Byla I-1921-437/2009
Dėl termino atnaujinimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rūtos Miliuvienės, Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjai N. Š., jos atstovei advokato padėjėjai Giedrei Liutkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus apskrities viršininko administracijai, P. S. (P. S.), V. S. (V. S.), V. L. ir G. S. dėl termino atnaujinimo,

Nustatė

2pareiškėja N. Š. padavė teismui pareiškimą (b. l. 3-6), kuriame prašo atnaujinti įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises įrodantiems dokumentams bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai.

3Skunde paaiškina, kad jos seneliui T. S. priklausė 8,8 ha žemės sklypas buvusiame Kovienska – Vaka kaime Trakų valsčiuje, Vilniaus – Trakų apskrityje.

4Remiasi LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. (2004-10-12 redakcija). Nurodo, kad tik po tėvo mirties aktyviai atlikdama palikimo priėmimo veiksmus, sužinojo apie savo tėvo inicijuotą procesą Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Įstojusi į procesą kaip tėvo procesinių teisių perėmėja, sužinojo, kad civilinėje byloje trūksta nemažai įrodymų. Per teismo nustatytą terminą nepašalinus procesinio dokumento trūkumų, susijusių su rašytinių įrodymų pateikimu, jos mirusio tėvo N. S. pareiškimas teismo nutartimi buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (pareiškėjo teisių perėmėjui). Iš byloje esančių dokumentų turinio sužinojo, kad jos tėvas 1991-10-22 kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą žemę, dėl ko jis buvo įtrauktas į piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Grigiškių mieste, eilę. Praėjus vienuolikai metų nuo N. S. kreipimosi dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos, 2002-06-05 buvo gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, kuriame nurodyta, kad pateiktų dokumentų nepakanka turėtai nuosavybei atkurti, kadangi nebuvo dokumentų, patvirtinančių žemės valdymą nuosavybės teisėmis nuo 1935 m. iki nacionalizacijos. Iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme esančios bylos matyti, kad jos tėvas vėliau kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, motyvuodamas senyvu amžiumi bei lietuvių kalbos nemokėjimu.

5Pažymi, kad nuo 1991 m. buvo atlikti aktyvūs N. S. veiksmai, realizuojant įstatymo suteiktą teisę atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą žemę, pradėtas teisminis procesas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, t. y. N. S. aktyviais veiksmais siekė įgyvendinti nuosavybės teises į žemę. Teigia, kad jos tėvas N. S. nespėjo realizuoti savo teisių (atkurti nuosavybės teises) galiojančių įstatymų nustatytais terminais, paduodant visus reikalingus dokumentus nuosavybės teisės į žemę atkūrimo klausimus sprendžiančioms institucijoms, kadangi ( - ) mirė. Ji kaip mirusiojo teisių perėmėja įstojo į jau aukščiau paminėtą bylą po tėvo mirties. Per teismo nustatytą terminą nespėjo pateikti visų reikalingų dokumentų, todėl civilinė byla buvo nutraukta.

6Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovė palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti, remiantis jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad N. S. buvo senyvo amžiaus, nekalbėjo lietuviškai, todėl, pažįstamų teigimu, gavęs Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus 2002-06-05 raštą Nr. 31/02/22-1465 dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikėjo, kad šiuo dokumentu jam suteiktos nuosavybės teisės. 2005 m., kai P. S. kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, N. S. buvo informuotas, kad trūksta dokumentų. 2006 m. buvo renkami įrodymai, N. S. kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą.

7Tretieji suinteresuoti asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą (b. l. 26-27), kuriame neprieštarauja dėl termino atnaujinimo, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Paaiškina, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d. numato, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

8Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo normose nėra nurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, todėl mano, kad reiktų vadovautis įstatymo pradmenimis ir jo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.). Vadovaujantis šia nuostata, pripažintina, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti atitinkamą prašymą (pateikti atitinkamus dokumentus) arba turėjo įtakos jo valiai bei jo pasirinktam elgesiui taip, kad jis elgdamasis protingai galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti ir į pačių terminų trukmę, nes laiko faktorius negali būti atsiejamas nuo asmens objektyvios galimybės elgtis taip ar kitaip prašomo atnaujinti termino eigoje.

9Pareiškimas tenkinamas.

10Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas Nr. VIII-359 (toliau – 1997 metų Įstatymas Nr. VIII-359), kuris pakeitė nuo 1997-07-09 netekusį galios analogiškus teisinius santykius reglamentavusį 1991-06-18 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tarkos ir sąlygų“ (toliau – 1991 metų Įstatymas Nr. I-1454). Pagal abiem minėtais Įstatymais nustatytą teisinį reglamentavimą, šiuose Įstatymuose nurodyti asmenys, turintys teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, per nustatytus terminus valstybės įgaliotoms institucijoms turėjo pateikti prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus. 1991 metų Įstatymo Nr. I-1454 (1995-10-03 Įstatymo Nr. I-1054 redakcija) 10 str. nustatė, kad nuosavybės teisė į žemę ir mišką atstatoma šio Įstatymo antrajame straipsnyje nurodytiems asmenims, kurie pateikė prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ne vėliau kaip iki 1993-09-10. 1997 metų Įstatymo Nr. VIII-359 21 str.1 dalyje nurodyta, kad piliečių prašymai atkurti nuosavybės teises, pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir neišnagrinėti iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami bei sprendimai dėl jų priimami laikantis šio įstatymo nuostatų. Nuo 2001-08-17 galiojusios redakcijos 1997 metų Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 dalis (2001-08-03 įstatymo Nr. IX-489 redakcija) nustatė, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Nuo 2003-06-30 galiojusios redakcijos 1997 metų Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 4 dalis (2003-06-19 įstatymo Nr. IX-1634 redakcija) nustatė, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiai, praleidę nustatytą terminą pateikti šiuos dokumentus, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą.

11Nuo 2004-10-26 galiojančios redakcijos 1997 metų Įstatymo Nr. VIII-359 (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties įstatymo 4 dalyje nurodyta, kad piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

12Svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistus įstatymais nustatytus terminus, teismas gali pripažinti tik tokias nuo asmenų valios nepriklausiusias priežastis, kurios buvo objektyvi kliūtis jiems laiku realizuoti įstatymu numatytą teisę. Svarbių priežasčių įrodymus teismui turi pateikti terminus praleidusi šalis, šiuo atveju pareiškėja.

13Byloje esantys įrodymai (b. l. 7-19, 30-54) patvirtina, kad žemės savininkas T. S. (pareiškėjos senelis) mirė ( - ) (b. l. 15), o žemės savininkas N. S. (pareiškėjos tėvas) mirė ( - ) (b. l. 13-14, 16, 17, civilinės bylos Nr. 2-9371-820/2008 l. 67). Nustatyta, kad per įstatymais nustatytą terminą (1991-10-22) pareiškėjos tėvas pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo T. S. Grigiškių gyvenvietėje (ankstesnis pavadinimas K. Vokė) turėtą žemę (b. l. 7-8, 11) ir buvo įtrauktas į piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Grigiškių miete, eilę (b. l. 9-10). Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002-06-05 raštu Nr. 31/02/22-1465 informavo pareiškėjos tėvą N. S., kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra tikslių duomenų, įrodančių žemės sklypo valdymą nuo 1935 metų iki nacionalizacijos bei pasiūlė jam kreiptis į Lietuvos valstybės archyvą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, arba į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (b. l. 12, 45). Iš civilinėje byloje Nr. 2-9371-820/2008 esančios medžiagos matyti, kad N. S. 2006-01-18 kreipėsi į Vilniaus m. 2 apylinkės teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, motyvuodamas senyvu amžiumi ir lietuvių kalbos nemokėjimu, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-06-05 rašto Nr. 31/02/22-1465 turinio nesupratimu. Pareiškėja apie nuosavybės teisių atkūrimo procesą sužinojo po tėvo N. S. mirties, priimdama palikimą (b. l. 18). Vilniaus m. 2 apylinkės teisme įstojo į procesą kaip N. S. teisių perėmėja, tačiau per teismo nustatytą terminą nespėjo surinkti trūkstamų įrodymų. Todėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2008-11-25 nutartimi pareiškėjo N. S. procesinių teisių perėmėjos N. Š. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (b. l. 19). Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises įrodantiems dokumentams bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl, vadovaujantis 1997-07-01 Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 (2004-10-12 įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 4 dalimi, o taip pat teisingumo bei protingumo kriterijais, pareiškėjos pareiškimas tenkinamas ir šis terminas atnaujinamas.

14Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

Nutarė

15pareiškėjos N. Š. pareiškimą tenkinti. Atnaujinti N. Š. praleistą terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui.

16Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai