Byla 2-1055/2010
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje Nr. 2-5053-578/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, civilinėje byloje Nr. 2-5053-578/2010.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Pareiškėjai UAB „Elektromarktas“ ir UAB „Elmoslita“ kreipėsi į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad yra ruošiamas ieškinys atsakovui „Swedbank“, AB dėl pareiškėjo UAB „Elektromarktas“ ir atsakovo bei pareiškėjo UAB „Elmoslita“ ir atsakovo sudarytų Kredito sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, sudarytų Kredito sutarčių sąlygų pakeitimo.

5Remdamiesi tuo, pareiškėjai prašė uždrausti atsakovui „Swedbank“, AB nukreipti išieškojimą į pareiškėjams priklausantį turtą, kuris Kredito sutarčių užtikrinimui yra įkeistas atsakovui „Swedbank“, AB, o taip pat uždrausti įgyvendinti Laidavimo sutartis.

6Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 19 d. nutartimi šį prašymą patenkino ir uždraudė atsakovui „Swedbank“, AB nukreipti išieškojimą į nuosavybės teise pareiškėjui UAB „Elmoslita“ priklausančius prekybos sandėlį, sargybos postą, statinius (Pramonės pr. 25, Kaunas), parduotuves (Parko g. 37A, Vilnius, P.Lukšio g. 70, Kaunas, Draugystės pr. 16, Šiauliai), ir šių objektų nuomos teises, taip pat butą (Žėručio g. 1-18, Vilnius), poilsio apartamentus su bendro naudojimo patalpomis (Mokyklos g. 62, Palanga), taip pat į UAB „Elektromarktas“ priklausančias visas apyvartoje esančias prekių atsargas, kurių minimali balansinė vertė yra 7 385 000 EUR, įrengimus, kurių vertė yra 4 500 000 Lt, įrangą, kurios minimali vertė yra 1 000 000 Lt ir žemės sklypą (V.Kudirkos g., Marijampolė). Teismas taip pat uždraudė atsakovui įgyvendinti 2009-06-18 Laidavimo sutartis su Valerijumi Stankevičiumi, UAB „Elmoslita“ bei uždraudė nurašyti lėšas, esančias pas atsakovą ar kituose bankuose bei nustatė pareiškėjams ieškinio pateikimo terminą iki 2010-05-03. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, sprendė, kad nesiėmus minėtų priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti nebeįmanomas.

7Atskiruoju skundu atsakovas „Swedbank“, AB prašo panaikinti minėtą teismo nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti pareiškėjų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia tokiomis aplinkybėmis:

81. Teismas nepagrįstai taikė minėtas priemones, neanalizavo ar egzistuoja jų taikymo iki ieškinio padavimo sąlygos, nenurodė jokių motyvų ir pažeidė CPK 148 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjai, piktnaudžiaudami savo proceso teisėmis, nenurodė aplinkybių, kodėl nepateikė ieškinio net du mėnesius nuo Banko rašto dėl kredito sutarčių nutraukimo, taip pat neįrodė realios grėsmės jų turtiniams interesams.

92. Teismas pažeidė ekonomiškumo principą ir neatsižvelgė į galimus Banko nuostolius: nepagrįstai sustabdžius išieškojimą iš elektronikos ir buitinių prekių, kurių vertė pasibaigus bylai bus žymiai sumažėjusi, Bankas patirs žymiai didesnių nuostolių, pareiškėjas UAB ,,Elektromarktas“ perkelia savo veiklą į kitą įmonę, todėl nepradėjus išieškojimo iš įkeisto turto, Bankas neteks galimybės patenkinti savo reikalavimų.

103. Teismas nepagrįstai uždraudė Bankui realizuoti teises pagal laidavimo sutartis, nes nėra duomenų, kad pareiškėjai ketina jas ginčyti.

114. Teismas neatsižvelgė į tai, kad būsimas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią, pareiškėjai, būdami rūpestingi ir apdairūs verslininkai, pasirašydami kredito sutartis, prisiėmė ir su tuo susijusią riziką, todėl privalo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, o ne reikšti nepagrįstus reikalavimus.

12Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjai UAB „Elektromarktas“ ir UAB „Elmoslita“ prašo skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai pritaikė ginčo priemones, nes nebuvo įmanoma pateikti ieškinio kartu su minėtu prašymu dėl įrodymų gausos, o šias priemones buvo būtina taikyti skubiai. Teigia, kad Bankas yra pateikęs pareikšėjams įspėjimą dėl priverstinio išieškojimo, o tai patvirtina egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Todėl pareiškėjų nuomone, vien nuostolių atsiradimo tikimybė nesudaro pagrindo netaikyti minėtų priemonių, be to atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokių nuostolių atsiradimo realumą. Pažymi, kad teismas ieškinio pagrįstumo klausimą sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam klausimui, tinkamai pritaikė susiklosčiusius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 263 str. 1 d.).

15Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO, pareiškėjai UAB „Elektromarktas“ ir UAB „Elmoslita“, nepraleidę teismo nustatyto termino, 2010-04-28 pateikė minėtą ieškinį atsakovui „Swedbank“, AB, kurį teismas priėmė. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto teiginiai, susiję su netinkamu nustatymu būtinų sąlygų, kurioms esant taikomos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo, yra atmestini kaip teisiškai nereikšmingi (CPK 185 str.).

16Kaip žinoma, pažeista ar ginčijama teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys. Taigi šių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

17Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje yra kilęs dėl kredito sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir šių sutarčių sąlygų pakeitimo. Bankas, nutraukęs kredito sutartis, kurių įvykdymas užtikrintas pareiškėjams priklausančio turto įkeitimu, o taip pat laidavimo sutartimis, reikalauja grąžinti kreditą. Pareiškėjai prašo, kaip minėta, kredito sutarčių nutraukimą pripažinti negaliojančių ir pakeisti šių sutarčių sąlygas, tarp jų ir kredito grąžinimo terminą. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog teismo nutartis uždrausti vykdyti išieškojimą ir patenkinti Banko kreditorinius reikalavimus, kylančius iš kredito sutarčių, kurių nutraukimas ir sąlygų pakeitimas yra ginčo dalyku ir todėl tiesiogiai susijęs su galimybe įvykdyti galimai pareiškėjams palankų teismo sprendimą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

18Pareiškėjai atsiliepime teisingai nurodė, jog teismas ieškinio pagrįstumo klausimą sprendžia išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne nagrinėdamas minėtų priemonių taikymo klausimą, todėl teisėjų kolegija nevertina apelianto skunde nurodytų motyvų, jog pareiškėjai pareikšdami aiškiai nepagrįstą ieškinį, piktnaudžiauja savo proceso teisėmis. Apelianto argumentai, susiję su nuostolių atlyginimu, kuris buvo sprendžiamas kita teismo nutartimi, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl dėl jų nepasisakoma (CPK 185 str.).

19Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija atsakovo „Swedbank“, AB atskirąjį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 329 str. 1 d.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai