Byla e2A-974-803/2018
Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo N. M..

3Teisėjų kolegija,

Nustatė

4Ginčo esmė

        1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 782,66 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka. Nurodė, kad apdraustoji N. M. nukentėjo pakeliui į darbą 2014-09-23 Kaune, V. Juozapavičiaus pr., įvykusio eismo įvykio metu. Vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014-11-17 raštu Nr. 20-10-S-22207 minėto eismo įvykio kaltininkas yra V. M., vairavęs autobusą Neoplan, valstybiniai numeriai ( - ). Eismo įvykio metu minėtas automobilis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo draustas draudimo akcinėje bendrovėje (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas – AYEC 2275454). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straispnio 4 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 10.2, 31 punktais 2014-11-24 sprendimu Nr. 8.22-1012 N. M. 2014-09-23 įvykusį nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą pripažino draudiminiu įvykiu.
        2. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2014-11-24 sprendimu paskyrė N. M. 1420,40 Eur (4904,35 Lt) ligos pašalpą už laikinąjį nedarbingumą nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14. Tokiu būdu Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padaryta 1420,40 Eur dydžio žala. VSDFV Kauno skyrius 2014-11-26 raštu Nr. (1.11)S-78381 kreipėsi į atsakovą dėl 1420,40 Eur (4904,35 Lt) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo nukentėjus N. M., tačiau atsakovas 2015-02-12 atlygino tik 637,74 Eur. Atsakovas 2015-02-11 raštu Nr. 1506737/924718 informavo VSDFV Kauno skyrių, kad jis kompensuoja tik 637,74 Eur už N. M. išmokėtą ligos pašalpą nuo 2014-09-25 iki 2014-10-17. Nuo 2014-10-18 iki 2014-11-14 atsakovas atsisakė kompensuoti. Atsakovas nurodė, kad toks sprendimas priimtas vadovaujantis papildomai gautais medicininiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad 2014-10-13 atliktas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris paneigė kaklo raumenų/raiščių sužalojimą ir nurodė, kad nepakankant sužalojimo objektyvių požymių laikoma, kad laikinojo nedarbingumo pažymėjimas tęstas dėl iki eismo įvykio nustatytų ligų lėtinių pakitimų. Atsakovas pagal VSDFV Kauno skyriaus 2014-11-26 raštą Nr. (1.11)S-78381 neatlygino 782,66 Eur žalos.
        3. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą, kuriame su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2014-09-23 Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu sužalota N. M.. Dėl patirtų sužalojimų N. M. nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14 buvo laikinai nedarbinga. Ieškovas N. M. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį paskyrė ir išmokėjo 1 420,40 Eur ligos pašalpą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyrius nurodė, jog už 2014-09-23 eismo įvykį atsakingas V. M.. Transporto priemonė Neoplan, kurios valstybiniai numeriai ( - ), eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo apdrausta atsakovo. Ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl žalos, patirtos išmokėjus N. M. laikinojo nedarbingumo pašalpą, atlyginimo. Atsakovas sutiko atlyginti dalį ieškovo patirtos žalos, t. y. 637,74 Eur. Ieškovas reiškia ieškinį dėl 782,66 Eur žalos Valstybinio socialinio draudimo biudžetui atlyginimo, kuri patirta išmokant ligos pašalpą nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14. Atsakovas atlygino ieškovui už trečiajam asmeniui N. M. išmokėtas išmokas nuo 2014-09-25 iki 2014-10-17, t. y. 637,74 Eur. Pažymėjo, jog likusi ieškovo patirta ir reikalaujama atlyginti žala yra nepagrįsta. Nukentėjusiajai dar iki eismo įvykio fiksuoti lėtiniai sveikatos pakitimai, sukeliantys galvos svaigimus, pusiausvyros sutrikimus, pykinimus bei stuburo kaklinės ir juosmens be krūtininės dalių lėtinės patologijos sukeltos pasekmės. Tai patvirtina VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos bei VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės atsakovui pateikti medicininiai dokumentai. Panašūs simptomai, kuriais skundėsi trečiasis asmuo N. M. po eismo įvykio, buvo pastebimi jau iki 2014-09-23.
        4. Trečiasis asmuo N. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Nurodė, kad jos sveikatos sutrikdymai priežastiniu ryšiu susiję su eismo įvykiu, todėl ieškovas turi regreso teisę dėl žalos atlyginimo į atsakovą.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

        1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 391,33 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 33 euro centus) žalos atlyginimo, taip pat priteisė valstybės naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 9 Eur (devynis eurus) žyminio mokesčio, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.
        2. Teismas nusprendė, kad nors N. M. sveikata po eismo įvykio sutrikdyta nežymiai, tačiau iki eismo įvykio trečiasis asmuo neturėjo būtinybės gydytis, kreipiantis profesionalios medikų pagalbos (gydytis ligoninėje, vartoti tam tikrus medikamentus). Būtent eismo įvykis galėjo pabloginti esamus trečiojo asmens sveikatos sutrikimus, po eismo įvykio trečiasis asmuo turėjo kreiptis pagalbos į medikus dėl sveikatos sutrikdymo. Byloje nepateikti įrodymai, jog trečiojo asmens N. M. sveikatos sutrikdymai iš dalies pablogėjo ir dėl eismo įvykio, teismas sprendė, kad protingiausia ieškinio reikalavimą dėl neišmokėtos žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 50 procentų ieškiniu reikalaujamos sumos, t.y. 391,33 Eur sumą.
        3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog valstybinio socialinio draudimo įstaiga, išmokėjusi nustatytą draudimo išmoką, įgyvendinant regresinį reikalavimą į atsakingą draudiką, turi išskirti, kurią išmokėtos draudimo išmokos dalį sudaro turtinės žalos atlyginimas, o kurią valstybės teikiama socialinė parama.
        4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šioje byloje svarbūs prejudiciniai faktai, nustatyti Kauno apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje. Civilinėje byloje Nr. 2-2822-800/2016 2016-06-28 įsiteisėjusiu (Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi nepakeistu) sprendimu nustatyta, kad 2016-02-11 teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG 44/15(02) bei pateiktos išvados kuriuose nustatyta kad: 1) N. M. po 2014-09-23 eismo įvykio nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, bei kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas (kirčio traumos sindromas). 2) N. M. sveikata po eismo įvykio buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; esant degeneraciniams pakitimams stuburo kaklinėje dalyje gali įvykti ir kaklo raiščių patempimas, todėl kategoriškai atmesti kirčio traumos sindromo (stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimo) diagnozės negalima. Šiame prejudiciniame teismo sprendime akivaizdu, jog trečiajam asmeniui N. M. eismo įvykio metu padaryti sužalojimai nežymiai sutrikdė sveikatą, tačiau sutrikdymo apimtis ekspertų negali būti tiksliai nustatyta.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

        1. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pateikė apeliacinį skundą dėl 2017 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visiškai. Nurodė šiuos kaip esminius apeliacinio skundo argumentus:
    1. pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straispnio 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2822-800/2016 pagal nukentėjusiosios ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, kurios metu buvo atlikta medicininė teismo ekspertizė N. M. sužalojimo mastui nustatyti. Ekspertizės akte Nr. EKG 44/15(02) buvo pateiktos 7 išvados, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atmestinai įvertino ekspertizės akte Nr. EKG 44/15(02) pateiktas išvadas ir rėmėsi tik keliomis išvadomis: 1) „N. M. po 2014-09-23 eismo įvykio nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, bei kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas (kirčio traumos sindromas)“; 2) „N. M. sveikata po eismo įvykio buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu“; 3) „esant degeneraciniam pakitimams stuburo kaklinėje dalyje gali įvykti ir kaklo raiščių patempimas, todėl kategoriškai atmesti kirčio traumos sindromo (stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimo) diagnozės negalima“.
    2. teismas neįvertino išvadų visumos, neatsižvelgė į išvados 3 punktą, kuriame pasisakyta, jog „tikėtina, kad po 2014-09-23 eismo įvykio N. M. nustatyti sveikatos sutrikdymai, nurodyti medicininiuose dokumentuose turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu; iki traumos nustatyti degeneraciniai pokyčiai stuburo kaklinėje dalyje negali kategoriškai paneigti kaklo raiščių patempimo galimybės“. Taip pat išvados 5 punkte nurodyta, kad ūmaus kirčio traumos sindromo simptomai dažniausiai išryškėja per 24 – 72 valandas po traumos, o daliai pacientų net po kelių savaičių. Ekspertizės akte Nr. EKG 44/15(02) atsakant į klausimą, ar galėjo VĮ Respublikinėje Kauno ligoninėje konsultacijų poliklinikoje nustatytą kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimą radikulopatiją kaklo srityje, dorsalgiją kaklo srityje bei ūminį kraujagyslių nepakankamumą sąlygoti iki minėto eismo įvykio buvę sužalojimai ir sveikatos sutrikimai, 7 punkte atsakyta, kad „iki eismo įvykio N. M. sužalojimų nebuvo nustatyta; nustatytos degeneracinės stuburo ligos, galvos smegenų kraujotakos nepakankamumas negalėjo sąlygoti (sukelti) kaklo raiščių patempimo“. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2017-02-14 nutartyje konstatavo, kad dėl eismo įvykio buvo sutrikdyta ieškovės sveikata ir yra pagrįsti ieškovės argumentai dėl sveikatos sutrikdymo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad minėtoje civilinėje byloje pateiktame ekspertizės akte Nr. EKG 44/15(02) yra konstatuota kad po 2014-09-23 eismo įvykio N. M. nustatyti sveikatos sutrikdymai, nurodyti medicininiuose dokumentuose turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu.
    3. teismas neįvertino, kad tiek VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Gydytojų konsultacinė komisija, tiek ekspertai nurodė, jog trečiojo asmens N. M. sveikatos būklė pablogėjo būtent po 2014-09-23 įvykusios traumos ir neteisingai konstatavo, kad nėra pateikta įrodymų, jog trečiojo asmens N. M. sveikatos sutrikdymai iš dalies pablogėjo dėl eismo įvykio. Taip pat neteisingai apskaičiavo ir priteisė tik 50 procentų bendros žalos sumos nuo 2014-10-18 iki 2014-11-14. Ieškovas į bylą yra pateikęs VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2015-05-25 raštą Nr. (1.16)5-402, kuriame nurodyta, kad VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisija (toliau – Komisija) 2015-05-19 įvykusio posėdžio metu pakartotinai vertino N. M. laikinojo nedarbingumo priežasties nustatymo teisingumą, atsižvelgiant į atsakovo 2015-02-11 rašte Nr. 1506737/924718 pateiktus argumentus dėl ko atsisakoma atlyginti likusią 782,66 Eur žalą, susidariusią išmokant N. M. ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014-10-18 iki 2014-11-14. Komisija pažymėjo, kad įvertinus gydytojo įrašus medicininėje dokumentacijoje F Nr. 025/a, pacientės būklės pablogėjimą ir simptomatiką lėmė būtent trauma – kaklinės stuburo dalies kirčio sindromas, TLK AM kodas S13.4 – kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Gydytoja neurologė, konsultavusi N. M. 2014-10-06, 2014-10-21 ir 2014-11-11 po magnetinio rezonanso tomografijos tyrimo bei įvertinusi anamnezę, tyrimų duomenis ir neurologinę simptomatiką, greta lėtinių ligų, kaip laikinojo nedarbingumo priežastį nurodo kaklinės stuburo dalies traumą, kirčio sindromą, TLK AM 10 kodą S13.4 - kaklinės stuburo dalies raiščių patempimą, dėl kurio paūmėjo buvę degeneraciniai pakitimai stuburo dalyje. Pažymėjo, kad visuose elektroniniuose nedarbingumo pažymėjimuose, išduotuose N. M. už laikinąjį nedarbingumą nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14, nurodyta, kad nedarbingumo priežastis yra nelaimingas atsitikimas darbe, kelyje į (iš) darbą (-o), įvykęs 2014-09-23, o diagnozė pagal TLK-10 kodą nurodyta S13.4 (kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas).
    4. teismas sprendime, nustatydamas žalos dydį, nepilnai įsigilino į ekspertų išvadas, nurodytas ekspertizės akte Nr. EKG 44/15(02) ir kitus įrodymus, todėl nepagrįstai priteisė per mažą žalos atlyginimą VSDFV Kauno skyriaus naudai, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintus visiško nuostolių atlyginimo principus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarimu, pagal CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t.y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos. Vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu ir atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą turėtų būti priteista VSDFV Kauno skyriui visa žalos suma, atsiradusi nuo 2014-10-18 iki 2014-11-14. Pažymėjo, jog vertinant byloje esančius įrodymus akivaizdu, kad po 2014-09-23 įvykusio eismo įvykio N. M. nustatyti sveikatos sutrikdymai turi priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo, taikymo praktika ir priėmė klaidingą sprendimą.
  1. Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė šiuos esminius atsikirtimų argumentus:
    1. pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad tiek nukentėjusiosios N. M. sveikatos būklė iki įvykio, tiek eismo įvykio metu patirti sužalojimai lėmė jos nedarbingumą. Būtent dėl šios priežasties ieškinį tenkino iš dalies, t.y. padalydamas mokėtinas išmokas abiems subjektams (ieškovui pagal prievolę mokėti už trečiojo asmens lėtinių ligų gydymą, atsakovui pagal prievolę kompensuoti eismo įvykio metu padarytą žalą).
    2. teismas konstatavo, kad tarp N. M. laikinojo nedarbingumo ir eismo įvykio metu patirtų sužalojimų egzistuoja priežastinis ryšys. Teismas įvertino, kad nesant eismo įvykio nebūtų ir nedarbingumo, ir pažymėjo, kad eismo įvykis galėjo pabloginti esamus trečiojo asmens sveikatos sutrikimus, t.y. po eismo įvykio trečiasis asmuo turėjo kreiptis pagalbos į medikus dėl sveikatos sutrikdymo. Teismas pabrėžė, kad tiek byloje dėl žalos atlyginimo (išnagrinėtoje Kauno miesto apylinkės teisme), tiek šioje byloje nepateikti įrodymai, jog N. M. sveikatos sutrikdymai iš dalies pablogėjo ir dėl eismo įvykio, todėl vadovaudamasis proporcingumo principu sprendė, kad protingiausia bus neišmokėtą žalos atlyginimą (t.y. ieškinio reikalavimą) tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo 50 procentų ieškiniu reikalaujamos sumos, t.y. 391,33 Eur sumą. Teismo padaryta išvada byloje yra pagrįsta, kadangi pagal objektyvius duomenis (teismo ekspertų išvadą) nėra galimybės atsakyti, ar asmuo būtų susirgęs po eismo įvykio, jei nebūtų turėjęs jokių lėtinių ligų iki tol, ar visgi laikinasis nedarbingumas atsirastų nepriklausomai nuo lėtinių ligų įtakos bendrai sveikatos būklei. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą sprendė vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. Byloje nustatyta, kad apdraustoji N. M. nukentėjo pakeliui į darbą 2014-09-23 Kaune, V. Juozapavičiaus pr., įvykusio eismo įvykio metu. Vadovaujantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2014-11-17 raštu Nr. 20-10-S-22207 minėto eismo įvykio kaltininkas yra V. M., vairavęs autobusą Neoplan, valstybiniai numeriai ( - ). Eismo įvykio metu transporto priemonė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo drausta draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ (draudimo liudijimas – ( - )). VSDFV Kauno skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 10.2, 31 punktais 2014-11-24 sprendimu Nr. 8.22-1012 nelaimingą atsitikimą, įvykusį 2014-09-23 pakeliui į darbą, pripažino draudiminiu įvykiu.
  2. Byloje taip pat nustatyta, jog trečiasis asmuo nuo 2014-09-25 iki 2014-09-29 buvo nedarbingas dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Šią aplinkybę patvirtina Nedarbingumo pažymėjimas, išduotas 2014-10-01 serija EE Nr. 289096 (Tomas I, b.l.13). Trečiojo asmens nedarbingumas pratęstas nuo 2014-09-30 iki 2014-10-06 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-10-01 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. 289194 (Tomas I, b.l.14), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo, nedarbingumas vėl pratęstas nuo 2014-10-07 iki 2014-10-10 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-10-06 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. 320745 (Tomas I, b.l.15), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo, vėl pratęstas nuo 2014-10-11 iki 2014-10-17 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-10-10 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. 362987 (Tomas I, b.l.16), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo, vėl pratęstą nuo 2014-10-18 iki 2014-10-24 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-10-07 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. 414699 (Tomas I, b.l.17), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo, taip pat tęstas nuo 2014-10-25 iki 2014-10-31 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-10-24 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr.465158 (Tomas I, b.l.18), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo, vėl tęstas nuo 2014-11-01 iki 2014-11-07 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-10-31 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. 2526351 (Tomas I, b.l.19), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo, tęstas nuo 2014-11-08 iki 2014-11-14 pagal VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos 2014-11-07 Nedarbingumo pažymėjimą serija EE Nr. 577473 (Tomas I, b.l.20), nurodant nedarbingumo priežastį – nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo.
  3. Šios nutarties 21 punkte aptarti įrodymai patvirtina, jog trečiojo asmens nedarbingumas buvo tęstinio pobūdžio nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14 pagal tą patį ligos kodą – S13.4, o nedarbingumo priežastis nesikeitė ir nurodyta kaip nelaimingas atsitikimas darbe, pakelyje į (iš) darbo. VSDFV Kauno skyrius 2014-11-24 sprendimu paskyrė N. M. 1420,40 Eur (4904,35 Lt) ligos pašalpą už turėtą laikinąjį nedarbingumą nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14.
  4. Byloje nustatyta, jog atsižvelgiant į tai, kad draudikas (atsakovas) AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmoką, buvo kreiptasi į VšĮ Kauno Dainavos polikliniką dėl medicininių įrašų paaiškinimo šios įstaigos išduotose nedarbingumo pažymėjimuose (Tomas I, b.l.27,28). Poliklinikos 2015-05-25 rašte nurodyta, jog „pacientės būklės pablogėjimą ir simptomatiką iššaukė būtent trauma – vadinamasi kalinės stuburo dalies kirčio sindromas“. Taigi, anot poliklinikos specialistų, buvę degeneraciniai pakitimai kalinėje stuburo dalyje paūmėjo dėl traumos.
  5. Minėta, atsakovas 2016-0613 rašte nurodė, kad 2014-10-10 atliktas MRT tyrimas „paneigė kaklo raumenų/raiščių sužalojimą. Tolimesnis gydymas tęstas dėl lėtinių ligų paūmėjimo“. Taip pat minėtame rašte atsakovas nurodė, kad tos srities specialistas, t. y. radiologė suklydo tik teigdama, kad raiščių patempimas MRT nesimato (Tomas I, b.l. 37).
  6. Pasisakant dėl šio argumento, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš diagnostikai skirtų tyrimų (MRT) nepaneigia pacientui skirto bendro gydymo – degeneracinių pakitimų kalinėje stuburo dalyje paūmėjimo dėl traumos. Vadinasi, jei nebūtų traumos, nebūtų ir priežasčių, sukėlusių nedarbingumą (CK 6.247 straipsnis).
  7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014 yra išaiškinta, jog CK 6.247 straipsnyje reglamentuotas priežastinis ryšys, kaip būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, reiškia, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę taip, jog nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-764/2003). Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).
  8. Šioje byloje pateikti įrodymai yra pakankami konstatuoti, jog eismo įvykio sukeltos pasekmės yra susijusios netiesioginiu priežastiniu ryšiu su trečiajam asmeniui tęstu nedarbingumu nuo 2014-09-25 iki 2014-11-14, todėl buvo pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
  9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš civilinėje byloje Nr. 2-2822-800/2016 2016-06-28 įsiteisėjusio (Kauno apygardos teismo nutartimi nepakeisto) sprendimo matyti, kad „2016-02-11 teismui buvo pateiktas ekspertizės aktas Nr. EKG, bei pateiktos išvados, kuriose konstatuojama kad: 1) N. M. po 2014-09-23 eismo įvykio nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, bei kaklinės stuburo dalies raiščių patempimas (kirčio traumos sindromas). 2. N. M. sveikata po eismo įvykio buvo sutrikdyta ilgiau kaip 10 dienų <...>, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.“ „Esant degeneraciniams pakitimams stuburo kaklinėje dalyje gali įvykti ir kaklo raiščių patempimas, todėl kategoriškai atmesti kirčio traumos sindromo (stuburo kaklinės dalies sąnarių ir raiščių patempimo) diagnozės negalima.“ Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, nurodė, kad ekspertai pažymėjo, jog jokie faktai objektyviai negali būti nustatyti, jog N. M. sveikatos sutrikdymai iš dalies pablogėjo ir dėl eismo įvykio, todėl sprendė padalinti per pusę ieškiniu reikalaujamos sumos.
  10. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu teismo vertinimu ir pripažįsta pagristais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatžvelgė į įrodymų visetą šioje byloje. Gydytojų konsultacinė komisija 2015-05-19 pažymėjo, kad įvertinus gydytojo įrašus medicininėje dokumentacijoje F Nr. 025/a, pacientės būklės pablogėjimą ir simptomatiką lėmė būtent trauma – kaklinės stuburo dalies kirčio sindromas, TLK AM kodas S13.4 – kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas. Taigi gydytojo specialisto, stebėjusio trečiojo asmens sveikatos būklę po traumos, išvada dėl ligos pobūdžio buvo patvirtinta atskiros gydytojų komisijos. Kita vertus, Radiologijos skyriaus MRT išraše (Tomas I, b.l. 53) esanti Išvada: „vidutiniškai išreikšti degeneraciniai pakitimai C32/4, C4/5, C5/6“, nesusiejant jos su nedarbingumu ir poreikiu skirti gydymą, reiškia, kad byloje nėra paneigtas paties nedarbingumo faktas dėl traumos. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrius parengė 2015-12-07 ekspertizės aktą Nr. EKG 44/15 (02), kuriame nurodė, jog anksčiau trečiasis asmuo neturėjo nusiskundimų ir jam nebuvo diagnozuota degeneracinė stuburo liga, gydymas iki traumos neskirtas. Raiščių patempimo diagnozė neatmesta (Tomas I, b.l.59).
  11. Atsakovas, įrodinėdamas ieškinio nepagrįstumą, remiasi gydytojo eksperto išvada (Byla /subyla Nr.1506737/919376), kurioje nurodyta, kad „radiologe suklydo tik teigdama, kad raiščių patempimas MRT nesimato. Medicininės literatūros duomenims raiščių, sausgyslių patempimo be dalies ar visų skaidulų plyšimo ir didesnio ar mažesnio kraujo išsiliejimo nebūna, todėl MRT metu visada matomi visi minkštųjų audinių sužalojimai, tame tarpe ir įvykęs raiščio/sausgyslės patempimas, dalinis ar pilnas plyšimas“ (Tomas I, b.l. 60). Teiginys apie mokslu pagrįstą MRT tikslumą šioje byloje nei patvirtina, nei nepaneigia radiologo išvadą, kurioje nėra fiksuota apie įvykiui reikšmingas aplinkybes. Norint pagrįsti teismo ekspertų išvadą, kurioje nurodyta, kad jie neturi objektyvių duomenų, dėl ko nėra galimybės atsakyti ar asmuo būtų susirgęs po eismo įvykio, atsakovas galėjo inicijuoti papildomą MR tyrimą, šiuo tikslu siekiant nustatyti aplinkybes ir paneigti Gydytojų konsultacinės komisijos 2015-05-19 išvadą. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog vadovaujantis CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalimis ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai.
  12. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo tenkintas iš dalies, pakeičiamas, ieškinį tenkinant visiškai, t. y. apeliantės (ieškovės) naudai priteisiant 782,66 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
  1. CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Patenkinus apeliacinį skundą ir pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, atitinkamai pakeičiamas pirmosios instancijos teismo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
  2. Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies, kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, patenkinto ieškinio daliai (50 proc.) iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ valstybės naudai priteisė 9 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo priteisiama 18 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
  3. Ieškovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

12apelianto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

13Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

14„Ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį tenkinti.

15Priteisti ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, juridinio asmens kodas 188677437, naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 782,66 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 66 ct) žalos atlyginimo.

16Priteisti valstybės naudai iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 18 Eur (devynis eurus) žyminio mokesčio.

17Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai