Byla 2S-1076-601/2016
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė K. I. C. kreipėsi į teismą, prašydama:

  • nustatyti nepilnamečio sūnaus L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove;
  • priteisti iš atsakovo sūnaus L. L. C. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio padavimo dienos, kas sudaro 1 391 Eur;
  • priteisti iš atsakovo 435 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo dienos ir vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų administratore uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną K. I. C..

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai.

6Atsakovas, dėl nurodyto sprendimo teikdamas apeliacinį skundą, pateikė prašymą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant ieškovei išvežti šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos ir nustatyti atsakovo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką.

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies – uždraudė ieškovei I. K. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be atsakovo K. M. notarinio sutikimo išvežti sūnų L. L. C. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Apie draudimą informuoti Valstybinę sienos apsaugos tarnybą prie VRM. Nutartį pavedė vykdyti skubiai. Prašymą dėl naujos laikinosios bendravimo tvarkos nustatymo atmetė.

8Dėl nurodytos nutarties dalies, kuria ieškovei uždrausta be atsakovo sutikimo išsivežti vaiką, ieškovė padavė atskirąjį skundą.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi:

  • tenkino ieškovės K. I. C. atskirąjį skundą ir panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą ieškovei K. I. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be atsakovo K. M. notarinio sutikimo išvežti sūnų L. L. C. iš Lietuvos Respublikos teritorijos.
  • Apie laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą informavo Valstybinę sienos apsaugos tarnybą prie VRM.
  • Nutartį pavedė vykdytu skubiai.

10Teismas motyvuose nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų nei apie ieškovės išvykimą, nei apie jokią pavojingą padėtį, į kurią, esą, pakliuvo vaikas. Teismas pažymėjo, kad atsakovas akcentuoja savo, kaip tėvo, teisę, bendrauti su vaiku ir nuolatinius šios teisės pažeidinėjimus iš ieškovės pusės, tačiau iki šio nėra pateikęs ieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nors tokia jo teisė jam buvo aiškinta daugybę kartų. Atsakovas neatskleidė teismui informacijos, kad jis bendravo su vaiku šiam būnant ne tik Lietuvoje, bet ir Londone. Nuolat akcentuodamas tėvo teises, atsakovas pamiršo turintis ir pareigų vaiko atžvilgiu. Pirmiausia jis privalo teikti savo mažamečiam sūnui išlaikymą, tačiau nei viename savo pareiškime ar skunde jis nepateikia jokių duomenų apie šios imperatyvios pareigos vykdymą. Vaiką šiuo metu išlaiko viena ieškovė. Ji dirba kompanijoje „( - )“, kuri yra Didžiojoje Britanijoje, todėl suprantama ir pateisinama, kad darbo reikalais ji privalo kartas nuo karto atvykti pas darbdavį į Didžiąją Britaniją. Atsakovo inicijuotos ir 2016 m. vasario 5 d. nutartimi teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atima ieškovei galimybę vykti kartu su sūnumi. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, šiuo metu būdama vienintele sūnaus išlaikytoja, privalo dirbti. Dėl teismo taikytų apribojimų ji negalėtų atvykti į Didžiąją Britaniją su vaiku, o tai varžytų jos teisę į darbą, nes neleistų jai tinkamai atlikti savo darbines pareigas. Netinkamas pareigų atlikimas gali sąlygoti net ir atleidimą iš darbo bei pajamų netekimą, kas reikštų vaiko išlaikymui būtinų lėšų praradimą.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

11Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartį ir palikti galioti 2015 m. vasario 5 d. nutartį dėl uždraudimo ieškovei išvežti šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos be notarinio atsakovo sutikimo, nes yra pavojus, kad vaikas vėl bus pagrobtas į Jungtinę Karalystę. Taip pat atsakovas prašo teismo išduoti 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties vykdymui Jungtinėje Karalystėje Reglamento Briuselis II bis 41 str. pažymėjimą, o 2015 m. vasario 5 d. nutarties vykdymui Jungtinėje Karalystėje Reglamento Briuselis II bis 42 str. pažymėjimą, ir informuoti Lietuvos Respublikos pasienio apsaugos tarnybą, kad 2015 m. vasario 19 d. nutartis nėra įsiteisėjusi, nes ji negali būti skubaus vykdymo, o jei gali, atsakovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti jos vykdymą, kol nebus išnagrinėtas šis atskirasis skundas.

12Motyvuose nurodė, kad nutartys dėl priemonių panaikinimo negali būti skubaus vykdymo. Teismas, panaikindamas draudimą ieškovei išvežti šalių vaiką iš Lietuvos Respublikos, neįvertino, kad ieškovė ruošiasi pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne išvykti į užsienį trumpalaikei kelionei. Byla dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo vyksta Lietuvoje, kurios metu yra nustatyta laikinoji atsakovo ir vaiko bendravimo tvarka, kurios ieškovė nevykdo ir nesilaiko, todėl šią bendravimo tvarką šiuo metu priverstinai vykdo antstolis. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų, tėvai turėtų kartu spręsti dėl esminio vaiko nuolatinės gyvenamosios aplinkos pakeitimo klausimo ir turėtų būti laikoma, kad šiuo klausimu tėvų valdžia (globa) įgyvendinama kartu. Teismas privalėjo išsiaiškinti, ar vaikas yra išvežamas nuolatiniam gyvenimui į užsienį, ar tik laikinai kelių savaičių kelionei. Pateikti įrodymai apie ieškovės nuolatinio pobūdžio darbą leidžia teigti, kad ieškovė planuoja vaiką išvežti nuolatiniam gyvenimui užsienyje negavusi kito tėvo sutikimo, nepaisydama geriausių vaiko interesų ir negerbdama tėvų valdžios lygybės principo. Atsakovo reti susitikimai su vaiku vykdavo būtent dėl ieškovės kaltės, kuri sistemingai ir piktybiškai blokavo ir toliau blokuoja bet kokius atsakovo ryšius su vaiku. Teismas buvo pagrįstai apribojęs motinos teisę išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, įvertinęs, jog motina nevykdo laikinosios bendravimo tvarkos ir siekia neteisėtai pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, neturėdama kito tėvo sutikimo. Dėl minėto ieškovės konfliktiškumo ir trukdymo atsakovui bendrauti su vaiku, teismas pagrįstai yra apribojęs jos teisę išvežti vaiką į užsienį, nes tai proporcinga priemonė apsaugoti atsakovo šeimos gyvenimą (tėvų valdžios lygybės atžvilgiu), apribojant ieškovės judėjimo laisvę su vaiku. Teismas, panaikindamas apsaugos priemonę dėl draudimo ieškovei išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos, visiškai neįvertino, kad ieškovė piktnaudžiauja motinos teisėmis ir pareigomis, neleisdama atsakovui bendrauti su vaiku nei tiesiogiai, nei per „Skype“ programą, todėl šiuo metu pradėtas priverstinis laikinos bendravimo tvarkos vykdymas. Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė nebuvo pagrobusi vaiko į Jungtinę Karalystę. Byloje yra įrodymai, kad ieškovė iš kurios Aukštojo Teisingumo Teismo 2015-12-08 įsakymu buvo priverstinai grąžintas atgal į Lietuvos Respubliką, nustačius, kad vaiko motina K. I. C. vaiką buvo pagrobusi ir neteisėtai išvežusi į Jungtinę Karalystę. Nuo tada, kai atsakovo vaikas L. L. C. buvo sugrąžintas namo į Lietuvą kartu su vaiką pagrobusia K. I. C., atsakovas neturi jokių žinių apie vaiko buvimo vietą, negali susiekti su vaiku, ir todėl pagrįstai mano, kad vaikas yra arba artimiausiu metu gali būti pakartotinai pagrobtas ir išvežtas iš Lietuvos arba dingęs be žinios. Teismas nepagrįstai panaikino laikinąsias apsaugos priemones uždrausti K. I. C. išvežti vaiką iš Lietuvos į užsienį be notarinio vaiko tėvo K. M. sutikimo, nes toks sprendimas neatitinka vaiko interesų būti auginamam abiejų tėvų, įvertinus tai, kad vaiko motina piktybiškai ir sąmoningai trukdo vaiko tėvui dalyvauti vaiko ugdyme. Vaiko tėvai sprendimus dėl bet kokių vaiko kelionių į užsienį turi priimti kartu. Tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir visų kitų klausimų, todėl atsakovo nuomone, ieškovė turėtų derinti vaiko bet kokio išvykimo nuolatiniam gyvenimui į užsienį klausimus su atsakovu ne tik žodžiu, bet gauti notarinį atsakovo sutikimą. Atsakovas, tik rūpindamasis vaiku ir vaiko interesų pažeidimu, siekė, kad be tėvo sutikimo, vienašališkai K. I. C. nepriimtų sprendimų dėl vaiko kelionių į užsienį. Prašymas riboti vaiko išvežimą į užsienį yra susijęs su prašymu taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti vaiko bendravimo su tėvu tvarką, kuri šiuo metu nėra užtikrinama. Dar daugiau ieškovė K. I. C. ne tik kad pati važiuoja su vaiku į užsienį, bet ir palieka vaiką L. L. C. vieną užsienio valstybėje. Šiuo metu stabilumo vaiko L. L. C. ir K. M. bendravime nėra, nes nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra nevykdoma dėl ieškovės priešiško nusistatymo atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pakankamai dažnai su vaiku būna užsienyje (Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Egipte), pažeisdama nustatytą bendravimo tvarką. Atsakovas prašo taikyti laikiną apsaugos priemonę t. y. kol bus nagrinėjama byla be rašytinio K. M. sutikimo, t. y. nesant abiejų tėvų sutarimo, neleisti vaiko išvežti į užsienį. Atsakovas supranta, kad išsprendus bylą iš esmės ir nustačius vaiko gyvenamą vietą su vienu iš tėvu, tas tėvas priims visų sprendimus dėl vaiko kelionių į užsienį, tačiau net ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, ji neturės teisės vienašališkai pakeisti vaiko gyvenamosios vietos.

13Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo:

  1. Konstatavus, kad atsakovo K. M. vardu apeliacinį skundą pasirašęs asociacijos ,,Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos” vadovas nėra tinkamas atsakovo atstovas šioje byloje, apeliacinį procesą pagal atsakovo atstovo pasirašytą 2016-02-28 atskirąjį skundą nutraukti.
  2. Netenkinus 1 punkte išdėstyto prašymo, atsakovo K. M. atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016-02-19 nutartį palikti nepakeistą.
  3. Priteisti ieškovės K. I. C. naudai iš atsakovo K. M. bylinėjimosi išlaidas.

14Motyvuose nurodė, kad atsakovo atskirasis skundas pasirašytas ir jį atsakovo vardu pateikė jo atstovas – asociacijos ,,Nacionalinės teisingumo ir gynybos sąjungos” vadovas P. M.. asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ pirmininkas P. M. gali būti laikomas tinkamu atstovu kitų asociacijos narių asmeninėse bylose. Nepagrįstai nurodoma, kad teismo nutartis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo jokiais atvejais negali būti vykdoma skubiai, kadangi teismas gali leisti skubiai vykdyti nutartį pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita arba nutartį panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Visiškai nepagrįstas ir atsakovo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovė ruošiasi pakeisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, o ne išvykti į užsienį trumpalaikei kelionei. Niekada nei ieškovė, nei jos sūnus neplanavo ir nėra pakeitę savo faktinės nuolatinės gyvenamosios vietos. Dėl darbo funkcijų tinkamo vykdymo ieškovė su sūnumi lankėsi Didžiojoje Britanijoje, ieškovė sudarė sąlygas atsakovui ir atsakovas matėsi su sūnumi Londone 2015 metų birželio 25-26 dienomis, rugsėjo 26-27 dienomis, lapkričio 21 dieną, o likusiu metu – atsakovas pasimatyti ir pabendrauti su sūnumi atsakovas atskrisdavo į Lietuvą. Atsakovo laikinoji bendravimo tvarka su sūnumi yra niekaip nesusijusi su jo prašymu uždrausti ieškovei be atsakovo notarinio sutikimo išvežti sūnų iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Ieškovė tinkamai ir pilna apimtimi vykdė teismo nutartimi nustatytą laikino bendravimo tvarką bei suteikė galimybes atsakovui bendrauti ir matytis su mažamečiu sūnumi. Paskutinį kartą atsakovas matėsi su savo sūnumi Lietuvoje būtent atsakovo pasirinkimu 2016 metų vasario 6-8 dienomis, todėl atsakovo 2016 m. vasario 28 d. skundo teiginys, jog nuo 2015 m. gruodžio mėnesio ,,atsakovas neturi jokių žinių apie vaiko buvimo vietą, negali susiekti su vaiku“, yra akivaizdžiai melagingas. Šioje civilinėje byloje atsakovas ne pirmą kartą teikia identišką prašymą.

  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Atskirasis skundas atmestinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

17Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla pagal ieškovės K. I. C. ieškinį atsakovui K. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Nustatė nepilnamečio L. L. C. gyvenamąją vietą su ieškove K. I. C.. Priteisė iš atsakovo K. M. sūnaus L. L. C. išlaikymo įsiskolinimą nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos sumoje 1 391 Eur. Priteisė iš atsakovo K. M. 435 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. L. C. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos –2013-11-27 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę K. I. C..

18Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi uždraudė ieškovei I. K. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be atsakovo K. M. notarinio sutikimo išvežti sūnų L. L. C. iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Tačiau gavęs ieškovės atskirąjį skundą 2016 m. vasario 19 d. nutartimi pasinaikino 2016 m. vasario 5 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kas iš nutarties turinio leidžia spręsti, kad atsakovo prašymą atmetė. Dėl nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas padavė atskirąjį skundą, kuris pirmosios instancijos teismo netenkintas.

19Iš teismų informacinės duomenų bazės LITEKO matyti, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo apeliacinį skundą ir 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi – panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, papildomai išsprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančių atsakovui klausimą; panaikino Kauno apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria yra panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, nustatančios laikiną atsakovo ir jo sūnaus bendravimo tvarką; panaikino Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. sprendimo dalį, kuria priteistos iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos; kitą Kauno apylinkės teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo taip pat palikta nepakeista ir vaiko gyvenamoji vieta iš esmės nustatyta su motina (ieškove) K. I. C..

20Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę, kad byla dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išnagrinėta iš esmės ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino draudimo ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos – iš esmės prarado aktualumą ir, įvertinus bylos nagrinėjimo procesinę stadiją, tapo teisiškai nereikšmingu, kadangi ieškovė, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi teisę su vaiku išvykti į užsienį laikinai ar iš esmės pakeisti gyvenamąją vietą. Esminis aspektas, kad tokiu atveju turi būti aiškiai susitarta ir užtikrina skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka ir jo teisių ir pareigų dalyvauti vaiko auklėjime įgyvendinimo tvarka. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarties matyti, kad teismas, įvertinęs abiejų tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime ir kt., civilinę bylą dalyje – dėl išlaikymo priteisimo, papildomai išsprendžiant ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančių atsakovui klausimą – grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21CPK 150 straipsnyje reglamentuoti laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo aspektai, t. y. teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (1 d.). Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį.<...> (2 d.).

22Šiuo atveju, nevertinant 2016 m. vasario 5 d. nutarties panaikinimo aspekto, pažymėtina, kad laikinąsias apsaugos priemones – draudimą ieškovei I. K. C. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo be atsakovo K. M. notarinio sutikimo išvežti sūnų L. L. C. iš Lietuvos Respublikos teritorijos – buvo nutarta taikyti atsakovo teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Šiai dienai sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos užtikrinimo yra įsiteisėjusi, todėl 2016 m. vasario 5 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo sprendimo įsiteisėjimo momento ir taip būtų nustojusios galioti. Tai, kad draudimas ieškovei išsivežti vaiką iš Lietuvos galioja iki vaiko gyvenamosios vietos nustatymo momento pripažino pats atsakovas, nurodydamas, kad išsprendus bylą iš esmės ir nustačius vaiko gyvenamą vietą su vienu iš tėvu, tas tėvas priims visus sprendimus dėl vaiko kelionių į užsienį. Taigi, net jei teismas nebūtų 2016 m. vasario 19 d. nutartimi panaikinęs 2016 m. vasario 5 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, šiai dienai jos būtų netekusios galios (nebegaliotų) įstatymo pagrindu.

23Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kad dėl įsiteisėjusios sprendimo dalies ginčo objektas prarado teisinį aktualumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ieškovės atskirojo skundo argumentų pagrindu, nėra pagrindo (CPK 320 str.).

24Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

25Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

26Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,... 2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė K. I. C. kreipėsi į teismą, prašydama: