Byla 2S-474-440/2014

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo , ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėja kreipėsi su skundu į antstolį A. B. prašydama panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 41-1020/10 priimtą 2014-01-13 patvarkymą Nr. BLO001365 ir skirti pakartotinę nekilnojamojo turto – 3,6235 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esančio ( - ), vertės nustatymo ekspertizę. Nurodė, kad pareiškėjai priklausančio areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė, kurią atliko UAB „Verslo konsultacija“. Atlikus ekspertizę, nustatyta areštuoto turto rinkos vertė – 556207,00 Lt. Remdamasis šiuo ekspertizės aktu, antstolis 2013-04-02 patvarkymu dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO188857 pakeitė pareiškėjai priklausančio areštuoto žemės sklypo vertę iš 1000000,00 Lt į 556207,00 Lt. 2013-12-22 pareiškėja pateikė antstoliui prašymą nesivadovauti neteisinga, su aritmetinėmis klaidomis ekspertize, tačiau antstolis 2014-01-14 patvarkymu netenkino prašymo, formaliai nurodydamas, jog neturi pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta turto verte. Pareiškėja teigė, kad UAB „Verslo konsultacija“ ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka žemės sklypo realios rinkos vertės, todėl antstolis nepagrįstai, beveik 2,5 karto sumažindamas nustatytą žemės sklypo vertę, pažeidė teisės aktų nustatytą pareigą tinkamai įvertinti areštuojamą turtą, užtikrinti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesų gynimą. Pažymėjo, kad ekspertizės akte nustatyta turto vertė ženkliai, t.y. net tris kartus skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo metu nustatytos turto vidutinės rinkos vertės. Be to pareiškėjos įsitikinimu, UAB „Verslo konsultacija“ nustatydama turto vertę netinkamai taikė lyginamąjį metodą, turto vertę nustatė su 140-740 procentų paklaida. Pareiškėjos nuomone, vykdomojoje byloje esant trims skirtingiems turto vertės įkainojimams, antstolis privalėjo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti, t. y. skirti pakartotinę ekspertizę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas prašė panaikinti antstolio A. B. 2014-01-13 patvarkymą Nr. BLO001365 priimtą vykdomojoje byloje Nr. 41-1020/10, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti skolininko bei skirti pakartotinę nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę.

4Antstolis A. B. 2014-02-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 510 straipsnio nustatyta tvarka, persiuntė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad areštuoto turto vertei nustatyti buvo paskirta ekspertizė. UAB „Verslo konsultacija“ atliko nekilnojamo turto vertės ekspertizę ir 2013-03-19 turto ekspertizės aktu Nr. 13/03-03 nustatė areštuoto turto rinkos vertę – 556207,00 Lt. Remiantis šiuo ekspertizės aktu, 2013-04-02 patvarkymu dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO188857 areštuoto turto vertė iš 1000000,00 Lt pakeista į 556207,00 Lt. Pažymėjo, kad laikėsi pareigos tinkamai įkainoti areštuotą turtą. Skolininkas, nesutikdamas dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK 682 straipsnio 2 dalį) turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir jo prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. 2013-04-02 patvarkymas dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO188857 buvo pateiktas skolininkui. Taip pat antstolis nurodė, kad neturėjo pagrindo abejoti UAB „Verslo konsultacija“ pateiktu ekspertizės aktu, kadangi turto vertinimą atliko įmonė, turinti teisę verstis turto arba verslo vertinimo veikla, turto vertinimo ataskaita nebuvo nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013-05-20 nutartyje pasisakė, kad iš 2013-03-19 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto matyti, kad turto vertė 2013-03-19 nustatyta atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas vertinimo metu, eksperto duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, bankų apžvalgas, kitą informaciją Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje sukaupta informacija apie sandorius bei kitais norminiais aktais ir teismas padarė išvadą kad vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-24 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nustatė, kad 2013-03-19 antstolis patvarkymu nusprendė atlikti ekspertizę žemės sklypui įvertinti ir ekspertizės įstaiga paskyrė UAB „Verslo konsultacija“. Teismo vertinimu antstolis pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise pasitelkti ekspertą turto rinkos vertei nustatyti. Apie patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo apeliantui buvo pranešta tinkamai. Teismas pažymėjo, kad vykdomosios bylos duomenimis, apeliantas šio antstolio atlikto procesinio veiksmo įstatyme nustatytais terminais neskundė, ir būdamas supažindintas su juo nepasinaudojo teise CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka pareikšti antstolio patvarkymu paskirtam ekspertui nušalinimą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pats pareiškėja UAB „Čelta“ nebuvo aktyvi ir aktyviai nesidomėjo vykdymo proceso eiga, laiku nereiškė prieštaravimų dėl ekspertize atlikto turto įkainojimo sprendė, jog pareiškėja prarado savo procesinę teisę ginčyti turto įvertinimą. UAB „Verslo konsultacija“ ekspertizės aktą teismas laikė teisingu, kol jis nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, kad ekspertizės aktu nustatyta žemės sklypo vertė neatitinka žemės sklypo realios rinkos vertės, parinkti trys žemės sklypai, kurių sandorių kainos akivaizdžiai skirtingos - 250 000 Lt, 400 000 Lt ir 75 000 Lt, lyginami skirtingi trys žemės sklypai, kurių skirtumai siekia iki 340 proc., 2012 metais žemės sklypų rinka nusistovėjo ir jokių pokyčių nebūta, teismas nurodė, kad ekspertizės akte nurodyti svarbiausieji turto vertės nustatymo kriterijai yra vertinamo turto arba verslo buvimo vietos ekonominiai, socialiniai rodikliai, vertinamo turto arba verslo rinkos konjunktūra ir finansavimo sąlygos, vertinamo turto arba verslo teisinis režimas (nuosavybės teisė, kitos daiktinės teisės, juridiniai faktai, specialios naudojimo sąlygos ir kt.), turto arba verslo plėtros galimybės ir (arba) alternatyvus panaudojimas, todėl teismas negali pats pasisakyti, kad žemės sklypo įkainojimas buvo atliktas nepagrįstai ar neteisėtai ir vertinti ekspertizės akto išvados, kaip netinkamos. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja UAB „Čelta“ nepasinaudojo LR CPK 682 straipsnio 2 dalimi suteikta teise prieštarauti ekspertizės išvadai dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimą, nesikreipė į antstolį su prašymu dėl minėtos ekspertizės paskyrimo, antstolis dėl to nepriėmė patvarkymo, kuris galėjo būti apskųstas teismui, pareiškėjos prašymo skirti pakartotinę turto vertės nustatymo ekspertizę ir panaikinti antstolio A. B. 2014-01-13 patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO001365, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 41-1020/10, netenkino.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė

8Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Čelta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio A. B. 2014-01-13 patvarkymą Nr. BLO001365.

9Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad antstolis, vadovaudamasis ekspertizės aktu veikė tinkamai. Ekspertizės aktu nustatyta areštuoto žemės sklypo vertė neatitinka realios žemės sklypo rinkos vertės. Apeliantės nuomone, pripažinus ekspertizės akto tinkamumą, antstolis galės realizuoti areštuotą turtą iš varžytynių už netinkamą kainą, dėl ko turtas būtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant 2,5 karto, tokiu būdu pažeidžiant tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesus.
  2. Apeliantės vertinimu teismas nepagrįstai nevertino nurodytų, ekspertizės akto klaidingumą ir netinkamumą pagrindžiančių argumentų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad turto ekspertizė buvo atlikta netinkamai taikant lyginamąjį metodą, su aritmetinėmis klaidomis, turto vertė nustatyta su 140-740 procentų paklaida. Ekspertizės akte nustatyta turto vertė ženkliai, t.y. net tris kartus skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registro masinio vertinimo metu nustatytos turto vidutinės rinkos vertės.
  3. Antstolis nepagrįstai sumažindamas areštuoto žemės sklypo vertę, pažeidė teisės aktų jam nustatytas pareigas tinkamai įvertinti areštuojamą turtą, užtikrinti ne tik išieškotojo, bet ir skolininko interesų gynimą, todėl antstolis atliko veiksmus veikdamas viršijant jam suteiktus įgaliojimus (ultra vires) ir šių veiksmų pasekmės yra neteisėtos, todėl siekiant jas panaikinti antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto vertės įkainojimui nustatyti, kad būtų ištaisytos klaidos, kurių ištaisymui nereikia specialių žinių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priešingai ir atmesdamas pareiškėjos skundą, priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį.

10Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Čelta“ atskirąjį skundą, antstolis A. B. nurodė, kad turto vertintojo, veikiančio pagal išduotą licenciją, įstatymo nustatyta tvarka parengta turto vertinimo ataskaita yra rašytinis dokumentas, kuriame gali būti faktinių duomenų apie svarbias bylai aplinkybes, pavyzdžiui, turto vertę. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 1 dalies nuostata, kad turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią, jeigu ji atitinka šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o pagal 24 straipsnio 3 dalį - laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka, reiškia, kad turto vertinimo ataskaita yra tinkama įrodinėjimo priemonė, nes atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus. Turto vertinimą atliko ir ekspertizės aktą parengė UAB „Verslo konsultacija”, įmonės įrašymo į turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą pažymėjimo numeris Nr. 000141, ekspertizės aktą parengė UAB „Verslo konsultacija” ekspertas A. L., turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimus Nr. 000221 ir Nr. 000222, išduotus 2000-12-29. Antstolis pabrėžė, kad remdamasis šiais duomenimis, neturėjo pagrindo abejoti UAB „Verslo konsultacija” pateiktu 2013-03-19 turto ekspertizės aktu ir nustatyta turto verte. Be to, pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta, kad dėl ekspertizės metu nustatytos turto vertės, pagal LR CPK 682 straipsnio 2 dalį, ji turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir jos prašymu antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Skolininkas, prieštaraujantis dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Antstolis pabrėžė, kad iki šios dienos iš UAB „Čelta“ piniginių lėšų, būtinų ekspertizės skyrimui, negauta. Be to atkreipė dėmesį į tai, kad skolininkas savo turimomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, bendradarbiauti su antstoliu ir vykdyti teisėtus jo nurodymus, nepažeisti išieškotojo, kurio naudai iki šiol išieškoma didelė skola iš skolininko, teisių ir interesų, nekliudyti antstoliui operatyviai atlikti vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju skolininkas jau 2 kartus pateikė skundus dėl areštuoto turto vertės nustatymo, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2013-12-11 ir 2013-12-12 nutartimis skolininko skundo argumentus dėl turto kainos pripažino nepagrįstais. Teikdamas iš esmės analogiškus skundus skolininkas piktnaudžiauja savo teisėmis, kliudo antstoliui operatyviai atlikti vykdymo veiksmus, vilkina skolos išieškojimą ir pažeidžia išieškotojo teises ir interesus.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

12 Atskirasis skundas netenkintinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

14Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolio veiksmai, netenkinant skolininko prašymo nesivadovauti UAB „Verslo konsultacija“ parengtu nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu pripažinti teisėtais, pagrįstumo.

15Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (LR CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (LR CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (LR CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, LR CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui (LR CPK 585 straipsnio 3 dalis). Atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis neturi viršyti jam suteiktų įgalinimų (LR CPK 585 straipsnio 4 dalis).

16Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-1020/2010 duomenų matyti, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1020/10 dėl 2197998,26 Lt skolos ir 8 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš UAB „Čelta“, išieškant iš įkeisto nekilnojamo turto, pagal 2009-07-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 052009001268L. 2011-04-26 patvarkymu dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO068383 antstolis areštuoto skolininkui UAB „Čelta“ priklausančio nekilnojamojo turto – žemės sklypo, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, bendras plotas 3,6235 ha, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), vertę, remdamasis ieškovo AB bankas Snoras prašymu, iš 3000000,00 Lt pakeitė į 1000000,00 Lt (3 b.l. v.b. Nr. 41-1020/2010). Vadovaudamasis LR CPK 681, 682 straipsniais, antstolis 2013-03-19 patvarkymu skyrė ekspertizę areštuotam turtui įvertinti, ekspertizės įstaigą paskyrė UAB „Verslo konsultacija“ (61 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). Patvarkymas skolininkui UAB „Čelta“ įteiktas 2013-03-22 (60 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). Iš 2013-03-19 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akto Nr. 13/03-03 matyti, kad UAB „Verslo konsultacija“ ekspertas A. L., turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimai Nr. 000221 ir 000222, išduoti 2000-12-29, atlikęs turto vertinimą padarė išvadą, kad žemės sklypo, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ), rinkos vertė vertinimo dieną (2013-03-19) yra 556207,00 Lt. Remdamasis minėta ekspertizės išvada, antstolis 2013-04-02 priėmė patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO0188857, kuriuo areštuoto turto vertę iš 1000000,00 Lt pakeitė į 556207,00 Lt (65-66 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). 2013-04-23 antstolis paskelbė areštuoto turto varžytynes (76 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). 2013-04-26 skolininkas UAB „Čelta“ pateikė antstoliui skundą, prašydamas panaikinti 2013-04-02 patvarkymą dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO0188857. Skundą grindė aplinkybėmis, kad UAB „Verslo konsultacija“ ekspertizės aktas yra neteisingas, nustatyta nekilnojamojo turto vertė neatitinka rinkos kainos (80-81 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). Kartu su skundu pateikė 2009-03-12 UAB „Ober-Haus“ turto vertės nustatymo pažymą, iš kurios matyti, kad areštuoto turto vertė 2008 m. buvo 1400000,00 Lt. (84 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). 2013-05-15 skolininkas UAB „Čelta“ pateikė skundą dėl patvarkymo dėl turto pradavimo iš varžytynių, nurodė, kad nustatyta turto pardavimo iš varžytynių kainą neatitinka realios jo vertės (109-112 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių apylinkės teismas 2013-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4239-569/2013 pareiškėjo UAB „Čelta“ skundą dėl 2013-04-02 antstolio priimto patvarkymo dėl areštuoto turto pervertinimo Nr. BLO188857 panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad tinkamas areštuoto turto kainos nustatymas visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Teismas remdamasis 2013-03-19 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu pažymėjo, kad turto vertė 2013-03-19 nustatyta atsižvelgiant į rinkos konjunktūros sąlygas vertinimo metu, eksperto duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, bankų apžvalgas, kitą informaciją, Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto duomenų bazėje sukaupta informacija apie sandorius bei kitais norminiais teisės aktais ir padarė išvadą, kad vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Teismas taip pat pažymėjo, kad vykdomojoje byloje nėra jokių duomenų, kad skolininkas UAB „Čelta“ būtų pateikęs antstoliui A. B. motyvuotą prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainavimo ir prašęs jo skirti turto vertės nustatymo papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šiaulių apygardos teismas 2013-12-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-652-368/2013, Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-20 nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad apeliantas nebuvo aktyvus ir aktyviai nesidomėjo vykdymo proceso eiga (LR CPK 644 straipsnio 4 punktas), laiku nereiškė prieštaravimų dėl ekspertize atlikto turto įkainojimo (LR CPK 682 straipsnio 2 dalis) bei sprendė, jog apeliantas prarado savo procesinę teisę ginčyti turto įvertinimą. Šiaulių apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad UAB „Čelta“ keldama ekspertizės aktu nustatytos turto vertės pagrįstumo klausimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų (įrodymų), kad turto rinkos vertė nustatyta netinkamai. Teismo vertino, kad negalima remtis 2009-03-12 turto vertės nustatymo pažyma, kadangi ji neparodo realios turto rinkos kainos. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad antstolis neturėjo pagrindo abejoti ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto verte, todėl, nesant apelianto (skolininko) ar išieškotojo pateiktų prieštaravimų dėl ekspertizės akto ir juo nustatytos turto vertės, antstolis neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. 2013-06-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4810-901/2013 Šiaulių apylinkės teismas pareiškėjos UAB „Čelta“ skundą dėl antstolio 2013-04-23 patvarkymo Nr. BLO192905 dėl turto pardavimo iš varžytinių panaikinimo bei 2013-06-05 varžytinių atšaukimo atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai skundžia antstolio varžytinėse nustatytą parduodamo turto kainą, taip pat patį patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo. Taip pat teismas pažymėjo, kad skolininkas savo turimomis teisėmis turi naudotis sąžiningai, bendradarbiauti su antstoliu ir vykdyti jo teisėtus nurodymus, nepažeisti išieškotojo, kurio naudai iki šiol neišieškoma didelė skola iš skolininko, teisių ir interesų, nekliudyti antstoliui operatyviai atlikti vykdymo veiksmus. Šiaulių apygardos teismas 2013-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-661-154/2013 Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-11 nutartį paliko nepakeistą.

172013-12-22 UAB „Čelta“ pateikė antstoliui prašymą nesivadovauti 2013-03-19 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktu Nr. 13/03-03, kadangi ekspertizė yra neteisinga, su aritmetinėmis klaidomis. Antstolis 2014-01-13 patvarkymu Nr. BLO001365 atsisakė tenkinti skolininko prašymą, nurodydamas, kad ekspertizės aktą parengė kvalifikuotas asmuo bei, kad Šiaulių apylinkės teismas 2013-05-20 nutartimi jau sprendė turto įkainojimo pagrįstumą ir padarė išvadą, kad vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai (194 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). Dėl šio patvarkymo skolininkas pateikė skundą, kurį Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-4239-569/2013 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2S-652-368/2013 nustatytomis aplinkybėmis bei padarė išvadą, kad pareiškėja nepasinaudojo įstatymo suteikta teise prieštarauti ekspertizės išvadai, nesumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą sumos, būtinos už papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimą, nesikreipė į antstolį su prašymu dėl naujos ekspertizės paskyrimo.

18Įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.

19Pažymėtina, kad 2013-03-19 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 13/03-03 nurodytos turto vertės atitikimo rinkos kainai klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Šiaulių apylinkės teismas 2013-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4239-569/2013. Kaip jau minėta, šioje nutartyje teismas vertindamas faktines bylos aplinkybes konstatavo, kad vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. Nagrinėjamu atveju, apeliantė teigdama, kad ekspertizės aktas yra neteisingas, nepateikė jokių, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (LR CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus. Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, šalys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti prašymą teismui juos išreikalauti, nurodant jų buvimo vietą bei aplinkybes, kurias šie įrodymai patvirtina (LR CPK 112 straipsnio 3 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 dalis, 226 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Įstatymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos LR CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nesutikdama su ekspertizės išvadomis nepateikė jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad ekspertizės aktas buvo atliktas nekvalifikuotai, netinkamai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, Turto ar verslo vertintojų profesinės etikos kodeksą, kitus teisės aktus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatyta, kad turto įvertinimas pateikiamas turto vertinimo ataskaitoje, kuri turi juridinę galią, jeigu atitinka šio įstatymo jai keliamus reikalavimus, ši ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23, 24 straipsniai). Taigi turto vertinimo ataskaitai, jeigu ji atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, įstatymas suteikia oficialiojo rašytinio įrodymo galią (LR CPK 197 straipsnio 2 dalis) (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes neturi pagrindo nesutikti su Šiaulių apygardos teismo 2013-12-11 nutartyje padaryta išvada, kad UAB „Verslo konsultacija“ ekspertizės aktas laikomas teisingu, kol jis nenuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga (Turto vertinimo priežiūros tarnyba , www.tvpt.lt ) nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliantė duomenų, kad ekspertizės aktas yra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, nei pirmos instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to nepateikė duomenų, kad turto vertinimas yra atliktas pačios šalies iniciatyva, ir galimai vertinto turto vertė yra ženkliai didesnė, kaip kad teigia pareiškėja. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4239-569/2013 padarytomis išvadomis, kad ekspertizės akte nurodyta areštuoto turto vertė atitinka rinkos kainą ir, kad vykdymo procese areštuotas turtas yra įkainotas objektyviai.

20Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos. Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos; skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (LR CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu LR CPK 681 straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (LR CPK 681 straipsnio 4 dalis). Remiantis LR CPK 682 straipsniu, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę; vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, LR CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos (LR CPK 682 straipsnio 3 dalis). Skolininkas ar išieškotojas motyvuotu prašymu gali kreiptis į antstolį, kad atidėtų LR CPK 682 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sumų mokėjimą, o išieškotojas – kad visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokėjimo bei šias sumas apmokėtų iš antstolio lėšų. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, patvirtinantys, kad šių sumų mokėjimą būtina atidėti, iš dalies ar visiškai nuo jo atleisti. Antstolis, atsižvelgdamas į turtinę prašytojų padėtį, savo rašytiniu patvarkymu gali atidėti išlaidų mokėjimą iki turto realizavimo pabaigos, visiškai ar iš dalies atleisti nuo sumų, būtinų ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, sumokėjimo arba prašymą atmesti. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad apie ekspertizės aktu nustatytą areštuoto turto vertę - 556207,00 Lt, pareiškėja buvo informuota nuo 2013 m. balandžio mėnesio (80-81 v.b.l. Nr. 41-1020/2010). Prieštaravimus dėl turto įkainojimo skolininkė galėjo reikšti per tris dienas nuo patvarkymo apie turto pervertinimą gavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad įstatymo nustatytas terminas pareiškėjai reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo yra suėjęs. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad antstolio 2013-03-19 patvarkymas skirti ekspertizę areštuotam turtui įvertinti, ekspertizės įstaiga paskiriant UAB „Verslo konsultacija“ skolininkui UAB „Čelta“ įteiktas 2013-03-22 (60 v.b.l. Nr. 41-1020/2010), duomenų apie tai, kad minėtai ekspertizės įstaigai pareiškėja būtų reiškusi nušalinimą, nėra. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjusi sumas, būtinas papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimui, byloje taipogi nėra pateikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatytos faktinės aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad apeliantė netinkamai įgyvendina jai suteiktas procesines teises ir pareigas vykdymo procese, jomis naudojasi nesavalaikiai, pakartotinai teikdama skundus dėl teismų jau išnagrinėtų faktinių aplinkybių vilkina išieškojimo procesą, nesielgia rūpestingai ir atidžiai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė manydama, jog vykdymo procese nustatyta areštuoto turto vertė neatitinka realios nekilnojamojo turto kainos turi teisę teikti antstoliui savo lėšomis atliktą turto vertinimą, ekspertizės aktą arba įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimui būtinas lėšas, o ne pakartotinai, tais pačiai motyvais, skųsti antstolio veiksmus siekiant sau palankaus rezultato.

21Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios instancijos teismas nevertino ginčo išsprendimui reikšmingų skundo argumentų dėl ekspertizės akto klaidingumo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atskirojo skundo argumentu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nepakankami teismo nutarties motyvai nėra pagrindas panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, o teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Be to nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo vertinti, kad pirmos instancijos teismas neišanalizavo esminių bylos aplinkybių bei pareiškėjo argumentų ir paaiškinimų.

22Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

23Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytas aplinkybes, pateiktą civilinės, bei vykdomosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliantės atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių apylinkės teismo 2014-02-24 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Nutarė

25Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

27Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

28Vykdomąją byla Nr. 41-1020/2010 (2 tomai) grąžinti antstoliui A. B..

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėja kreipėsi su skundu į antstolį A. B. prašydama panaikinti... 4. Antstolis A. B. 2014-02-12 patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir jį,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Šiaulių apylinkės teismas 2014-02-24 nutartimi pareiškėjos skundą... 7. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą esmė... 8. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Čelta“ prašo panaikinti Šiaulių... 9. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
  1. Pirmos... 10. Atsiliepimu į pareiškėjos UAB „Čelta“ atskirąjį skundą, antstolis A.... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir... 12. Atskirasis skundas netenkintinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl... 15. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis,... 16. Iš antstolio pateiktos vykdomosios bylos Nr. 41-1020/2010 duomenų matyti, kad... 17. 2013-12-22 UAB „Čelta“ pateikė antstoliui prašymą nesivadovauti... 18. Įvertinęs nurodytas faktines bylos aplinkybes, vykdomosios bylos medžiagą... 19. Pažymėtina, kad 2013-03-19 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte... 20. Be to, pažymėtina, kad vadovaujantis LR CPK 681 straipsnio 2 dalimi, vykdymo... 21. Apeliantė atskirąjį skundą taip pat grindžia tuo, kad, pirmosios... 22. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos... 23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde,... 24. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337... 25. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.... 26. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 27. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjai, suinteresuotiems... 28. Vykdomąją byla Nr. 41-1020/2010 (2 tomai) grąžinti antstoliui A. B.....