Byla 2-912-979/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimaskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui M. S., atsakovui R. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Alramstos sija“ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ atsakovui R. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Nustatė

3Ieškovas BUAB „Alramstos sija“ atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti sandorius – 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 409 ir 2014 m. vasario 28 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą tarp R. K. ir UAB „Alramstos sija“ niekiniais ir negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. K. ieškovo BUAB „Alramstos sija“ naudai 17 173,91 Eur (59 298,07 Lt). Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „Alramstos sija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Administratorius, patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3017-254/2013 iki nutarties iškelti UAB „Alramstos sija“ bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėjimo dienos buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB „Alramstos sija“ nuosavybės teise priklausantis turtas, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, taip pat areštuotos piniginės lėšos, paliekant teisę atsiskaityti su UAB „Iris“ nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Kol buvo sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, UAB „Alramstos sija“ ir R. K. sudarė sandorius – 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 409 ir 2014 m. vasario 28 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą. Turto arešto aktas užregistruotas 2014 m. sausio 2 d., nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Alrastos sija“ įteikta 2014 m. sausio 6 d. UAB „Alrasmos sija“ turtui taikytas areštas panaikintas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi. Atsakovas yra UAB „Alramstos sija“ akcininkas, nuo 2008 m. kovo 6 d. jam priklauso 100 proc. įmonės akcijų, suteikiančių plačius įgaliojimus gauti informaciją apie įmonę, be to, yra vienas iš įmonės kreditorių (2014 m. vasario 28 d. įmonės skola atsakovui buvo 84 858,84 Eur (293 000,60 Lt)), galėjo ir turėjo žinoti apie UAB „Alramstos sija“ atžvilgiu taikytą turto areštą. 2014 m. vasario 28 d. sudaryti sandoriai laikomi pažeidžiančiais įmonės turtui nustatytus apribojimus, nustatytus Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jais buvo sumažinta įmonės skola atsakovui 17 173,91 Eur (59 298,07 Lt) įsiskolinimo dydžiu, t. y. sumažėjo įmonės turtas, iš kurio turi būti tenkinami BUAB „Alramstos sija“ kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl yra niekiniai ir negaliojantys. Pažymėjo, kad pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą ALS Nr. 409 perduotos prekės yra suvartojamos, dėl nusidėvėjimo nebetekusios savo vertės, todėl tikslinga taikyti restituciją ekvivalentu pinigais ir iš atsakovo išreikalauti visą sumą.

4Atsakovas R. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra pagrindinis BUAB „Alramstos sija“ kreditorius, kuris įmonę rėmė grynais pinigais iš savo asmeninės sąskaitos. Prieš medžiagų sudengimą įsiskolinimas atsakovui buvo 279 981,36 Lt, apie UAB „Alramstos sija“ taikytus areštus jam nebuvo žinoma. Tarpusavio skolų užskaitymo aktas (medžiagų sudengimas) vyko UAB „Alrastos sija“ vadovų iniciatyva. 2014 m. sausio 2 d. nutartimi areštavus UAB „Alramstos sija“ visas turtines teises ir pinigines lėšas, įmonės direktorius A. K. įsiskolinimą UAB „Iris“ padengė iš asmeninių lėšų, todėl žala UAB „Iris“, kaip kreditoriui, atliekant užskaitymą nebuvo padaryta. Nurodė, kad tuo pačiu metu taip pat buvo atliekamos kitos operacijos. Ieškovas BUAB „Alramstos sija“ buvo pateikęs tą patį ieškinį teismui, tačiau pateikus atsiliepimą, ieškinį atsiėmė. Ieškovas, kreipdamasis su nauju ieškiniu, elgiasi nesąžiningai.

5Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad patikrinęs bankrutuojančios įmonės buhalterinius dokumentus, nustatė, jog nėra duomenų apie UAB „Alrastos sija“ 2014 m. vasario 28 d. atsakovui išrašytos PVM sąskaitos-faktūros serija ALS Nr. 409 sumai 17 173,91 Eur (59 298,07 Lt) apmokėjimą, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Teisme paaiškėjus, kad prašoma priteisti skola 2014 m. vasario 28 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktu tarp R. K. ir UAB „Alramstos sija“ buvo užskaityta (įskaityta), ieškinį atsiėmė. Kilus abejonėms dėl sudarytų sandorių – PVM sąskaitos faktūros ir Tarpusavio skolų suderinimo akto teisėtumo ir prieštaravimo įmonės turtui taikytiems ribojimams, kreipėsi į teismą dėl jų pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais.

6Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Papildomai paaiškino, kad įmonė skolą UAB „Iris“ sumokėjo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebuvo susijusios su bankroto procesu. Bankroto administratoriui buvo pateikti visi buhalteriniai dokumentai, pretenzijų nebuvo pareikšta. Pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą medžiagos nebuvo realiai pirktos, padarytas sudengimas (užskaitymas), kuris nepadarė žalos, jokios įtakos įmonės finansiniai veiklai neturėjo. Įmonės sandėlyje buvo medžiagų likučiai, kurie buhalteriškai apskaityti. Galiojant areštui įmonė toliau tęsė veiklą, vykdė pirkimus, jokie finansiniai atsiskaitymai nebuvo vykdomi, tik užskaitymai. Bankroto administratorius elgiasi nesąžiningai, atsakovo nebuvo įtraukęs į kreditorių sąrašą. Kreipėsi į teismą dėl šio užskaitymo tik po metų laiko, kai tai turėjo padaryti per tris mėnesius nuo dokumentų pateikimo. Be to, dėl tų pačių sumų išieškojimo kreipėsi antrą kartą, tuo pačiu pagrindu, motyvais ir aplinkybėmis, pirminį ieškinį buvo atsiėmęs.

7Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B., buvusi BUAB „Alramstos sija“ buhalterė, parodė, kad įmonėje buvo vykdoma gamyba, įmonė gamino sijas ir nuomojo patalpas iš atsakovo, kuriose buvo sandėliuojamos medžiagos, jų likučiai. R. K. įmonė buvo daug skolinga, todėl įmonė skolą jam užskaitė medžiagų likučiais, buvusiais nuomojamoje patalpoje. Buvo išrašyta sąskaita faktūra, buhalteriškai skola pasidengė. Įmonė atsakovui buvo skolinga apie 270 000 Lt, R. K. nebuvo įmonės debitorius, nebuvo skolingas įmonei, kaip akcininkas buvo įnešęs pinigus. Buhalterinius dokumentus perdavus administratoriui, jokių pretenzijų nebuvo pareikšta. Sandoriai buvo atlikti, kai buvo iškelta bankroto byla, ir R. K. nebuvo įtrauktas kaip skolininkas įmonei. Žinojo, kad negalima vykdyti piniginių reikalų, areštas turtui nebuvo uždėtas, atvykęs antstolis paaiškino, kad negali įvykdyti piniginių reikalų. Antstolis vykdė ne bankroto byloje priimtą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o kitose bylose taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Susipažino, kad negalima atlikti piniginių reikalų, kasos išmokų ir pavedimu per banką be antstolio žinios. Toks ilgas ribojimas buvo pirmą kartą. Ankstesni areštai buvo tik sąskaitoms, bet buvo labai trumpai. Įmonės turtas tai ką turi įmonė, debitoriai yra įmonės turtas. Direktorius nusprendė, kad medžiagų likučių nelabai galimi parduoti, o R. K. skolos vis tiek neatiduos, todėl įmonė atliko sudengimą. Šiuo metu dirba kitoje R. K. įmonėje, dirbo taip pat bankrutavusioje UAB „Alramsta“, kuri priklausė taip pat R. K., turėjo patirties su įmonės bankroto procedūromis. Apie areštą tuo momentu tikrai nežinojo, bet galimai teismo siųstą nutartį priėmė ir perdavė direktoriui.

8Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., buvęs BUAB „Alramstos sija“ direktorius parodė, kad žinojo apie bankroto byloje uždėtą areštą, suprato, kad taikomi apribojimai piniginiams sandoriams, bankinėms operacijoms, kasos knygai, tuo tarpu įmonės ūkinei veiklai netaikomi. Įmonė nevykdė jokių finansinių operacijų, buvo atliktas užskaitymas (sudengimas). UAB „Iris“ iškėlė bankroto bylą, jie pasirašė asmeninio laidavimo raštą, vykdė savo turto pardavimą ir asmeninėmis lėšomis, kovo 4 d. padarė pirmą įnašą 47 000 Lt, t. y. bankrotas paskelbtas 28 d., o pirmą įnašą atliko kovo 4 d. Vėliau pats tapo kreditoriumi, galutinis atsiskaitymas su UAB „Iris“ buvo liepos mėnesį. Kai UAB „Iris“ kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė turėjo ir kitų kreditorių. Užskaitymo metu įmonė atliko ir kitus sandorius, statybos darbus, tačiau viskas buvo įtraukta į dokumentus ir perduota bankroto administratoriui. Medžiagų likučių niekas nebūtų nupirkęs, paprasčiausiai jas įmonė perdavė R. K., tokia kaina buvo reali. Finansinius dokumentus supranta ir žino, kas yra įmonės turtas, tačiau įsiskolinimai nėra įmonės turtas. R. K. yra jo tėvas. Inicijuojant medžiagų likučių perdavimą R. K., įmonėje buvo skolos VMI, VSDFV, kurios buvo tiesiogiai nuo sąskaitų nuskaitomos. Kai kuriems kreditoriams skolas padengė iš asmeninių lėšų, todėl jie nebuvo įtraukti į kreditorių sąrašus. Su UAB „Iris“ atsiskaityta 2014 metais, jau iškėlus bankroto bylą, pirmi įnašai daryti dar nesant nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo pagal UAB „Iris“ pareiškimą.

9Ieškinys tenkintinas.

10Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3017-254/2013 iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją įsiteisėjimo UAB „Alramstos sija“ atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas UAB „Alramstos sija“ nuosavybės teise priklausančiam turtui, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, taip pat areštuotos piniginės lėšos, paliekant teise atsiskaityti su UAB „Iris“, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (b.l. 12-13). 2014 m. vasario 28 d. nutartimi UAB „Alramstos sija“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ (b. l. 5-6, 7). Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Alramstos sija“ sandorius, nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. atsakovo vardu 17 173,91 Eur sumai išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. ALS 409 už pirktas prekes (b. l. 17) bei tarp UAB „Alramstos sija“ ir atsakovo sudarytas tarpusavio skolų užskaitymo aktas Nr.14/03, kuriuo UAB „Alramstos sija“, būdama skolinga akcininkui R. K. 276 665,52 Lt, už nuomą – 16 335,08 Lt, R. K. pagal sąskaitą faktūrą Nr. ALS 409 skolingas UAB „Alramstos sija“ 59 298,07 Lt, atliekant tarpusavio skolos užskaitymą sumažino R. K. įsiskolinimą UAB „Alramstos sija“ 59 298,07 Lt ir UAB „Alramstos sija“ įsiskolinimą R. K. – 59 298,07 Lt, galutinis UAB „Alramstos sija“ įsiskolinimas R. K. – 233 72,51 Lt (b. l. 18). Sandoriai buvo sudaryti galiojant turto apribojimams atsakovo UAB „Alramstos sija“ turtui, todėl bankroto administratorius kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti sudarytus sandorius niekiniais ir negaliojančiais, taikyti restituciją ir priteisti ekvivalentą pinigais už parduotas prekes.

11Ieškovo BUAB „Alramstos sija“ bankroto administratoriaus ieškinys atsakovui pareikštas vykdant įstatymu pavestas pareigas 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažiau kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turtėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat imtis priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, siekiant ginti visų kreditorių, bankrutuojančios įmonės teises (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p.). Atsakovas teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, kad bankroto administratorius kreipėsi į teismą galimai praleidęs ieškinio senaties terminą. Pažymėtina, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatytas 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per paskutinius trejus metus iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tai nėra ieškinio senaties terminas. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostata nekeičia ieškinio senaties termino eigos, jos pradžios skaičiavimo taikylės. Šis laikotarpis ne apibrėžia ieškinio senaties termino eigos pradžią, bet juo siekiama užtikrinti operatyvią ir sklandžią įmonės bankroto proceso eigą, sudaryti galimybę tinkamai vykdyti įstatymu administratoriui nustatytas funkcijas. Ieškinio senaties terminas išlieka priklausomas nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši atsiranda nuo tos dienos, kurią administratorius sužinojo apie įmonės sandorius. Tokiu atveju taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str.1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2014). Byloje esantis UAB „Alramstos sija“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktas patvirtina, kad įmonės buhalteriniai dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti 2014 m. kovo 31 d., ieškinys teisme gautas 2015 m. sausio 27 d., t. y. nepraleidus CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtino ieškinio senaties termino.

12Atsakovo nuomone, pareikštas ieškinys yra tapatus ankstesniam ieškovo UAB „Alramstos sija“ bankroto administratoriaus pareikštam ieškiniui. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla turi būti nutraukiama. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2014 m. lapkričio 3 d. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti pagal 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą iš atsakovo R. K. 59 298,07 Lt skolą, 2 134,73 Lt delspinigius iš viso 61 432,80 Lt (17 792,17 Eur), 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2015 m. sausio 14 d. nutartimi, ieškovui atsiėmus ieškinį, atsakovui neprieštaraujant, ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas (civilinė byla Nr. 2-384-179/2015 CPK 179 str. 3 d.). Ieškinio atsiėmimas pagal CPK 139 straipsnio nuostatas neužkerta kelio ateityje teisės vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įvertinus nagrinėjamą ir išnagrinėtą civilines bylas, nors ginčo šalys sutampa (tapačios), tačiau akivaizdu, kad tiek ginčo dalykai, tiek ginčo pagrindai yra netapatūs.

13Ginčas tarp šalių kilo dėl sandorio, sudaryto galiojant ieškovo atžvilgiu taikytam areštui iki bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo. Pagal CK 1.80 straipsnio nuostatas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negaliojantis. Sandorio negaliojimo pagrindui taikyti būtina nustatyti sekančias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra privaloma vykdytinas dokumentas (CPK 18 str., 584 str. 1 d. 2 p.). Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama drausti atlikti tam tikrus veiksmus, t. y. nedalyvauti sudarant sandorius, nesudaryti sutarčių ir pan., toks draudimas yra įsakmus (CPK 145 str.), todėl vertinamas kaip imperatyvus. Sandoris, sudarytas pažeidžiant tokį teismo nutartimi nustatytą imperatyvinį draudimą, kaip prieštaraujantis viešajai tvarkai yra niekinis ir negalioja (CK 1.81 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2011). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis bendrąją prasme yra užtikrinti besikreipiančio į teismą asmens reikalavimų įvykdymą, tuo tarpu šių priemonių ypatumas bankroto byloje yra tai, kad jos taikomos ne tik ieškinį padavusio, bet ir kitų potencialių įmonės kreditorių reikalavimams bei pačios bankrutuojančios įmonės teises ir teisėtus interesus užtikrinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-379/2011), kad galima bankroto procedūra bus įvykdyta įstatymo nustatyta tvarka ir realiai užtikrinta galimybė kreditorių reikalavimus tenkinti laikantis Įmonių bankroto įstatyme nustatytų šių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir tvarkos (ĮBĮ 35 str.), kartu užkirsti kelią vieno kurio nors kreditoriaus reikalavimų patenkinimui pažeidžiant kitų kreditorių teisėtus ir įstatymo saugomus interesus, kol bankroto byla skolininkui dar nėra iškelta, bet jau yra kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1692/2014). Įmonė, kuriai gresia bankroto bylos iškėlimas, gali disponuoti savo turtu tiek, kiek to neriboja teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011). Be to, galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms – turto areštui, įmonė, kurios atžvilgiu inicijuojama bankroto byla, ir jos kreditoriai negali atlikti tarpusavio reikalavimų įskaitymo (CK 6.134 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2011).

14Taigi, sprendžiant klausimą dėl ginčijamų sandorių – 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ALS 409 ir Tarpusavio skolų suderinimo akto Nr. 14/03, pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, svarbu nustatyti Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi iki nutarties iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti nutarties įsiteisėjimo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto, turinį (apimtį). Nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės vadovaujantis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalie 5 punktu kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. B2-3017-254/2013) buvo taikytos vieno iš UAB „Alramstos sija“ kreditorių UAB „Iris“ ir kitų kreditorių reikalavimų užtikrinimui. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas pažymėjo, kad tikslinga uždėti areštą visam nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui, turtinėms teisėms bei piniginėms lėšoms (ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.) ir nusprendė areštuoti UAB „Alramstos sija“ nuosavybės teise priklausantį turtą, uždraudžiant juo disponuoti, taip pat areštuoti pinigines lėšas, paliekant teisę atsiskaityti tik su UAB „Iris“ nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tokia turto arešto apimtis nurodyta ir Turto areštų akto registre (Turto arešto aktas Nr.2014000136, b.l. 14-15). Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki bankroto bylos iškėlimo, apribojo ieškovui disponavimą (parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti, kitokiu civilinėje apyvartoje galimu būdu pakeiti turto teisinė būklę) visu priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad turto arešto teisinės pasekmės atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo Turto arešto aktų registre (CPK 675 str. 4 d.; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 str. 1 d., 6 str.). Duomenys apie ieškovo turto arešto įregistravimą paskelbti viešai Turto arešto aktų registre 2014 m. sausio 2 d., todėl nuo šio momento negalėjo būti sudaromi bet kokie sandoriai su ieškovo turtu. Atsakovas, kaip ne vienos akcinės bendrovės savininkas, t. y. verslininkas, kuriam taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, žinojo arba turėjo žinoti apie įmonės galimą nemokumą, kadangi jau kurį laiką nebuvo atsiskaitoma tiek su juo, tiek su kitais kreditoriais, be kita ko, turėjo galimybę patikrinti informaciją apie taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir draudimus, juolab, sudarydamas ginčytinus sandorius pasidomėti ar nebus pažeidžiami įmonės ir /ar kitų kreditorių teisės ir teisėti interesai. Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek buvęs įmonės vadovas, tiek buvusi buhalterė tvirtino, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės jiems buvo žinomos, tačiau jų supratimu, jomis buvo apribotos tik piniginės operacijos sąskaitose (pervedimai) ir kasoje (mokėjimai grynais pinigais). Pažymėtina, kad toks subjektyvus supratimas ir neteisingas interpretavimas oficialių privalomų dokumentų – teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, turinio, neatleidžia nuo tinkamo pareigų vykdymo ir atsakomybės už jų nesilaikymą. Kaip jau minėta, ginčo sandoriai – prekių pirkimas-pardavimas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. ALS 409 ir Tarpusavio skolų užskaitymo aktas buvo sudaryti 2014 m. vasario 28 d., galiojant imperatyviam draudimui – teismo nustatytoms laikinosioms apsaugos priemonėms. Taigi, ginčytinais sandoriais, pirmiausia išrašant PVM sąskaitą faktūrą už įmonės sandėlyje buvusias prekes (statybines medžiagas), kurios kaip trumpalaikis turtas yra įtraukiamos į įmonės balansą, 17 173,91 Eur sumai buvo sumažintas įmonės turtas, vėliau atliekant įskaitymą (sudengiant skolas), panaikintas įmonės debitorinis reikalavimas atsakovo atžvilgiu, į kurį galėjo būti nukreiptas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų proporcingas tenkinimas. Tokiu būdu ginčytinais sandoriais buvo pažeisti kreditorių teisės ir interesai patenkinti savo reikalavimus. Be to, kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovas, parodė liudytojais apklausti buvusi buhalterė ir buvęs direktorius, prekių pirkimas-pardavimas ir PVM sąskaitos faktūros išrašymas už statybines medžiagas, neatitiko tikrosios šalių valios, kadangi tikslas buvo ne prekių įsigijimas, o iš dalies padengti įmonės įsiskolinimą atsakovui kaip akcininkui. Tokiu sutarties šalių ketinimu iš esmės siekiama išvengti ĮBĮ įstatyme įtvirtintos įmonės balanse esančio turto realizavimo tvarkos ir bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo (ĮBĮ 33 str., 35 str.). Toks tikslas yra priešingas viešajai tvarkai ar gerai moralei, o toks sandoris pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.81 str. 1 d.).

15Įvertinus išdėstytas nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus yra pagrindas ginčijamus sandorius – 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 409 ir 2014 m. vasario 28 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą tarp R. K. ir UAB „Alramstos sija“ pripažinti niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.80 str., 1.81 str. 1 d., 6.134 str. 1 d. 7 p., ĮBĮ 9 str. 2 d. 5 p.).

16Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, ieškovui turėtų būti grąžinamos įgytos prekės. Įvertinus aplinkybę, kad prekės – statybinių medžiagų likučiai, dėl nusidėvėjimo neatitinka tikrosios vertės, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje, taip pat aplinkybę, kad bankrutavusios įmonės turto realizavimas vyksta specialia ĮBĮ nustatyta tvarka, pripažintina, kad restitucijos taikymas natūra nėra tikslingas (CK 6.147 str.). Atsakovas ieškovui turėtų grąžinti įgytų prekių ekvivalentą pinigais, tuo tarpu atsakovas įgyja reikalavimo teisę į kreditorinio reikalavimo patenkinimą ieškovo bankroto byloje (CK 1.5 str., 6.145 str., ĮBĮ 26 str.), todėl ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 17 173,91 Eur.

17Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu atleista nuo žyminio mokesčio. Pagal pareikštus reikalavimus už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 515,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.). Ieškinį patenkinus visiškai valstybės naudai iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 515,00 žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.), 3,53 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

19Ieškinį tenkinti.

20Pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija ALS Nr. 409.

21Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. vasario 28 d. Tarpusavio skolų suderinimo aktą tarp R. K., a. k. ( - ) ir UAB „Alramstos sija“, j. a. k. 301589693.

22Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) ieškovo BUAB „Alramstos sija“, j. a. k. 301589693, naudai 17 173,91 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt tris eurus 91 ct).

23Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) 518,53 Eur (penkių šimtų aštuoniolikos eurų 53 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

24Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Ieškovas BUAB „Alramstos sija“ atstovaujamas bankroto administratoriaus... 4. Atsakovas R. K. su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip... 5. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir... 6. Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti. Papildomai... 7. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. B., buvusi BUAB „Alramstos... 8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., buvęs BUAB „Alramstos... 9. Ieškinys tenkintinas.... 10. Bylos duomenimis, šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad 2014 m. sausio... 11. Ieškovo BUAB „Alramstos sija“ bankroto administratoriaus ieškinys... 12. Atsakovo nuomone, pareikštas ieškinys yra tapatus ankstesniam ieškovo UAB... 13. Ginčas tarp šalių kilo dėl sandorio, sudaryto galiojant ieškovo atžvilgiu... 14. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ginčijamų sandorių – 2014 m. vasario 28... 15. Įvertinus išdėstytas nustatytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius... 16. Kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio... 17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260... 19. Ieškinį tenkinti.... 20. Pripažinti niekine ir negaliojančia 2014 m. vasario 28 d. PVM... 21. Pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2014 m. vasario 28 d. Tarpusavio skolų... 22. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) ieškovo BUAB... 23. Priteisti iš atsakovo R. K., a. k. ( - ) 518,53 Eur (penkių šimtų... 24. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...