad ieškovės tėvo M. D. parašas yra suklastotas, tačiau nėra nustatyta, kad jį suklaustojo KAVA darbuotojai, Kauno miesto valdybos darbuotojai arba J. P., A. D.. J. P. ir A. D. buvo atkurtos nuosavybės teisės į J. Č. ir A. Č. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise turėtą žemę. Ieškovės senelei A. D. iki 1940 metų nuosavybės teise priklausęs 451 kv. m žemės sklypas neįėjo į žemės sklypus Savanorių pr. 265, 267, 269. Sąlygų, kad galima būtų priteisti iš nurodytų atsakovių neturtinę žalą, nėra.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

15Ieškovė Rimanta I. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės 2011 m. gegužės 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. patikslintų ieškinių reikalavimus.

16Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

171) Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos teismui taisykles. Šis pažeidimas pasireiškė tuo, kad nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos (2005 m. sausio 4 d.) bendra ieškinio reikalavimų suma buvo 140 000 Lt ir toks ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui pagal tuo metu galiojusią CPK 27 straipsnio 1 punkto redakciją. Teismingumo taisyklių pažeidimas lėmė ir tai, kad bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teismas ėmėsi iš naujo spręsti ieškovės 2004-10-20 prašymą dėl LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, šį prašymą atmetė bei taikė šį terminą administracinių aktų atžvilgiu. Ieškovės prašymas yra išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje;

182) dėl minėtų teismingumo taisyklių, įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, kyla pagrįstų abejonių ir dėl teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kaip iki šiol tebestovintis A. D. namas galėjo būti pastatytas 1936 metais, jei, pasak teismo ir atsakovų, A. D. iki 1940 metų žemės ( - ), neturėjo, nes ją įsigijo tik 1940 metais. Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kaip galėjo 1936–1940 metais ribotis ( - ) kaimas su ( - ) plentu, jeigu pagal išlikusius istorinius žemėlapius Eigulių I kaimas ir 1937, ir 1939 metais ribojosi su keliu į ( - ), einančių palei ( - ) upę, su kuria ( - ) plentas nesiribojo. Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kaip galėjo būti sudaryti 1937-07-05 pirkimo–pardavimo aktas, jeigu ( - ) kaimas pagal oficialius istorinius Kauno miesto žemėlapių duomenis nei 1937, nei 1939 metais nesiribojo su ( - ) plentu. Teismas sprendime neatsakė į klausimą, kaip galėjo skirtis 1937 ir 1938 metais sudarytuose pirkimo–pardavimo aktuose nurodomi kaimyninių žemės sklypų kaimynai, kurie buvo privalomai nurodomi pagal tuo metu galiojančius įstatymus, o parduoti žemės sklypai – nesiriboti nei su A. D., nei su G. S., nei su K. B. nuo 1936 metų nuosavybės teise valdomais žemės sklypais, ant kurių iki šiol tebestovi 1936 metais pastatyti namai ir kurie dabar ribojasi su visada toje pačioje vietoje buvusiu žemės sklypu ( - ). 1937 ir 1938 metų pirkimo–pardavimo aktų turinio autentiškumo nepatvirtina jokie oficialūs rašytiniai įrodymai, tačiau teismas nekreipė į tai dėmesio ir net nebandė bylos išspręsti be šių prieštaringo turinio įrodymų CPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka;

193) nepagrįsti teismo sprendimo argumentai, jog nėra įrodymų, kad būtų suklastotas M. D. 1991-12-03 prašymo turinys. Tokių įrodymų negalima pateikti ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad neišliko M. D. rašysenos pavyzdžių ir ekspertas negalėjo pateikti išvados dėl šio dokumento turinio suklastojimo. Aplinkybes, kad iš A. D. nuosavybės teisių atkūrimo bylos pradingo M. D. kartu su 1991-12-03 prašymu pateikti dokumentai, kartu su ieškovės 2000 m. rugsėjo mėnesį pateiktu, bet pradingusiu prašymu atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas ir pradingęs ieškovės pilietybę patvirtinantis dokumentas, dalis pridėtų nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, faktiškai patvirtina J. D. 1996 m. prašymas atkurti nuosavybės teises į A. D. žemę, kuriame nurodyta, kad pridedamas 902 kv. m žemės pirkimo–pardavimo aktas;

204) nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nustatyto termino ieškovė nepraleido, nes visus reikiamus dokumentus pateikė 2000 m. rugsėjo mėnesį. Todėl ieškovei nereikia prašyti atnaujinti Atkūrimo įstatyme 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Tai gali padaryti pats teismas savo iniciatyva;

215) dėl nusikalstamų veikų ir klausimo dėl viešojo intereso gynimo civilinėje byloje pagal ieškovės patikslintą ieškinį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į A. D. žemę tebevyksta ginčas su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra;

226) nustačius prašomą juridinį faktą, atsirastų ieškovės turtinės teisės, numatytos Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse;

237) teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2011-08-29 patikslintą ieškinį, kuriame ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminus apeliantė 2000 m. rugsėjo 20 d. pateikė Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 1353 kv. m ploto žemės sklypą;

248) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika patvirtina, kad tol, kol asmens nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas nėra išspręstas, šis turtas yra ginčo objektas ir negali būti perleistas kitų asmenų nuosavybėn, nes tai galėtų reikšti tolesnį buvusio savininko nuosavybės teisės pažeidimą;

259) tik visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius ir naujai pateiktus įrodymus bei atlikus pakartotinę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ekspertizę, bus galima galutinai atsakyti į klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai yra atkurtos nuosavybės teisės į ginčo objektą – žemę, atsakovams J. P. ir A. D. ir šis turtas perleistas atsakovams M. ir J. P.;

2610) teismas turėjo įvertinti, ar Kauno apskrities viršininko administracijos 2002-11-08 sprendimai Nr. 4138 ir Nr. 4139, kuriuose nurodoma, kad nuosavybės teisės atkurtos į J. Č. ir A. Č. valdytus žemės sklypus turėtoje vietoje dabar esančius adresu ( - ), nepažeidžia ieškovės nuosavybės teisių į ginčo žemę. Teismas padarė ne tik oficialiems istoriniams Kauno miesto dokumentams prieštaraujančią išvadą, bet ir patikslintame ieškinyje nurodytam faktui, kad 1353 kv. m ploto žemės sklypą valdė A. D.;

2711) tikrovės neatitinkantys teismo sprendimo teiginiai dėl Kauno apskrities viršininko 2001-01-15 įsakymo Nr. 02-01-3559. Jokio prašymo ir susitarimo pagal priklausančias namo dalis ieškovė nėra pasirašiusi. Negalima teigti, kad detalusis planas Kauno miesto savivaldybės valdybos pagrįstai patvirtintas, nes Kauno miesto valdyba pažeidė 1992-05-12 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 343 patvirtintų Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 187 punkte nustatytus reikalavimus;

2812) teismo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiami suklastoto ieškovės mirusio tėčio prašymo pagrindu parengtais atsakovų procesiniais dokumentais ir kitais ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais.

29Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

301) specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2004 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir bylą perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Apeliantė niekada nekėlė klausimo dėl bylos teismingumo, nors byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama nuo 2004 metų. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą civilinė byla yra teisminga apylinkės teismui;

312) teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama itin ilgą laiką. Apeliantės atstovui nepateikus pagrįsto prašymo, pagrindžiančio neatvykimo priežasčių svarbumą, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bylos nagrinėjimas ilgiau negali būti vilkinamas;

323) kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo sprendime, A. D. teises į žemės sklypą, šiuo metu esantį ( - ), įgijo 1936-09-14 užpardavimo sutartimi, pagal kurią V. Č. asmeniškai ir kaip mažametės A. M. globėja, nepilnametis M. M. ir V. M. užpardavė 1041 kv. m žemės sklypą, tarp jų ir 139 kv. m gatvės (naudojamos žemės plotas sudarė būtent 902 kv. m – kaip ir nurodyta prašyme išduoti leidimą statybai (1041 kv. m – 139 kv. m = 902 kv. m). Tačiau užpardavimo sutartimi nuosavybės teisės į žemės sklypą A. D. nebuvo perleistos. Užpardavimo sutartimi jokios teisės turtui nenustatomos, o tik nustatomos sutartininkų teisės ir pareigos ateityje padaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Todėl visiškai pagrįstai vėlesniuose 1937 m. pirkimo–pardavimo aktuose dėl gretimų žemės sklypų perleidimo J. Č. ir A. A.-Č. kaip kaimyninio žemės sklypo savininkė A. D. nėra nurodyta, nes jai nuosavybės teisės užpardavimo sutartimi nebuvo perleistos;

334) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš baudžiamosios bylos Nr. 20-2-00093-06 matyti, jog nebuvo nustatyta, kad koks nors pareigūnas suklastotų M. D. parašą pateiktame prašyme nuosavybės teisėms atkurti, be to, nėra duomenų, kad būtų suklastotas M. D. prašymo turinys. Visi civilinėje byloje, taip pat A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje, esantys įrodymai, patvirtina, kad nėra apeliantės pateikto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nėra jokių duomenų, kad buvęs pateiktas toks prašymas yra prarastas ar dingęs. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė teikė papildomus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo byloje, nepatvirtina prašymo egzistavimo fakto;

345) apeliantė klaidingai nurodo, kad nėra praleidusi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino. Patikslintame ieškinyje apeliantė kėlė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą. Įstatymo 10 straipsnyje yra nustatyti terminai prašymams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir dokumentams, patvirtinantiems savininko turėtas nuosavybės teises į pretenduojamą turtą bei giminystės ryšį su savininku, pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi šio straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu asmuo, ketinantis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, neturi savininko nuosavybės teisių ar giminystės ryšių patvirtinančių rašytinių įrodymų dėl to, kad tokie dokumentai neišliko, tai jis galėjo kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taip pat iki įstatyme nurodytos 2003 m. gruodžio 31 d., nes tik iki šios datos yra galimas kreipimasis dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Bet kuris vėlesnis, terminui pasibaigus, kreipimasis į teismą dėl juridinio fakto nustatymo asmeniui norimų teisinių pasekmių dėl nuosavybės teisių atkūrimo negali sukelti, nebent teismas nuspręstų atnaujinti terminą kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Jei būtų buvęs nustatytas A. D. žemės valdymo nuosavybės teise faktas, toks teismo sprendimas turėtų būti paduotas institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, iki 2003 m. gruodžio 31 d. arba turėtų būti pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, kurio apeliantė nepateikė. Nesant apeliantės prašymo, teismas neturi teisės praleistą terminą atnaujinti ex officio. Nors apeliantė teigia, kad 2000 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nei nagrinėjamoje byloje, nei A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje duomenų, patvirtinančių šiuos apeliantės teiginius, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad toks prašymas butų dingęs;

356) apeliantė nurodo, kad nuosavybės teisės į J. Č. ir A. Č. valdytus žemės sklypus negalėjo būti atkurtos, neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo į A. D. žemę. Nei patikslintame ieškinyje, nei byloje pateiktuose dokumentuose nėra įrodymų, pagal kurios būtų galima nustatyti, kurioje konkrečiai vietoje buvo, kaip teigia apeliantė, A. D. nuosavybės teise valdytas 1353 kv. m žemės sklypas ir kokios buvo jo ribos;

367) nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Kauno miesto valdybos 2002 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 315. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantės naudojamas žemės sklypas ( - ), buvo suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre dar iki ginčijamo detaliojo plano patvirtinimo. Apeliantės naudojamo žemės sklypo ribos ir plotas (477 kv. m) buvo pažymėti ginčijamame detaliajame plane ir šiuo planu sumažinti ar kitaip pakeisti nebuvo. Kauno apskrities viršininkas nustatė naudojamo valstybinės žemės sklypo dalis bendraturčiams. Todėl šio įsakymo panaikinimas neturės jokios įtakos nei žemės sklypo ( - ), teisiniam statusui, nei ginčijamo detaliojo plano teisėtumui;

378) nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas reikalavimas priteisti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos neturtinę žalą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno miesto valdybos neteisėtas veikas, nėra nustatyto žalos fakto bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veikų bei žalos, nėra įrodymų, patvirtinančių žalos atsiradimo faktą;

389) ta aplinkybė, kad teismas eksperto išvados nevertino taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, kad teismas ekspertizės aktu rėmėsi be pagrindo. Apeliaciniame skunde jokių argumentų, paneigiančių eksperto išvadų pagrįstumą, nėra.

39Atsakovai UAB „Avirtus“, M. P. ir J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

401) specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2004 m. gruodžio 1 d. nutartimi konstatavo, kad I. R. U. ieškinio reikalavimai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui, todėl byla buvo perduota Kauno miesto apylinkės teismui. CPK 34 straipsnio 1 dalis, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d., įtvirtino nuostatą, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, todėl apeliantės motyvai dėl teismo sprendimo ydingumo dėl rūšinio teismingumo pažeidimo yra atmestini;

412) teismas nepažeidė apeliantės teisės vesti bylą per atstovą. Nagrinėjamoje byloje apeliantei atstovavo advokatas E. U.. Tą pačią dieną, kurią buvo paskirtas teismo posėdis, jis pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jis užimtas kitoje byloje. CPK 42 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad advokato prašyme nebuvo nurodyta byla, kurioje tariamai turėjo dalyvauti advokatas, taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės atstovės prašymo, nes pagal advokato pateiktą prašymą nebuvo pagrindo jo neatvykimo priežastis pripažinti svarbiomis;

423) M. P., J. P. bei UAB „Avirtus“ yra sąžiningi turto įgijėjai;

434) patikslintame ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų ir infrastruktūros skyriaus 2003 12 30 išduotą statybos leidimą Nr. 526-6-NS361-237. Ieškovė nurodė, kad statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant jos kaip pastato ( - ) savininkės teises (nors ieškovė nėra vienintelė šio pastato savininkė, jį valdo kartu su kitais bendraturčiais), tačiau savo ieškinyje ieškovė visiškai nepagrindė, kokiu būdu pasireiškė jos teisių pažeidimas. Ieškinyje taip pat teigiama, kad buvo pažeistos ieškovės, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į A. D. žemę, teisės, nors tokių duomenų Kauno miesto savivaldybės administracija statybos leidimo išdavimo metu neturėjo;

445) žemės sklypas Savanorių pr. 267 buvo suformuotas šioje byloje ginčijamu detaliuoju planu, Kauno apskrities viršininko 2002-11-08 įsakymu Nr. 02-01-6269, sprendimais Nr. 4138 bei Nr. 4139 į šį žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės bendrosios dalinės nuosavybės teise J. P. bei A. D., 2003-02-27 pirkimo–pardavimo sutartimi. Statybos leidimas išduotas teisėtai, nepažeidžiant teisės normų reikalavimų, todėl naikinti ginčijamą leidimą patikslintame ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo;

456) per tokį ilgalaikį bylos nagrinėjimą UAB „Avirtus“ patyrė ir tebepatiria didelius nuostolius. Toks ir yra apeliantės tikslas.

46Trečiasis asmuo D. U. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko jį visą.

47Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad:

481) apeliaciniu skundu apeliantė prašo tenkinti 2011 m gegužės 13 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. patikslintų ieškinių reikalavimus. Byla buvo nagrinėjama pagal 2011 m. gegužės 13 d. patikslintą ieškinį, kuris teisme buvo priimtas, todėl nesuprantamas ir jokiomis teisės normomis nepagrįstas prašymas tenkinti 2011 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto ieškinio reikalavimus;

492) ieškovės nurodyti dokumentai, kuriuos teismas visus įvertino nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodinėjimų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, nebuvo pakankami nustatyti faktui, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį ( - ) apskrityje. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas užpirkimo (užpardavimo) sutarčių nelaikė nuosavybės teisės įgijimo pagrindu, ir tokia išvada yra teisinga. Užpardavimo sutartis nuosavybės teisių į turtą nesukuria, o tik nustato sutarties šalių teises ir pareigas ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį;

503) teismas pagrįstai sprendė, kad atkūrimo procesas buvo vykdomas ir nebuvo niekada nutrūkęs. Ieškovė yra gavusi atsakymus į visus skundus, prašymus, paklausimus, nuosavybės teisės buvo atkūrinėjamos teisėtai asmenims nuosavybės teise valdžiusiems žemės sklypus iki nacionalizacijos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Ieškovė ieškinyje nenurodė, kuriuo konkrečiu laikotarpiu ir kuo pasireiškė Kaune apskrities viršininko administracijos neveikimas, kurį ieškovė prilygino vilkinimui atkurti nuosavybės teises, dėl ko ieškovė prašo priteisti neturtinę žalą, taip pat nenurodė priežastinio ryšio tarp jos teigiamo neveikimo ir žalos;

514) net ir padidėjus ieškinio reikalavimams ar juos pakeitus taip, kad byla taptų teisminga kitam teismui, teismas, vadovaudamasis civilinio proceso normomis, būtų turėjęs bylą išspręsti iš esmės, todėl ieškovės argumentai dėl teismingumo yra visiškai nepagrįsti.

52IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

53Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

54Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles

55Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad nuo pat ieškinio padavimo teismui dienos (2005 m. sausio 4 d.) bendra ieškinio reikalavimų suma sudarė 140 000 Lt, todėl ieškinys buvo teismingas Kauno apygardos teismui pagal tuo metu galiojusią CPK 27 straipsnio 1 punkto redakciją.

56Šis apeliantės teiginys nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

57CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Vertindama apeliantės argumentą dėl teismingumo taisyklių pažeidimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės, galiojusios teismo sprendimo priėmimo metu. Pati ieškovė patikslintame ieškinyje, pagal kurį buvo išnagrinėta byla (8 t., b. l. 86–92), nurodė, kad ieškinio suma yra 140 000 Lt (40 000 Lt dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą ir 100 000 Lt dėl reikalavimo panaikinti sandorį).

58Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs CPK 26 straipsnis (2011-06-21 redakcija, įsigaliojusi 2011-10-01) numatė, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas šio Kodekso 27, 28 straipsniuose. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs CPK 27 straipsnio 1 punktas (2011-06-21 redakcija, įsigaliojusi 2011-10-01) numatė, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų. Taigi pagal ieškovės nurodytą ieškinio sumą (140 000 Lt) byla turėjo būti išnagrinėta apylinkės teisme.

59Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises

60Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, patvirtinantį, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, buvusį ( - ) – 1940 m. adresas: ( - ) (dabartinė vieta – ( - )). Apylinkės teismas nurodė, kad šis reikalavimas netenkintinas dviem pagrindais – kaip nesukeliantis teisinių pasekmių ir kaip neįrodytas. Teismas sprendė, kad apeliantė praleido LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą iki 2001-12-31 prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, taip pat iki 2003-12-31 pateikti dokumentams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, t. y. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tarp jų ir sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o atnaujinti termino neprašė. Teismas taip pat padarė išvadą, jog neįrodyta, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą.

61Apeliantė apeliacinį skundą pagrindė teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jos reikalavimą dėl juridinio fakto nustatymo, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantė nurodė, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 1936 metų iki šiol tebestovi A. D. namas, jog pagal išlikusius istorinius žemėlapius ( - ) kaimas ir 1937, ir 1939 metais ribojosi su keliu į ( - ), einančiu palei ( - ) upę, su kuria ( - ) plentas nesiribojo, kad ( - ) kaimas pagal oficialius istorinius Kauno miesto žemėlapių duomenis nei 1937, nei 1939 metais nesiribojo ( - ) plentu, kad 1937 ir 1938 metais sudarytuose pirkimo–pardavimo aktuose skyrėsi kaimyninių žemės sklypų kaimynai.

62Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinio reikalavimas dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo neįrodytas.

63A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančia medžiaga nustatyta, kad ieškovė Rimanta I. U. yra M. D. dukra bei A. D. anūkė. Ieškovė šioje byloje turi tikslą įrodyti, kad jos senelė A. D. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, kurio adresas iki 1940 metų buvo ( - ), o šiuo metu – ( - ).

64Iš Kauno notaro J. D. 1940 metų aktų knygos Nr. 93 akto pirmojo išrašo matyti, kad 1940-05-29 pirkimo–pardavimo sutartimi Jonas ir V. M. pardavė 348 kv. m žemės sklypą ( - ) gatvėje A. K. bei A. D. lygiomis dalimis už 522 Lt. Iš Kauno apskrities Ipotekos įstaigos 1940 metams pripažinimo aktų knygos pirmykščio išrašo matyti, kad 1940-04-27 pas notarą J. D. buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią iš M. M., A. M. ir V. M.-Č. A. K. ir A. D. nuosavybėn lygiomis dalimis nupirko 554 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ) kaime (vėlesnis pavadinimas – ( - )) už 831 Lt. Taigi A. D. ir A. K. lygiomis dalimis įsigijus 348 kv. m ir 554 kv. m žemės sklypus (iš viso – 902 kv. m), kiekvienam iš jų tenka po 451 kv. m.

651936-09-14 užpardavimo sutartimi V. Č., M. ir V. M. užpardavė A. D. 1041 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ) kaime, už sutartą kainą – 902 Lt, iš kurių 600 Lt Č. ir M. gavo rankpinigių, o likusius 302 Lt pirkėja turėjo sumokėti patvirtinus Vyresniajam Notarui pirkimo–pardavimo aktą. Užpardavimo sutarties 2 punkte nurodyta, kad pirkimo–pardavimo aktas užparduotam šia sutartimi žemės plotui turi būti surašytas, kada pardavėjai sutvarkys nuosavybės dokumentus, bet ne vėliau kaip per dvejus metus Kauno notaro J. J. kontoroje pirkėjos išlaidomis. 1937-08-25 po užpardavimo sutarties tekstu padarytas įrašas, kad A. D. perleidžia A. K. teises į pusę užpirkto šia sutartimi žemės sklypo už sutartą 850 Lt atlyginimą.

66Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas (Teismų praktika, Nr. 24, 187 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad remiantis užpardavimo sutarties metu galiojusiais Civilinių įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 1679–1690 straipsniais sudarius užpardavimo sutartį, nuosavybės teisės į žemės sklypą nurodytą užpirkimo sutartyje neįgyjamos, o nuosavybės teisė galėjo atsirasti tik sudarius pirkimo–pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-854/1999).

67Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pirkimo–pardavimo aktas buvo sudarytas, o taip pat nėra duomenų, jog A. K. būtų sumokėjęs pagal užpardavimo sutartį už A. D. už pusę pagal užpardavimo sutartį sutartos pirkti žemės V. Č. bei M.. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nesant pirkimo–pardavimo akto, A. D. vien pagal užpardavimo sutartį negali būti laikoma įsigijusia žemę nuosavybėn. Šios išvados nepaneigia ir tas faktas, jog A. D. prašyme Statybos komisijai nurodė turinti 902 kv. m žemės. Kadangi A. D. pagal užpardavimo sutartį žemės nuosavybėn neįsigijo, apeliacinio skundo argumentai, susiję su kaimų ir gatvių išsidėstymų tuometiniuose žemėlapiuose, yra teisiškai nereikšmingi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad A. D. prašymo turinys buvo suklastotas. Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios ieškovės faktus, kad buvo ir dingo dokumentai, įrodantys A. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdyto 1353 kv. m valdytos žemės buvimo vietą. Apeliantės teiginiai, kad tokie dokumentai egzistavo, nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog neįrodyta, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą.

68Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė praleido LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytą terminą iki 2001-12-31 prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikti, taip pat iki 2003-12-31 pateikti dokumentams, patvirtinantiems prašymo pagrįstumą, t. y. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, tarp jų ir sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o terminą atnaujinti, neprašė. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pasisakė dėl reikalavimo nustatyti turintį juridinę reikmę faktą, pagrįstai konstatuodamas, jog jis neįrodytas, todėl nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo motyvai dėl šių terminų taikymo yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantei neįrodžius, kad A. D. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1353 kv. m ploto žemės sklypą, pagrįstai buvo atmestas jos reikalavimas dėl atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises M. D. vardu į A. D. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą 1353 kv. m ploto žemės sklypą.

69Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus, teigdama, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. po teismo eksperto pasisakymo pirmosios instancijos teisme. Apeliantė prie apeliacinio skundo pridėjo Kauno miesto žemėlapių, Statybos komisijos protokolų knygos ir statybos leidimų registracijos knygos dokumentų kopijas (12 t., b. l. 11–15). CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo teismo sprendimo ir apeliacinio skundo motyvus, pripažįsta, jog šiuos dokumentus galima priimti ir tirti, nes jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, tačiau sprendžia, kad jie nepaneigia aukščiau paminėtų apylinkės teismų išvados apie A. D. iki nacionalizacijos turėtą žemės plotą ir bylos baigčiai neturi įtakos.

70Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimais panaikinti administracinius aktus, sandorį bei įpareigoti nugriauti statinį

71A. Č. ir J. Č. nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities viršininkas 2002-11-08 sprendimu Nr. 4138 atkūrė atsakovei J. P. nuosavybės teises į A. Č. 0,0720 ha žemės, buvusios ( - ), perduodant neatlygintinai 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Kauno apskrities viršininko administracija 2002-11-08 sprendimu Nr. 4139 atkūrė nuosavybės teises A. D. į J. Č. 0,0720 ha žemės, buvusios ( - ), perduodant neatlygintinai 0,06 ha žemės sklypą, esantį ( - ). Kauno apskrities viršininko pavaduotojas 2002-11-08 pasirašė įsakymą Nr. 02-01-6269 atkurti nuosavybės teises A. D. į jo senelio J. Č. turėtą 720 kv. m žemės sklypo dalį – 600 kv. m, perduodant jam neatlygintinai bendrosios dalinės nuosavybės teise naujo 1200 kv. m sklypo ( - ) dalį – 600 kv. m, o taip pat atkūrė nuosavybės teises į A. Č. nuosavybės teise ( - ) turėto 720 kv. m žemės sklypo dalį – 600 kv. m ir perdavė neatlygintinai J. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise naujo 1200 kv. m žemės sklypo ( - ) dalį – 600 kv. m. Naujas žemės sklypas buvo suformuotas Kauno miesto valdybos 2002-04-09 d. sprendimu Nr. 315 „Dėl žemės sklypo ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“.

72Apeliantė prašė panaikinti aukščiau paminėtus administracinius aktus, teigdama, kad suformuoto žemės sklypo, esančio ( - ), didžioji dalis yra jos senelės nuosavybės teisėmis turėtoje žemėje.

73CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 212 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje (CPK 218 straipsnis).

74Kaip minėta, šioje byloje buvo būtina nustatyta, ar iš dalies sutampa suformuoto žemės sklypo, esančio ( - ), ribos su iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis A. D. valdytos žemės ribomis. Šiam klausimui išaiškinti buvo reikalinga įvertinti sudėtingus įvairius skirtingo laikotarpio planus bei kitus dokumentus. Tam, kad būtų nustatyta, ar sutampa (visiškai ar iš dalies) suformuoto žemės sklypo, esančio ( - ), ribos su iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis A. D. valdytos žemės ribomis, buvo reikalingos žinios, susijusios su sklypų formavimu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą šioje byloje paskirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1dalis).

75Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi (10 t., b. l. 28–30) paskyrė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertui V. Š.. Teismo ekspertas V. Š. 2012-04-04 ekspertizės akte (10 t., b. l. 113–119) konstatavo, kad šalia A. D. žemės sklypo, esančio ( - ), iki 1940 m. nacionalizacijos kaimynais buvo G. S. ir K. B., 2002 metais žemės sklypai pertvarkyti į vieną 1200 kv. m ploto žemės sklypą, adresu ( - ), kuris 1940 metais buvo prie ( - ) plento, tai buvę A. A.-Č. ir J. Č. žemės sklypai. Tokią išvadą ekspertas padarė įvertinęs visą bylos medžiagą, išvados motyvuotos ekspertizės akte. Teismo ekspertas V. Š. atitinka kvalifikacinius reikalavimus, nustatytus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektams rengti, abejoti jo išvadų patikimumu nėra pagrindo. Kauno miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagristai nurodė, kad A. D. iki nacionalizacijos valdytas nuosavybės teise 451 kv. m žemės sklypas ( - ) nepateko į šiuo metu suformuotą 1200 kv. m žemės sklypą, esantį ( - ).

76Kadangi pagal bylos įrodymus žemės sklypas (ar jo dalis), esantis ( - ), nepatenka į A. D. iki nacionalizacijos turėtos žemės ribas, apeliantė jokių teisių į suformuoto sklypo vietoje esančią žemę neturi, todėl jos ginčijami administraciniai aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, žemės sklypo suformavimo bei statybos leidimo išdavimo apeliantės teisėtų interesų nepažeidžia. Dėl tos pačios priežasties darytina išvada, kad nepažeidžia apeliantės teisių 2003-02-27 0,12 ha žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 2247 (1 t., b. l. 174–175), sudaryta tarp pardavėjų J. P., A. D. ir pirkėjų M. P. bei J. P., o taip pat nepažeidžia ieškovės teisių šiame žemės sklype pastatytas statinys, kurį apeliantė prašo įpareigoti nugriauti.

77Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atmeta ieškovės prašymą dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo bei taiko šį terminą administracinių aktų atžvilgiu. Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad šio klausimo teismas negalėjo spręsti, nes jis buvo išspręstas įsiteisėjusia Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės pasisakė dėl reikalavimo panaikinti administracinius aktus, pagrįstai konstatuodamas, jog skundžiami administraciniai aktai ieškovės teisių nepažeidžia, nes A. D. iki nacionalizacijos nuosavybės valdytas teise 451 kv. m žemės sklypas nepateko į suformuoto 1200 kv. m žemės sklypo, esančio Savanorių pr. 267, ribas. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad skundžiami administraciniai aktai apeliantės teisių nepažeidžia, apeliacinio skundo argumentai dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino taikymo yra teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

78Apeliantė apeliaciniame skunde prašo paskirti byloje pakartotinę žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo ekspertizę. Šis prašymas netenkintinas. Teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų (CPK 219 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, CPK 219 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų skirti pakartotinę ekspertizę nėra.

79Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimu priteisti neturtinę žalą

80Apeliantė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Jos teigimu, apeliantei buvo padaryta neturtinė žala, nes 20 metų negrąžinama žemė ir ant šios žemės vykdomos statybos. Apeliantė apeliaciniame skunde prašė vadovautis patikslintame ieškinyje dėl neturtinės žalos išdėstytais argumentais.

81Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Apylinkės teismas nurodė, kad nuosavybės teisų atkūrimo procesas į A. D. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtą 451 kv. m žemę vyko, tačiau jo nebuvo galima baigti dėl šioje civilinėje byloje nagrinėjamo ginčo. Teisėjų kolegija sutinka su šia apylinkės teismo išvada, nes tik išsprendus šį teisminį ginčą, gali paaiškėti A. D. iki 1940 metų nuosavybės teise turėtos žemės plotas ir vieta. Šioje civilinėje byloje apeliantės reikalavimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į 1353 kv. m žemės sklypą pripažįstami nepagrįstais. Šioje civilinėje byloje taip pat konstatuojama, jog 1200 kv. m žemės sklypo, esančio ( - ), suformavimas apeliantės teisių nepažeidžia. Priešingai, nei teigia apeliantė, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM (anksčiau Kauno apskrities viršininko administracijos) ar Kauno miesto savivaldybės darbuotojai būtų suklastoję ar pametę nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Kadangi nenustatyti šių atsakovų neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas) (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priteisti neturtinę žalą nėra teisinio pagrindo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

82Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai. Apeliacinio skundo motyvai iš esmės šių išvadų nepaneigia, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

83Apeliantė apeliaciniame skunde prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. CPK 321 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliantė nenurodė, kokioms konkrečioms faktinėms aplinkybėms išaiškinti būtinas žodinis procesas. Kolegijos vertinimu, dalyvaujantys byloje asmenys turėjo teisę visus argumentus išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde ir atsiliepimuose į apeliacinį skundą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas.

84Apeliantė 2012-11-22 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą bylą sustabdyti tol, kol įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2864-473/2012. Šis prašymas taip pat netenkintinas. CPK 166 straipsnio 3 punktas numato, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, jog civilinė byla gali išnagrinėta pagal joje esančius įrodymus nelaukiant kitos bylos baigties.

85Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama aštuonerius metus. Prašymų, dėl kurių byla galėtų būti sustabdyta ar jos nagrinėjimas atidėtas, patenkinimas užvilkintų procesą ir tai prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams.

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Nutarė

87Apeliacinį skundą atmesti.

88Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė Rimanta I. U. patikslintame ieškinyje (8 t., b. l. 86–92) nurodė,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu nusprendė... 7. Teismas dėl ieškinio reikalavimo nustatyti turintį juridinę reikšmę... 8. Teismas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti Kauno apskrities viršininko... 9. Teismas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą... 10. Teismas dėl ieškinio reikalavimų panaikinti administracinius aktus sprendime... 11. Teismas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia... 12. Teismas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą UAB „Avirtus“... 13. Teismas dėl ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą sprendime... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 15. Ieškovė Rimanta I. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto... 16. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:... 17. 1) Teismo sprendimas priimtas pažeidžiant rūšinio teismingumo bendrosios... 18. 2) dėl minėtų teismingumo taisyklių, įrodymų vertinimo taisyklių ir CPK... 19. 3) nepagrįsti teismo sprendimo argumentai, jog nėra įrodymų, kad būtų... 20. 4) nepagrįstai atmestas ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę... 21. 5) dėl nusikalstamų veikų ir klausimo dėl viešojo intereso gynimo... 22. 6) nustačius prašomą juridinį faktą, atsirastų ieškovės turtinės... 23. 7) teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės 2011-08-29 patikslintą... 24. 8) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika patvirtina, kad tol, kol... 25. 9) tik visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius ir naujai... 26. 10) teismas turėjo įvertinti, ar Kauno apskrities viršininko administracijos... 27. 11) tikrovės neatitinkantys teismo sprendimo teiginiai dėl Kauno apskrities... 28. 12) teismo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžiami suklastoto... 29. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį... 30. 1) specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios... 31. 2) teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos:... 32. 3) kaip teisingai nustatyta skundžiamame teismo sprendime, A. D. teises į... 33. 4) pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad iš baudžiamosios bylos Nr.... 34. 5) apeliantė klaidingai nurodo, kad nėra praleidusi LR piliečių nuosavybės... 35. 6) apeliantė nurodo, kad nuosavybės teisės į J. Č. ir A. Č. valdytus... 36. 7) nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl ginčijamo Kauno miesto... 37. 8) nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai dėl teismo sprendimo dalies, kuria... 38. 9) ta aplinkybė, kad teismas eksperto išvados nevertino taip, kaip norėtų... 39. Atsakovai UAB „Avirtus“, M. P. ir J. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą... 40. 1) specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo spręsti 2004 m.... 41. 2) teismas nepažeidė apeliantės teisės vesti bylą per atstovą.... 42. 3) M. P., J. P. bei UAB „Avirtus“ yra sąžiningi turto įgijėjai;... 43. 4) patikslintame ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas panaikinti Kauno... 44. 5) žemės sklypas Savanorių pr. 267 buvo suformuotas šioje byloje ginčijamu... 45. 6) per tokį ilgalaikį bylos nagrinėjimą UAB „Avirtus“ patyrė ir... 46. Trečiasis asmuo D. U. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko... 47. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 48. 1) apeliaciniu skundu apeliantė prašo tenkinti 2011 m gegužės 13 d. ir 2011... 49. 2) ieškovės nurodyti dokumentai, kuriuos teismas visus įvertino... 50. 3) teismas pagrįstai sprendė, kad atkūrimo procesas buvo vykdomas ir nebuvo... 51. 4) net ir padidėjus ieškinio reikalavimams ar juos pakeitus taip, kad byla... 52. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 54. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog byla buvo išnagrinėta pažeidžiant... 55. Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, kad nuo pat ieškinio padavimo teismui... 56. Šis apeliantės teiginys nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.... 57. CPK 3 straipsnio 8 dalis numato, kad Civilinių bylų procesas vyksta pagal... 58. Skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu galiojęs CPK 26 straipsnis... 59. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimu... 60. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį... 61. Apeliantė apeliacinį skundą pagrindė teiginiais, jog pirmosios instancijos... 62. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, jog apeliacinio skundo... 63. A. D. nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančia medžiaga nustatyta, kad... 64. Iš Kauno notaro J. D. 1940 metų aktų knygos Nr. 93 akto pirmojo išrašo... 65. 1936-09-14 užpardavimo sutartimi V. Č., M. ir V. M. užpardavė A. D. 1041... 66. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pareiškime dėl žemės ar miško... 67. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad... 68. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovė... 69. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo priimti naujus įrodymus, teigdama, kad... 70. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimais... 71. A. Č. ir J. Č. nuosavybės teisių atkūrimo bylų duomenimis nustatyta, kad... 72. Apeliantė prašė panaikinti aukščiau paminėtus administracinius aktus,... 73. CPK 185 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas įvertina byloje esančius... 74. Kaip minėta, šioje byloje buvo būtina nustatyta, ar iš dalies sutampa... 75. Pirmosios instancijos teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi (10 t., b. l.... 76. Kadangi pagal bylos įrodymus žemės sklypas (ar jo dalis), esantis ( - ),... 77. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad atmeta... 78. Apeliantė apeliaciniame skunde prašo paskirti byloje pakartotinę žemės... 79. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškovės reikalavimu... 80. Apeliantė patikslintu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų... 81. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 82. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje... 83. Apeliantė apeliaciniame skunde prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodinio... 84. Apeliantė 2012-11-22 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą bylą... 85. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį ir į tai, kad byla pirmosios... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 87. Apeliacinį skundą atmesti.... 88. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti...